Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis J. V. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, savo kaltės nepripažino visiškai, dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyke, pripažino, kad sudavė, tačiau tvirtino, kad tai padarė gindamasis. Parodė, kad jis su drauge parėjo iš parduotuvės. Lipdami laiptais, kokiame 3 aukšte prasilenkė su iš viršaus nusileidžiančiais J. ir jo mama. J. jį užkliuvo su pečiu. Jam pasakė, kad atsiprašytų, jis nieko neatsakė, tada jis pradėjo šaukti garsiau, J. V. nieko neatsakė, tik žiūrėjo, tuomet priėjo prie jo, sake, kad atsiprašytų, pradėjo šaukti, jis išsigando, atsisėdo ant laiptų ir pradėjo kažką šaukti. Tuo momentu, kai jis prie J. V. pasilenkė ir sakė atsiprašyti, jo mama trenkė jam 4-5 kartus į galvą. Tada jis atsistojo ir tai mamai trenkė vieną kartą į nosį. Tada J. nubėgo į apačią, jis jį nusivijo, šaukė, kad atsiprašytų, jis bėgo. Kai buvo šalia jo, tada jis atsiprašė ir jis nuėjo. Prieš nepilnametį J. jokių veiksmų neatliko, jis nemušė vaiko. G. V. sudavė, nes gynėsi. J. jo išsigando, atsisėdo ant laiptų, o jis pasilenkė ir sakė atsiprašyti, tada jam iš nugaros kumščiu trenkė 4-5 kartus į pakaušį, skaudėjo, žiauriai supyko, atsistojo ir trenkė vieną silpną. Supyko, nes jį daužė prieš jo merginą Tada J. nubėgo į apačią, o jis jį nusivijo. Jam 20 kartų šaukė, kad atsiprašytų, o atsiprašė tik tada, kai jau buvo šalia jo. Sakė, kad atsiprašytų, nes prasilenkiant jį užkliuvo su petimi. Sakė atsiprašyti, o jis nieko – tokia nepagarba. Pats iškvietė policiją. Nepamena, ką sake policininkams, buvo strese ir panikoje, buvo baisiausios emocijos, turbūt kalbėjo viską. Tikrai nepamenu, kad policijos pareigūnams būčiau sakęs, jog kelis kartus trenkė J. V. Šis įvykis įvyko balandžio 20 d. 2 valandą, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Šiame įvykyje dalyvavo jo draugė A. S. Nukentėjusieji buvo dviese, G. V. rankose turėjo vaiką. Nepamena, ar tuo momentu, kai jai sudavė, ji rankose laikė vaiką. Nepaisant to, kad galimai jam padarė smegenų sukrėtimą, galėjo padaryti dar daugiau žalos. Nežino, kokią grėsmę kėlė jam smūgiuodama, bet tai grėsė jo gyvybei – galėjo jį nustumti nuo laiptų. Dėl sužalojimų į policiją nesikreipė, buvo atvažiavę medikai. Jie apžiūrėjo, sakė, kad po kelių valandų gali pasireikšti skausmas. Taip ir buvo, bet vėliau į medikus nesikreipė, kitą dieną nebeskaudėjo. Smegenų sukrėtimas nebuvo diagnozuotas, bet taip galėjo atsitikti. Gal sužalojo kokią smegenų dalį ir dabar prasčiau mąsto. Dabar jaučia nerimą, įtampą, nes yra kaltinamas. Mažamečiui laiptinėje tikrai nespyrė, jam išbėgus iš laiptinės, jį pasivijęs ant žemės nepaguldė ir nespyrė, kaip nurodyta kaltinime. Kai jis nusivijo J., jo draugė liko laiptinėje su moterimi. Nepamena, ar jos išbėgo į lauką. Mano, kad J. jį užkliuvo tyčia, nes kelis kartus jam kvietė policiją dėl triukšmo. Jis toks kaip piktybinis vaikas – konfliktiškas. Kai laiptinėje įvyko šis įvykis, tuo metu jo draugė stovėjo jam už nugaros, gal 2-4 metrų atstumu. Nėra įsitikinęs, bet galimai ji galėjo matyti, ką darė pasilenkęs prie mažamečio. Nežino, ar ji matė, kai jam trenkė į galvą. Nepamena, kas vyko jau po smūgio, kai atvyko policija. Viską, kas įvyko laiptinėje, pamena gerai.

3. Nukentėjusioji G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2023 m. balandžio 20 d., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Einant laiptinėje į apačią sutikoe kaimyną J. V. ir jo draugę. Yra siaura laiptinė, V. pasakė negražų žodį, ar ilgai siuntinėsi ir pradėjo pulti. Norėjome eiti, praeiti, bet jis pradėjo sakyti žodžius, J. buvo trečiame aukšte, kampe, nukrito ar paslydo, bet atsigulė ir tada pradėjo J. V. su rankomis į šonus. Negali pasakyti, ar jie susistumdė, ar J. paslydo, bet nukrito ir jį pradėjo mušti. Vaikas buvo susigūžęs. J. V. draugei ji sakė, kad apramintų savo draugą. Ji nieko nesakė, o jis mušė toliau. Sudavė gal 3 kartus rankomis, o su kojomis nematė. Iš streso, kad apgintų vaiką, jam trenkė 3-4 kartus į sprandą. Tuo metu ant rankų laikė mažąją dukrytę. Kai sakė ramintis, jis jai trenkė į nosį. Tuo momentu apsiramino, J. bėgo į apačią. Galvojo, kad kaimynas lips į viršų, bet jie abu išbėgo į apačią. Vėliau išbėgo ji ir nebematė, kur paliko ta draugė. Kai ji su dukryte nusileido į apačią, J. buvo atsigulęs ant laiptinės slenksčio, vėl kelis kartus trenkė. Sakė jam: „baik, raminkis“ ir viskas taip pasibaigė. Jie išėjo į viršų, aš už 10-15 minučių atsikvėpė ir iškvietė policiją. Nežino, gal ir jis iškvietė policiją. Laiptinėje J. V. jos sūnui sudavė į šoną – labiau į nugarą. Tą dieną jam skaudėjo šonkauliai. Sūnus buvo susigūžęs, nuleidęs galvą. Kai kaimynas V. pradėjo jį daužyti, J. jau buvo atsigulęs, o prieš tai stovėjo. Jam trenkė kokius 5 kartus. Kai J. sudavė į sprandą, jis pasilenkė ir gal dar kelis kartus trenkė J., bet paskui apsiramino, J. atsistojo ir bėgo į lauką. J. V. jai trenkė tada, kai sūnų trankė su kumščiu, o vaikas gulėjo ant žemės. Aš sakiau ramintis, bet jis nesiramino, atsistojo ir trenkė į nosį. Ji jam davė į sprandą, kai pradėjo mušti vaiką. Kai mušė vaiką, aš laikė dukrą ant rankų ir sakė ramintis, jis nesiramino ir trenkė jai į nosį. Kai jie išbėgo į lauką, ji pasiliko laiptinėje, tik paskui išbėgo į lauką.

4. Nukentėjusysis nepilnametis J. V. parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jo parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. 2023 m. birželio 28 d. nepilnametis nukentėjusysis J. V. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis yra pakviestas dėl užpuolimo. Jie su mama ėjo į parduotuvę, lipo į apačią, kaimynas pradėjo jį stumdyti. Jis išsigando, atsigulė, jis pradėjo jį spardyti, ir jis trenkė mamai į nosį. Jis norėjo eiti į viršų, jis jam kažką parodė, tada jis jį gaudė, jis išbėgo į lauką ir ten jis vėl jį spardė. Tada atvažiavo mašina, mama paprašė iškviesti policiją. Mašina nuvažiavo. Kaimynas nuėjo į butą. Mama liko kieme ir iškvietė policijos pareigūnus, kaimynas irgi iškvietė policijos pareigūnus. Jie atvažiavo, ilgai aiškinosi ir jie surašė protokolą. Į klausimą kur susitiko kaimyną, atsakė, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp ketvirto ir trečio aukšto. Jis jam pasakė „ilgai siuntinėsi“ ir norėjo jam trenkti, jis atsigulė ant žemės ir jis pradėjo jį spardyti. Jis atsigulė ant žemės, nes išsigando, kad jis jam trenks į veidą. Iki kol jis atsigulė ant žemės, jis jo nelietė, tik žodžius sakė, gąsdino. Jis atsigulė ant laiptų. Tada jis jį pradėjo spardyti, pataikė į nugaros vidurį (parodo), sudavė 7 smūgius. Pajuto skausmą, jam skaudėjo 6 balų skausmu. Tada jis išėjo į butą, tada jis jam kažką parodė. Mama daužė kaimynui per šitą vietą (rodo sprandą), kad jį užstotų, kad jis jo nemuštų. Ir tada jis trenkė vieną kartą kumščiu mamai į nosį, jai skaudėjo. Tada jis lipo į viršų, o jis jam parodė vidurinį pirštą, nes buvo labai susinervinęs. Tada jis pradėjo bėgti link jo, jis tai pamatęs pradėjo bėgti į apačią, jis pavijo jį lauke prie laiptinės, jis paėmė jį už „maikės“ ir paguldė jį ant žemės ant nugaros, asfalto, jam nelabai skaudėjo, pradėjo spardyti, įspyrė kokius 3-4 kartus, pataikė jam į nugarą ties juosmeniu, tuo momentu jam skaudėjo 7-8 balų skausmu, paskui skausmas susilpnėjo, skaudėjo 5 balų skausmu. Jis liovėsi jį spardyti, nes privažiavo mašina. Mašina buvo sidabrinė. Mašina sustojo, mama klausė, ar jis gali iškviesti policiją, tačiau, tas žmogus pasakė, kad ne, neturi telefono. Kai jį spardė ant asfalto, jis gulėjo ir bandė atsistot. Kai jo nebespardė, jis pats atsistojo. Kaimynas nuėjo į butą ir iškvietė policiją, jie irgi iškvietė policiją. Jie su kaimynu vienas kito atsiprašė. Tikisi, kad daugiau tokių įvykių nebebus. Kaimynas taip elgėsi, nes jam atrodo, kad jie triukšmauja. Į klausimą, ką kaimynas padarė ar pasakė, kad jis atsigulė, atsakė, kad neatsimena. Jis pagalvojo, kad jis gali trenkti ir atsigulė. Į klausimą, ką kaimynas turėjo omeny, sakydamas, ar ilgai dar siuntinėsi, atsakė, kad nežino. Prieš tai jis ateidavo, kokius porą kartų, ir sakydavo, kad jie triukšmauja, visaip įžeidinėdavo. Su juo kalbėdavo mama. Į klausimą, kodėl kaimynui parodė vidurinį pirštą, atsakė, kad nes buvo supykęs, kad viskas taip įvyko. Tai įvyko balandžio pabaigoje ar gegužės mėn. 13 ar 14 val. dienos. Į klausimą kas galėjo matyti įvykius laiptinėje, atsakė, kad niekas negalėjo matyti. Kaimynas lipo laiptais su drauge. Draugės vardo nežino. Mama sakė kaimyno draugei, kad ji pasakytų jam, kad jis nustotų. Ji sakė jam, kad jis nustotų, tačiau jis neklausė, toliau spardė. Kaimyno draugė jokių veiksmų neatliko nei jam, nei mamai, tiesiog stovėjo. Paprašytas apibūdinti vietą kieme prie namo, kur viskas vyko, atsakė, kad viskas vyko prie laiptinės gatvės. Anksčiau tos mašinos, kuri sustojo, nėra matęs. Mašinos markės nežino, gal Volkswagen ar Nissan. Vairuotojas buvo juodais plaukais. Keliukas, kuriuo važiavo mašina, yra prie namo. Mašinoj buvo vienas vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Mama trenkė kaimynui iš kumščio kokius du tris kartus. Ji nieko jam nesakė. Į klausimą kur šito įvykio metu buvo mažoji sesė, atsakė, kad buvo ant mamos rankų. Kai mama kaimynui trenkė sesė buvo mamai ant rankų. Mama kaimynui trenkė nelabai stipriai. Kieme mama kaimynui nieko nedarė. Į klausimą už ką jis atsiprašė kaimyno, atsakė, kad atsiprašė jo, jeigu jį įžeidė. Nemano, kad buvo dar kažkokių priežasčių, kodėl kaimynas taip elgėsi. Į klausimą ar dėl spyrių patyrė sužalojimus, atsakė, kad neliko jokių žymių. Į klausimą, ar atleistų kaimynui ar sutiktų susitaikyti, atsakė, kad jis jau atleido, susitaikymą priimtų. Į klausimą ar tas vietas, kurios buvo sumuštos, reikėjo gydyti, atsakė, kad ne, tik patepė tepalą nuo skausmo. Mama tepė tepalą kokias 2 dienas. Paskui nebeskaudėjo. Į klausimą kas pasakė, kad čia reiks atvykti, atsakė, kad jam pasakė mama, sakė, kad reikės eiti į patalpą, jį klausinės apie tą įvykį, kuris įvyko laiptinėje (t. 1, b. l. 61-63).

5. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ėjo J. iš paskos, lipo į viršų, prasilenkė su kaimynais. Vaikas su petimi užkliudė J. J. susinervino ir gana piktai sakė: „atsiprašyk, atsiprašyk“. Tas vaikas išsigando ir kažkaip atsilenkė ant laiptų. Matė, kad J. pasilenkė prie to vaiko, sakė „atsiprašyk“. Mama, pagalvojusi, kad tam vaikui kažką daro, jam kelis kartus trenkė per pakaušį. J. save gynė ir tai moteriai trenkė atgal. Tuo metu į tą vaiką niekas nebekreipė dėmesio ir jis išbėgo į lauką. J. jį nusivijo. Jie lakstė kieme aplink suoliuką ir J. sakė : „atsiprašyk“. Vaikas išbėgo į lauką, J. nusekė iš paskos, tada mama lipo į apačią ir ji išėjo. Nusileidusi į apačią matė, kad jie lakstė kieme vienas paskui kitą, J. sakė, kad atsiprašytų ir tas vaikas galiausiai atsiprašė. Kai J. laiptinėje kokius 5 kartus prašė atsiprašyti, tas vaikas kažkaip atsilošė. Nebuvo taip, kad tas vaikas nugriuvo ant laiptų. Laiptinėje nuo J. stovėjo pusės metro atstumu. Viskas vyko ant laiptų. Visi buvo ant laiptų. Jis buvo užsilenkęs ant to vaiko ir ta mama nematė kas vyksta, nes ji buvo žemiau – šiek tiek už jos. Tiek, kiek matė, J. tam vaikui tikrai nieko nedarė, tiesiog buvo pasilenkęs. Kažkiek girdėjo, ką J. sakė policininkams, bet nebepamena. Pirmiausia mama iškvietė policiją, bet ta mama irgi uždaužė, tai J. sako: „aš nenusileisiu“ tai irgi iškvietė. J. sudavė mamai vieną kartą ir paskui pasitraukė. Nežino, ar mama ką nors nešėsi. Atrodo, dar buvo vaikas. Gal buvo šalia arba ant rankų, jam keli metai. J. gynėsi nuo vaiko mamos, nes jam užtrenkė per pakaušį. Kai jis trenkė moteriai, ta moteris atsitraukė. Kai moteris sudavė J., jis buvo pasilenkęs. Kai ji daužė, jis sukosi ir trenkė jai atgal. Jis gynėsi. Nežinau, ar J. liko žymių, kvietė greitąją pagalbą. Mano, kad moteris trenkė J., nes ji pagalvojo, kad J. muša vaiką. Ji buvau žemiau jų ir ne viską matė. Su mama laiptinėje nieko nekalbėjo. J. vijosi vaiką, kad jo atsiprašytų. Laiptinėj vaikas neatsiprašė. Paskui jie kieme lakstė, pasakė „atsiprašau“ ir baigėsi. Tikriausiai negali 100 procentų garantuoti, kad smūgiai nebuvo suduoti, bet mano, jeigu būtų buvę kažkokie baisūs smūgiai, tada tas vaikas būtų išleidęs kokį garsą ir tas smūgis girdėtųsi, juk laiptinėje yra aidas. Matėsi, kad vaikas specialiai užkliuvo J. J. sakė, kad atsiprašytų. Iš pradžių sakė šiek tiek pikčiau, bet tas vaikas nereagavo tai tonas pastiprėjo.

6. 2023-04-20 policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas G. V. informacinis pranešimas ROIK 0123000218011, apie tai, kad kieme kaimynas ne pirmą kartą užsipuolė pranešėją, konfliktavo žodžiu, po to trenkė ranka. Papildant pranešimą, nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. 8.46 val. gautas slaugytojos pranešimas apie tai, kad kreipėsi J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m, kuriam diagnozuota krūtinės ląstos sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 9-11).

7. 2023-04-20 G. V. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžo 20 d. apie 14 val. ji ėjo su savo sūnumi J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir dukra D. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), lipo laiptais žemyn. Lipdami į apačią pamatė, kad į viršų laiptais lipa kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, jis buvo su drauge. Minėtas kaimynas jaunas vyras vardu J., virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau jokių duomenų apie jį nežino. Su minėtu kaimynu yra ne vieną kartą buvę žodiniai konfliktai, pasak jo ji su vaikais namuose triukšmauja, trukdo jam ir dieną ir naktį. Kaip minėjo, šiandien lipant laiptais laiptinėje vėl prasidėjo žodinis konfliktas, kaimynas J. jos sūnui sakė „ar ilgai jį nachui siuntinėsi?", ji pasakė, kad šis neapstotų jos vaiko, tada ji norėjo praeiti pro šalį, tačiau kaimynas nepraleido jų ir pradėjo mušti jos sūnų rankomis, tada jos sūnus nukrito ant žemės ir kaimynas jį pradėjo spardyti. Ji norėdama apginti savo sūnų, trenkė kaimynui su kumščiu kelis kartus į kaklo ar galvos sritį, tada kaimynas pasitraukė nuo jos sūnaus ir trenkė jai du kartus kumščiu į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dešimtbalėje sistemoje skausmą įvertintų 8 balais, šiuo metu praėjus kiek laiko skausmą įvertintų 5 balais. Tada jos sūnus ir kaimynas išbėgo iš laiptinės ir kaimynas vėl spardė jos sūnų. Sūnus jai sakė, kad jam skaudėjo nugarą kai spyrė, po įvykio taip pat šiek tiek skaudėjo. Jiems medikų pagalba nereikalinga, jei kas patys kreipsis į juos. Viską matė šalia stovėjusi kaimyno draugė. Galimai dalį konflikto matė ir kaimynai, kai viskas perėjo į lauką. Kieme vaizdo kamerų nėra (t. 1, b. l. 13-21).

8. 2023 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Daugiabutis 5 aukštų namas sudarytas iš 5 laiptinių. Nuo įvažiavimo priėjus prie 4 laiptinės, matome atidarytas rudos spalvos kodines duris. Įėjus į laiptinę lipame iki 3 aukšto, kur yra pagrindinė įvykio vieta. Laiptinėje ar prie laiptinės jokių įvykiui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nepastebėta (t. 1, b. l. 23-25).

9. Iš specialisto išvados Nr. G791/2023(04) nustatyta, kad G. V. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2023m. balandžio 20 d. nustatytas kairės pusės veido sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnoze yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka “sumušimas” neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (t. 1, b. l. 107).

10. Iš specialisto išvados Nr. G792/2023(04) nustatyta, kad J. V. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2023 m. balandžio 21 d. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnoze yra pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka “sumušimas” neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (t. 1. b. l. 114).

11. Iš 2023 m. balandžio 20 d. G. V. apžiūros protokolo nustatyta, kad ją apžiūrint veide jokių sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 115-119).

12. 2023 m. gegužės 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas pareigūnės kūno kameros įrašas pavadinimu PSS-20230420-140856UTC+0300, įrašo trukmė 24 minutės 32 sekundės. Įrašo pradžioje pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, matosi, kad lauke jų laukia asmenys. Pareigūnė išlipusi iš tarnybinio automobilio lauke stovinčios moters kuri rankose laiko vaiką paklausia, ar ji skambino policijai ir pakviečia ją pasikalbėti, bei paprašo papasakoti, kas įvyko. Ir moteris papasakoja, kad jai su vaikais einant į lauką ir laiptais lipant žemyn ji pamatė kad laiptais į viršų parlipa jos kaimynas, kuris jos sūnaus sūnų prirėmė prie sienos paskui paguldė ant žemės, pradėjo spardyti, o ji tam vaikinukui tada su ranka uždavė (ranka rodo kaip, tačiau įrašė nesimato), o tada tas vaikinukas jai į nosį. Pareigūnė paklausia ar bėgo jai kraujas, ar reikia medikų, tačiau moteris atsako, kad nereikia. Šalia moters buvęs jos sūnus paklausus ar taip buvo, patvirtina, kad taip ir buvo. Paskui moteris, dar pasako, kad ir lauke tas kaimynas jos sūnų spardė. Pareigūnė ir vaiko paklausia ar jam reikia medikų, tačiau jis taip pat atsako, kad nereikia, tačiau parodo, kad kažkur skauda, tačiau kur nesimato. Pabendravusi su moterimi ir jos sūnumi, pareigūnė nueina pabendrauti su kolega, kuris kalbėjosi su vaikinu ir mergina. Tada visi įvykio dalyviai toliau bendrauja su pareigūnais. Pareigūnė nustato moters kvietusios policiją neblaivumą ir kaimyno su kuriuo sukonfliktavo neblaivumą, abu asmenys blaivūs. Kol pareigūnė nustatinėja neblaivumą, asmenys tarpusavyje kalbasi, aiškinasi, kaip viskas prasidėjo, paskui pareigūnė aiškina, kad šitaip elgtis negalima ir panašiai. Pareigūnui paklausus moters ar ji norės rašyti pareiškimą, ji atsako, kad kadangi jai trenkė į nosį jį pareiškimą rašys. Tada vaikinas su kuriuo konfliktavo pasako, kad tada ir jis rašys, kad trenkė per pakaušį. Moteris šaukia, kad todėl trenkė, kad jos vaiką spardė, ką jai reikėjo daryti, dar vaiką mažą ant rankų laikė. O vaikinas su kuriuo konfliktavo sako moteriai, kad ji per pakaušį jam daužė, gal jam smegenis sutrenkė, gal jis nebemąstys taip kaip mąstė visą gyvenimą, o jis per galvą netrenkė nei vieno karto. Moteris toliau šaukia, kad jis spyrė, rodo su ranka, kad kumščiu daužė, tačiau kaimynas nesiklauso ir vis šaukia ir rodo, kur jam moteris per pakaušį daužė. O moteris jam sako, bet tu mano vaiką daužei. Tada pareigūnė liepia abiem nusiraminti ir nebešūkauti. Moteris pasako, kad ji rašys pareiškimą, nes jai į nosį trenkė ir viskas. Pareigūnė tada pradeda rašytis moters asmens duomenis, o vaikinas su kuriuo moteris konfliktavo pradeda sakyti "aš žiūriu tu nori žaisti palei įstatymą, tai žaisim, aš tau sakau, smegenų sutrenkimas man bus, mokėsi man pinigus visą gyvenimą". Tada jau pareigūnė vaikinui pasako, kad jis tada išsikviestų medikus, kad jį apžiūrėtų. Vaikinas pasako, kad gerai, jam reikia medikų, nes jam skauda galva. Tada pareigūnas iškviečia greitąją pagalbą, o pareigūnė toliau bendrauja su moterimi, užsirašo jos pačios ir jo sūnaus asmens duomenis, tada užsirašo vaikino su kuriuo moteris konfliktavo asmens duomenis, ir jo draugės kuri buvo kartu asmens duomenis. Tada pareigūnė paprašo asmenų pasirašyti, kad jie įpūtė nulius. O tada asmenys vėl pradeda aiškinti, šaukti vienas ant kito. Pareigūnai prašo nebesiaiškinti, kas kažkada buvo ar nebuvo, o žiūrėti į tai kas įvyko šiandien, tada pasako, kad reikės palaukti medikų kol jie atvyks, o tada paims pareiškimą. Kol laukia medikų asmenys vėl pradeda aiškintis. Kaimynas su kuriuo konfliktavo moteris pasako, kad "jeigu rašot pareiškimą aš irgi rašau pareiškimą, arba susitaikom ir viskas, nebesprendžiam problemų ", moteris atsako, kad "paskui vėl tas pats bus". Tada vaikinas sako "tai rašom pareiškimą, bet tada aš rašau, kad man galvos sutrenkimas". Pareigūnė vaikinui paaiškina, kad ne jis spręs, o medikai spręs ar jam yra galvos sutrenkimas, vaikinas atsako, kad "gerai, sakysiu, kad skauda galva visks ir tiek, nes ana skaud". Tada pareigūnė asmeniui paaiškina, kad jis pasirašys ir už melagingų parodymų teikimą, tada asmuo supyksta, sukonfliktuoja su pareigūne, sako, jai, kad ji situacijos nesupranta. Paskui pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Netrukus atvyksta greitosios pagalbos automobilis, prie jo nueina vaikinas. Pareigūnė prieina prie moters su sūnumi, moteris sako, kad rašys pareiškimą, nes jai trenkė tiesiai į nosį kai mažąją laikė, kad gynė jį ir tuo metu parodo į sūnų ir dar lauke spardė. Pareigūnė pasako, kad paims pareiškimą ir viską surašys

12.1. Peržiūrėtas pareigūno kūno kameros įrašas pavadinimu PSS-20230420-140857UTC+0300, įrašo trukmė 30 minučių. Įrašo pradžioje pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, matosi, kad lauke jų laukia asmenys. Pareigūnas išlipęs iš tarnybinio automobilio nueina prie vaikino ir merginos kurie stovi prie namo laiptinės ir pradeda su jais bendrauti, pareigūnas paprašo papasakoti, kas atsitiko ir vaikinas pasakoja "nieko, lipom į viršų, aš prasilenkiau ir tas vaikas trenkė man, tipo galvoju, ką tu čia veiki, taip jam kelis kartus trenkiau (rankomis parodo, kad abiejų rankų kumščiais iš šonų, bei pajudina koją lyg imituodamas spyrimą), ta motina man taip (pasilenkęs parodo, kad kumščiu trenkė į galvą) per galvą daužyt pradėjo, tada tokį vieną trenkiau tai motinai atgal (parodo smūgį ranką į nosį) ir sako viskas kviečiu policiją, tokia situacija". Tada pareigūnas paklausia ar anksčiau yra buvę konfliktų, o asmuo atsako, kad jis yra kvietęs policiją, dėl jų triukšmavimo, nes jie gyvena viršuje jo. Bet daugiau nieko. Tada pareigūnas pasako, kad jis labai blogai pasielgė, kad tas vaikas yra nepilnametis. O asmuo tiesiog atsako, kad ne jis pirmas trenkė. Tada pareigūnas paklausia ar vaikinas turi dokumentą ir vaikinas išeina jo atsinešti. Tada pareigūnas paklausia merginos ar ji ką nors matė, o mergina atsako, kad ji kartu ėjo. Ji pareigūnui paduoda savo asmens dokumentą, tada prie pareigūno ir merginos, prieina pareigūnė, pareigūnas kolegei trumpai papasakoja, ką išsiaiškino, o tada merginos paklausus ar tas vaikas pirmas trenkė ji atsako, kad "nu jie ištisai pykstasi, nu taip kažkaip tarsi už šono užkliuvo specialiai (ranka parodo, kad lyg su pečiu arba sulenkta ranka užkliuvo)". Tolimesnėje įrašo dalyje užfiksuoti tie patys duomenys, kurie jau aprašyti apžiūrint pareigūnės kūno kamerų įrašą (t. 1, b. l. 120-123).

13. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

13.1. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017; 2K-112-458/2020 ir kt.).

14. Nors kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nepilnametį nukentėjusįjį, tačiau baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis smurtavo prieš nepilnametį nukentėjusįjį (gim. 2009 m. rugpjūčio 31 d.), kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) m., ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

15. Tai patvirtina nukentėjusiojo nepilnamečio ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kur jis patvirtino, kad kaimynas (J. V.) jį spardė laiptinėje, kai jis išsigando, atsigulė. Nukentėjusysis parodė, kad jam tuo metu kai jis atsigulė ant žemės, pradėjo jį spardyti, pataikė į nugaros vidurį, sudavė 7 smūgius. Patvirtino, kad pajuto skausmą, skausmą įvertino 6 balais. Taip pat parodė, kad kai J. V. norėjo eiti į viršų, jis jam parodė vidurinį pirštą, tada jis (J. V.) jį gaudė, jis išbėgo į lauką ir ten vėl jį spardė. Pavijo lauke prie laiptinės, paėmęs už „maikės“ paguldė ant žemės ant nugaros, asfalto, pradėjo spardyti, įspyrė kokius 3-4 kartus, pataikė į nugarą ties juosmeniu, skausmą įvertino 7-8 balais (t. 1, b. l. 61-63, t.2, 63-65).

16. Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą G. V. taip pat parodė, kad J. V. spardė jos sūnų laiptinėje, o ji, norėdama apginti sūnų, trenkė kaimynui (J. V.) kumščiu kelis kartus į kaklo ar galvos sritį. Taip pat parodė, kad po to jos sūnus su J. V. išbėgo į lauką, matė kaip jos sūnus gulėjo ant žemės prie pat laiptinės, o J. V. savo rankų kumščiais trenkė jos sūnui į įvairias kūno vietas, kokius tris kartus, bent jau tiek matė (t. 1, b. l. 39-42). Teismo posėdžio metu G. V. taip pat parodė mačiusi, kad J. V. jos sūnų laiptinėje jam atsigulus ant laiptų spardė, taip pat matė, kad ir lauke prie pat laiptinės jam sudavė su rankų kumščiais.

18. Kaltinamasis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pasakodamas apie įvykusį įvykį nurodė, kad trenkė vaikui, taip pat nurodė, kad po to jo motina jam per galvą daužyti pradėjo, tada tokį vieną trenkė motinai atgal. Vaizdo įraše Nr. PSS-20230420-140857UTC+0300 užfiksuota, kad kaltinamasis J. V. policijos pareigūnams pasakodamas įvykio aplinkybes nurodė, kad vaikas trenkė jam pirmas, tada jis trenkė, pasakė: „kelis kartus trenkiau, tada mama per galvą daužyti..>> ..<< tada tokį vieną trenkiau...“ (imitavo rankomis smūgius, pajudino koją (pakėlė kelį), kalbėdamas apie trenkimą G. V., parodė, kad trenkė kumščiu į nosį)) (vaizdo įrašo laikas nuo 00:41 val.). Policijos pareigūnas J. V. pasakė, kad jis blogai pasielgė, kad asmuo dar nepilnametis, tada J. V. atsako, kad „bet jis man pirmas trenkė, tai ką man daryti“ (vaizdo įrašo laikas nuo 01:28 val.). Vėliau kalbėdamas apie G. V. suduotą smūgį pasakė, kad „lengvai tokį vieną trenkiau“ (vaizdo įrašas nuo 01:59 val.). Kaltinamajam kalbantis su G. V., pastaroji pasakė: „trenkiau, nes J. pradėjai daužyti, spardyti“. J. V. neneigė šių aplinkybių, o sakė, kad ne jis pirmas pradėjo konfliktą, kad jam vaikas pirmas trenkė (vaizdo įrašas nuo 06:05 val.). Policijos pareigūnui kalbantis su kaltinamuoju ir pasakius: „padarei žiauriai chujovai, kad anam trenkei. Tu negali taip elgtis...>>“, kaltinamasis atsakė „suprantu“ (vaizdo įrašas nuo 07:47 val., 08:04 val.) (DVD diskas – kūno kamerų vaizdo įrašai, 1-o tomo gale). Taigi kaltinamasis kalbėdamas su pareigūnu neneigė trenkęs J. V. Tokios J. V. nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir aprašytos taip pat ir 2023 m. gegužės 7 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 120-123). Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu tvirtino, kad laiptinėje neprasilenkė su J. V., kad vaikas jam tyčia užkliuvo už peties, tačiau, kad J. V. jam būtų pirmas trenkęs į kurią nors kūno vietą, nenurodė. Taigi kaltinamojo nurodytos aplinkybė nurodytos teismo posėdžio metu skyrėsi nuo pirminių, nurodytų į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams.

20. Tuo tarpu paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės skyrėsi. Iš pradžių atvykus policijos pareigūnams jis neneigė smurtavęs prieš J. V., tačiau vėliau savo versiją pakeitė ir neigė smurtavęs prieš J. V. Kaltinamojo J. V. teigimas, kad jis pasilenkęs prie ant laiptų gulinčio J. V. prašė jo atsiprašyti, o po to vijosi jį į lauką taip pat tik siekdamas, kad J. V. jo atsiprašytų, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo argumentas, kad jis nepamena ką pasakojo policijos pareigūnams, o jiems galėjo pasakyti bet ką dėl patirto streso, blogų emocijų, galbūt dėl jam suduotų smūgių, vertintini itin kritiškai, nes iš policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad J. V. su policijos pareigūnais bendravo normaliai, nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, nenurodė, kad dėl to patyrė didelį stresą ar pan. ir gali visų aplinkybių neprisiminti ar juolab neteisingai prisiminti. Tokie kaltinamoj argumentai tik dar kartą patvirtina, kad savo parodymus vėliau pakeitė tik norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

27. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 27 straipsnio 2 dalis).

32. Minėta, kaltinamasis neneigė sudavęs nukentėjusiajai G. V. į veido sritį, nukentėjusioji dar tą pačią dieną kreipėsi į medikus, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji patyrė skausmą ir jį įvertino 8 balais. Įvertinus kaltinamojo suduotą smūgį, tai, kad jis suduotas į veido sritį, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ji patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo prieš ją pavartoto smurto.

45. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašoma suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ar nepagrįsta, atitinka teisingumo principą, todėl jis visa turi būti atlyginta. Todėl iš kaltinamojo J. V. nukentėjusiajam J. V. priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

48. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. V. 2023 m. balandžio 20 d. kreipėsi į VšĮ Regioninę Mažeikių ligoninę, diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Jai buvo suteikta skubi medicinos pagalba ir suteikta radiologo paslauga (t. 2, b. l. 40). J. V. kreipėsi į VšĮ Regioninę Mažeikių ligoninę 2023m. balandžio 2 d. dėl krūtinės ląstos sumušimo, jam suteikta skubi medicinos pagalba ir suteikta radiologo paslauga (t. 2. B. l. 41).

52. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. sausio 31 d. teismui pateikė pirminę ir patikslintas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui J. V. iš viso patyrė 333,33 Eur atstovavimo išlaidų.