- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2-3067-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00647-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. K.; 2) priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio teisme padavimo dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant R. K.; 3) priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 10 800 Eur, už laikotarpį nuo 2021-03-15 iki 2024-03-15; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Nurodė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Su atsakovu ieškovė gyveno neįregistravusi santuokos, tačiau šiuo metu, jau beveik apie 10 metų šalys kartu negyvena. Su nepilnamečiais vaikais atsakovas nebendrauja ir prie jų išlaikymo tinkamai neprisideda. Atsakovui ne kartą ieškovė yra sakiusi, kad šis prisidėtų prie vaikų išlaikymo, tačiau iki šiol jokios finansinės paramos iš jo ieškovė negauna. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į tai, kad vaikai auga ir jų poreikiai didėja ir vis daugiau lėšų reikalinga skirti vaikų išlaikymui. Ieškovės paskaičiavimu būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiam tenkinti reikalinga kiekvienam vaikui per mėnesį skirti apie 600 Eur. Abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Sūnus M. yra (duomenys neskelbtini), o dukra L. – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavo būsto neturi. Šiuo metu su nepilnamečiais vaikais ir mažametės dukros G. tėvu L. Š. gyvenamąją patalpą nuomoja. Nuomos mokestis yra 250 Eur + komunaliniai mokesčiai (šildymo sezonu sudaro apie 250 Eur). Taip pat ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Šiuo metu ieškovė augina mažametę dukrą G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) ir yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose. Visos jos pajamos yra valstybės mokama vaiko priežiūros išmoka 383 Eur. Iki dukros gimimo ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Vaikai gauna iš valstybės išmokas po 96 Eur ir papildomai po 50 Eur kiekvienam vaikui. Nuo pat nepilnamečių vaikų gimimo atsakovas tinkamai prie jų išlaikymo neprisidėjo. Jis daug kartų žadėjo, jog išlaikymą vaikams mokės geruoju, tuo ieškovė ilgą laiką tikėjo ir į teismą nesikreipė. Prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, kiekvienam vaikui skaičiuojant po 150 Eur, t. y. nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., kas sudaro bendrą -10 800 Eur (36 mėn. x 300 Eur) sumą. Nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas prašo nustatyti su ja, nes nuo pat gimimo ji viena jais rūpinasi ir suteikia tinkamas sąlygas nepilnamečiams vaikams vystytis. Detalios bendravimo tvarkos prašo nenustatyti, nes nuo pat vaikų gimimo atsakovui nebuvo draudžiama su jais bendrauti (2024-03-15, CBP – 1934).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais bei mažamete dukra G. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) ir šios dukros tėvu, gyvena trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Lankantis šeimoje ir bendraujant su ieškove, ji nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) gyventi persikėlė maždaug prieš mėnesį laiko. Tokį sprendimą lėmė tai, kad jos gyvenimo draugas ir mažametės dukros tėvas yra kilęs iš šio krašto. Jau lankėsi šalia gyvenamosios vietos esančioje (duomenys neskelbtini), susitarė, kad abu vyresnieji vaikai ją lankys nuo rugsėjo pirmosios dienos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebegyvena kartu 10 metų, t. y. išsiskyrė kai jų dukrai buvo (duomenys neskelbtini). Tokio sprendimo priežastys buvo tos, kad atsakovas girtavo, ne kartą yra vartojęs smurtą jos atžvilgiu, yra neblaivus pakėlęs ranką ir prieš vaikus, todėl ji paliko jį ir išėjo iš bendro būsto. Gyvenant skyrium atsakovas su vaikais nebendrauja, jais nesidomi ir nesirūpina, net nepasveikina švenčių, gimtadienių proga. Jų gyvenime pasirodydavo tik epizodiškai ir atsitiktinai. Atsakovas turi kitą šeimą, dukrą. Kol dar gyveno (duomenys neskelbtini), sūnus buvo išreiškęs norą susitikti su tėčiu, savarankiškai nuėjo jo aplankyti, tačiau grįžęs sakė, kad pas tėtį nepatiko, nenorėtų ten gyventi. Vaikai puikiai sutaria su dabartiniu jos draugu, kartu leidžia laiką, sūnus važiuoja kartu su juo žvejoti. Rengiant išvadą ir išklausant vaikų nuomones, nedalyvaujant jų motinai, L. ir M. nurodė, kad net nepamena, kada matė atsakovą, nes jis su jais nebendrauja, neskambina, nepasveikina švenčių ar gimtadienio progomis (M. nurodė, kad tėvas gal net ir nežino jo gimtadienio dienos), nesidomi jų gyvenimu. L. iki šiol pamena įvykį, susijusį su atsakovu, kuomet sutikus jį ir paprašius vieno euro, atsakovas ją išvadino necenzūriniais žodžiais, kas nepilnametei sukėlė ir iki šiol sukelia neigiamus išgyvenimus. Iš Tarnybai prieinamų duomenų – Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą N. V., gimusią (duomenys neskelbtini), Sodros duomenų bazės duomenimis atsakovas niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie jo gaunamas pajamas ir finansinę padėtį Tarnyba neturi. Tarnyba mano, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaikų šeimos aplinką. Taip pat mano, kad ieškovės prašoma nepilnamečiams vaikams priteisti suma yra protingo dydžio ir šis reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, neprieštarauja, kad nagrinėjamu atveju nebūtų nustatoma atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarka (2024-08-21, DOK – 32351).
Atsakovui D. V. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti 2024 m. balandžio 9 d. bei apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta per jo motiną, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvykti nepageidavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra G. Š., su kurios tėvu ji gyvena kartu ir jis padeda rūpintis visais vaikais. Jie nuomojasi butą, už kurio nuomą moka po 300 Eur per mėnesį bei už komunalinius patarnavimus. Atsakovas niekada neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, jais nesidomi, neskambina, nepasveikina nei su gimtadieniais nei su metinėmis šventėmis. Šalių nepilnamečiai vaikai jos dabartinį draugą vadina tėčiu. Prašo kiekvienam vaikui iš atsakovo priteisti po 250 Eur. Vaikai auga, jų poreikiai didėja. Ji gauna valstybės išmokas kiekvienam vaikui po 96 Eur bei gauna papildomas išmokas po 54 Eur už kiekvieną vaiką. Nepilnamečiai vaikai yra priimti į (duomenys neskelbtini), prieš mokslo metus reikėjo įsigyti vaikams uniformas, vienos kaina 30 Eur, viso 60 Eur, taip pat už sūnaus uniforminius marškinėlius sumokėjo 15 Eur. Nepilnametis sūnus M. (duomenys neskelbtini) lankė krepšinio būrelį, kurio mėnesio kaina buvo 15 Eur, ketina krepšinio treniruotes lankyti ir (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė J. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad vaikai auga ir jų poreikiai didėja, vaikai po pamokų lankys būrelius, dalyvaus mokyklos organizuojamose šventėse, vyks į ekskursijas ir pan., o tai reikalauja papildomų išlaidų, prie kurių atsakovas visiškai neprisideda ir yra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. J. palaikė išvadą joje išdėstytais motyvais, nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus, neprieštarauja, kad būtų nenustatyta bendravimo tvarka, pritaria prašomam priteisti išlaikymo dydžiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. K. ir atsakovo D. V. vaikai (2024-03-15, CBP – 1934). Šalys santuokos sudarę nebuvo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas nėra pareiškęs byloje pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovas vaikais nesidomi, jų nelanko, neteikia jiems jokio išlaikymo, nepilnamečiai vaikai nuo pat jų gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrimi, į Tarnybos išvadą, kad vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaikus, byloje nėra, teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina R. K. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (CPK 385 str. 1d.). CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvai nėra susituokę, tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Pagal CK 3.170 str. 1 d., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kitą tėvą. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nenustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais detalios bendravimo tvarkos, nes ji nuo pat gimimo atsakovui nedraudžia su abiem vaikais bendrauti, todėl mano, jog šalys dėl bendravimo susitars bendru sutarimu. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teismas nustato, jog tėvas su nepilnamečiais vaikais M. V. ir L. V. bendrauja šalių abipusiu susitarimu.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V. ir L. V. po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. K. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo (transporto priemonių) turto neturi. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 368,48 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovė turi tris išlaikytinius.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. V. neturi nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsakovas turi tris išlaikytinius.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 696,30 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas (ieškinio nagrinėjimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas byloje nėra), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikams. Vertintina, kad byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, nes jis nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų, kurių nenori atskleisti. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Ieškovė yra trečiojo vaiko auginimo atostogose, todėl jos galimybės dirbti šiuo metu yra ribotos. Teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, nes jis jų neaugina, neprižiūri ir nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą N. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai N. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas tinkamai išlaiko savo dukrą (CPK 185 straipsnis).
Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgtina į vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti apie 600 Eur sumą, į kurią, be kitų būtinųjų poreikių, taip pat įeina atitinkama dalis būsto nuomos mokesčių, kuri per mėnesį sudaro 300 Eur bei komunaliniai patarnavimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma vaikų išlaikymui atitinka vaiko poreikius, nėra užaukštinta, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 600 Eur.
Teismo vertinimu, šalių vaikams, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš šių sumų atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikam įstatymą gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96 Eur kiekvienam vaikui, tėvams reikalinga pasidalyti: 404 Eur (500 Eur – 96 Eur) kiekvienam vaikui, iš kurios po 250 Eur turėtų skirti tėvas D. V. ir po 154 Eur turėtų skirti motina R. K.. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į šalių galimybes užsidirbti ir teikti vaikams išlaikymą, nes kaip minėta, ieškovė yra trečiojo vaiko priežiūros ir auginimo atostogose, todėl dirbti jos galimybės šiuo metu yra ribotos, ji viena rūpinasi dviem šalių nepilnamečiais vaikais, juos prižiūri, ji užtikrina vaikams būstą, tuo tarpu atsakovas ilgą laiką savo vaikais nesirūpina, jų nelanko, nebendrauja ir visiškai neteikia jiems išlaikymo, kas negali būti pateisinama nei teisės nei moralės požiūriu.
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių, į tai, kad išlaikymas vaikams yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš D. V. nepilnamečiams vaikams M. V. ir L. V. po 250 Eur kiekvienam išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 15 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina R. K. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat nepilnamečių vaikų gimimo tinkamai prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Jis daug kartų ieškovei žadėjo, jog vaikams išlaikymą mokės geruoju, juo pasitikėjo, todėl į teismą ilgą laiką ieškovė nesikreipė. Atsakovui neteikiant išlaikymo sūnui Matui ir dukrai Lukai, iš jo ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 150 Eur už trejus metus, t. y. nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., kas bendrai sudaro 10 800 Eur.
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Kadangi vaikams išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog per šį laikotarpį jis teikė vaikams išlaikymą, teismas tenkina ieškovės prašymą ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. V. ir L. V. priteisia kiekvienam po 5 400 Eur (150 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos 2024 m. kovo 5 d. (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00422, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2024-03-15 CBP Nr. 1934). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 328,02 Eur (2024-08-30 DOK Nr. 33550).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 328,02 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Patenkinus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 378 Eur (250 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 10 800 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai todėl iš atsakovo priteistinos 15,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, jog atsakovas D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.
Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2024 m. kovo 15 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių įstatyminei atstovei – motinai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 504 Eur sumą (penkių šimtų keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 328,02 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 2 centų) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.