Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-35-957/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-01-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-35-957/2022Nutartis · 2022-01-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-14Vilniaus apygardos teismas
  5. T-928-1033/2022Nutartis · 2022-08-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
T-35-957/2022
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00918-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-35-957/2022
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00918-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 netvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-327/2016 (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-197/2017) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d. Minėtu teismo nuosprendžiu iš V. T. priteista nukentėjusiesiems G. J. ir L. J. 6 067,88 Eur turtinei žalai at­lyginti ir po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. J.-Š. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. J. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems E. J. ir S. J. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinta minėtų nukentėjusiųjų teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gegužės 16 d. (įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. 1 metus 2 mėnesius 19 dienų), 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2021 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. – 4 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 59-222 (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi (duomenys neskelbtini) pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą, 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-241, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, protokolas Nr. 58-48) nustatė, kad nuteistasis nuosekliai išlaiko pozityvų elgesį, dėl to nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra valdoma, nedidėja, todėl Nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką (nužudymą) padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nuo 2019 m. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistajam 2021 m. gruodžio 1 d. nustatyta išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, atlikto smurto rizikos įvertinimo taikant HCR-20 metodiką metu nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra žema. Stebima nuteistojo teigiama elgesio dinamika bei tam tikrų kriminogeninių poreikių raiškos kontrolė. Nuteistasis Komisijai paskutinį kartą pristatytas 2021 m. birželio 18 d., nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateiktos šios rekomendacijos dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio recidyvo valdymo: dalyvauti priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją ir kontrolę, tęsti mokslus. Vadovaujantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: tęsė lankymąsi asociacijos „Laisvas žmogus“ vykdomuose užsiėmimuose, skirtuose padėti įveikti psichologines krizes, priklausomybes, keisti visuomenės normas neatitinkančias nuostatas ir vertybes, įsitraukti į sveikos gyvensenos bendruomenę. Nuteistasis 2021 m. lapkričio mėnesį baigė tikslinę smurtinio elgesio prevencijai skirtą programą, tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) vidutiniam išsilavinimui įgyti, 2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. yra sudaręs profesinio mokymo sutartį ir nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi baldžiaus specialybės. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, tikslinėse intervencinėse priemonėse, įgijo pagrindinį išsilavinimą, įsitraukia į nemokamų darbų atlikimą. Nurodoma, kad išnaudotos visos pataisos įstaigoje nuteistajam prieinamos aktualios socialinės reabilitacijos priemonės. Komisija, kurios sudėtyje dalyvavo 5 nariai, balsų dauguma (3 balsai už, 2 balsai prieš), atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra valdoma, nedidėja.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas skundu dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. prašo nutarimo netvirtinti.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų buvimas – tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Prokuroro teigimu, Nutarime nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ir nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kaltininko pažiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Prokuroro manymu, tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Prokuroras skunde nurodo, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skunde pažymima, kad nuteistasis V. T. įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 4 metai 5 mėnesiai ir 6 dienos. Prokuroro teigimu, Komisija nepasisakė apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnius teistumus, turimus įsiskolinimus, režimo pažeidimus. Jo manymu, V. T. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, be to, galima sutikti su dviejų Komisijos narių atskirosiomis nuomonėmis siūlant netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo, kadangi jis bausmės atlikimo metu nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, o tai sudarytų prielaidas turimų įsiskolinimų dengimui, net du kartus vartojo alkoholį. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančių savybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį V. T., būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama V. T. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Atsiliepimas

Nuteistasis V. T. pateikė atsiliepimą į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą. Atsiliepime nurodė, kad prokuroras savo skundą grindžia ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie nepakankamai atliktą dalį bausmės, kas prieštarauja teisingumo sampratai ir įstatymo leidėjo valiai, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Jo manymu, prokuroro skundo teiginys, kad jis yra anksčiau teistas, yra tendencingas, negali būti vartojamas oficialiuose dokumentuose, todėl buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti turėjo būti pasirinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad darbo, kurį jis galėtų dirbti pataisos įstaigoje, nėra (nurodo, kad turi invalidumą), o laisvėje greičiau atlygintų padarytą žalą. Nuteistojo teigimu, jis yra motyvuotas nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų. V. T. nurodo, kad pagal Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas, tačiau prokuroras laikosi priešingos pozicijos. Cituodamas Kauno apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus, taip pat dėstydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo bylų numerius, nuteistasis nurodo, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumus ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo manymu, visi jo nurodyti procesiniai sprendimai yra precedentai ir yra privalomi.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. T. 2021 m. gegužės 13 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Pritartina prokuroro skunde išdėstytai pozicijai, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas trečią kartą. Teismas, spręsdamas nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgia į 2021 m. gruodžio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-241 nurodytas aplinkybes, jog yra V. T. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: bausmės atlikimo metu vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose (pvz., Socialinių įgūdžių lavinimo programoje, dailės terapijoje „R. A. K. T. A. S.“, paskaitose „Konfliktų valdymas“, „Streso įveika“ ir kt.), įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (pvz., praktinėje paskaitoje „Stresas. Jo valdymo būdai“, stalo žaidimų turnyruose, įspanų kalbos kursuose ir kt.), 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) įgijo pagrindinį išsilavinimą bei tęsia mokymąsi viduriniam išsilavinimui įgyti, 2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. yra sudaręs profesinio mokymo sutartį ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi baldžiaus specialybės, 2021 m. kovo 10 d., 16 d., 18 d., 26 d., 30 d. atliko nemokamus darbus pataisos įstaigos bibliotekoje, 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. spalio 2 d. tvarkė bendro naudojimo patalpas. Nuteistasis V. T. bausmės atlikimo metu buvo skatintas aštuonis kartus, paskutinį kartą – 2021 m. kovo 12 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (skirta padėka). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis gauna neįgalumo pensiją, iš kurios daro išskaitas antstoliai, taip pat dalis turimų skolų dengiama iš pinigų, kuriuos jam atsiunčia žmona ir artimieji. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad, nuteistojo teigimu, tam tikrą priteistą turtinės žalos dalį yra beveik padengęs (apmokėjo laidojimo išlaidas), be to, nuteistasis pateikė banko išrašą, iš kurio matyti, kad 2018-2019 m. laikotarpiu dviem antstoliams buvo persiųsta apie 1100 Eur. Likusias neišmokėtas sumas nuteistasis tikisi dengti, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos arba bus perkeltas į pusiaukelės namus ir pradės dirbti.

Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas sutinka su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, kad toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka patvirtinti Komisijos Nutarimo ir taikyti V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Taigi, teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kaip pagrįstai skunde pažymi ir prokuroras, šių aplinkybių pakankamai neįvertino ir į jas neatsižvelgė.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Teismas pažymi, kad vien tas faktas, jog nuteistasis atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, kad galėtų būti svarstoma dėl jo paleidimo iš pataisos įstaigos, savaime nereiškia, kad būtent toks sprendimas ir turi būti priimtas. Šiuo aspektu pritartina prokuroro skunde išdėstytai pozicijai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas įstatymo sankcijos ribose atsižvelgiant būtent į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Kaip jau minėta, nuteistasis V. T. nuteistas už vieno labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (t. y. nužudymo) padarymą, kurio pasekmės negrąžinamos – dėl nuteistojo V. T., kuris veikos padarymo metu buvo neblaivus, veiksmų gyvybės neteko darbingas žmogus, turėjęs šeimą, mažamečių vaikų. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi, šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. T. atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis V. T. jau atliko šiek tiek daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo pakankamai didelė – 4 metai 5 mėnesiai 6 dienos. Tai, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs šiek tiek daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savaime nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad, priešingai nei jis samprotauja savo atsiliepime į prokuroro skundą, lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu V. T. buvo du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegaliojančios, visgi ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis ne visuomet sugebėjo paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Pažymėtina, kad kitą asmenį nuteistasis nužudė būdamas neblaivus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad ši sritis (t. y. piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis) išlieka aktuali (kriminogeninė), kadangi yra tiesiogiai susijusi su jo įvykdytu paskutiniu nusikaltimu.

Analizuojant nuteistojo V. T. kriminalinę patirtį, matyti, kad jis, prieš priimant paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį, buvo teistas du kartus už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taigi, gretinant su nusikalstama veika dėl kurios padarymo jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo nusikaltimai sunkėja. Tokia nuteistojo kriminalinė praeitis rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į legalų darbą ir kelia pagrįstų abejonių nuteistojo gebėjimu pelnytis pragyvenimui nenusikalstamais būdais išėjus į laisvę. Dviem pirmais teistumo atvejais nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos, taigi, nors V. T. ne kartą buvo parodytas teismo pasitikėjimas paliekant jį laisvėje, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Visa tai rodo, kad V. T. tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo, o iš jo asmens bylos nėra pagrindo spręsti, kad šioje jo gyvenimo srityje įvyko kardinalūs pokyčiai teigiama linkme.

Pažymėtina, kad po paskutinio įvykdyto nusikaltimo nuteistajam pasireiškė dideli finansiniai sunkumai – paskutiniu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu iš jo nukentėjusiesiems yra priteista atlyginti daugiau nei 91 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu turi pakankamai didelį finansinį įsipareigojimą dėl priteistų ieškinių, tai apsunkina jo materialinę padėtį. Nuteistojo V. T. įsidarbinimo galimybes riboja ne tik jo sveikatos problemos. Nuteistasis V. T. yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir turi siuvėjo profesinę kvalifikaciją, todėl egzistuoja grėsmė, kad būdamas laisvėje nuteistasis V. T. gali neįsitvirtinti darbo rinkoje ir siekti užsidirbti pragyvenimui neteisėtais būdais. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, V. T. praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tikslų (pvz., lėšų pragyvenimui ir civiliniams ieškiniams padengti įgijimu) siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ne tik jo buvusi kriminalinė praeitis, bet taip pat ir nuteistojo darbinė motyvacija, kuri bus aptarta toliau.

Pabrėžtina, kad nuteistojo V. T. požiūris į darbą dviprasmiškas – po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos arba perkėlimo į pusiaukelės namus jis planuoja įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė minėtos bendrovės direktoriaus išduotą 2021 m. lapkričio 5 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad bendrovė ketina įdarbinti V. T. vadybininku, kai tik nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi, tokiu būdu nuteistasis patvirtino tik formalią įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, tikrai įsidarbins ir gaus stabilų darbo užmokestį. Kaip jau minėta, abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir nuteistojo darbinė motyvacija – darbui pataisos įstaigoje nuteistasis reiškia gana skeptišką ir ambivalentišką požiūrį. Taip pat tik pastaruoju metu nuteistasis pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje, kadangi tik 2021 m. kovo 10 d., 16 d., 18 d., 26 d., 30 d. atliko nemokamus darbus pataisos įstaigos bibliotekoje, 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. spalio 2 d. tvarkė bendro naudojimo patalpas, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis V. T. bausmės atlikimo metu nedirbo, į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, įsidarbinti pataisos įstaigoje iniciatyvos neišreiškė. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo pakankamos motyvacijos įsidarbinti pataisos įstaigoje, juolab, kai nuteistajam yra priteisti nemaži ieškiniai ir darbas pataisos įstaigoje būtų galimybė juos padengti. Pažymėtina, kad nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jam negali būti pasiūlytas tinkamas darbas. Be to, matyti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, tačiau šių žinių nesiekia pritaikyti dirbdamas pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į visa tai, teismas skeptiškai vertina nuteistojo planus dirbti laisvėje, kadangi V. T. nededa pakankamų pastangų dirbti pataisos namuose. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi pakankamą darbinę patirtį ir yra motyvuotas realizuoti save darbinėje veikloje ateityje, tačiau, kaip jau minėta, tai pernelyg deklaratyvu ir abstraktu, nes nuteistojo elgesys darbinėje veikloje atliekant bausmę to nerodo. Taigi, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad V. T. dirbs ir laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį iš V. T. yra priteista atlyginti nukentėjusiesiems apie 91 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, pagal 2021 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis V. T. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 48 260,06 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 1141,09 Eur, dabartiniu metu nuteistasis gauna neįgalumo pensiją, iš kurios daro išskaitas antstoliai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad, nuteistojo teigimu, tam tikrą priteistą turtinės žalos dalį yra beveik padengęs (apmokėjo laidojimo išlaidas), be to, nuteistasis pateikė banko išrašą, iš kurio matyti, kad 2018-2019 m. laikotarpiu dviem antstoliams buvo persiųsta apie 1100 Eur. V. T. teigia, kad planuoja priteistas sumas išmokėti, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos ir pradės dirbti. Akivaizdu, kad V. T. turi finansinių sunkumų, kurių sprendimas reikalauja pastovaus pajamų šaltinio užsitikrinimo. Dirbdamas pataisos įstaigoje nuteistasis galėtų skirti daugiau pinigų įsiskolinimų padengimui, tačiau V. T. pataisos įstaigoje nedirba ir nededa visų įmanomų pastangų gauti darbą, taigi, ir nesiekia įgyvendinti jam paskirtos bausmės tikslų bei integruotis į visuomenę, kad toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl nuteistojo pasirinkto elgesio varianto menkai dengiamos jo skolos ir negerėja turtinė padėtis. Nuteistasis V. T. netgi negali materialiai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Vien tai, kad V. T. patvirtino formalią įsidarbinimo galimybę laisvėje, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog jis dirbs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Socialinio tyrimo išvadą, su darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų jų valdymo prielaidų kūrime, todėl, teismo vertinimu, nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar turi būti tęsiamas ir dėl minėtose srityse kylančių sunkumų. Pagal BVK 111 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Tai, kad V. T. dalyvavo įvairiose programose, palaiko socialinius ryšius, atlieka nemokamus darbus nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę, turi dirbti, būti motyvuotas pajamas gauti legaliu būdu. Visos šios pirmiau minėtos aplinkybės taip pat leidžia teismui teigti, jog nuteistojo teiginiai, kad jis ketina įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos arba perkėlimo į pusiaukelės namus, yra labiau deklaratyvaus pobūdžio. Be to, kaip jau minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo darbinės veiklos sritis yra įvardijama kaip probleminė, aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų, taigi, nuteistasis dar turi kur stengtis ir tobulėti, keičiant savo elgesį.

2021 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau ją sudarantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant jo pažangą, nepakito. Tai atsispindi ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertyje, kuris per paskutinius metus sumažėjo vos vienu tašku ir sudaro 38 taškus iš 168 galimų, iš kurių 7 priskiriami statiniams, o 31 – dinaminiams veiksniams, t. y. nuteistasis V. T. turi plačias galimybes mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, netgi iki minimalios, todėl jis turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą.

Akcentuotina, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti V. T. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – net du iš penkių Komisijos narių pareiškė atskirąsias nuomones, pažymėdami, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, pataisos įstaigoje noro dirbti neišreiškia, bausmės atlikimo metu net du kartus vartojo alkoholį. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, akivaizdu, kad visi Komisijos nariai, betarpiškai bendravę su pačiu nuteistuoju ir turėję galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo įtikinti, kad yra galimybė taikyti V. T. lygtinį paleidimą, nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad V. T. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų svarstomas jau nebe pirmą kartą. Paskutinį kartą Komisija 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 59-117 netaikė nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundus atmetė. Teismo vertinimu, nors nuo rudens nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau kelių mėnesių laikotarpis neturėjo akivaizdžios ir esminės įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo V. T. išreikštas noras keistis, dalinis kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad V. T. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsiliepimas

Vertinant nuteistojo atsiliepime į prokuroro skundą dėstomus teiginius, kad netaikant lygtinio paleidimo bus nesilaikoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 23 d. rekomendacijų Nr. Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, privalomumu, pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, jos yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju, netaikant nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nebus pažeistos, todėl minėti nuteistojo argumentai yra nepagrįsti.

Atsakant į nuteistojo atsiliepimo argumentą, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su tokiu nuteistojo argumentu ir tuo pačiu dar kartą pažymi, kad nagrinėjant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas atsižvelgia į visumą šiam klausimui nagrinėti reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Analizuojant nuteistojo nurodytas bylas pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1006-478/2012 lygtinis paleidimas taikytas nuteistajam, kuris, be kita ko, atlikdamas bausmę pavyzdingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, t. y. nebuvo baustas, tačiau buvo 10 kartų skatintas, laisvės atėmimo bausmės metu dirbo, iš 4 metų ir 6 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta bausmės dalis sudarė tik 1 metai 6 mėnesiai 8 dienos laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi Nr. 1S-806-175/2012 lygtinis paleidimas taikytas nuteistajam, kuris atliko didesnę nei 2/3 jam paskirtos bausmės dalį, vidaus tvarką pažeidė vieną kartą, baustas nebuvo, tačiau buvo net 17 kartų skatintas, atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas. Iš esmės tokiais pačiais motyvais lygtinis paleidimas taikytas ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-796-658/2012. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1114-574/2013 lygtinis paleidimas taikytas nuteistajam, kuris, be kita ko, pataisos įstaigoje stropiai ir atsakingai dirbo nuo pat atvykimo į laisvės atėmimo įstaigą, suvokė darbą kaip privalumą ir žinojo teigiamą darbo naudą, gavo atlyginimą, iš gaunamų pinigų dengė įsiskolinimą (pagal vykdomuosius raštus nuteistasis buvo skolingas 18 907,93 Lt, išieškota 9 062,41 Lt). Minėtose ir kitose nuteistojo nurodytose teismo nutartyse, kurias nuteistasis pasirinko selektyviai akcentuodamas tik sau palankius aspektus, tačiau nutyli kitas svarbias aplinkybes, konstatuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje, todėl nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Kita vertus, svarstant nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jo ankstesni teistumai nėra sureikšminami ir jiems nėra teikiamas joks išskirtinis ar prioritetinis dėmesys. Teismas pakartotinai pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą remiamasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.

Teismas neginčija nuteistojo atsiliepime į prokuroro skundą nurodytų BVK principų svarbos, veiksmingos probacijos sistemos tikslo, tačiau lygiai taip pat akcentuotina, kad kiekviena situacija, kurioje sprendžiama dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama individualiai, įsigilinant į konkrečios situacijos faktus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, V. T. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. T. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 59-222 taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. netvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius