Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, Vilmai Marčiukaitytei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nu­ken­tė­jusiajai ir civilinei ieškovei bei civilinių ieškovų nepilnamečių E. J. ir S. J. atstovei J. J., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, nuken­tė­jusiesiems ir civi­liniams ieškovams G. J. ir L. J., jų atstovui advokatui Vytautui Sirvy­džiui, nuken­tė­jusiajai ir civilinei ieškovei G. J.-Š., kalti­na­majam V. T., jo gynėjui ad­vo­ka­tui Ričardui Girdziušui, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, išsi­tuo­kęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) rajono UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1997-05-06 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 4 d., 273 str. 3 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėn. su turto kon­fis­kavimu, to paties teismo 2000-02-14 nutartimi veika iš BK 271 str. 4 d. perkvalifikuota į 271 str. 2 d. ir laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki 4 metų 6 mėn. su turto konfiskavimu, galutinė bausmė sutrumpinta iki 6 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, teistumas išnykęs;

2. 2003-11-17 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pagal BK 327¹ str., 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, Vilniaus apygardos teismo 2004-03-25 nuosprendžiu apylinkės teismo 2003-11-17 nuosprendis pakeistas, pri­pa­žintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., skirtas laisvės atėmimas 1 metam 6 mėn., prie šios bausmės, vado­vau­jan­tis BK 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal 327¹ str., skirta galutinė bausmė – lais­vės atėmimas 1 metams 10 mėn., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 7 p.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. T. 2013 m. gruodžio 19 d. apie 1 val. 40 min. lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas ap­svai­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš jam pri­klau­sančio šaunamojo ginklo – pistoleto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini), įrėmęs šį ginklą A. J. į krūtinės kairę pusę, vieną kartą iššovė, tuo A. J. padarė šautinį kiaurinį krū­ti­nės kairės pusės sužalojimą su šūvio įėjimo žaizda ties krū­tin­kaulio ir kairio raktikaulio sąnariu bei šū­vio išėjimo žaizda nugaroje 5 cm kairiau stuburo krū­ti­ninės dalies septinto slankstelio keteros, pažei­džiant kairį raktikaulį, kairės pusės 7-tą šonkaulį palei pat stu­burą, kairį plautį ir aortos lanką, dėl ko A. J. netrukus įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais V. T. nužudė A. J., tai yra padarė nusikalstamą veiką, nu­matytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis V. T. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad ginklus – du pistoletus – buvo įsigijęs sa­vi­gynai. Žinojo, kad girtas neturi teisės nešioti ginklus, duoti ginklą paša­li­niam asmeniui. Įvykio dieną keturiese – su pažįstamu O. A., buvusios žmonos broliu T. B. ir G. D. šaudykloje iššaudė apie 300 šovinių. Dar tiek pat liko. Baigus šaudyti patikrino ginklus. Juose ir apkabose šovinių nebuvo. Ginklus susidėjo į rankinę. Joje buvo ir 3-4 šoviniai. Likusius šovinius padėjo automobilyje po sėdyne. Po šau­dyklos su Olegu nuvažiavo į barą, ten sutiko V. B., gėrė alų. Po to su Olegu nuvažiavo į kazino „(duomenys neskelbtini)“ švęsti toliau. Gėrė alkoholinius gėrimus. Ten atvažiavo ir V. B., Antanas ir dar vienas vyras. Visi kartu gėrė. Visi prašė jo parodyti ginklus. Buvo išgėręs ir parodė abu ginklus. V. B. ardė ginklus. Buvo ardomas vienas ginklas, kuris lengvai išsiardo. Negali pasakyti, ar kitą, kuris vėliau iššovė, kas ardė, nes jis sunkiai ardosi. Šovinių ginkluose nebuvo, jie buvo rankinėje. Po apžiūrinėjimo sudėjo ginklus į rankinę. Keturios apkabos buvo atskirai. Vienoje apkaboje buvo sudėti 3-4 šoviniai, kad nesivoliotų atskirai. Buvo įsitikinęs, kad ginklai nėra užtaisyti. Nepamena, ar tikrino ginklų vamz­džius. Po to į kazino atėjo A. J. ir kažkieno kvietimu prisijungė prie jų kompanijos. Kaltinamasis su juo anksčiau nebuvo pažįstamas, nežinojo kur jis dirba. Visi toliau gėrė ir kalbėjosi. Kaltinamasis su A. J. kalbėjosi apie medžioklę ir moteris. A. J. kalbėjo, kad skiriasi. Kal­tinamasis su juo buvo išėjęs į lauką, kur A. J. parūkė. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Bekalbant prie stalo prasitarė, kad turi du skirtingus ginklus. A. J. prašė parodyti didesnįjį ginklą. Kal­ti­na­masis ištraukė ginklą iš ranki­nės. Kokia buvo ginklo saugiklio padėtis, nežiūrėjo. Buvo įsitikinęs, kad ginkle šovinių nėra, todėl davė drąsiai, laikydamas už rankenos galo tiesė jam ginklą nuleidęs. A. J. ėmė už ginklo ir ginklas tuo metu kažkaip iššovė. Į A. J. ginklo nebuvo nukreipęs. Pa­duo­da­mas ginklą jam, jį buvo nukreipęs į apačią, žinojo, kad tiesiai į žmogų nukreipti negalima. A. J. buvo girtas, svyravo, lenkėsi, siekė paimti ginklą ir tuo momentu įvyko šūvis. Nesupranta, kas palietė gai­duką. Neįsivaizduoja, kaip ginklas galėjo iššauti. Pats šovinio į ginklą nedėjo. Negali pasakyti, ar šovinys buvo likęs, ar užstrigęs ginkle. Po šūvio apžiūrinėjo ginklą, kaip jis galėjo šauti. Judino A. J., žiūrėjo, ar jis gyvas. Iš karto pasakė barmenei, kad skambintų po­li­ci­jai ir greitajai. Pats buvo šoke. Mano, kad tai įvyko dėl atsitiktinumo, kai ginklas atsirado girto rankose. Neturėjo minčių ir prie­žasties A. J. nušauti. Šūvio metu už A. J. buvo siena, žmonių nebuvo. Po įvykio iš jų kom­pa­nijos nieko neliko. Buvo apsvaigęs, bet sąmoningas, kontroliavo savo veiks­mus. Pareigūnui M. sakė, kad A. J. nusišovė pats, nes jis šnekėjo apie nusi­žu­dy­mą, kad nenori gyventi, kad skiriasi. Blaivas būtų ginklo nerodęs. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet ne tokių dydžių.

V. T. kaltė tyčia nužudžius A. J. patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištir­tais įro­dymais.

Nukentėjusioji J. J. (žuvusiojo sutuoktinė) parodė, kad santuokoje su A. J. išgyveno apie 13 metų, turi du nepilnamečius vaikus. Pastaruoju metu santykiai su vyru buvo pablogėję dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir neištikimybės. Iki vyro žūties apie 5 mėnesius gy­veno atskirai. Abu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Jiems buvo paskirtas terminas susi­tai­kyti. Apie gruodžio 12 d. A. J. buvo atvykęs pas ją į namus, kilo konfliktas. Vyras norėjo tai­ky­tis, tačiau ji nesutiko. 2013 m. gruodžio 18 d. vėlai vakare A. J. rašė jai SMS žinutes. Iš teksto suprato, kad rašo neblaivus, todėl telefoną išjungė. Ryte paskambino jos tėvas ir pasakė, kad A. tėvas pranešė, kad A. J. nužudytas. A. J. prižiūrėjo vaikus, teikė jiems finansine paramą, pirko drabužius, todėl prašo priteisti iš kaltininko turtinę žalą – lėšas vaikų išlaikymui iki pil­na­me­tys­tės. Dėl šio įvykio jai ir vaikams padaryta ir moralinė žala, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. apie 4 val. ryto pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai ir pranešė, kad žuvo jo sūnus A. J.. Kitas sūnaus žu­vi­mo aplinkybes žino iš bylos medžiagos. A. buvo vienintelis jo sūnus. Nežino, kad sūnus būtų piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais. Sūnus turėjo du medžioklinius šautuvus ir pistoletą „Walter“ sa­vigynai. Sūnus skyrėsi su savo žmona, paskutiniu metu gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). G. J. gauna apie 1500 Lt pensijos. Iš sūnaus jokio išlaikymo negavo. Tikėjosi paramos ateityje. A. gavo apie 2800 Lt algos, kitų pajamų neturėjo. Anksčiau kartu kartais užsiimdavo automobilių prekyba. Dėl sūnaus nužudymo patyrė moralinę ir turtinę žalą, nes teko rūpintis laidotuvėmis. Palaiko savo 400000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad žuvusysis A. J. yra jos sūnus. Su juo labai bendraudavo, skambindavosi kelis kartus per dieną. Paskutiniu metu sūnus nesugyveno su žmona, kurią įtarė turint kitą vyrą. Savo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palaiko.

Nukentėjusioji G. J. – Š. parodė, kad įvykio naktį apie 4 val. paskambino mama ir pasakė, kad nušautas jos brolis A. J.. Nuvyko pas tėvus į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) ir iš pareigūnų sužinojo apie įvykio aplinkybes. Su broliu dažnai bendraudavo telefonu. Žino, kad brolio žmona siekė su juo skirtis. Susitikti su broliu dažnai neturėjo galimybės, tačiau nuo vai­kys­tės jautė stiprų ryšį. Palaiko savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas S. Š. parodė, kad apie 20 val. su savo pažįstamu V. užėjo į aludę (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Prisėdo prie stalo, kur sėdėjo V. pažįstamas kal­ti­na­ma­sis ir dar vienas asmuo. Visi gėrė alų. Vėliau užėjo pažįstamas A. Su A. nusprendė va­žiuo­ti į lošimo saloną „(duomenys neskelbtini)“. Su A. su V. nuvažiavo į saloną ir lošė. Po kurio laiko salone atsirado kaltinamasis su savo draugu iš aludės. Susėdo kartu penkiese. Visi gėrė degtinę. Vėliau liudytojas parvežė savo draugą V. namo, grįžo į klubą ir toliau gėrė toje pačioje kom­pa­ni­jo­je. Prie stalo žiūrinėjo kažkieno pistoletus. Po to išgirdo šūvį.

Kadangi liudytojas S. Š. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respub­li­kos bau­džia­mojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d.), kuriuos jis patvirtino. Iš šių parodymų (t. 1, b. l. 162-167) matyti, kad 2013 m. gruodžio 18 d., apie 20 val. su pažįstamu V. B. aludėje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bendravo, gėrė alų su V. B. pažįstamais, iš kurių vienas buvo V. T.. Ten prie jų prisijungė A. Č.. Apie 22 val. su A. Č. ir V. B. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų saloną. Čia lošė, prisėdo prie staliuko. Kažkuriuo momentu į „A. C.“ atėjo ir kaltinamasis su savo draugu. Visi gėrė degtinę. V. T. su kitu vyru ėmė pasakoti, kad prieš tai buvo šaudykloje, šaudė. Kažkas paprašė parodyti ginklus. V. išsitraukė iš rankinės pistoletą ar du. V. betraukiant ginklą iš rankinės iškrito keli šoviniai. Ginklus visi apžiūrinėjo, buvo išardę. Paskui V. susidėjo ginklus į rankinę. Po 0,5-1 val. pa­ma­tė, kad V. B. yra girtas. Parvežė jį namo. Pats grįžo į „(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie to paties sta­liu­ko, su visais gėrė degtinę, buvo girti. Kažkuriuo momentu prie jų staliuko atsirado nepa­žįs­ta­mas vyras, kuris jau buvo neblaivus. Jis irgi gėrė degtinę. Visi bendravo draugiškai. Atsimena kaž­kieno pasakytą žodį „parodyk“. Išgirdo šūvio garsą. Pamatė, kad vyras, kuris paskutinis „A. C.“ prisijungė prie jų kompanijos, susmuko ant savo kėdės. Liudytojas niekieno rankose ginklo nematė. Iš karto pažadino A., kuris miegojo ant kėdės, ir kartu išėjo iš „A. C.“.

Liudytojas O. A. parodė, kad yra buvęs misijose, susipažinęs su ginklais. Įvykio dieną jo pažįstamas V. T. paskambino ir pasiūlė važiuoti pašaudyti į šaudyklą. Kar­tu su juo nuvyko į šaudyklą. Šaudykloje buvo dar du V. T. pažįstami. V. T. buvo minėjęs, kad turi ginklus savigynai. Šaudykloje jis išsitraukė du pistoletus – „IZH – Baikal“ ir „Vi­king“. Šaudykloje užsiregistravo, patikrino leidimus. Šoviniai irgi buvo V. T.. Jų buvo apie 10 dėžučių. Liudytojas šaudė iš „IZH“. Visi šaudė apie valandą laiko. Iš „IZH“ liudytojas šaudė paskutinis, iššaudė visus šovinius, ištraukė dėtuvę, ginklą padėjo ant stalo. Pis­to­leto spyna lieka ga­li­nė­je padėtyje, kai nėra šovinių. Taip ir paliko. V. T. susidėjo gink­lus į rankinę, liudytojas šo­vi­nius sudėjo į maišelį ir nusinešė į mašiną. Tuomet liudytojas su V. T. nuvažiavome į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Čia susirinko V. T. pažįstami, buvo kažkieno gimtadienis, gėrė alų. Liudytojas jautėsi prisigėręs. Tada jį vežė mašina. Liudytojas atsibudo kazino „(duomenys neskelbtini)“. Jokių konfliktų tuo metu nebuvo. Rado duris ir išėjo namo. Ryte skambino V. T., bet jis nekėlė ragelio. Ryte apie įvykį perskaitė internete.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad įvykio metu dirbo salone (duomenys neskelbtini) naktinėje pamainoje kasininke. Apie 22-23 val. atėjo apie 5 - 6 asmenų kompanija. Joje buvo ir kaltinamasis, kurį pažinojo kaip klientą. Jie užsakė alkoholio ir sėdėjo prie staliuko šalia baro. Jokių konfliktų nebuvo. Nepas­te­bė­jo, kad jie būtų turėję ginklų. Po dvyliktos nakties būdama kasoje išgirdo šūvį. Išbėgusi į salę pamatė, kad nukentėjusysis sėdėjo susilenkęs, dar judėjo. Šalia prie staliuko sėdėjo kaltinamasis. Buvo iškviesta apsauga, policija, medikai. Ginklą pa­ma­tė kai atvažiavo apsauga ir paprašė jį atiduoti. Po šūvio salėje esantys lankytojai, kurių buvo iki 10, visiškai nesureagavo. Liudytoja nukentėjusįjį yra mačiusi kaip lankytoją. Jis atvyko vėliau, nei visa ta kompanija.

Liudytoja U. S. parodė, kad įvykio metu dirbo kazino „(duomenys neskelbtini)“ bar­me­ne. 2013-12-18 dirbo nuo pusės aštuonių vakaro iki pusės aštuonių ryto. Kaltinamąjį pažįsta kaip lan­kytoją. Tą vakarą jis atvyko apie 23 val. su draugais, keturiese ar penkiese. Sėdo prie stalelio šalia baro, lošė ir gėrė alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė ir nukentėjusysis, kuris atėjo vėliau. Jį pakvietė vie­nas iš kaltinamojo draugų. Jie visi kartu gėrė, nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo išėję lau­kan, grįžo apsikabinę, diskutavo. Liudytoja nepastebėjo, kad jie žiūrėtų ginklą. Nukentėjusysis ir kal­ti­na­masis pa­bai­goje sėdėjo vienas priešais kitą, o tarp jų buvo dar vienas žmogus. Jie kalbėjosi. Kai išgirdo šūvį pamatė, kad nukentėjusysis susmukęs. Iš jo striukės nugaroje pasimatė pūkai. Liudytoja suprato, kad jį peršovė kiaurai. Pas kaltinamąjį pamatė ginklą. Jis sėdėjo, nuleidęs ginklą, judino, kėlė nukentėjusį, ra­gino toliau ger­ti. Liudytoja galvoja, kad kaltinamasis nesuprato ką padarė. Telefonu iškvietė greitąją. Po šūvio kompanija išsiskirstė. Atvyko apsauga, paėmė ginklą. Tada atvyko greitoji ir policija. Įvykio metu sa­lone buvo apie 10 - 15 žmonių, kurie visiškai nesureagavo.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba apsaugos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ap­sau­gos darbuotoju. 2013-12-18 vakarą dirbo su M. V.. Lošimų salonas buvo jų aptarnavimo zo­noje. 1 val. 41 min. gavo pranešimą, kad nuspaustas pavojaus mygtukas. Nuvykę per 2 - 3 minutes pamatė, kad netoli baro vienas vyras sėdi ant kėdės susmukęs, o kitas sėdėjo prieš jį. Darbuotojos pa­sa­kė, kad kažkas kažką nušovė. Tuomet pamatė, kaip kaltinamasis išsitraukė ginklą, jį pertraukė ir įsidėjo į rankinuką. Liudytojas paskambino pa­rei­gūnams, užsitaisė savo ginklą, liepė kaltinamajam ati­duo­ti ginklą. Kaltinamasis ištraukė ir padavė paeiliui du skirtingus ginklus – „Baikal“ ir užsie­nie­tiš­ką. Liu­dy­to­jas juos paėmė, uždėjo saugiklius ir padėjo ant stalo. Tuomet atvyko policija su medikais. Paaiškėjo, kad nukentėjusysis miręs. Lošimų namų salėje buvo iki 10 žmonių, kurie toliau žaidė. Gir­dėjo žodžius, kad nusišovė pats.

Liudytojas E. M., Kauno apskrities policijos Šilainių nuovados tyrėjas, pa­ro­dė, kad įvykio vakarą dirbo su pareigūne D. Po 24 val. išgirdo pranešimą apie susišaudymą lo­ši­mų salone (duomenys neskelbtini). Nuvykę į vietą rado apsaugos darbuotojus, medikus, kurie bandė gaivinti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sukniubęs ant kėdės. Kal­ti­na­ma­sis sėdėjo ant kėdės. Liudytojas uždėjo kaltinamajam antrankius. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad vyko susišaudymas, kad atvykęs matė kaltinamąjį rankose knebinėjantį ginklą, kad ginklą kalti­na­ma­sis atidavė ir pasakė, kad turi dar vieną ginklą ir jį atidavė. Tai buvo du pistoletai. Liudytojas ginklus patikrino ar neužtaisyti. Dėtuvės, atrodo, buvo ant stalo. Krepšyje buvo rasta dar viena dėtuvė su šoviniais. Vežant į policiją su­lai­kytasis pasakojo, kad nukentėjęs jam pa­reiškė, kad nenori gyventi, išsiėmė iš krepšio ginklą ir nu­si­šovė. Pasakojo, kad nukentėjusysis jį pavadino „žuliku“.

Liudytoja J. L. (buvusi D.) parodė, kad dirba Santakos policijos komi­sa­ria­te. 2013 m. gruodį buvo įvykio vietoje. Dirbo su kolega M. Apie 1-2 val. nakties radijo ryšiu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kazino įvyko susišaudymas, sužeistas žmogus. Kai atvyko, pa­rei­gūnų dar nebuvo. Buvo vienas apsaugos darbuotojas, nurodė įtariamąjį. Sukniubęs vyriškis sėdėjo prie staliuko toliau nuo baro. Apsauginis nurodė, kad žmogus pašautas. Įtariamasis sėdėjo arčiau baro, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Žmonių prie jų nebuvo. Įtariamajam uždėjo antrankius. Atrodo, kad ginklai buvo rasti rankinėje. Kolega išėmė ginklus ir išdėliojo ant stalo. Buvo gal dvi dėtuvės. Atvykę kiti pa­reigūnai atliko kitus veiksmus.

Kadangi liudytoja J. L. skirtingai nurodė kai kurias aplinkybes, nurodė, kad nepri­si­me­na visų aplinkybių, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti iki­teisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos ji patvirtino. Iš šių parodymų (t. 1, b. l. 185-187) matyti, kad liudytoja 2013-12-19 apie 1.44 val. išgirdo radijo ryšiu Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą, kad lošimo automatų salone „A. C.“, (duomenys neskelbtini), yra peršautas žmogus, ir nuvyko nurodytu adresu. Lošimo salono viduje prie šalia baro esančio staliuko pamatė ant kėdės su­kniubusį nepažįstamą vyrą, kuris neju­dėjo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nukentėjusįjį apžiūrėjo, konstatavo mirtį. E. M. rado nukentėjusiojo asmens policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, iš kurio sužinojo, kad tai A. J.. Priešais A. J. apie 1-1,5 metro atstumu ant kėdės sėdėjo vyras, kaip su­žinojo – V. T.. Jis per petį buvo persijuosęs rankinę. Apsaugos darbuotojas nurodė į V. T., kaip į asmenį, įtariamą nušovus A. J. bei pasakė, kad iš įta­ria­mojo paimti du šaunamieji ginklai. Matė ant gretimo staliuko padėtus du pistoletus. Matė šalia gink­lų padėtas tris ar keturias tuščias šovinių dėtuves. E. M. V. T. surakino rankas ant­ran­kiais. Liudytoja suprato, kad V. T. yra girtas. Liudytoja girdėjo V. T. sa­kant, kad nukentėjusysis pats paėmė iš V. T. ran­kinės jo pistoletą ir nusišovė. Netrukus atvyko dar policijos patrulių, išvežė sulaikytąjį.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad dirba policijoje patruliu. 2013-12-18 dirbo su D. M.. Naktį gavo pranešimą apie įvykį kazino klube ir nuvyko. Ten jau buvo kiti pa­rei­gūnai. Kaltinamasis buvo surakintas. Prie stalo buvo sukniubęs asmuo. Kažkas sakė, kad nusišovė. Ant stalo gulėjo ginklai, dėtuvės.

Liudytojas T. Š. parodė, kad dirba Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. Įvykio vakarą ra­dijo ryšiu išgirdo, kad vyksta susišaudymas lošimo salone (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvyko į vietą, rado ap­sau­gos darbuotojus, du policijos ekipažus, dvi salono darbuotojas, kelis lanky­tojus. Rado už stalo su­kniu­bu­sį žmogų, kuriam medikai konstatavo mirtį. Buvo nurodytas įtariamasis, kuris jau buvo su ant­ran­kiais. Įvykio vietoje matė pistoletą. Liudytojas su porininku pristatė įtariamąjį į Santakos policijos ko­misariatą. Įtariamasis buvo girtas, sakė, kad nukentėjusysis pats nusišovė, davė suprasti, kad neat­sar­giai viskas įvyko.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba bendruomenės slaugytoja Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties (duomenys neskelbtini) pastotėje. Įvykio naktį išvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, į „(duomenys neskelbtini) klubą“, kur buvo peršautas žmogus. Žmogus sėdėjo fotelyje be gyvybės ženklų, prie stalo nulenkęs galvą. Krūtinės dalyje buvo šautinė žaizda. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai. Prie stalelio prie žuvusiojo sėdėjo dar vienas vyras.

Kadangi liudytoja R, B. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos ji patvirtino. Iš šių parodymų (t. 1, b. l. 198-200) matyti, kad 2013-12-19 1.43 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios pagalbos iškvietimą (duomenys neskelbtini), automatų salone. Į lo­ši­mo automatų saloną „A. C.“ atvyko 1.48 val., pamatė prie staliuko sėdint vyrą, kaip vėliau iš as­mens dokumentų sužinojo – A. J.. Patikrinusi 1.49 val. konstatavo šio asmens mirtį. Ant nu­kentėjusiojo kūno matė šautinę žaizdą kairiojo raktikaulio srityje ir nugaros kairėje pusėje. Priešais A. J. sėdėjo vyras, kuris turėjo kažkokią rankinę. Ji girdėjo policijos pareigūnus ben­drau­jant su tuo vyru, girdėjo tą vyrą sakant, kad nukentėjusysis sakė, jog jam nusibodo gyventi, kad iš jo išsitraukė ginklą ir pats nusišovė. Pagal to žmogaus žodžius įrašė į greitosios pagalbos kvietimo kortelę, kad nu­ken­tėjusysis rastas nusišovęs.

Liudytojas T. B. parodė, kad V. T. yra jo sesers R. T. buvęs vyras. 2013 metų gale V. paminėjo, kad yra įsigijęs du pistoletus. Liudytojas pasisiūlė pašaudyti šaudykloje. Liudytojas telefonu užsakė šaudyklą vienai valandai. Galėjo būti gruo­džio 18 d. 18 val. Dėl kompanijos pasiūlė kartu vykti savo draugui G. D.. Šaudykloje (duomenys neskelbtini) gatvėje liudytojas susitiko su G. D. ir V. ir jo draugu O. Šaudyklos pri­žiū­rė­tojas patikrino ginklus, leidimą. V. turėjo 4 dėžutes šovinių ir du pistoletus, prie jų po dvi dė­tu­ves. Šaudė visi keturi valandą laiko. Paskutinis šaudė liudytojas iš ginklo „Baikal“. Iššaudė ir pa­dėjo ginklą. Kitu ginklu baigė šaudyti G. Tada su juo priėjo prie prižiūrėtojo, atsiskaitė. Per tą laiką ginklai buvo sutvarkyti. Mano, kad tai padarė V.. Liudytojas ginklų netikrino. Šovinių dar buvo likę. V. turėjo dėtuvę ant peties ginklams nešioti. Tada atsisveikino ir išsiskirstė.

Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 3 - 5 metus. Į šaudyklą jį pa­kvie­tė T. B.. Atvyko į šaudyklą keturiese: liudytojas, T. B., V. ir jo draugas O. Gin­k­lai – pora pistoletų ir šoviniai – buvo V. T.. Šovinių dėtuvių buvo po porą kiekvienam pis­to­letui. Šaudykloje užsiregistravo. Šaudė pasikeisdami pistoletais. Liudytojas daugiau šaudė „Viking“ pistoletu. Paskutiniai šaudė liudytojas ir T. B.. Liudytojas paskutinį kartą šaudė iš didesnio pistoleto – „Viking“. Ginklus pasiėmė V.. Kas juos sutvarkė po šaudymo, nematė. Šovinių liko. Po šau­dy­mo visi išsiskirstė.

Kadangi liudytojas G. D. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos jis patvirtino. Iš šių parodymų (t. 2, b. l. 8-12) matyti, kad V. T. pažįsta apie 10-12 metų. 2013 m. gruodžio mėnesį T. B. jam pasakė, kad V. T. turi pis­to­le­tų, siūlė prisijungti šaudykloje pašaudyti. Po kelių dienų, trečiadienį, apie 18 val. (duomenys neskelbtini), sporto komplekse susitiko su T. V. ir O. V. turėjo rankinę ir plastikinį maišelį, kuriame buvo šoviniai. Šaudykloje užsiregistravo. V. turėjo du pistoletus: „BAIKAL“ ir „VI­KING“. Buvo keturios šovinių dėtuvės, po dvi kiekvienam pistoletui, plastikinis maišelis su šoviniais. V. per­s­pė­jo, kad šoviniai skirtingi. Šaudė visi keturi keisdamiesi ginklais. V. šaudė iš „VI­KING“ pis­to­leto. Neatkreipė dėmesio, ar jis šaudė iš „BAIKAL“ pistoleto. Ginklai nebuvo užsikirtę. Apie 18.50 val. pabaigė šaudyti. Liudytojas paskutinis šaudė iš „VIKING“ pistoleto. Paskutinįjį kartą iš­šo­vus visus apkaboje buvusius šovinius, ginklo spyna automatiškai atsitraukė, jis išėmė apkabą, ji buvo tuščia. Kas tvarkė ginklus jiems pabaigus šaudyti, liudytojas nematė. Iš šaudyklos išėję visi iš­si­skirs­tė. Kitą dieną internete perskaitė, kad kazino „A. C.“ buvo nušautas žmogus.

Liudytojas M. S. parodė, kad dirba šaudykloje, (duomenys neskelbtini), šaudymo ins­truk­toriumi. 2013 m. gruodžio mėn. telefonu užsiregistravo šaudyti keturiese. Jie atvyko į šaudyklą apie 19 val. Užpildė dokumentus, liudytojas juos instruktavo. Tuomet jie ėjo šaudyti. Turėjo du gin­klus. Ginklai priklausė vienam žmogui. Šovinius turėjo savo. Pašaudė valandą laiko, apie 100 – 200 šovinių, po to išėjo. Liudytojas prisimena, kad paskutinis šaudė ne savininkas.

Liudytoja V. D. parodė, kad nuo 2013 liepos mėn. pažinojo A. J..

Kadangi liudytoja V. D. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, byloje esantiems įro­dy­mams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos ji patvirtino. Iš šių parodymų (t. 2, b. l. 16-19) matyti, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio pra­dėjo daugiau bendrauti su A. J. asmeniškai. Žinojo, kad A. su žmona nesutaria, kad žmo­na nori skirtis, tačiau jis norėjo išsaugoti šeimą. Iš jo pasakojimų žino, kad jo žmona J. buvo nusiteikusi priešiškai. A. per automobilio navigacijos įrangą galėdavo patikrinti, kur žmona va­ži­nėja. 2013-12-13 žmona išmetė A. daiktus per balkoną, sukėlė konfliktą, parašė pareiškimą į po­li­ci­ją. Liudytoja 2013-12-18 visą dieną su A. bendravo, 21.18 val. A. buvo atvažiavęs pas ją pasikalbėti, buvo blaivus, jie tarėsi 2013-12-19 pasikalbėti su pažįstamu psichologu Vilniuje. Apie 22 val. A. išvažiavo, sakė, kad važiuos pasekti žmoną, paskui važiuos namo. Liudytoja prašė jo apie 23 val. paskambinti, tačiau skambučio nebesulaukė. A. buvo nekonfliktiškas. 2013-12-19 apie 5 val. jai paskambino L. J. ir pasakė, kad A. nušautas.

Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio naktį buvo „(duomenys neskelbtini)“ salone. Buvo prie lošimo aparatų, gėrė alaus. Buvo momentas, kai išėjo į lauką parūkyti. Girdėjo kaip dviese ten kal­bėjo. Užkliuvo frazė kaip vienas sakė „sup...m tuos gaidžius“. Kitas pasakė: „nereikia“. Tada vienas pa­sa­kė: „tai gal nušaunam?“, kitas sakė: „nereikia“. Kas taip kalbėjo nežiūrėjo. Konfliktų patalpose nebu­vo, barnių nesigirdėjo. Gal po pusvalandžio, buvo jau po dvylikos, būdamas prie lošimo aparato, patalpoje išgirdo kaip petardos garsą. Nesureagavo, nes buvo prieš Naujus metus, daug šaudoma. Po kurio laiko pastebėjo, kad yra atvykusi policija ir medikai. Salone buvo gal 6 - 8 lankytojai. Po to priėjo policininkas ir liepė išeiti. Išeidamas matė, kad medikai prie staliukų buvo apstoję kažkokį žmo­gų, kažką darė. Jokių ginklų tą naktį nematė.

Liudytojas G. Š. parodė, kad įvykio vakarą su draugais buvo lošimo salone „(duomenys neskelbtini)“. Belošiant išgirdo kažką panašaus į šūvį nuo baro pusės. Kaimynas dar pasakė, kad kažkas bambiožkes mėto, nes greitai Nauji metai. Salone buvo iki 10 žmonių. Po šūvio visi toliau liko savo vietose, niekas nesureagavo kas įvyko. Vėliau matė, kad prie staliuko sėdėjo du žmonės, vienas buvo sukniubęs, kitas priešais sėdėjo. Jau buvo apsauga, kuri sakė padėti ginklą. Prieš šūvį matė juos trise, jie išgėrę garsiai kalbėjo, buvo išėję parūkyti ir sugrįžo. Konflikto nepastebėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 5-25) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra „A. C. lošimo automatų salonas“, „(duomenys neskelbtini) baras“. Pastato prieigos ir patalpos stebimos vaizdo fiksavimo kameromis. Patalpoje yra lošimo automatai. Patalpoje yra staliukas, prie jo iš kairės pusės yra dvi kėdės. Ant vienos kėdės sėdimoje padėtyje yra vyriškos lyties lavonas. Ant staliuko stovi trys 700 ml talpos buteliai „Absolut Vodka“, aštuoni 0,25 l talpos buteliai „Schweppes Ruschian“, pen­kios taurelės, juo­dos spalvos piniginė, automobilio signalizacijos pultelis, cigarečių pakelis, mo­bi­liojo ry­šio telefonas „IPHONE“. Piniginėje be kitų daiktų ir pinigų yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. J. vardu, asmens tapatybės kortelė, išduota A. J. var­du, Nr. (duomenys neskelbtini), po­li­cijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. J. vardu. Lavono striukės nugarinėje dalyje kairėje pusėje yra audinio pažeidimas, pro kurį išlindusi balta pamu­šalo medžiaga. Marškinių kairė rankovė ir kairė pusė kruvini. Iš kėdės atlošo viršutinės dalies dešinės pusės išimta kulka. Prie to paties staliuko iš dešinės pusės yra dvi kėdės su at­lo­šais ir viena baro kėdė. Po baro kėde, ant grindų, šalia staliuko guli šovinio tūtelė su užrašu: „9 MM LU­GER CBC“ ant dug­ne­lio. Ant gretimo staliuko guli du pistoletai: „IZH 71 H, 9 mm“ Nr. POM8241, prie jo – dvi šovinių dė­tu­vės, vienoje jų yra 3 šoviniai. Ant šių šovinių dugnelių užrašas „380 AUTO CBC“. Kitas pistoletas „VIKING MP446“, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm. Šalia šio pistoleto yra dvi tuščios šovinių dėtuvės. Šalia pistoletų ant staliuko guli leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), iš­duo­tas V. T., ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. T..

Iš automobilių, esančių prie lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apžiūros pro­to­ko­lo (t. 1, b. l. 26-40) matyti, kad juodos spalvos automobilyje VW Golf, valst. Nr. GCO­471, už kairės pusės skydelio nuo saulės yra šio automobilio registracijos liu­di­jimas (duomenys neskelbtini), išduotas O. F. B. vardu. Priekinėje dešinės pusės daiktadėžėje yra mo­bi­laus ryšio telefonas „Samsung“ bei priemonių ginklo valymui rinkinys. Ant automobilio dugno (iš vi­daus) tarp kairės pusės priekinės ir galinės sėdynių yra plastikinis maišas, kuriame yra keturios kar­to­ni­nės dė­žu­tės su užrašais „MAGTECH“. Kiekvienoje dėžutėje yra po penkiasdešimt šovinių. Ant šovinių tūte­lių dugnelio yra užrašai „380 AUTO CBC“. Apie 35 metrų atstumu nuo minėto automobilio, tarp kitų automobilių stovi mėlynos spalvos automobilis „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Salone, daiktadėžėje tarp priekinių au­to­mobilio sėdynių rastas minėto auto­mo­bilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), išduotas J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1201/13(02) (t. 4, b. l. 67-72) matyti, kad A. J. mirties priežastis – šautinis kiaurinis krūtinės kairės pusės sužalojimas pažeidžiant kairį plautį ir aortos lanką. A. J. lavono kraujyje rasta 3,25 ‰ etilo alkoholio. Tokia koncentracija ati­tinka sunkų girtumo laipsnį. A. J. lavono kraujyje ir šlapime rasta benzoilekgonino – kokaino skilimo produkto. Tai rodo, kad paros laikotarpyje iki mirties A. J. buvo vartojęs kokaino. A. J. rastas vienintelis ir mirties priežastimi tapęs šautinis kiaurinis krūtinės kairės pusės sužalojimas su šūvio įėjimo žaizda ties krūtinkaulio ir kairio raktikaulio sąnariu bei šūvio išėjimo žaizda nugaroje 5 cm kairiau stuburo krūtininės dalies septinto slankstelio keteros. Kanalo eigoje sužalotas kairys rak­ti­kau­lis, aortos lankas, kairys plautis ir kairės pusės 7-tas šonkaulis palei pat stuburą. Šūvio kanalo kryp­tis iš priekio link nugaros ir žemyn. Sužalojimas padarytas vienu šūviu iš ginklo, užtaisyto 8 mm ar kiek didesnio skersmens sviediniu. Šauta buvo iš artimo atstumo. Šūvio įėjimo žaizda yra krūtinės prie­ky­je, todėl tikimybė, kad nusišauti galėjo ir pats, yra. A. J. po šūvio iškart turėjo netekti sąmonės ir likti toje pat vietoje kur ir sužalotas.

Iš Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 19/14 (01), 11-412 (14) (t. 4, b. l. 119-130) matyti, kad nustatyti, ar šautinis sužalojimas A. J. ir A. J. drabužių šautiniai pažeidimai padaryti šaunant vienu iš tyrimui pateiktų ginklų, negalima. A. J. kūno su­ža­lojimai ir drabužių šautiniai pažeidimai padaryti vienu šūviu. A. J. krūtinės priekinio pavir­šiaus žaizda yra šautinė – artimo šūvio nuotolio kulkos įėjimo. Į tai nurodo papildomų šūvio faktorių (pa­rako) poveikio pėdsakai žaizdos aplinkoje. Šūvio kanalo kryptis nukentėjusio kūno atžvilgiu iš prie­kio atgal, kiek iš dešinės į kairę ir iš viršaus žemyn. Šūvio metu ginklas buvo priešais nukentėjusiojo krūtinę, ginklo vamzdžiui esant nukreiptam į ją iš viršaus žemyn ir nežymiai iš dešinės į kairę. A. J. šautinis sužalojimas galimas šaunant į save iš ginklo, laikomo rankoje (rankose), tačiau tiriamojo sužalojimo lokalizacija ir jo kanalo kryptis nėra tam būdingi. Tirti pateiktų A. J. marškinių kiau­ry­minis pažeidimas ir striukes kiauryminis pažeidimas Nr. 1 yra šautiniai. Striukės kiauryminis pažei­di­mas Nr. 2 susidarė užkabinus striukės audeklą daiktu, turinčiu atsikišusią aštrią briauną, pjaunant ir plė­šiant audeklą. Žemiau striukės pažeidimų Nr. 1 ir Nr. 2 yra du smulkūs kiauryminiai pažeidimai su ap­si­lydžiusiais kraštuose siūlų galais, striukės pažeidimo Nr. 1 kraštuose vietomis siūlų galai apsilydę – terminio poveikio pėdsakai. Nustatyti, kokios rūšies ginklu ir kokiu sviediniu padaryti A. J. dra­bu­žių (striukės ir marškinių) šautiniai pažeidimai, negalima, nes pažeidimuose neužsifiksavo požymiai lei­džiantys apie tai spręsti.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3289/13(02) (t. 4, b. l. 74) matyti, kad V. T. kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota.

Iš asmens blaivumo testo kvito (t. 4, b. l. 75, 76) matyti, kad 2013-12-19 2:18 val. V. T. nustatytas 2,47 ‰ neblaivumas.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1046 (t. 4, b. l. 79) matyti, kad 2013-12-19 5:02 val. V. T. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 2,20 ‰ alkoholio iškvepiamame ore.

Iš Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2802/13(01) (t. 4, b. l. 78) ma­ty­ti, kad V. T. šlapime rasta 2,44 ‰ etilo alkoholio, opijatų, amfetaminų, kana­bi­noi­dų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų specialisto išvados Nr. 140-(723)-IS1-2844 (t. 4, b. l. 92-95) matyti, kad ant tirti pateikto pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM8241“ kriaunų rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapa­ty­bei nustatyti tiriant DNR. Ant pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM8241 nuleistuko ir nuleistuko skliautelio bei gaiduko rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto pistoleto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuleistuko ir nuleistuko skliautelio bei gai­duko rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapa­ty­bei nus­tatyti tiriant DNR. Ant pistoleto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini) kriaunų rasta žmogaus bio­lo­gi­nių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų dėtuvių, tiriant pa­žymėtų Nr. 1, Nr. 3, kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų dėtuvių, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 4, kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-413 (14) (t. 4, b. l. 102-103) matyti, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo A. J. rankų, galvos plaukų ir drabužių yra didelis kiekis šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastos tūtelės. Ant lipdukų su mik­ro­dalelėmis nuo A. J. dešinės ir kairės rankų aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės, kurių kilmės šaltinis yra kiti šoviniai, negu įvykio vietoje rasto šovinio tūtelė. Ant lipdukų su mikro­da­lelėmis nuo V. T. rankų ir galvos plaukų yra didelis kiekis šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastos tūtelės. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo V. T. dešinės rankos ir gal­vos plaukų aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės, kurių kilmės šaltinis yra kiti šoviniai, negu įvy­kio vietoje rasto šovinio tūtelė.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-656 (14) (t. 4, b. l. 105-113) matyti, kad tirti pateikti du pistoletai. Vienas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „VIKING MP-446“ modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas Rusijoje, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Lu­ge­rio šoviniais. Kitas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „IZH-71H“ modelio pistoletas Nr. POM8241, pagamintas Rusijoje, skirtas šaudyti 9 mm (.380 ACP) kalibro Brauningo šoviniais. Tirti pa­teikti pistoletai yra šaunamieji ginklai. Tirti pateikti pistoletai yra tvarkingi ir tinkami šaudyti. Iš tirti pateiktų pistoletų šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta.

Kad įvyktų šūvis iš tirti pateikto pistoleto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini) gaidukui esant kovinėje (atlaužtoje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 1,2 kG jėga, gaidukui esant saugiklinėje (nu­leis­toje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 4,4 kG jėga. Kad įvyktų šūvis iš tirti pateikto pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM8241 gaidukui esant kovinėje (atlaužtoje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 2,1 kG jėga, gaidukui esant saugiklinėje (nuleistoje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 3,8 kG jėga.

Su pistoletu „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos dvi šovinių dėtuvės. Viena šovinių dėtuvė yra iš šio pistoleto komplekto. Nustatyti, ar kita šovinių dėtuvė yra iš šio pistoleto komplekto, negalima, nes nėra į tai nurodančių požymių. Su pistoletu „IZH-71H“ Nr. POM8241 pateiktos dvi šo­vi­nių dėtuvės. Viena šovinių dėtuvė yra ne iš šio pistoleto komplekto. Nustatyti, ar kita šovinių dėtuvė yra iš šio pistoleto komplekto, negalima, nes nėra į tai nurodančių požymių.

Tirti pateikti trys šoviniai pistoleto „IZH-71H“ Nr. POM8241 dėtuvėje ir tirti pateikti du šim­tai šovinių keturiose kartoninėse dėžutėse su užrašu „MAGTECH" yra fabrikinės gamybos 9 mm (.380 AUTO) kalibro Brauningo konstrukcijos pistoletų šoviniai, pagaminti firmoje „Companhia Bra­si­leira de Cartuchos“ (Brazilija). Šie šoviniai yra skirti šaudyti ir iš tirti pateikto pistoleto “IZH-71H“ Nr. POM8241. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti, yra šaudmenys.

Tirti pateikta kulka yra 9 mm kalibro Lugerio pistoletų šovinio kulka. Tirti pateikta tūtelė yra 9 mm kalibro Lugerio pistoletų šovinio tūtelė. Nustatyti, ar tirti pateiktos kulka ir tūtelė prieš iššaunant su­darė vieną visumą (šovinį), negalima. Tirti pateikta tūtelė buvo šauta tirti pateiktame pistolete „VI­KING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad tirti pateikta kulka yra iššauta iš tirti pateikto pis­to­leto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Šią specialisto išvadą pateikęs ekspertas E. V., susipažinęs su vaizdo įrašu apie šūvio aplinkybes, papildomai paaiškino, kad iš kaltinamojo rankų judesių prieš šūvį nėra gali­my­bės pasakyti, ar patraukiamas ginklo užraktas, nes ginklo tuo metu nesimato. Ekspertas paaiškino, kokia tvarka užtaisomas ginklas „Viking MP“, kaip atliekamas šūvis, kaip iš ginklo gali būti pa­ša­li­na­mas šovinys. Pistoletas „Viking MP“ užtaisomas į pistoletą įstačius užtaisytą dėtuvę, patraukus ir pa­lei­dus ginklo užraktą. Jei šovinys jau būna šovinio lizde, užtaisoma atlaužus gaiduką arba patraukus už­rak­tą. Šūvis vyksta nuspaudus nuleistuką. Įraše matoma šūvio metu vykusi atatranka, nes ranka su gin­klu atmesta į dešinę ir į viršų. Ginklą perduodant šūvis negali įvykti. Nuleistukas apsaugotas skliau­te­lio, į kurį reikia įkišti pirštą ir tik tada nuspaudus nuleistuką įvyks šūvis. Teoriškai neįmanoma, kad per­duodant ginklą, asmuo imantis ginklą nuspaustų nuleistuką. Užtraukus spyną, gaidukas atsiranda kovi­nė­je padėtyje ir reikia mažiau jėgos šūviui paleisti. Po šūvio spyna grįžta į pirminę padėtį, jei dė­tu­vės nėra ar ji nėra tuščia. Kai šaudymo metu baigiasi šoviniai, užraktas lieka galinėje padėtyje. Visos šio ginklo dalys yra savo vietoje, taip pat ir saugiklis, ir jų sąveika nesutrikusi. Iššauta kulka perėjusi žmo­gaus kūną praranda didžiąją dalį kinetinės energijos.

Iš Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-223 (t. 4, b. l. 134-136) matyti, kad ant tirti pateiktų 2 vnt. butelių su užrašu „Absolut“ ir 5 vnt. butelių su užrašu „Schwe­p­pes“ išryškėjo 16 pirštų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti. Iš specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-692 (t. 4, b. l. 142-144) matyti, kad vienas piršto pėdsakas, išryškintas ir nukopijuotas nuo tirti pateikto butelio su užrašu „Schweppes“, yra paliktas A. Č. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Sep­ty­ni pirštų pėd­sakai, išryškinti ir nukopijuoti nuo tirti pateiktų 2 vnt. butelių su užrašu „Ab­so­lut“, yra pa­lik­ti V. T. dešinės rankos nykščiu, smiliumi, didžiuoju, bevardžiu ir ma­žyliu pirštu. Trys pirš­tų pėdsakai, išryškinti ir nukopijuoti nuo tirti pateiktų 5 vnt. butelių su užrašu „Schweppes“, yra palikti V. T. dešinės rankos smiliumi, bevardžiu ir mažyliu pirštu.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 120) matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) reg. vadovo V. Ž. paimti vaizdo kamerų Nr. 3, 4, 11, esančių „A. C.“ adresu (duomenys neskelbtini), įrašai. Iš įrašų apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 9-19) matyti, kad aplanke pavadinimu Ch03_20131219_004054 užfiksuoti įrašai, kuriuose matyti, kaip iš klubo patalpų išeina ir po 4 minučių sugrįžta V. T. ir A. J.. V. T. ranka apkabina A. J. per pečius. Aplanke Ch04_20131219_004054 be kitų asmenų užfiksuotas vaiz­das kaip pro patalpą iš dešinės į kairę praeina A. J. ir V. T., A. J. ranka laiko V. T. už pečių. Po keleto minučių užfiksuota kaip šie asmenys grįžta, V. T. ranka laiko A. J. už pečių. Aplanke Ch11_20131219_004100 yra 01:26:04 val. trukmės vaizdo įra­šas. Užfiksuoti įrašai iš kazino salono „A. C.“ baro. Įraše matoma baro patalpa, kurioje prie veidrodinės sienos stovi minkštasuolis ir du staliukai su kėdėmis, už jų yra baro prekystalis. Vaizdo įrašo data ir laikas nefiksuojamas. Įvykiai aprašomi, skaičiuojant laiką nuo vaizdo įrašo pradžios. Viso vaizdo įrašo metu į patalpą ateina ir išeina, taip pat už baro prekystalio būna dvi barmenės. Vaizdo pra­džio­je prie pirmojo nuo baro pusės staliuko sėdi penki vyrai: A. Č., S. Š., O. A., V. T., V. B.. Įrašo laiku 00:16 – 00:29 S. Š., po to A. Č. rankoje ma­tomas daiktas, panašus į pistoletą. Įrašo laiku 00:49 – į baro patalpą įeina A. J., spaudžia ran­ką A. Č., abudu apsikabina. Toliau A. J. spaudžia ranką V. T., V. B., S. Š.. Toliau A. J. atsisėda prie to paties staliuko, visi prie staliuko sėdintys asmenys ben­drau­ja, gestikuliuoja, geria gėrimus, kalbasi tarpusavyje, glėbesčiuojasi, spaudžia vienas kitam rankas, vaikš­čioja. A. J. ir V. T. bendrauja ir tarpusavyje. Įrašo laiku 45:39 A. J. ranka ap­kabina V. T. per pečius, abu svirduliuodami išeina iš baro patalpos. 50:00 į baro patalpą atei­na A. J. ir V. T.. V. T. ranka apkabina A. J. per pečius. Toliau kiti griuvinėja, bendrauja. 01:01:53 prie stalelio V. T., A. J. ir S. Š. bendrauja tarpusavyje, aktyviai gestikuliuoja. 01:03:35 S. Š. prieina prie A. Č., kelia jį už alkūnės, pastarasis nereaguoja. S. Š. prieina prie A. J. ir V. T., atsitūpia tarp judviejų, V. T. apkabina S. Š., visi trys bendrauja. Įrašo laiku 01:05:16 V. T. dešine ranka ištraukia iš už savo dešiniojo šono juodos spalvos daiktą, panašų į pistoletą, laiko jį delne, ištiesia link A. J. krūtinės, tuo metu A. J. pasviręs į kairį šoną, kaire ranka V. T. pas­tu­mia A. J. dešinįjį petį atgal, A. J. kiek pasvyra į dešinę pusę, V. T. ištiesia dešinę ranką per alkūnę, delno nesimato, jį užstoja A. J.. 01:05:A. J. nugaroje, menčių srityje atsiranda baltos spalvos daiktas, panašus į išlindusį striukės kamšalą. 01:05:28 – A. J. pa­svyra į priekį link V. T., pasikelia, A. Č. pakelia galvą nuo minkšta­suolio, A. J. vėl pasvyra į priekį, V. T. pasilenkia prie jo, ranka jį atkelia, A. J. visiškai nu­svyra į priekį. 01:05:40 V. T. dešine ranka įdeda juodos spalvos daiktą, galimai pistoletą, į ant kelių turimą rankinę. 01:05:45 V. T. rankomis už galvos ir krūtinės atkelia A. J., pasodina ant kėdės, šis pasvyra į kairę pusę. Į baro patalpą prie prekystalio ateina bar­menės. Toliau V. T. vėl bando pakelti pasvirusį A. J., kelis kartus bando pasodinti ant kėdės į priekį pa­svirusį A. J., tačiau šis vėl nusvyra į priekį. V. T. sėdėdamas ant kėdės rankomis rau­sia­si savo striukės kišenėse ir ant kelių laikomame juodame krepšyje. 01:09:35 prie baro prekystalio prieina V. B., prie ausies laiko mobilaus ryšio telefoną. 01:10:48 V. T. rausiasi krep­šy­je, dešine ranka išsitraukia daiktą, panašų į pistoletą, kaire ranka galimai per­traukia pistoleto spyną, įsi­deda šį daiktą į krepšį. 01:12:44 į patalpą įeina V. B. ir M. V., prieina prie V. T., šis išsitraukia iš striukės kišenės pistoletą, V. B. paima jį, padeda ant kito sta­liuko. Vėliau atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos darbuotojai. Iš aplanke Ch11_2013­12­19_­00­41­00_1 esančio vaizdo įrašo matyti, kaip V. T. sulaikomas.

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų garso įrašų laikmenų, kurių bylos pava­din­tos „2013_12_19_01-41-07_25.01mp3“ ir „2013_12_19_01-44-45_25.00mp3“ apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 170-172) matyti, kad telefonu moteriškas balsas kviečia greitąją pagalbą dėl peršauto žmo­gaus (duomenys neskelbtini), į automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, aiškina apie peršautojo būklę. Vyriškis aiš­kina, kad kazino (duomenys neskelbtini) buvo susišaudymas, yra ginkluotas vyriškis.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 3115238697-1-1 (t. 2, b. l. 137-138) matyti, kad 2013 12 19, 01:42 val. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). (automatų salonas). Pagalba atvyko 01:48 val., išvyko 02:10 val. Kortelėje įrašyta, kad A. J. rastas negyvas sukniubęs kėdėje (nusišovęs).

Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencija­vi­mo skyriaus pranešimo (t. 2, b. l. 152) matyti, kad Licencijuojamos veiklos posistemio duomenimis V. T. yra išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu registruoti du gink­lai: pistoletas „IZH 71 H“, 9 mm, Nr. POM8241, pistoletas „MP 446 Viking“, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 195-198) matyti, kad V. T. leidimas laikyti (ne­šiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti 2013-10-22. Leidimas galioja iki 2018-07-04, leidžiama įsigyti, lai­kyti ir nešiotis ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės lošimų priežiūros komisijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 158) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas leidimas atidaryti automatų saloną (duomenys neskelbtini).

Iš įvykio vietoje paimtų žuvusiojo daiktų apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 173-184) matyti, kad tarp jų yra A. J. policijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai.

Iš 2013-12-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 2, b. l. 123) matyti, kad iš Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos šaudyklos instruktoriaus M. S. paimta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, užfiksuotais 2013-12-18 (duomenys neskelbtini) šaudykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 4) matyti, kad aplanke pavadinimu 193.219.190.180_01_20131218_185447.avi yra vaizdo įrašas, kuriame matoma šaudyklos laukimo patalpa, data – laikotarpis 2013-12-18 18 val. 56 min. 24 sekundės – 19 val. 04 minutės 25 se­kun­dės (įrašo trukmė 7 min. 32 sekundės). Įraše matyti šaudykla, kurioje vaikšto ir laukia V. T., T. B., G. D., O. A.. 18 val. 57 min. šaudyklos patalpoje pasirodo ins­truk­torius M. S.. V. T. ištraukia kažkokį dokumentą iš piniginės, prieina prie sta­liuko ir pasirašo į segtuvą. Toliau ten pasirašo T. B., G. D. ir O. A.. Po to M. S. padeda po vieną ginklą ir po vieną dėtuvę šaudymo langeliuose. V. T. išima iš balto maišelio dė­žutę su šoviniais, dėžutę nuo stalo paima T. B., po to šovinių iš dėžutės paima ir O. A.. V. T. deda šovinius į ginklo dėtuvę. 19.01 val. instruktorius M. S. nueina į taikinių patalpą, 19.02 val. – sugrįžta, paėmęs taikinį 19.03 val. vėl nueina prie taikinių. 19.04 val. į taikinių pa­talpą nueina O. A., o V. T., T. B. ir M. S. lieka šaudyklos laukimo salėje. 19.04 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Iš Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos pranešimo (t. 2, b.l. 147) ir bendrojo apsilankymo žurnalo puslapio kopijos (t. 2, b. l. 148) matyti, kad V. T. šaudyklos paslaugomis, esančios (duomenys neskelbtini), naudojosi 2013 m. gruodžio 18 d. 18 val. Šau­dyk­los paslaugomis su juo kartu naudojosi O. A., T. B., G. D..

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Nr. SD/2014-112 (t. 2, b.l. 142-143) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salono „A. C.“, (duomenys neskelbtini), apsauga vyk­do­ma pagal Reagavimo paslaugų teikimo sutartį. Klientui teikiamos greitojo reagavimo paslaugos pagal pa­vojaus mygtuko signalą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinio stebėjimo pulto duomenis iš saugomo ob­jekto 2013-12-19 01:40:12 val. buvo gautas pavojaus mygtuko signalas „Užpuolimas“. Pagal aliar­mo signalą į saugomą objektą buvo nusiųsti Greitojo reagavimo grupės patruliai V. B., M. V..

Iš visų aukščiau paminėtų įrodymų teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šūvis, dėl kurio įvyko A. J. mirtis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo paleistas iš V. T. pri­klausančio ginklo „VIKING MP-446“. Nors kaltinamasis tvirtina, kad A. J. prašomas pa­ro­dy­ti ginklą jis perdavinėjo pistoletą A. J., šis ėmė iš jo ginklą ir tuo metu įvyko šūvis, tačiau ko­le­gi­ja neturi pagrindo spręsti, kad prieš šūvį kal­ti­namasis perdavinėjo ginklą A. J., ir kad šūvis įvy­ko dėl nukentėjusiojo kaltės ar dėl kaltinamojo neatsargumo. Iš kazino „A. C.“ apsaugos vaiz­do kamerų įrašo matyti, kad A. J. keliolikos sekundžių laikotarpyje prieš įvykstant šūviui sėdėjo ant kėdės priešais V. T., buvo pasilenkęs į priekį, nusviro į kairę. V. T. ju­di­na­mas ranka jis toliau svyravo, todėl tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad A. J. buvo stipriai apsvaigęs. Tą patvirtina ir A. J. lavono krau­jy­je rasto alkoholio kiekis – 3,25 ‰, kas ati­tinka sunkų gir­tu­mo laipsnį. Esant tokioms aplinky­bėms nėra pa­grin­do manyti, kad nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors valingus ir tikslingus veiksmus – kaip bandymą pa­imti tariamai jam V. T. duo­damą pistoletą. Tokių jo veiksmų, galimų rankos judesių, nesi­ma­to ir iš nurodytos vaizdo įrašo atkar­pos. Betarpiškai prieš šūvį nukentėjusysis buvo nu­len­kęs galvą, nežiū­rė­jo į V. T. ar į tariamai jam perduodamą ginklą. Prieš pat šūvį kal­tina­ma­sis kaire ranka stumtelėjo A. J. dešinį petį ir tiesdamas link A. J. dešinę ranką su ginklu, kaire ranka at­li­ko judesį, panašų į gink­lo užrakto patraukimą, po ko iš karto įvyko šūvis. Iš vaizdo įrašo taip pat ma­ty­ti, kad po šūvio kal­ti­na­mojo ranka su ginklu dėl atatrankos atšoko į viršų ir dešinę. Iš to kolegija taip pat sprendžia, kad ginklą V. T. laikė pakankamai tvirtai, kaip neketindamas jo išleisti iš savo rankos, ko nebūtų jeigu jis būtų sie­kęs ginklą perduoti į ranką A. J. bei šūviui įvykus atsitiktinai. Aplinkybę, kad A. J. nesiekė gin­k­lo šūvio momentu, iš dalies patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro spe­cia­listo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios aprašomosios dalies matyti, kad dauguma šūvio pėdsakų dalelių rasta ant lipduko su mikrodalelėmis nuo dešiniosios V. T. rankos, kurią joje laikydamas ginklą jis ir tiesė link A. J. krūtinės prieš šūvį. Tuo tarpu pas A. J. dauguma šūvio pėdsakų dalelių rasta ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo jo kairės rankos ir drabužių. Šios aplinkybės pakankamai pa­ti­kimai patvirtina, kad šūvio momentu A. J. dešinė ranka buvo toliau nuo ginklo, iš kurio buvo iššauta kulka, kurios šovinio tūtelė rasta įvyko vietoje. Šį faktą atitinka ir iš dalies vaizdo įraše matoma aplinkybė, kad prieš šūvį A. J. rankos buvo nuleistos, ir šūvio pėdsakai pasiskirstė tik tose jo kūno dalyse, kurios buvo arčiau ginklo šūvio momentu šūvio kryptimi. Be to Lietuvos teismo eksper­ti­zės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iš tirti pateiktų pistoletų šūvis nenus­pau­dus nuleistuko neįvyksta. Kad įvyktų šūvis iš tirti pateikto pistoleto „VIKING MP-446“ Nr. (duomenys neskelbtini) gaidukui esant kovinėje (atlaužtoje) padėtyje, nuleistuką reikia nuspausti 1,2 kG jėga, t. y. pa­kan­kamai didele jėga. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas E. V., kuris nurodė, kad šūvis negali įvykti ginklą perduodant, kad šūvis įvyksta tik įkišus pirštą į skliautelį, kuris saugo nuleistuką, ir nuspaudus nuleistuką, kad teoriškai neįmanoma, jog per­duodant ginklą, asmuo imantis ginklą nuspaustų nuleistuką. Visos šios aplinkybės paneigia kalti­na­mojo teiginius, kad A. J., siekdamas paimti jam tariamai duodamą ginklą, kaž­kokiu būdu galėjo atsitiktinai paspausti V. T. rankoje laikomo ginklo nuleistuką.

Tei­sėjų kolegija sprendžia, kad nužudymo aplin­kybes be nurodytų vaizdo įrašų netiesiogiai patvirtina liudytojo S. Š., kuris šūvio metu buvo prie pat kaltinamojo ir A. J., liudytojų I. Ž. ir U. S., mačiusių A. J. būklę prieš nužudymą, parodymai, kitų aukščiau paminėtų liudytojų parodymai apie aplinkybes įvykio vakarą iki įvykio ir po jo, teismo medicinos spe­cialisto iš­va­da apie žuvusiojo mirties priežastį, sužalojimų pobūdį, mirtį sukėlusio sužalojimo šūvio ka­na­lo kryptį – iš viršaus žemyn, įvykio vietos apžiūros re­zultatai, specialistų išvados apie žuvusiojo dra­bužių pažeidimų tyrimą bei visi kiti aukščiau paminėti by­los doku­men­tai, todėl daro išvadą, kad V. T. kaltė tyčia nužudžius A. J. yra įrodyta.

BK 129 str. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia netei­sė­tai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiks­mų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gy­vy­bę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužu­dy­mas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsi­rasti (BK 15 str. 3 d.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios at­ve­ju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, suža­lo­ji­mų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo prie­žas­tis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).

Kaltinamasis nurodė, kad neturėjo tikslo atimti gyvybę A. J., visą vakarą kazino salone su juo draugiškai bendravo. Kaip matyti iš daugelio paminėtų liudytojų parodymų ir iš kazino salono apsaugos vaizdo įrašų, nei tarp kaltinamojo ir A. J., nei tarp kitų asmenų, nei iš viso lo­ši­mo namuose įvykio nakties metu, nei betarpiškai prieš įvykį nebuvo jokio konflikto. Atvirkščiai, visi prie stalelio buvę asmenys kartu gėrė, draugiškai bendravo, kaltinamasis su A. J. vaikščiojo ap­sikabinę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. T. būtų turėjęs pagrindą susiformuoti išankstiniam ar staiga kilusiam tikslui nužudyti A. J.. Todėl netikėti tokiu kal­ti­namojo pa­aiš­ki­ni­mu teisėjų kolegija nemato priežasčių ir neįžvelgia tiesioginės jo tyčios atimti gyvybę A. J..

Aplinkybė, kad liudytojas R. R. įvykio vakarą girdėjo prie lošimo namų durų nenus­ta­tytus asmenis kalbant apie galimą kažko nušovimą, nėra patvirtina jokiais konkrečiais bylos duo­me­nimis. Vien tik šio liudytojo abstrakčių parodymų teisėjų kolegija nepripažįsta pakankamais spręs­ti, kad toks pokalbis iš viso vyko, o jeigu vyko, kad buvo kalbama apie ketinimą nužudyti A. J..

Įvertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad V. T., turėdamas leidimą laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, būdamas apmokytas kaip elgtis su ginklais, privalėjo žinoti gin­klų naudojimo taisykles. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straips­nio, kuris nustato ginklo ir šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pa­rei­gas, 1 dalyje be kitų A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo parei­gų numatyta, kad jis pri­valo trum­puosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų (1 p.), ginklus ga­benti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, šo­vinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo (5 p.). 30 straips­nio 2 dalyje A, B, C kate­gorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama: ginklą nešiotis, ga­benti ap­svaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psicho­tro­pi­nių ar kitų psichiką vei­kian­čių me­džia­gų (3 p.), nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, re­vol­veris – atlaužtu gai­duku), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė as­mens sveikatai ar gyvybei (5 p.). Šio įstatymo 34 str. 5 d. draudžiama panaudoti ginklą žmonių susi­bū­ri­mo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

Kaltinamasis V. T. teisminio posėdžio metu nurodė, kad pistoletą jis išėmė iš rankinės ir siekė paduoti A. J. jo prašomas, buvo įsitikinęs, kad ginklas nėra užtaisytas, šūvis įvyko atsitiktinai. Iš lošimų salono apsaugos vaizdo kameros įrašo matyti, kad kaltinamasis, betar­piš­kai prieš šūvį išsitraukęs ginklą papildomai jo nepatikrino. Atvirkščiai, iš karto prieš tiesdamas jį link A. J., kaire ranka at­li­ko judesį, atitinkantį gink­lo užtaisymą – pis­toleto užrakto patraukimą atgal. Įvykio vietos apžiūros metu ant grindų ar kitur nerasta šovinių, kurie turėtų iškristi ati­traukiant ginklo užraktą jei ginklas jau būtų buvęs užtaisytas. Ant grindų rasta tik iššauto šovinio tūtelė. Iš šių ap­linkybių kolegija sprendžia, kad gin­k­las iki tol nebuvo užtaisytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. T., būdamas normalaus protinio išsivystymo, pakankamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, bū­damas susipažinęs su šau­na­mo­jo ginklo naudojimo tvarka, turėjo pastebėti, kad į ginklą įdėta dėtuvė, ir net jeigu pats ginklo neuž­tai­sė, tyčia nukreipdamas jį nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir paspausdamas pistoleto nuleistuką – iš­šau­damas A. J. į krūtinę, akivaizdžiai turėjo suvokti, kad tokiais veiks­mais gali sukelti nuken­tė­ju­sio­jo mirtį, nors tokių pasekmių ir nesie­kė. Kaltinamojo veiks­mų pobūdis rodo, kad su ginklu jis elgėsi ne šiaip neapdairiai, o buvo abejingas galimoms kilti pasek­mėms. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija kons­tatuoja, jog V. T. A. J. gyvybę atėmė veikdamas netiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad ginklą, kurį įvykio vakarą V. T. leido apžiūrėti savo sugėrovams, gal būt užtaisė kitas asmuo, nepašalina kaltinamojo atsako­mybės.

Šaunamojo ginklo paskirtis ir pavojingumas yra suvokiami ir nedidelio išsilavinimo ir mažai gy­venimiškos patirties turinčiam žmogui. V. T. su šaunamuoju ginklu elgėsi ne šiaip neat­sar­giai, tačiau nukreipė jį nukentėjusiajam į krūtinę ir tyčia paspaudė pistoleto nuleistuką – iššovė. Tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad A. J. mirtį sukėlęs šūvis buvo atliktas sąmoningai ir valingai, t. y. tai buvo kaltai atliktas veiksmas, kuris dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. V. T. veikė di­des­nio pavojaus nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei sąlygomis, viršijan­čio­mis neatsargaus elgesio stan­dartus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios tyčinį nu­žu­dymą apibūdinančius požymius – V. T. netiesioginę tyčią bei priežastinį ryšį tarp jo vei­kos ir atsiradusių pa­da­ri­nių, todėl darytina išvada, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 str.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. buvo inkriminuotas nusikaltimą – žmogaus nužu­dymą – kvalifi­kuo­jantis požymis – nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.). Tačiau kaltinime nėra pakankamai atskleista ir suformuluota, kuo pasireiškė A. J. nu­žu­dy­mo pavojingumas kitų žmonių gyvybei. Šis nužudymo būdas kaltinamajame akte iš esmės buvo grin­džiamas tuo, kad V. T. nušovė A. J. viešoje žmonių susibūrimo vietoje – lošimo auto­matų salone „A. C.“. Nors ši aplinkybė niekam nekelia abejonių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pistoletu „VIKING MP-446“ V. T. šovė vieną šūvį, ginklą pridėjęs prie pat nukentėjusiojo, atsirėmusio į kėdės atlošą, krūtinės. Nukentėjusysis, į kurio krūtinę šūvio metu buvo nukreiptas pis­to­le­to vamzdis, nugara buvo pasisukęs į sieną. Artimoje aplinkoje ir šūvio kryptimi kitų žmonių tuo metu nebu­vo. Iš liudytojų U. S., V. B., R. R., G. Š., paties kal­ti­na­mojo paro­dy­mų ir vaizdo įrašų matyti, kad lošimų salone įvykio metu buvo nedaug žmonių, kurių dauguma buvo kitoje nuo šūvio krypties pusėje – žaidė lošimų automatais, net po šūvio jie nesureagavo. Be to, eks­per­tas E. V. paaiškino, kad nors įvykio metu iššautas „Luger“ šovinys yra pakankamai didelio ga­lingumo, tačiau iššauta kulka, perėjusi žmo­gaus kūną, praranda didžiąją dalį kinetinės energijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šūviu šiomis aplinkybėmis kaltinamasis praktiškai negalėjo pakenkti kitiems asmenims.

Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. kaltinamasis nužudė netiesiogine tyčia, nu­ro­dytomis įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis galėjo turėti tyčią elgtis taip, kad savo veiksmais sukeltų pavojų kitų asmenų gyvybei, ar būti abejingas tokiam pavojui. Įvertinusi by­loje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šūvis buvo atliktas tokiomis sąlygomis, kurių nėra pagrindo pripažinti pavo­jingomis kitų žmonių gyvybei, todėl šis veiką kvalifikuojantis po­žy­mis neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir iš kaltinimo pašalinamas. Dėl to kaltinimo faktinės aplin­ky­bės iš esmės nesikeičia, tik sumažėja kaltinimo apimtis, jo procesinė padėtis nėra pasunkinama, teisė į gynybą nėra pažeidžiama.

Teisėjų kolegija nemato prielaidų vertinti V. T. veiką kaip neatsargų gyvybės atė­mimą. BK 132 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neat­sar­gu­mas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusi­kals­ta­mu nerūpestingumu (BK 16 str.), o BK 129 str. numatytos veikos – tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Pagal BK 16 str. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nu­sikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžia­ma­sis nusi­žen­gi­mas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai ti­kė­josi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerū­pes­tingumo, jeigu jį pa­daręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti pa­da­ri­niai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti. Tuo tarpu netie­sioginė tyčia nužudant kitą žmogų – tokia kaltės forma ir rūšis (BK 15 str. 3 d., 129 str.) yra tada, kai kal­ti­nin­kas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir nors nenori tokių padarinių, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nustatytos bylos aplinkybės rodo tai, kad nors V. T. ir nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pa­sirinko tokį veikimo būdą – iš arti iššovė nukreipęs šaunamąjį ginklą į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės kairiąją pusę, todėl sunkių padarinių – A. J. mirties – kilimo tikimybė šiuo atveju buvo akivaizdi. Teisėjų ko­le­gijos nuomone, V. T. veiksmų pobūdis, numatant galimybę įvykti šūviui ir sąmo­nin­gai nuspaudžiant šaunamojo ginklo nuleistuką, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmo­gaus gyvybei. V. T. turėjo įvertinti šias aplinkybes, bei suprasti, kad atlikdamas šūvį nu­ken­tėjusiajam į krūtinę, jis sukelia pavojų jo gyvybei. Visa tai atitinka netiesioginės tyčios turinio pras­mę ir požymius, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir įvykis buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerū­pes­tingumo po­žymių V. T. veikoje teisėjų kolegija neįžvelgia.

Nusikaltimą matę liudytojai parodė, jog V. T., supratęs, jog įvyko šūvis, nesiėmė bent kokių aktyvesnių priemonių kviesti pagalbai. Iš kazino apsaugos vaizdo įrašo matyti, kad po šūvio V. T. kelis kartus bando pakelti ir pasodinti ant kėdės sukniubusį A. J., ran­ko­mis rausiasi savo striukės kišenėse ir savo krepšyje. Pagalbą iškvietė lošimo namų darbuotojos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsti apie šią aplinkybę, kaip turinčią įtakos jo nusikalstamos veikos kva­li­fi­kavimui, nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. T. suvokė, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, nenumatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Šiomis aplinkybėmis V. T. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

BK 54 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsi­žvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos vei­kos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas ap­lin­kybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne imperatyvas teismui skir­ti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).

BK 129 str. 1 d. numato, kad asmuo, nužudęs kitą žmogų baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. T. būtų turėjęs iš­anks­tinę tyčią padaryti šį nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. T. nužudė A. J. be jokio tarpusavio konflikto, veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimui pa­da­ryti nuteistasis pa­nau­do­jo šaunamąjį ginklą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio. Šios V. T. nusikalstamą veiką apibū­di­nan­čios aplinkybės, teisėjų kolegijos ver­ti­nimu, lemia mažesnį veikos pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija, skirdama V. T. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltina­ma­sis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrą­ži­na­mos – dėl jo veiksmų gy­vy­bės neteko darbingas žmogus, turėjęs šeimą, mažamečių vaikų. V. T. anks­čiau buvo teistas (t. 5, b. l. 23-24, 29-42, 45-50, 51-53), tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 5, b. l. 58-62, 63-66), psichikos ligų bei narkologijos įskaitose neregistruotas (t. 5, b. l. 5, 7, 9, 13, 15), turi du mažamečius vaikus (t. 5, b. l. 1, 21, 22), yra išsituokęs (t. 6, b. l. 69), turi nuolatinę darbo vietą (t. 5, b. l. 16), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 19, 20). Nukentėjusieji G. J., G. J.-Š., J. J. nurodė, kad V. T. pervedė jiems pinigų sumas, kurios sudaro nedidelę dalį vien tik padarytos turtinės žalos atlyginimo. Todėl tei­sėjų kolegija šiomis sąlygomis nepripažįsta šios ap­lin­kybės len­gvinančia kalti­na­mojo at­sa­komybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau atsižvelgia į tai skirdama kal­tinamajam bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

V. T. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio – netrukus po įvykio jam nustatytas 2,47 ‰ neblaivumas (t. 4, b. l. 75, 76), jo šlapime rasta 2,44 ‰ etilo alkoholio (t. 4, b. l. 78-79). Toks etilo al­ko­holio kiekis yra pakankamas konstatuoti pakankamai didelį girtumo laipsnį. Pats kaltinamasis pri­pa­žino, kad jo gir­tu­mas lėmė jo netinkamus veiksmus su ginklu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši ap­linkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsa­ko­my­bę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kal­ti­nin­ko asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na vienintelė BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – ter­mi­nuo­tas lais­vės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.), jos dydį V. T. nustatant mažesnį už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį (BK 61 str.).

Nukentėjusieji G. J. ir L. J., žuvusiojo tėvai, pateikė byloje civilinį ieškinį at­ly­gin­ti 11271,42 Lt, kas atitinka 3264,42 Eur, turtinę žalą ir 400000 Lt, kas atitinka 115848 eurus, netur­ti­nę žalą (t. 1, b. l. 93-96). Prie ieškinio pridėjo su A. J. laidojimu, paminklo ir kapavietės su­tvarkymu susi­jusių išlai­dų dokumentus (t. 1. b. l. 97-110), kurie patvirtina visą reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį. Vėliau pateikė dokumentus, patvirtinančius paminklo statybą papildomai 3150,83 eurų sumai (t. 7, b. l. 185-186). Tei­sėjų kolegija pripažįsta, kad turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įro­dy­tas aukš­čiau aptartais, V. T. kaltę dėl A. J. tyčinio nužudymo patvirtinančiais įro­dy­mais. Pateikti dokumentai, pa­tvir­ti­nantys A. J. laido­ji­mo išlaidų sumas, išleistas laidojimo pas­lau­goms, duobės kasimui, gedulingiems pie­tums, gėlėms, tran­s­portui, velionio rūbams, paminklo ir ka­pa­vie­tės sutvarkymui ir kt., atitinka įpras­tines tokio pobūdžio išlaidas. Teismo posėdžio metu G. J. nurodė, kad V. T. atlygino 1200 Lt turtinės ža­los, todėl ieškinio reikalavimą dėl tur­tinės žalos atlyginimo sumažino šiai sumai (t. 8, b. l. 61). Turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už netei­sė­tais veiks­­mais pa­da­ry­tą žalą atsako kaltas as­muo (Lie­tu­vos Respublikos ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl rei­ka­lau­ja­ma likusi turtinės žalos suma (3264,42Eur + ­3150,83Eur – 1200Lt = 6067,71Eur) nuken­tė­ju­siesiems G. J. ir L. J. priteisiama iš kaltinamojo V. T. (BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusieji G. J. ir L. J. yra sutuoktiniai, turtinę žalą patyrė bendrai, todėl turi solidariąją reikalavimo teisę, turtinė žala priteisiama jiems bendrai (CK 3.109 str., 6.18 str.)

Nukentėjusioji G. J.-Š., žuvusiojo sesuo, pateikė byloje civilinį ieškinį at­ly­gin­ti 100000 Lt, kas atitinka 28962 eurus, neturtinę žalą (t. 1, b. l. 119-121).

Dėl nusikalstamų V. T. veiksmų nukentėjusieji G. J. ir L. J. staiga ir netikėtai neteko sūnaus, nukentėjusioji G. J.-Š. – brolio, kuris buvo pakankamai jaunas, darbingas žmogus, su kuriuo šie nukentėjusieji artimai bendravo. Teisėjų kolegija priima šių nuken­tė­ju­siųjų civi­li­nių ieškinių dėl neturtinės ža­los argumentus ir neabejoja, kad tiek žuvusiojo tėvai, tiek jo sesuo patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emo­cinę depresiją, todėl pripa­žįs­ta, kad neturtinė žala nu­ken­tėjusiesiems buvo padaryta ir jie turi teisę į šios žalos atlyginimą.

Kalti­na­ma­sis, pripažindamas neturtinės žalos padarymo faktą, nesu­tin­ka su reikalaujamu ne­tur­tinės žalos dydžiu. CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau V. T. nusikalstami veiksmai buvo padaryti staiga, netikėtai. Kolegija atsižvelgia į artimą šių nu­kentėjusiųjų ryšį su žuvusiuoju, į tai, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi pa­kankamai ilgą laiką, kas taip pat sukėlė nukentėjusiesiems neigiamas emocijas. Taip pat ir į tai, kad V. T. kaltė padarius tyčinį A. J. nužudymą pasireiškė netiesiogine tyčia, t. y. mažiau pavojinga tyčios rūšimi, negu tiesioginė tyčia. Teismų praktikoje netiesioginės tyčinės kaltės atveju pri­tei­siamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, negu tiesioginės tyčinės kaltės atveju. Be aukščiau nu­ro­dytų aplinkybių teis­ėjų kolegija taip pat atsi­žvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kal­ti­na­mo­jo interesus, į žalą padariusio asmens tur­tinę padėtį. V. T. turi du mažamečius vaikus, dir­ba, tačiau nurodė, kad pajamos yra mažos. Byloje nėra duomenų apie kokias nors jo ženklias paja­mas ar turimą turtą, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad V. T. turtinė padėtis yra pasiturima.

Teisėjų kolegija, spręsdama neturtinės žalos atlyginimo G. J., L. J. ir G. J.-Š. klausimą, įvertinusi visas tiek byloje nustatytas, tiek šių nukentėjusiųjų civiliniuose ieš­ki­niuose nurodytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsi­žvelg­da­ma į są­ži­nin­gumo, tei­sin­gu­mo ir pro­tingumo kriterijus ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo su­mos yra perne­lyg di­de­lės. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes ir siekdama protingos skirtingų interesų pusiaus­vy­ros, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nu­kentėjusiųjų G. J., L. J. ir G. J.-Š. patirti išgyvenimai pagrįstai gali būti įver­tinti mažesne neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma, kuri neišeina iš teismų prak­ti­ko­je nusi­sto­vėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-148/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-641/2012, 2K-390/2013, 2K-525/2013, 2K-7/2014, 2K-282/2014 ir kt.), todėl šie ieš­ki­nių reikalavimai tenkinami dalinai.

Nukentėjusioji J. J., žuvusiojo sutuoktinė, taip pat pateikė byloje civilinį ieškinį atly­gin­ti 29027 eurų neturtinę žalą ir 65 eurų turtinę žalą (t. 6, b. l. 74-75). Ieškinyje nurodė, kad su­tuok­ti­nio nužudymo pasekmėje patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumus. Dėl to sutriko sveikata, padidėjo jaut­rumas, nervingumas, atsirado haliucinacijos, baimė, širdies skausmai, sutriko miegas. Prie ieškinio pridėjo turtinės žalos dydį patvirtinančius vaistų pirkimo čekius, medicininius dokumentus, patvir­ti­nan­čius sveikatos sutrikimus (t. 6. b. l. 76-83). Nukentėjusiosios J. J. atstovė nurodė, kad V. T. žalos atlyginimui pervedė nukentėjusiajai 400 Lt (t. 8, b. l. 61), todėl šiai sumai J. J. civilinį ieškinį mažina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šia suma J. J. yra atlyginta turtinė žala ir dalis neturtinės žalos, todėl į tai atsižvelgia nustatydama neturtinės žalos atlyginimo dydį.

J. J., kaip žuvusiojo A. J. nepilnamečio sūnaus E. J. įstatyminė ats­tovė, pateikė civilinį ieškinį atlyginti E. J. 29027 eurų neturtinę žalą ir 33800 eurų tur­ti­nę žalą – negautas pajamas, išlaikymą, kurį jis būtų gavęs A. J. esant gyvam. Turtinę žalą sudaro nepil­na­mečio E. J. išlaikymas, skaičiuojant kas mėnesį po 613 eurų, už laikotarpį nuo nu­si­kaltimo padarymo momento iki sūnaus pilnametystės – 2018-07-22 – viso 55 mėn. ir 3 d. (t. 6, b. l. 84-86). Prie civilinio ieškinio pateikė išlaidų sūnaus E. J. poreikių tenkinimui sąrašą (t. 6, b. l. 87-88). Taip pat J. J., kaip žuvusiojo A. J. nepilnametės dukters S. J. įstatyminė atstovė, pateikė civilinį ieškinį atlyginti S. J. 29027 eurų neturtinę žalą ir 73458 eurų tur­ti­nę žalą – negautas pajamas, išlaikymą, kurį ji būtų gavusi A. J. esant gyvam. Turtinę žalą sudaro nepil­na­metės S. J. išlaikymas, skaičiuojant kas mėnesį po 655 eurus, už lai­ko­tarpį nuo nusikaltimo padarymo mo­men­to iki dukters pilnametystės – 2023-04-15 – viso 112 mėn. ir 4 d. (t. 6, b. l. 89-91). Prie civilinio ieškinio pateikė išlaidų dukters S. J. poreikių tenkinimui sąrašą (t. 6, b. l. 92-93). Iš E. J. gimimo liudijimo (t. 1, b. l. 64) matyti, kad jis yra gimęs 2000-07-22, jo tėvas A. J.. Iš S. J. gimimo liudijimo (t. 1, b. l. 65) matyti, kad ji gimusi 2005-04-15, jos tėvas A. J..

Dėl nusikalstamų V. T. veiksmų E. J. ir S. J. neteko tėvo. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad E. J. ir S. J. lankėsi pas psichologą, jiems abiem buvo rekomenduota psichologo konsultacija, E. J. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (t. 6, b. l. 146, 147). Teisėjų kolegija neabejoja, kad tokio amžiaus vaikai dėl tokios netekties patiria skaudžius emocinius išgyvenimus, todėl sprendžia, kad E. J. ir S. J. turi teisę į neturtinės žalos atly­gi­nimą. Nukentėjusioji J. J. dėl V. T. nusikalstamų veiksmų neteko sutuoktinio. Iš by­loje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad J. J. lankėsi pas psichologą, jai diag­no­zuo­tas adaptacijos sutrikimas, potrauminio streso sutri­ki­mas (t. 6, b. l. 145). Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. J. taip pat patyrė tam tikrus emocinius išgyvenimus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šie nukentėjusieji taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šiems nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina artimą nepilnamečių nuken­tė­jusiųjų ryšį su žuvusiuoju, jau aukščiau nurodytą V. T. kaltės formą ir jo turtinę padėtį, są­ži­ningumo, protingumo ir teisingumo principus, ir teismų prak­tiką sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, sprendžia, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas.

Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtos civilinės bylos Nr. 2-355-924/2014 matyti, kad nuken­tė­jusioji J. J. ir A. J. 2013-10-10 buvo pateikę teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų su­tuoktinių bendru su­ti­kimu (civilinės bylos l. 3-6), kuriame deklaravo, kad prieš daugelį metų jų san­tuokiniam gyvenime pra­sidėjo nesutarimai, kad keli metai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, san­tuo­kinio gyvenimo negy­vena. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatė turto pasidalinimo tvar­ką, nepilnamečių vai­kų išlaikymo klausimus. Teismui nustačius trijų mėnesių terminą susitaikyti (civilinės bylos l. 24), J. J. 2013-11-20 pateikė prašymą (civilinės bylos l. 25), kuriame prašo leisti atsiimti prašymą nu­trauk­ti santuoką bendru sutikimu, deklaruoja, kad susitaikymas nebeįma­no­mas ir ketina kreiptis į teis­mą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. 2013-12-13 J. J. pateikė teismui prašymą (civilinės bylos l. 32-33), kuriame deklaravo savo konfliktus su sutuoktiniu A. J.. Iš by­loje esančio L. J. 2014-01-06 pateikto kompaktinio disko su garso įrašais apžiūros protokolo (t. 3, 149-169) matyti, kad įrašuose užfiksuoti intensyvūs vyro ir mo­ters (A. J. ir nuken­tė­ju­sio­sios J. J.) ginčai ir barniai. Iš šių ir aukščiau paminėtų bylos įrodymų teisėjų kolegija spren­džia, kad nukentėjusiosios J. J. ir žuvusio jos sutuoktinio buvo įtempti santykiai, jie kurį laiką negyveno kartu, jų santuoka nebuvo tvirta, jos perspektyva neaiški. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų ko­legija daro išvadą, kad nukentėjusiajai J. J. iš kaltinamojo V. T. priteistinos netur­tinės žalos dydis turi būti mažinamas.

Dėl J. J., kaip žuvusiojo A. J. nepilnamečių vaikų E. J. ir S. J. įstatyminės ats­tovės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti tur­ti­nę žalą – negautas pajamas, išlaikymą, kurį jie būtų gavę iki jų pilnametystės A. J. esant gyvam, teisėjų kolegija pa­žymi, kad pagal CK 6.284 str. 1 d. nuostatas, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi as­menys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepil­na­mečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat miru­sio­jo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos at­ly­gi­nimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pažymėtina, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostatos numato socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymą į atlygintinos žalos dydį. Nužudytojo A. J. mirties dieną abu jo vaikai buvo nepilnamečiai, todėl turi teisę gauti išlaikymą (negautas pajamas). Vaikų atstovės nukentėjusiosios J. J. ieškiniuose nurodoma, kad E. J. išlaikyti būtina 613 eurų suma per mėnesį, S. J. – 655 eurai per mėnesį. Tačiau pagal 6.284 str. 2 d. nuostatas, vertinimo kriterijumi negautoms pajamoms apskaičiuoti yra ne tik vaikų poreikiai, bet ir išlaikymą turėjusio teikti vieno iš tėvų galimybės skirti tam tikrą pinigų sumą vaikui išlaikyti. Teismui nėra pateikta patikimų duomenų apie nužudytojo prieš mirtį gautas pajamas. Nukentėjusieji J. J. ir G. J. nurodė skirtingus duomenis apie A. J. darbo užmokestį (atitinkamai – 1800 litų ir 2800-3000 litų). Tokiu būdu iš nužudytojo A. J. pagal nukentėjusiųjų nurodymą gautų pajamų kiekvienam šeimos nariui tekdavo maždaug nuo 450 iki 750 litų. Pagal nu­ken­tėjusiosios J. J. parodymus nepilnamečiai nukentėjusieji po tėvo A. J. mirties kas mė­ne­sį gauna 425-435 litų valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Kadangi nukentėjusieji skir­tingai nu­rodė apie A. J. pajamas, teismui jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, nėra gali­my­bės tiksliai apskaičiuoti žuvusiojo gautas pajamas bei kiekvienam nepil­na­me­čiui išlaikyti skirtiną pi­ni­gų sumą. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes nukentėjusiesiems E. J. ir S. J. dėl šios jų ieškinių dalies pripažįstama teisė į ieškinio paten­ki­ni­mą, o klausimas dėl pri­teis­ti­no negautų pajamų dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė byloje civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 127-129) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, pridėjo sprendimus dėl valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijų skyrimo žuvusiojo vaikams E. J. ir S. J., gimi­nys­tės ryšį patvirtinančius ir kitus dokumentus (t. 1, b. l. 130-136). Vėliau pateikė patikslintą ieškinį (t. 7, b. l. 1-3), kuriame prašo priteisti iš V. T. 3397,67 Eur Valstybinio socialinio draudimo fon­do biudžetui padarytai žalai atlyginti. Prie ieškinio pateikė pa­žymas apie žuvusiojo vaikams E. J. ir S. J. priskaičiuotas ir išmokėtas iš­mo­kas (t. 7, b. l. 4-7). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asme­nims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas su­mokėjusiai socialinio draudimo įstaigai suteikia regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad draudimo išmokos žuvusiojo vaikams buvo išmokėtos. Aukščiau pa­mi­nėtais įrodymais yra įrodyta V. T. kaltė tyčia nužudžius socialinių išmokų gavėjų tėvą A. J.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno sky­riaus civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas.

V. T. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 19 d. buvo sulai­ky­tas BPK 140 str. tvarka (t. 5, b. l. 101), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 5, b. l. 110-111), kurio terminas eilę kartų buvo pratęstas (t. 5, b. l. 116-117, 123-124, 133-135, 198-200, t. 6, b. l. 118-119, t. 7, b. l. 106-108). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Kauno apy­gar­dos teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis pratęsti suėmimą kaltinamajam V. T. panaikinta (t. 7, b. l. 148-151). Lai­ko­tar­pis, išbūtas sulaikyme ir suėmime – nuo 2013-12-19 iki 2015-03-10 – remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – ilgalaikis lais­vės atė­mi­mas, V. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skiriamos kardomosios priemonės – įpa­rei­gojimas pe­riodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimti A. J. daiktai: 16 vnt. nuo­laidų kortelių; „SEB“ banko mokėjimo kortelė; 2 vnt. kasos aparato kvitų; tablečių „Kaptopril“, „Xa­nax“, „Corvitol“ plokštelės; loterijos bilietas; dvi popieriaus skiautės; popierinės folijos skiautė su tab­le­tės dalimi; dvi SIM kortelės „Labas“; SIM kortelė „Tele2“; dvi kortelės su šventųjų atvaizdais; plas­tikinė kortelė „FARFISA“ Nr. (duomenys neskelbtini); buteliukas su užrašu „Širdies lašai“; keturių raktų ry­šu­lys; striukė; marškiniai, priklausė žuvusiajam A. J., todėl grąžinami žuvusiojo sutuoktinei nuken­tė­jusiajai J. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimti A. J. pinigai – 490 litų ir 7 JAV doleriai, saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (t. 3, b. l. 15-23), priklausė žuvusiajam A. J., todėl grąžinami žuvusiojo sutuoktinei nukentėjusiajai J. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – A. J. drabužiai ir avalynė (džinsai su diržu, glaudės, puskojinės, batai), sekimo įrenginys „di­mag“ Nr. (duomenys neskelbtini) (paimtas automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu – t. 3, b. l. 120-124), sekimo įrenginys „dimag“ Nr. (duomenys neskelbtini) (paimtas automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu – t. 3, b. l. 126-130), priklausė žuvusiajam A. J., todėl grąžinami žuvusiojo sutuoktinei nukentėjusiajai J. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimti daiktai: V. T. lei­di­mas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Kauno aps­kri­ties VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo sky­riu­je (t. 2, b. l. 150-151). Pistoletas IZH-71H Nr. POM8241, dvi dėtuvės tai pat sau­gomi Kauno aps­kri­ties VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 3, b. l. 24-25). Ginklų apyvarta yra ri­bo­jama, todėl šie objektai perduodami Kauno aps­kri­ties VPK Viešosios tvarkos valdybos Licen­ci­ja­vi­mo skyriui sprendimo priėmimui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš au­to­mo­bilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. J.), paimta: kartoninė dėžutė su už­rašu „NORMA“, kurioje du plastikiniai dėklai ir 18 vnt. šautuvo šovinių su užrašais „NORMA. 30-06“ ant tūtelių dugno, saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo sky­riu­je (t. 3, b. l. 24-25). Šaudmenų apyvarta yra ribojama, todėl jie perduodami Kauno apskrities VPK Vie­šosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui sprendimo priėmimui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimti daiktai: V. T. pis­to­letas VIKING MP-446 Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi tuščios šovinių dėtuvės (šio pistoleto priklausiniai) sau­gomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 3, b. l. 24-25), buvo nusikaltimo įrankiai, todėl konfiskuojami (BK 72 str. 2 d. ir 3 d.) ir perduodami Ginklų fondui.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš au­to­mo­bilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi V. T.), paimti: ginklo va­lymo priemonių rinkinys ir 180 vnt. šovinių, saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos val­dy­bos Licencijavimo skyriuje (t. 3, b. l. 24-25). Šaudmenų apyvarta yra ribojama, todėl šie objektai perduodami Kauno aps­krities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui sprendimo pri­ė­mi­mui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Iš nurodyto automobilio paimti mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele nėra didelės vertės, prašymų grąžinti šiuos daiktus nėra pateikta, todėl jie su­naikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimti daiktai: šovinio tūtelė ir kulka, sau­­gomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 3, b. l. 24-25); 8 vnt. butelių „Schwe­ppes“; 3 vnt. butelių „Absolut“; 5 vnt. stikliukų; cigarečių pakelis „Parliament“; 5 vnt. šūvio pėdsakų spec. konteineriuose; vokas, kuriame yra lipnios juostos dalis su mikrodalelėmis nuo kėdės, yra menkos ver­tės, todėl jie su­naikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. telefonai „Nokia“, „iPhone“ su SIM kortelėmis, juoda rankinė, raktų ryšulys su USB laik­mena, piniginė, 7 kortelės, tabletės „xanax“, batų raišteliai, juodos spalvos striukė, juodos ir pilkos spal­vų sportiniai bateliai „Nike“, sportinis bliuzonas „Hummel“, sportinės kelnės „Sport“, išna­grinėjus byla tapo nebereikalingi, prašymų grąžinti šiuos daiktus nėra pateikta, todėl jie sunaikinami kaip men­ka­verčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 4 kon­tei­neriai su V. T. šūvio pėdsakų pavyzdžiais, A. J. 3 daktiloskopinės kortelės; V. T. daktiloskopinė kortelė; O. A. daktiloskopinė kor­telė; S. Š. daktiloskopinė kortelė; A. Č. daktiloskopinė kortelė; V. B. daktiloskopinė kortelė; V. B. daktiloskopinė kortelė; vokas su 9 daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo 5 „Schweppes“ butelių; vokas su 7 daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo 2 „Absolut“ butelių; V. T. seilių pavyzdys; O. A. seilių pavyzdys; S. Š. seilių pavyzdys; A. Č. seilių pavyzdys; V. B. seilių pavyzdys; V. B. seilių pavyzdys; A. J. kraujo pavyzdys, išnagrinėjus bylą tapo nebereikalingi, vertės neturi, todėl sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. pinigai – 2257,43 Lt, saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (t. 3, b. l. 26-30). Kadangi byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, kaltinamajam priklausantys pinigai perduodami civiliniams ieškiniams padegti.

Daiktai, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kom­pak­tinė plokštelė su vaizdo kamerų Nr. 3, 4, 11, esančių „A. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais; kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, užfiksuotais (duomenys neskelbtini) šau­dyk­loje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini); kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, užfik­suo­tais 2013-12-18 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini); kompaktinė plokštelė su A. J. pokalbių įrašais, pateikta nukentėjusiosios L. J.; kompaktinė plokštelė su dviem 2013-12-19 garso įrašais, pateikta Bendrojo pagalbos centro; kompaktinė plokštelė su 2013-12-19 GMP kvietimo garso įrašu, pateikta VšĮ Kauno m. GMPS; kompaktinė plokštelė su 2013-12-19 pranešimų dėl susišaudymo garso įrašais, pateikta Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus, kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“; kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, padarytomis automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, paliekamos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje dėl specialistų atliktų tyrimų susidarė proceso išlai­dų (t. 6, b. l. 46). Tiriant nusikalstamą veiką buvo atliktas daktiloskopinis tyrimas, kurio kaina 220,85 Lt (t. 4, b. l. 90), DNR tyrimas, kurio kaina 1198,44 Lt (t. 4, b. l. 96), šūvio pėdsakų mikrodalelių ty­ir­mas, kurio kaina 1649,31 Lt (t. 4, b. l. 101), balistinis ginklo ir šaudmenų tyrimas, kurio kai­na 1236,98 Lt (t. 4, b. l. 104), dak­ti­los­ko­pinis tyrimas, kurio kaina 1324,15 Lt (t. 4, b. l. 133), dak­ti­los­kopinis tyrimas, kurio kaina 575,72 Lt (t. 4, b. l. 141). Visų byloje atliktų tyrimų kaina sudaro 6205,45 Lt. Šiuos tyrimus atliko Lietuvos policijos kri­mi­na­listinių tyrimų cen­tro, Lietuvos teismo eksper­tizės cen­tro, Kauno apskrities VPK kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai, kurie šį darbą atliko kaip tar­nybinę užduotį. Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo proceso išlaidas (BPK 105 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad išlaidų nurodytiems ty­rimams atlikti nėra pagrindo pri­pažinti pro­ce­so išlaidomis BPK 103 str. 3 p. prasme, kuris nus­tato taisyklę, kad proceso išlaidas su­da­ro eks­per­tams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos at­­ve­jus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje specialistai atliko vyk­dydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra pagrindo. Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atly­gi­na­mos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnyba pateikė pažymas (t. 8, b. l. 37, 40, 81), kad nukentėjusiesiems J. J., nepilnamečiams E. J. ir S. J. (jų įstatyminei atstovei J. J.) valstybės garantuojamą an­trinę teisinę pagalbą teikė advokatė I. Maldeikienė ir an­trinės teisinės pagalbos iš­lai­dos sudaro 561,63 Eur (34,74+69,48+457,41). Nurodytos išlaidos lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręs­ti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas iš­lai­das advokato, kuris daly­va­vo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms ap­mo­kėti. Teismas, atsi­žvelg­da­mas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. T. yra darbingas, dir­bantis, gynėja atstovavo ne tik nukentėjusiajai J. J., bet ir nepilnamečiams E. J. ir S. J., todėl iš kaltinamojo priteisiamos nuken­tė­ju­siosios advokato darbui ap­mo­kėti tu­rė­tos Valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos išlaidos.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. 1 d., 6 d. ir 7 d. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. T. su­lai­ky­me ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d.

Paskirti V. T. kardomąsias priemones – įpareigojimą pe­riodiškai registruotis policijos įstaigoje – kiekvieną penktadienį nuo 8 val. iki 17 val. Kauno aps­kri­ties vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate, Kauno m., Daukšos g. 10, ir rašytinį pasižadėjimą neiš­vyk­ti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų G. J. ir L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Pri­teis­ti iš V. T. G. J. ir L. J. 6067,88 Eur turtinės žalos at­lyginimui ir po 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios G. J.-Š.s civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. T. G. J.-Š. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. T. J. J. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiųjų E. J. ir S. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. T. E. J. ir S. J. po 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. E. J. ir S. J. civilinių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos at­ly­gi­nimo pripažinti E. J. ir S. J. teisę į ieškinio paten­ki­ni­mą, o klausimą dėl ieškinio dydžio per­duo­ti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Pri­teis­ti iš V. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 3397,67 Eur Valstybinio socialinio draudimo fon­do biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu lošimo automatų salone „A. C.“ paimtus A. J. daiktus: 16 vnt. nuo­laidų kortelių; „SEB“ banko mokėjimo kortelę; 2 kasos aparato kvitus; tablečių „Kaptopril“, „Xa­nax“, „Corvitol“ plokšteles; loterijos bilietą; dvi popieriaus skiautes; popierinės folijos skiautę su tab­le­tės dalimi; dvi SIM korteles „Labas“; SIM kortelė „Tele2“; dvi korteles su šventųjų atvaizdais; plas­tikinę kortelę „FARFISA“ Nr. 05050127; buteliuką su užrašu „Širdies lašai“; keturių raktų ry­šu­lį; striukę; marškinius; A. J. džinsus su diržu, glaudes, puskojines, batus; sekimo įrenginį „di­mag“ Nr. (duomenys neskelbtini), sekimo įrenginį „dimag“ Nr. 03899518; A. J. pinigus – 490 litų ir 7 JAV do­le­rius, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje – grąžinti nuken­tė­jusiajai J. J..

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. lei­di­mą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą IZH-71H Nr. POM8241, dvi dėtuves, kartoninę dėžutę su už­rašu „NORMA“, kurioje du plastikiniai dėklai ir 18 vnt. šautuvo šovinių su užrašais „NORMA. 30-06“ ant tūtelių dugno, ginklo va­lymo priemonių rinkinį ir 180 vnt. šovinių, sau­gomus Kauno aps­kri­ties VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, – perduoti Kauno aps­kri­ties VPK Viešosios tvarkos valdybos Licen­ci­ja­vi­mo skyriui sprendimo priėmimui.

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. pis­to­letą VIKING MP-446 Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi tuščias šovinių dėtuves (šio pistoleto priklausinius), sau­gomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš au­to­mo­bilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi įtariamasis V. T.), paimtus mobi­laus ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, lošimo automatų salone „A. C.“ paimtus daik­tus: šovinio tūtelę ir kulką, sau­­gomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje; 8 vnt. butelių „Schwe­ppes“; 3 vnt. butelių „Absolut“; 5 vnt. stikliukų; cigarečių pakelį „Par­lia­ment“; 5 vnt. šūvio pėdsakų spec. konteineriuose; voką, kuriame yra lipnios juostos dalis su mik­ro­da­lelėmis nuo kėdės, V. T. telefonus „Nokia“, „iPhone“ su SIM kortelėmis, juodą rankinę, raktų ryšulį su USB laikmena, piniginę, 7 korteles, tabletes „xanax“, batų raištelius, juodos spal­­vos striukę, juodos ir pilkos spalvų sportinius batelius „Nike“, sportinį bliuzoną „Hummel“, spor­ti­nes kelnes „Sport“, 4 kon­tei­nerius su V. T. šūvio pėdsakų pavyzdžiais, A. J. 3 dak­ti­loskopines korteles; V. T. daktiloskopinę kortelę; O. A. daktiloskopinę kor­telę; S. Š. daktiloskopinę kortelę; A. Č. daktiloskopinę kortelę; V. B. daktilos­ko­pi­nę kortelę; V. B. daktiloskopinę kortelę; voką su 9 daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo 5 „Schwe­ppes“ butelių; voką su 7 daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo 2 „Absolut“ butelių; V. T. seilių pavyzdį; O. A. seilių pavyzdį; S. Š. seilių pavyzdį; A. Č. seilių pavyzdį; V. B. seilių pavyzdį; V. B. seilių pavyzdį; A. J. kraujo pavyzdį – su­naikinti.

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. pinigus – 2257,43 Lt, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti civiliniams ieškiniams padegti.

Daiktus, kurie buvo perduoti teismui kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kom­pak­tinę plokštelę su vaizdo kamerų Nr. 3, 4, 11, esančių „A. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais; kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, užfiksuotais (duomenys neskelbtini) komplekso šau­dyk­loje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini); kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, užfik­suo­tais 2013-12-18 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini); kompaktinę plokštelę su A. J. pokalbių įrašais, pateiktą nukentėjusiosios L. J.; kompaktinę plokštelę su dviem 2013-12-19 garso įrašais, pateiktą Bendrojo pagalbos centro; kompaktinę plokštelę su 2013-12-19 GMP kvietimo garso įrašu, pateiktą VšĮ Kauno m. GMPS; kompaktinę plokštelę su 2013-12-19 pranešimų dėl susišaudymo garso įrašais, pateiktą Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu lošimo au­tomatų salone „A. C.“; kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, padarytomis automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, palikti byloje.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.