Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-781-302/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-781-302/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00755-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: Č. B.
Atsakovas: B. J.

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.14.4Išlaikymas iki gyvos galvos
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-781-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00755-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.14.4; 3.3.1.18.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. B. ieškinį atsakovei B. J. dėl nekilnojamojo turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Č. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. J. (toliau – atsakovė) ir prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Vilniaus miesto ketvirtojo notaro biuro notarės A. A. (toliau – Sutartis), ir grąžinti ieškovei už išlaikymą perduotą butą (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurio vidutinė rinkos vertė 42 864 Eur. Dubliku ieškovė nurodė, kad jei teismas vertintų, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl jos sutuoktiniui B. B. priklausiusios Buto dalies grąžinimo, ji prašo nutraukti Sutartį ir grąžinti ieškovei už išlaikymą perduotą Buto dalį, nuosavybės teise priklausiusią ieškovei; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį rentos gavėjai ieškovė ir B. B. (toliau – ieškovės sutuoktinis) perdavė Butą rentos mokėtojai – atsakovei, kurios deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta – Bute. Sutartimi atsakovė aiškiai įsipareigojo ieškovę ir ieškovės sutuoktinį materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant, suteikti jiems medicininę pagalbą ir priežiūrą iki jų gyvos galvos, aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, maitinimu, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (Sutarties 9, 10 punktai). Sutarties 13 punktu atsakovė įsipareigojo apmokėti visas ieškovės ir ieškovės sutuoktinio laidojimo išlaidas ir juos palaidoti. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdo Sutarties, todėl ji nutrauktina. Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės sutuoktinio laidotuvių, nuo pat Sutarties pasirašymo nemokėjo komunalinių mokesčių, netinkamai vykdo pareigas pagal Sutarties 10 punktą. Dėl atsakovės neveikimo liko nepateisinti Sutartyje numatyti ieškovės teisėti lūkesčiai ir poreikiai, tačiau ieškovės kantrybės taurę perpildė netinkamas atsakovės elgesys (grasinimai uždaryti į psichiatrijos ligoninę, reikalavimas atiduoti dalį pensijos, nepagarbus bendravimas, kartais net tyčiojimasis ir pan.). Dėl to visiškai išnyko ieškovės pasitikėjimas atsakove. Juolab, kad esant ne visada darniems ir konfliktiškiems emociniams santykiams, ieškovė yra priversta gyventi viename bute su atsakove. Atsakovė Sutartį pažeidė iš esmės, todėl ieškovė turi teisę ir prašo teismo nutraukti Sutartį bei grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, ieškovės sutuoktinis ir atsakovė 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Vilniaus miesto ketvirtojo notaro biuro notarės A. A., kuria ieškovė ir jos sutuoktinis kaip rentos gavėjai perdavė butą (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 59,63 kv. m) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 148 000 Lt, rentos mokėtojai atsakovei, o atsakovė įsipareigojo ieškovę ir jos sutuoktinį materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant, suteikti jiems medicininę pagalbą ir priežiūrą iki gyvos galvos (Sutarties 9 punktas). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąją patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (Sutarties 10 punktas).

5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pats rentos gavėjas B. B. iki mirties būtų pareiškęs reikalavimą nutraukti Sutartį. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos sutuoktinis mylėjo atsakovę kaip dukrą, o atsakovė jį lankė namuose ir ligoninėje, kiek galėjo prižiūrėjo. Kadangi teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos ieškovė nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal Sutartį B. B. yra įvykdyti, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti atsakovės su mirusiu B. B. sudarytą Sutartį, todėl šią ieškinio reikalavimo dalį atmetė.

6. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų materialiai išlaikyti ieškovę, teikti maistą, drabužius ir kitokią aprangą, o reikalui esant, suteikti jai medicininę pagalbą (Sutarties 9 punktas), ir tokiu būdu iš esmės pažeidė sutartį, kaip neįrodytus. Šią išvadą teismas grindė pačios ieškovės teismo posėdžio nurodytomis aplinkybėmis, tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų atsakovės ko nors prašiusi, o ji atsisakiusi tenkinti. Priešingai, iš pačių šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės prašymu nuveždavo ją į kaimą, padėjo rengti šventines vakarienes, kur susirinkdavo ieškovės draugai, ir pan. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad pati ieškovė neretai atsisako atsakovės pagalbos, nes pati skalbiasi, pati eina į parduotuvę ir į bažnyčią. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nepasitenkinimas labiau pasireiškė tuo, kad atsakovė dirba ir nebūna namuose. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų teismas priėjo prie išvados, kad pretenzijas dėl Sutarties vykdymo ieškovė išsakė tik ieškinyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidžia Sutarties 9 punkto nuostatas.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad jau Sutarties sudarymo metu rentos gavėjai (ieškovė ir ieškovės sutuoktinis) žinojo, jog atsakovė nėra pajėgi teikti rentos gavėjams materialinį išlaikymą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Sutarties nuostatas, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šalių susitarimas buvo tik dėl fizinės ir emocinės pagalbos rentos gavėjams reikalui esant teikimo, o ne dėl materialinio išlaikymo.

8. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareigos aprūpinti ieškovę gyvenamąja patalpa pažeidimo, pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. gruodžio mėn. mokėjimo kvitai už Buto mokesčius buvo pildomi B. B. vardu ir labiau tikėtina ieškovės ranka, o 2007 m. sausio – gegužės mėnesiais – atsakovės vardu, ir ieškovės bei atsakovės ranka. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog atsakovė nuo 2007 m. sausio moka už Buto komunalinius mokesčius, tačiau iš ieškovės reikalauja iš dalies atlyginti. Pagal abiejų šalių paaiškinimus ir liudytojo J. K. parodymus teismas nustatė, kad atsakovė atliko Buto remontą, sumokėjo už namo renovaciją. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nuolat gyvena Bute, naudojasi vienu kambariu, virtuve, tualetu ir juose esančia įranga be jokių apribojimų; kad atsakovė siūlė remontą atlikti ir jos kambaryje, bet ji nesutiko. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės teisė į būstą nėra pažeista. Priešingai, atsakovė siekia gerinti sąlygas, atliko remontą, nupirko buitinę techniką, apmokėjo namo renovaciją.

9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrodinėjamo esminio Sutarties pažeidimo fakto, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės sutuoktinio B. B. laidotuvių išlaidų ir tokiu būdu neįvykdė Sutarties 13 punkto reikalavimo, iš bylos duomenų nustatė, jog aplinkybė, kad atsakovės materialinė padėtis nebuvo gera, ieškovei buvo žinoma; atsakovė padėjo organizuoti laidotuves, su savo sūnumi ieškovę visur vežiojo, pirko maisto produktus, ruošė su drauge gedulingus pietus; reikalavimo atlyginti laidojimo išlaidas ar kitų pretenzijų dėl B. B. laidojimo ieškovė atsakovei iki ieškinio pareiškimo nebuvo reiškusi, t. y. nuo laidotuvių išlaidų patyrimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. liepos 7 d.) praėjo beveik 15 metų. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį ieškovės argumentą dėl Sutarties nevykdymo atmetė dėl ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė mušė ieškovę, padarė prielaidą, kad šalys buityje apsižodžiuoja, tačiau tai nelaikytina esminiu Sutarties pažeidimu, kuris iš esmės pažeistų ar kažkaip suvaržytų ieškovės teises ir teisėtus interesus.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovė Č. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. teismo išvados dėl esminių Sutarties sąlygų vykdymo remiasi tik atsakovės žodiniais paaiškinimais, tačiau nepagrįstai atmetami ieškovės pateikti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai. Teismas neteisingai nustatė pagrindines faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), įrodymų leistinumo bei sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), įrodymų pakankamumo taisykles.

12.2. Nesuprantama, kodėl sprendime konstatavus, kad ieškovė pati perka maistą, drabužius, savarankiškai rūpinasi savo sveikata, atmetami ieškovės teiginiai, jog atsakovė nevykdė Sutartyje numatytų pareigų materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, suteikti medicininę pagalbą ir priežiūrą. Vien dėl šių viena kitai prieštaraujančių išvadų teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad šias pareigas atsakovė pradėjo vykdyti tik ieškovei pasikreipus į teismą.

12.3. Teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog šalių susitarimas buvo tik dėl fizinės ir emocinės pagalbos rentos gavėjams reikalui esant teikimo, o ne dėl materialinio išlaikymo, yra nepagrįsta, kadangi Sutartyje aiškiai išdėstyti atsakovės įsipareigojimai teikti materialinį išlaikymą ieškovei ir jos sutuoktiniui. Tokia teismo prielaida nepagrįstai pripažįstama, kad atsakovė gali nevykdyti Sutartyje numatytos ieškovės materialinio išlaikymo pareigos. Ši teismo išvada pagrįsta tik prielaidomis ir nėra paremta jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais. Remiantis tokia prielaida, kad Sutartis buvo sudaryta tik dėl fizinės ir emocinės pagalbos rentos gavėjams reikalui esant teikimo, o ne dėl materialinio išlaikymo, tokia Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

12.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad rentos gavėjas yra laikomas silpnąja šalimi, kuriai reikalinga didesnė teisinė apsauga, nes rentos gavėjais dažnai tampa garbaus amžiaus, prastai girdintys ir matantys, sergantys įvairiomis ligomis ar negaluojantys, reikalingi nuolatinės kito asmens priežiūros, žmonės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningas ir įžeidžiantis rentos mokėjos elgesys rentos gavėjos atžvilgiu, yra jos teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti sutartį. Ieškovė daug metų serga (duomenys neskelbtini) liga, progresuoja rankų tremoras, sutrikusi klausa, jai reikalinga pagalba valgant, apsirengiant bei nusirengiant, užlipant ir nusileidžiant laiptais, tačiau jokios pagalbos iš atsakovės nesulaukė, pati važiuodavo į sveikatos priežiūros įstaigas; atsakovė visiškai nepaisė ieškovės interesų ir poreikių (pvz., atlikdama Buto remontą).

12.5. Atsakovės veiksmai nuo pat Sutarties pasirašymo dienos nebuvo sąžiningi ir teisingi, nes atsakovė tik įgijo nuosavybės teisę į ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį butą, tačiau nuo pat Sutarties pasirašymo dienos nevykdė šią teisę atitinkančių priešpriešinių pareigų. Ieškovė sutinka, kad atsakovė kas penktą dieną prižiūrėdavo jos sutuoktinį, tačiau atsakovė ir teismas nutylėjo svarbią aplinkybę, kad už sutuoktinio priežiūra ieškovė sumokėjo atsakovei 1 200 litų. Be to, atsakovė nemokėjo už ieškovės sutuoktinio laidotuves ir Buto komunalines paslaugas (iki 2007 m. vasario mėn., o vėliau reikalavo kiekvieną mėnesį dalį išlaidų (30 Eur) kompensuoti), neteikė ieškovei materialinio išlaikymo, nepirko jai maisto, drabužių, vaistų ir kt., kaip aiškiai numatyta Sutartyje ir įstatyme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus aukščiau minėtas materialinės teisės normas, t. y. netinkamai jas išaiškinus ir pritaikius, todėl tai yra norminis ir faktinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė B. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė neginčijo teismo pripažintų aplinkybių dėl ieškinio senaties taikymo ir dėl to, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų mirusio sutuoktinio vardu, todėl šios teismo nustatytos aplinkybės vertintinos kaip prejudiciniai faktai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią.

13.2. Atsakovė nėra pažeidusi Sutarties iš esmės, todėl šiuo pagrindu negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį. Byloje esantys įrodymai, kurių didžiąją dalį sudaro šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, patvirtina, kad Sutartis buvo vykdoma tinkamai. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo ar gavėjų (šiuo atvejų – ieškovės) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Ieškovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų tokiems pažeidimams pagrįsti. Ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį buvo grindžiamas pačios ieškovės paaiškinimais, kurie tik patvirtino, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl rūbų neturėjimo, negalėjimo vaikščioti, valgyti ir pan., yra neteisingos ir buvo pateiktos siekiant suklaidinti teismą. Pati ieškovė posėdžiuose nurodė visiškai priešingas aplinkybes, kaip jinai nuolat vaikšto į mišką, bažnyčią, parduotuvę ir pan.

13.3. Nors išlaikymo iki gyvo galvos sutartiniai santykiai neretai praktikoje gali turėti nuolatinės (kasdienės) priežiūros pobūdį, tačiau Sutartimi šalys susitarė, kad tokia priežiūra ieškovei bus teikiama tik tokiu atveju, jeigu to reikalaus ieškovės sveikatos būklė. Ieškovė nepateikė įrodymų (medicininių dokumentų), kad jos sveikatos būklė reikalauja nuolatinės priežiūros. Byloje ištirti įrodymai įrodo priešingas aplinkybes.

13.4. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Toks aiškinimas pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Tačiau pagal tą pačią kasacinio teismo praktiką, pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovės nepasitikėjimas atsakove, kaip matyti iš bylos duomenų, faktiškai atsirado ne dėl netinkamo sutarties vykdymo, o dėl ieškovės subjektyvaus įsitikinimo, kuris net ir teikiant paaiškinimus posėdžių metų nuolat kito, t. y. ieškovė dažnais atvejais atsakovę vadino dukra, tuo pačiu pyko, kad atsakovė rūko, bei pyko, kad atsakovė kritikuoja ieškovę dėl alkoholio vartojimo. Taigi, toks ieškovės nepasitikėjimas atsakove negali pagrįsti sutarties nutraukimo pagrindo.

13.5. Byloje akivaizdžiai nustatyta, kad ieškovė gavo ir gauna viską, ko tik gali objektyviai norėti Lietuvos pilietis ir jokia grėsmė ieškovės poreikiams niekada neiškilo ir nekils. Ieškovė su atsakove jau daugybę metų yra pažįstamos, kartu gyvena tose pačiose patalpose kaip tikra šeima, jų santykiai yra labai šilti, ką pripažįsta abi šalys bei patvirtina liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Č. B., jos sutuoktinis B. B. ir atsakovė B. J. 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovė ir jos sutuoktinis kaip rentos gavėjai perdavė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 59,63 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 148 000 Lt, rentos mokėtojai atsakovei, o atsakovė įsipareigojo ieškovę ir ieškovės sutuoktinį materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant, suteikti jiems medicininę pagalbą ir priežiūrą iki gyvos galvos (Sutarties 9 punktas). Sutarties 10 punkte nurodyta, kad šalims išaiškintas CK 6.461 straipsnio 1 dalies turinys: į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąją patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Sutarties 13 punktu atsakovė įsipareigojo apmokėti visas ieškovės ir ieškovės sutuoktinio; laidojimo išlaidas bei juos palaidoti.

5. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

6. Iš byloje esančio mirties liudijimo nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis B. B. (duomenys neskelbtini) mirė.

7. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, sprendimą grįsdamas šiais motyvais: 1) ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą nutraukti atsakovės su mirusiu B. B. sudarytą rentos sutartį, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis atmestina; 2) ieškovė neįrodė, kad atsakovė nevykdo Sutarties 9 punkte prisiimtų įsipareigojimų materialiai išlaikyti ieškovę, teikti maistą, drabužius ir kitokią aprangą, o, reikalui esant, suteikti jai medicininę pagalbą ir tokiu būdu iš esmės pažeidė Sutartį; 3) ieškovė neįrodė, kad yra pažeista jos teisė į būstą; 4) ieškovės argumentai, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės sutuoktinio laidojimo išlaidų atmesti dėl ieškinio senaties; 5) tai, kad šalys buityje apsižodžiuoja, byloje nesant įrodymų dėl fizinio ar psichologinio smurto taikymo ieškovės atžvilgiu, nelaikytina esminiu Sutarties pažeidimu.

8. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pareiškė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismo išvados dėl esminių Sutarties sąlygų vykdymo padarytos neteisingai nustačius pagrindines faktines aplinkybes, pažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, įrodymų leistinumo bei sąsajumo ir įrodymų pakankamumo taisykles; 2) sprendimas paremtas prielaida, kad Sutartis sudaryta tik dėl fizinės ir emocinės pagalbos rentos gavėjams reikalui esant teikimo, o ne dėl materialinio išlaikymo; 3) teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovės santykiai yra šilti ir artimi, nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi rentos gavėjas reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos ypatumus.

11. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė, ieškovės sutuoktinis ir atsakovė 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Ieškovės sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, paveldėjimo santykius, padarė išvadą, kad teisė gauti išlaikymą iki gyvos galvos yra neatskiriama nuo rentos gavėjo asmens, todėl nepaveldima ir nepereina pergyvenusiam rentos gavėjui tais atvejais, kai renta mokama keliems asmenims. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti atsakovės su mirusiu B. B. sudarytą Sutartį ir šią reikalavimo dalį atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šių pirmosios instancijos išvadų plačiau nepasisako ir jų neanalizuoja.

15. Nagrinėjamu atveju esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė nevykdo Sutartyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti ieškovę, teikti jai maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant, suteikti medicininę pagalbą ir priežiūrą, t. y. nevykdo Sutarties 9 punkto. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, su šiuo apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

16. Iš byloje esančių duomenų, kurių didžiąją dalį sudaro ieškovės medicininiai dokumentai, šalių teismo posėdžiuose duoti paaiškinimai bei liudytojų parodymai, nėra ginčo, kad Sutarties sudarymo metu ieškovės, ieškovės sutuoktinio ir atsakovės santykiai buvo labai geri, ieškovė ir ieškovės sutuoktinis atsakovę mylėjo kaip dukrą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati pasiūlė už priežiūrą perimti Butą, kad atsakovės turtinė padėtis Sutarties sudarymo metu nebuvo gera, kad ieškovė ir ieškovės sutuoktinis apmokėjo Sutarties sudarymo išlaidas. Taip pat ieškovė paaiškino, kad drabužių turi pakankamai, maisto taip pat užtenka, kad nieko neprašo, neneigė, jog atsakovė ją lankė ligoninėje. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus (II tomas, b. l. 1, 2) ir tai teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, kad ji yra savarankiška, pati nuvyksta į polikliniką, bažnyčią, pas draugę, nueina į parduotuvę ir nusiperka, ko pati nori, jog mėgsta gaminti ir pati sau gamina maistą, pati skalbia rankomis, nors bute yra skalbimo mažina, nes skalbimo mašinų nepripažįsta. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei kokiu nors būdu būtų apribota teisė į gyvenamąjį plotą, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovė. Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad atsakovė Sutartį tinkamai pradėjo vykdyti tik ieškovei pasikreipus į teismą (nustojo reikalauti kas mėnesį po 30 Eur komunaliniams mokesčiams apmokėti, pirkti maisto), o iki kreipimosi į teismą reikalavo kas mėnesį mokėti po 30 Eur, nepirko maisto, nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai.

17. Be to, teismo posėdžio metu apklausti atsakovės iniciatyva iškviesti liudytojai J. K. bei H. A. patvirtino, kad ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri. Liudytojas J. K. paliudijo, kad padėjo atsakovei suremontuoti Butą, kad ieškovė atsisakė remontuoti jos kambarį, jog nėra girdėjęs, kad ieškovė ir atsakovė pyktųsi. Ieškovė liudytojų nurodytų aplinkybių nepaneigė.

18. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ji savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m gruodžio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22, 23 punktai).

20. Kaip minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo ar gavėjų (šiuo atvejų – ieškovės) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Ieškovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų tokiems pažeidimams pagrįsti. Ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį buvo grindžiamas iš esmės tik pačios ieškovės paaiškinimais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, viena vertus ji teigė, kad atsakovė nevykdo pareigos teikti jai materialinį išlaikymą, aprūpinti drabužiais ir maistu, o reikalui esant teikti medicininę pagalbą, kita vertus teigia, kad maisto jai užtenka, ko nori, tą nusiperka, tą pasigamina, drabužių turi, kad nieko neprašo atsakovės, taip pat pati patvirtino, kad sudarydama Sutartį žinojo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, patys apmokėjo Sutarties sudarymo išlaidas. Nurodydama, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės sutuoktinio laidojimo išlaidų, neginčijo ir pati paaiškino, kad atsakovė padėjo organizuoti laidotuves, apmokėti laidojimo išlaidų nereikalavusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nepasitenkinimas labiau pasireiškė tuo, kad atsakovė dirba ir nebūna namuose. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė netinkamai vykdo Sutartį ir tai sudaro esminį jos pažeidimą.

21. Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, nurodytą teismų praktiką, bei nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios teismas išsamiai aptarė bylos nagrinėjimo metu šalių duotus paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, tai, kad pati ieškovė perkasi maistą, ir atsakovė, tik ieškovei pasikreipus į teismą, pradėjo pirkti maistą bei nebereikalauti pinigų už komunalinius mokesčius, neva patvirtina, jog atsakovė nevykdė Sutarties, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, be to, nelaikytini esminiais, galinčiais lemti priešingo sprendimo priėmimą. Taip pat teismo sprendimas motyvai paneigia ieškovės argumentus, kad dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nereiškia, kad teismas šią savo pareigą atliko netinkamai.

22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Toks aiškinimas pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019). Tačiau pagal tą pačią kasacinio teismo praktiką, pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovės nepasitikėjimas atsakove, kaip matyti iš bylos duomenų, atsirado ne dėl netinkamo Sutarties vykdymo, o dėl ieškovės emocinio nepasitenkinimo, kad atsakovė dirba ir nebūna namuose, jog ieškovei priekaištauja dėl alkoholio vartojimo. Taigi, toks ieškovės nepasitikėjimas atsakove negali pagrįsti Sutarties esminio pažeidimo ir nutraukimo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės teisės, tiek ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė nepateikė duomenų apie savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė