Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. gruodžio 4 d. Telšių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės J. J. kreditorės sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ naudai 335,24 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 211 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. vasario 21 d. skolininkė J. J. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė skolininkės prieštaravimus ir pranešė kreditorei apie jos teisę per nustatytą terminą pateikti ieškinį.

3. Ieškovė SB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 7 d. pateikė ieškinį. Telšių apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino 2023 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymą, priėmė ieškovės ieškinį, civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. J. 335,24 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė J. J. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos narė nuo 2004 metų, o įstodama į ieškovės bendriją, atsakovė raštu nurodė, kad yra susipažinusi su bendrijos įstatais bei įsipareigojo juos vykdyti. Atsakovė nuo pat įstojimo į bendriją dienos 2004 metais, nario mokesčio nemokėjo, visuotinių susirinkimų priimtų sprendimų neginčijo, dalinius mokėjimus pradėjo vykdyti tik 2020 metais, todėl susidaręs įsiskolinimas priteistinas teismo keliu.

6. Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su sutuoktiniu R. J. žemės sklypus įgijo lygiomis dalimis. 2004 m. sausio 1 d. kartu su sutuoktiniu pateikė prašymą priimti į sodo bendrijos narius. Atsakovė kartu su sutuoktiniu 2012-2023 metais ieškovei sumokėjo 1095,49 Eur sumą. Kadangi R. J. buvo bendrijos valdybos narys ir turėjo papildomų įsipareigojimų (buvo atsakingas už bendrijos elektros ūkį), sodininkų bendrijos narių ir valdybos narių sprendimu R. J. už elektros ūkio priežiūrą ir atliktus darbus buvo atlyginta atleidžiant nuo bendrijos nario mokesčio mokėjimo.

7. Trečiasis asmuo (atsakovės pusėje) R. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad prašymą įstoti į bendriją rašė kartu su sutuoktine, tačiau tik dabar sužinojo, kad ne jis, o sutuoktinė laikoma bendrijos nare. Bendrijoje 2004-2006 metais atliko elektros ūkio priežiūros darbus ir paprašė skirti už atliktą darbą piniginę išmoką. Piniginės išmokos negavo, bet sužinojo, kad yra atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, tokiu būdu atlyginant už atliktos elektros ūkio priežiūros ir kitus darbus.

8. Ieškovė dublike, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad atliko skolos perskaičiavimus pagal aktualų faktinį plotą (įvertinant 0,0001 ha skirtumą) atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 0,44 Eur skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu priėmė ieškovės SB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 0,44 Eur ir šią bylos dalį nutraukė; išaiškino, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. J. ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 18,89 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 18,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 59,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą 27,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

10. Teismas nurodė, kad nors ieškovė nepateikė visuotinio narių susirinkimo protokolo, iš kurio būtų matyti priimtas sprendimas, kuris iš sutuoktinių priimtas į bendrijos narius, tačiau teismui nekilo abejonių, jog tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui buvo žinoma ir suprantama, kad būtent atsakovė, o ne jos sutuoktinis, buvo priimta į SB „(duomenys neskelbtini)“ narius.

11. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatų 22.6 punkte numatyta bendrijos nario pareiga atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas. Įstatų 33.16 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti stojamojo mokesčio į bendriją, bendrijos nario mokesčio ir baudų už bendrijai padarytą žalą dydžius, jų mokėjimo tvarką ir terminus, dalyvavimo talkose įkainius.

12. Teismas nurodė, kad remiantis Bendrijos įstatų 32 punktu, pareiga atsiskaityti už paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais pagal bendrijos pateiktas sąskaitas numatyta ir ne bendrijos nariams.

13. Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktus bendrijos narių susirinkimų protokolus, nenustatė, kad juose būtų fiksuotos atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie priimtus sprendimus dėl paramos, kaip nario mokesčio, užskaitymo, be to, nurodė, jog priešingai, nei tvirtina ieškovė, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas savaime nedraudžia panaudoti gautos paramos nario mokesčiams apmokėti. Minėto įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ieškovė, reglamentuoja, kad pagal šį įstatymą kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas juridiniam asmeniui, kurio dalyvis yra paramos gavėjas. Ši norma reiškia, kad tuo atveju, jei paramos gavėjas (šiuo atveju – sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ) yra kito juridinio asmens dalyvis (pavyzdžiui, sodininkų bendrijų susivienijimo narys), būtent paramos gavėjai sodininkų bendrijai yra neleidžiama gautos paramos lėšas (jų dalį) perduoti kaip įnašą kitam juridiniam asmeniui, kurios narė ji yra.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neneigė, jog bendrijai nebuvo pateikę duomenų apie skirtos paramos dydį. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog bendrijos valdymo organai (narių susirinkimas ar valdyba) yra priėmusi sprendimą dėl gautos paramos panaudojimo nario mokesčiams padengti, taip pat nėra duomenų ir apie tokio sprendimo (jei jis toks sprendimas buvo priimtas) nustatytą įgyvendinimo tvarką (pavyzdžiui, kad pervedus didesnio dydžio, nei nario mokestis, paramą, toks mokėjimas būtų užskaitomas ir už ateities naro mokesčio mokėjimus). Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad kai kuriems kitiems bendrijos nariams jų skirta parama buvo užskaityta kaip nario mokestis, yra visiškai neįrodyta. Tokiai aplinkybei pagrįsti į bylą nėra pateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, o vien nedalyvaujančių byloje asmenų išvardijimas teismo posėdžio metu yra nepakankamas tokai aplinkybei nustatyti.

15. Teismas laikė esant įrodyta aplinkybę, kad trečiasis asmuo R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu rūpinosi bendrijos elektrifikavimo darbų atlikimu. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu dėl jo papildomai vykdytos su bendrijos elektros ūkio priežiūra susijusios veiklos, buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, t. y. jo veikla buvo įvertinta kaip nepiniginis įnašas (Bendrijos įstatų 61 p.). Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo negalėjo pateikti tokio valdybos sprendimo nereiškia, kad toks sprendimas nebuvo priimtas.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė dublike visiškai nepagrįstai nurodė, kad R. J. 2009 m. bendrijos narių susirinkime dėl neaktyvumo buvo pašalintas iš bendrijos valdybos. Teismas nurodė, kad remiantis Bendrijos įstatų 45 punktu, valdybos narių kadencija yra treji metai. R. J. į valdybą buvo išrinktas 2005 m. birželio 5 d., taigi, jo kadencija turėjo baigtis 2008 m. birželio mėnesį. 2008 m. gegužės 24 d. bendrijos narių susirinkimo protokole matyti, kad šiame susirinkime buvo renkama nauja valdyba (išrinkti nariai R. P., T. R., V. K., R. G., S. B.). Tai reiškia, kad 2009 m. gegužės 30 d. Bendrijos narių susirinkime R. J. pašalinimo iš valdybos narių klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas, kadangi R. J. kaip valdybos nario kadencija buvo pasibaigusi 2008 m., o į naują valdybą jis nebuvo renkamas.

17. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes dėl R. J. atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo patvirtina ir pačios ieškovės elgesys. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad, neskaitant teiktos paramos skiriant gyventojų pajamų mokesčio dalį, atsakovė nario mokestį pradėjo mokėti 2020 m. Teismas sprendė, kad įvertinus bendrijos narių susirinkimuose sistemingai keltą klausimą dėl lėšų, reikalingų infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, trūkumo, sunkiai tikėtina, kad ieškovė 14-15 metų būtų toleravusi nario mokesčio nemokėjimą, nebūtų kėlusi to klausimo narių susirinkimuose (kaip kad buvo iškeltas ir svarstomas klausimas dėl šioje byloje nedalyvaujančių asmenų įsiskolinimų už elektrą), nebūtų bandžiusi inicijuoti teisminių procesų, jei manė, kad atsakovė (ar jos šeimos nariai) nepagrįstai nevykdo pareigos mokėti nario mokestį. Be to, bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (Bendrijos įstatų 57, 59.1 punktai), informuoja bendrijos narių susirinkimą, valdybą apie bendrijos veiklos pažeidimus. Iš ieškovės pateiktų bendrijos narių susirinkimų protokolų teismas sprendė, kad revizijos komisija periodiškai, kaip ir numatyta įstatuose, tikrino bendrijos ūkinę finansinę veiklą, teikė ataskaitas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, kuris būtų parengtas iki šios bylos inicijavimo ir kuriame būtų fiksuota, kad atsakovė, nesant tam pagrindo, nevykdo bendrijos nario pareigos mokėti mokesčius ir kad yra susidaręs įsiskolinimas.

18. Teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl jos sutuoktinio veiklos bendrijoje buvo atleista nuo nario mokesčio mokėjimo, šis atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo terminas pasibaigė iki 2020 m., t. y. bendrijos pirmininkui pareikalavus pradėti mokėti nario mokestį. Atsakovė 2020 m. turėjo sumokėti 64,85 Eur metinį nario mokestį. Atsakovė sumokėjo 109,33 Eur, iš šios sumos 47,38 Eur paskirta skolai už elektrą, o likusi suma 61,95 Eur nario mokesčiui už 2020 m. sumokėti. Tai reiškia, kad už 2020 m. yra susidariusi 2,90 Eur nepriemoka.

19. Teismas nurodė, kad atsakovė 2021 m. turėjo sumokėti 64,85 Eur metinį nario mokestį. Trečiasis asmuo sumokėjo 63 Eur, tačiau ieškovė šią sumokėtą užskaitė „į ankstesnių metų skolą“. Teismas konstatavo, kad iki 2020 m. ieškovė nelaikė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo yra skolingi nario mokestį, be to, neaišku, už kokią tariamą „ankstesnių metų skolą“ ieškovė siekė užskaityti trečiojo asmens sumokėtą sumą. Nesant įrodymų, kad 2021 m. rugsėjo 29 d., kai R. J. atliko 63 Eur įmoką, egzistavo atsakovės ar trečiojo asmens įsiskolinimas už ankstesnius metus (išskyrus 2,90 Eur nepriemoką už 2020 m.), šios įmokos dalis, t. y. 2,90 Eur turėjo būti užskaityta už 2020 m. nepriemoką, o likusi 60,10 Eur dalis (63 Eur - 2,90 Eur) turėjo būti užskaityta už 2021 m. metinį nario mokestį. Tai reiškia, kad už 2021 m. susidarė 4,75 Eur nepriemoka.

20. Atsakovė už 2022 ir 2023 m. turėjo sumokėti po 90,79 Eur nario mokesčio, t. y. 181,58 Eur sumą. 2023 m. spalio 15 d. atsakovė sumokėjo 167,44 Eur, t. y. susidarė 14,14 Eur nepriemoka. Teismas konstatavo, kad iš viso už 2020-2023 m. metų laikotarpį yra susidariusi nario mokesčio 18,89 Eur nepriemoka, kuri iš atsakovės priteista ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovė SB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti (315,91 Eur), ieškinį tenkinti ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė siekė šalių tarpusavio ginčą spręsti taikiai ir vengė pradėti teisminius procesus, savaime neeliminuoja atsakovės skolos buvimo fakto. Ieškovė niekada anksčiau neinicijavo ir neturėjo teisminių ginčų su bendrijos nariais, tokia praktika bendrijoje taikoma nebuvo. Šis teisminis ginčas dėl skolos iš bendrijos nario priteisimo yra pirmasis ieškovės praktikoje.

21.2. Pirmojo teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus atsakovė nurodo, kad jos sutuoktinis apie 2005 metus grįžęs po valdybos posėdžio jai pasakė, kad valdyba jį atleido nuo bendrijos nario mokesčio mokėjimo dešimčiai metų. Kituose savo paaiškinimuose atsakovė jau teigia, kad ji mokėjo nario mokestį deklaruodama pajamas per mokesčių inspekciją. Atsakovė savo paaiškinimuose taip pat pripažino, kad 2020 metais bendrijos pirmininko buvo informuota, kad yra laikoma skolininke ir, kad parama bendrijoje nėra užskaitoma nario mokesčiui dengti, taigi, atsakovė pati pripažino, kad jai buvo žinoma, jog bendrija laiko, jog savo prievolės mokėti nario mokestį ji nėra įvykdžiusi. Vėlesni atsakovės paaiškinimai jau prieštarauja ankstesniems, kadangi ji teigia 2020 metais pervedusi nario mokestį ne dėl to, kad yra skolininkė, bet dėl to, kad jos vertinimu buvo pasibaigęs jos vyro atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo terminas. Taigi, apeliantės teigimu, lieka neaišku, ar atsakovė nario mokesčio nemokėjo dėl to, kad manė, jog jos teikiama parama yra užskaitoma, kaip nario mokestis, ar dėl to, kad jos sutuoktinis buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nustatė, kad atsakovė ir jos sutuoktinis nuo nario mokesčio buvo atleisti iki 2020 metų, kai pati atsakovė tvirtino, kad 2005 metais sutuoktinis teigęs, kad jį nuo mokėjimų atleido 10 metų. Tokiu atveju atsakovė turėjo manyti, kad prievolė mokėti nario mokestį atsinaujino 2014 metais.

21.4. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų apie paramos, kaip nario mokesčio užskaitymą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog bendrijos valdymo organai (narių susirinkimas ar valdyba) yra priėmusi sprendimą dėl gautos paramos panaudojimo nario mokesčiams padengti, taip pat nėra duomenų ir apie tokio sprendimo (jei jis toks sprendimas buvo priimtas) nustatytą įgyvendinimo tvarką. Be to, apeliantė nurodė, kad į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų ir apie tai, kad R. J. būtų buvęs atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo ar, kad tokia praktika bendrijoje kada nors būtų buvusi taikyta kitų asmenų atžvilgiu. Nors šiais teiginiais savo atsikirtimus grindė atsakovė, tačiau teismas tokias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus įpareigojo į bylą teikti ieškovę. Ieškovė paaiškino, kad tokių duomenų ar dokumentų pateikti negali, kadangi apie tokius dokumentus bendrijos pirmininkui nėra žinoma ir jis jų nevaldo, o atsakovei žinant apie šių dokumentų buvimą ji yra laisva susipažinti su visa bendrijos valdoma dokumentacija ir savo iniciatyva rinkti ir teikti byloje jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas šioje vietoje sprendė, kad aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo negalėjo pateikti tokio valdybos sprendimo nereiškia, kad toks sprendimas nebuvo priimtas.

21.5. Nei Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos nei Bendrijos įstatai nenumato valdybos nariams kompetencijų spręsti dėl Bendrijos nario atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo, kadangi tokia teisė deleguota išimtinai tik visuotiniam bendrijos narių susirinkimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio valdybos sprendimo byloje nebuvimas, nereiškia, kad toks sprendimas nebuvo priimtas, yra visiškai nepagrįsta. Byloje yra pateikti visuotiniai bendrijos narių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad Bendrija netaikė praktikos atleisti bendrijos narių nuo nario mokesčio mokėjimo, tuo labiau dešimtims metų į ateitį.

21.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pasikliovė tik atsakovės bei jos sutuoktinio paaiškinimais, nepaisydamas byloje esančių įrodymų visumos. Taip pat teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, iš ieškovės nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti rašytinius įrodymus, apie kurių egzistavimą ieškovei net nebuvo žinoma ir kurie neegzistuoja. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pozicija dėl savo prievolių bendrijai vykdymo yra prieštaringa ir paremta teiginiais, kurie neturi teisinio pagrindo, prieštarauja logikai. Viena vertus, atsakovė teigė, kad ji nėra bendrijos narė, todėl neturi pareigos mokėti nario mokesčio, kita vertus nurodė, kad ji bendrijai teikė paramą, kuri turėjo būti užskaityta kaip jos nario mokesčio įmoka, galiausiai teigė, kad jos sutuoktinis buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, todėl pareigos mokėti nario mokesčio ji išvis neturėjo.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovė nurodė, kad vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra neįvardijamas tiesiogiai tariamas teismo šališkumas šioje byloje, tačiau pirmojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja išsamiai paaiškino šalims, tame tarpe ir ieškovei, turinčiai atstovą šioje byloje, nušalinimo teisės turinį, taip pat teismas atkreipė ieškovės ir jos atstovės dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), dėl ko papildomai teiravosi, ar nebus nušalinimų dėl šių aplinkybių. Viso teismo proceso metu ieškovė ir jos atstovė neturėjo teismui jokių pretenzijų dėl to, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini).

22.2. Su pradiniu ieškiniu nebuvo pateiktas Bendrijos sprendimas dėl atsakovės ir trečiojo asmens priėmimo į Bendriją, todėl atsakovė buvo tikra, kad Bendrijos nariu buvo trečiasis asmuo, nes prašymas priimti į Bendrijos narius surašytas atsakovės sutuoktinio ranka, atsakovė pasirašė jį kartu su sutuoktiniu kaip bendrasavininkė, taip pat į visus susirinkimus ėjo jos sutuoktinis, jis buvo išrinktas valdybos nariu, kita vertus, teismui pateikta pažyma apie šeimos sudėtį, atsakovės manymu, nėra narystę įrodantis dokumentas, nes šis klausimas yra sprendžiamas sodininkų bendrijos susirinkime, kurio protokolas teismui nebuvo pateiktas. Būtent šios aplinkybės suteikė atsakovei galimybę kelti teisme klausimą dėl to, kas buvo Bendrijos nariu ir kas šioje byloje yra tinkamas atsakovas. Be to, atsakovė yra turto bendraturtė lygiomis dalimis su savo sutuoktiniu R. J. ir, teismo iniciatyva įtraukus jį į bylą trečiuoju asmeniu, ji sutiko su teismo sprendimu laikyti atsakovę Bendrijos nare ir šios teismo sprendimo nuostatos neskundė.

22.3. Atsakovė ir trečiasis asmuo R. J. pervedė 755,72 Eur SB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą. Be to, teikdama teismui procesinius dokumentus ir paaiškinimus teisme nurodė, kad pagal susitarimą su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe buvo sutarta, kad šios pinigų sumos bus įskaitomos kaip sodininkų bendrijos narių metiniai įnašai. Analogiškus paaiškinimus pateikė ir atsakovės sutuoktinis R. J.. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teisme neneigė, kad gavo minėtas lėšas, tik nurodė, kad nebuvo žinoma, kieno tai lėšos ir remdamasis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi laikė, kad lėšos, gautos kaip parama bendrijai, negali būti įskaitomos kaip bendrijos nario metinis nario įnašas.

22.4. Atsakovės ir trečiojo asmens išdėstyta pozicija dėl galimo šių lėšų įskaitymo skolai padengti buvo tikėtina ir pagrįsta atsakovės ir trečiojo asmens turimais duomenimis. Teismas sprendime atmetė galimybę įskaityti atsakovės ir trečiojo asmens Bendrijai atliktus mokėjimus 755,72 Eur sumoje 18,89 Eur skolai padengti, nes atsakovė nepateikė teismui priešieškinio su tokiu reikalavimu, iš kitos pusės, teismas nelaikė šių reikalavimų vienarūšiais priešpriešiniais, kuriuos vienos šalies pareiškimu būtų galima įskaityti. Dėl šios pozicijos atsakovė teikė apeliacinį skundą, kuris teismo nepriimtas, todėl ji sutiko su tokia teismo nuostata.

22.5. Teismas, sutikdamas su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, paskaičiavo, kad įsiskolinimą sudaro 18,89 Eur. Tuo būdu teisinės pagalbos išlaidos (1 040 Eur ) šioje byloje 5,5 karto viršija skolą (18,89 Eur). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytos mechaniškai atsižvelgiant tik į faktiškai ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir neatsižvelgiant į jų santykį su patenkintu ieškinio reikalavimu. Dėl šios priežasties susidaro padėtis, kai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma 3,1 karto viršija patenkinto ieškinio 18,89 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti dėl narystės sodininkų bendrijoje susidariusią skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei J. J. ir trečiajam asmeniui R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje.

26. 2004 m. sausio 1 d. atsakovė J. J. ir trečiasis asmuo R. J. pateikė prašymą priimti į Bendrijos narius.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

28. Atsakovė J. J. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ieškovė SB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 78,79 Eur sumą, mokėjimo paskirtis - skola ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atlikto pavedimo metu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo neįsiteisėjęs, ieškovei pateikus apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo. Taigi, teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas apeliacinės instancijos teismo ir tik tuomet bus aiški galutinė atsakovės skolos suma, todėl darytina išvada, kad tai, jog atsakovė pervedė pirmosios instancijos teismo priteistas sumas ieškovei, teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

Dėl ginčo esmės

29. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Pagal SBĮ 2 straipsnio 1 dalį bendrijos nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl jis nustatė, kad atsakovė ir jos sutuoktinis nuo nario mokesčio buvo atleisti iki 2020 metų; be to, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu dėl jo papildomai vykdytos su bendrijos elektros ūkio priežiūra susijusios veiklos buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, t. y. jo veikla buvo įvertinta kaip nepiniginis įnašas.

31. Vertinant atsakovės prievolę mokėti Bendrijos nario įnašą, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė J. J. nuo 2004 m. yra Bendrijos narė. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, ji yra patvirtinama ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą. Be to, byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio paskaičiavimo būdo, t. y. taikomo tarifo dydžio tam tikrais metais padauginant iš Bendrijos nariui priklausančio žemės sklypo arų skaičiaus. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos iki 2020 m. mokėti Bendrijos nario mokestį (ne)buvimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas (teisės akto redakcija nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) numatė bendrijos nario pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį. Minėto straipsnio pakeitimai buvo priimti nuo 2020 m. sausio 1 d., reguliavimą praplečiant ir numatant, kad bendrijos nario pareigą sudaro ne tik prievolė nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tačiau ir pareiga mokėti tikslinius ir kaupiamuosius įnašus.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti įsiskolinimą Bendrijai, atsakovė įrodinėjo, kad buvo atleista nuo pareigos mokėti nario mokestį Bendrijai dėl jos sutuoktinio veiklos, kuomet jis vykdė elektros darbus Bendrijoje, be to, nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pervedė Gyventojų pajamų mokesčio dalį, taip įvykdydami prievolę sumokėti Bendrijos nario mokestį.

34. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė nario mokesčio Bendrijai nemokėjo nuo 2004 metų iki 2020 metų, reikalavimą priteisti 334,80 Eur skolą ieškovė reiškė už laikotarpį nuo 2014 metų iki 2023 metų, t. y. už laikotarpį, kuriam netaikoma ieškinio senatis. Siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą iš atsakovės, vertintinas byloje dalyvaujančių šalių elgesys, susijęs su skolinių įsipareigojimų vykdymu, ir iki 2014 metų.

35. 2005 m. birželio 4 d. Bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad trečiu klausimu buvo spręstas valdybos narių ir revizijos komisijos rinkimo klausimas. Valdybos nariu buvo išrinktas trečiasis asmuo R. J.. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad R. J. buvo atsakingas už elektros pertvarkymo Bendrijoje koordinavimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad apie 2006 metų spalio – lapkričio mėn. R. J. kreipėsi į Bendriją dėl galimybės kompensuoti tam tikras išlaidas, kurios buvo patirtos koordinuojant elektros pertvarkymo Bendrijoje procesą, tačiau, kaip nurodė trečiasis asmuo, tuo metu Bendrijai trūkstant lėšų, jam buvo pasiūlyta nemokėti Bendrijos nario mokesčio. Be to, trečiasis asmuo R. J. paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas Bendrijos valdyboje, tačiau jis pats priimant tokį sprendimą nedalyvavo, raštiško sprendimo nematė – buvo informuotas žodžiu, kad dešimčiai metų jis atleidžiamas nuo nario mokesčio mokėjimo.

36. Įvertinus šalių paaiškinimų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus akcentuotini šie aspektai: pirma, Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 5 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Bendrijos įstatų 33 punktas numato Bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų ir teisę nustatyti stojamojo mokesčio į Bendriją, Bendrijos nario mokesčio ir baudų už Bendrijai padarytą žalą dydžius, jų mokėjimo tvarką ir terminus, dalyvavimo talkose įkainius (Įstatų 33.16 papunktis). Atitinkamai SBĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrijos valdybos funkcijos, kurios taip pat įvirtintos Bendrijos įstatų 48.1. – 48.11. papunkčiuose, iš kurių matyti, kad Bendrijos valdyba neįgaliota spręsti klausimų, susijusių su Bendrijos narių piniginiais mokėjimais. Priešingai, galima daryti išvadą, kad Bendrijos narių susirinkimas yra sprendimus priimantis organas, o priimti sprendimai įgyvendinami per Bendrijos valdybą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijos įstatų 48.1. papunktyje yra įtvirtinta, jog valdyba, be kita ko, organizuoja Bendrijos veiklą, kas iš esmės reiškia valdybos atsakomybę už įvairių su Bendrija susijusių darbų organizavimą bei koordinavimą, todėl nepaneigta aplinkybė, kad trečiasis asmuo darbus atliko vykdydamas valdybos nario funkcijas.

37. Svarbu pažymėti, kad byloje esantis 2024 m. gegužės 19 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad Bendrijoje galėjo būti taikoma praktika atleisti narius nuo įnašo dėl jų prisidėjimo Bendrijos gerovei. Minėtame protokole yra užfiksuota, kad viena bendrijos narė buvo atleista nuo nario mokesčio už 2024 metus mokėjimo, nes jos sutuoktinis atliko vandens bokšto ir vandentiekio linijos suvirinimo darbus. Visgi, kaip nustatyta, šis sprendimas yra priimtas Bendrijos narių susirinkime, sprendimą priimant dalyvaujančių narių daugumos principu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas atleisti nuo nario mokesčio mokėjimo yra priimtas tik vieneriems metams.

38. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė buvo atleista nuo nario mokesčio mokėjimo iki 2020 metų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo informuotas apie atleidimą nuo nario mokesčio mokėjimo dešimčiai metų, be to, jis teigė, kad buvo informuotas, jog, kai atsiras pareiga mokėti nario mokestį, jis bus informuotas, todėl Bendrijos pirmininkui 2020 metais informavus apie pareigą sumokėti, atsakovė ir trečiasis asmuo vertino, kad pasibaigė atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visą laiką nuo 2006 metų, nuo kurių, pasak atsakovės, ji yra atleista nuo nario mokesčio mokėjimo, atsakovė su sutuoktiniu, neturėdami jokio rašytinio sprendimo bei tikslios datos, iki kada yra atleisti nuo nario mokesčio mokėjimo, patys nesidomėjo dėl įsipareigojimų Bendrijai vykdymo. Be to, nuo 2006 metų keitėsi Bendrijos pirmininkas, valdyba bei buhalterė, todėl nesant rašytinio sprendimo dėl atsakovės atleidimo mokėti nario mokestį, nėra duomenų, kad konkretus ir aiškus galimo mokėjimo atleidimo terminas bei sąlygos buvo pateikti naujam Bendrijos pirmininkui bei buhalterei.

39. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme išreiškė abejonę dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo, nurodydama, kad nors ir buvo sutuoktinio informuota apie atleidimą nuo mokėjimo, ji pažymėjo, kad nesijautė užtikrintai, todėl dalį Gyventojų pajamų mokesčio skyrė bendrijai kaip paramą, manydama, kad skirdama paramą, sumoka bendrijos nario mokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog Bendrijos valdymo organai yra priėmę sprendimą dėl gautos paramos panaudojimo nario mokesčiams padengti, taip pat nėra duomenų ir apie tokio sprendimo (jei jis toks sprendimas buvo priimtas) nustatytą įgyvendinimo tvarką (pavyzdžiui, kad pervedus didesnio dydžio, nei nario mokestis, paramą, toks mokėjimas būtų užskaitomas ir už ateities nario mokesčio mokėjimus). Be to, atsakovės siekis pervesti tam tikras sumas Bendrijai leidžia spręsti, kad ji ir tuo metu neturėjo jokio sprendimo dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo, jai nebuvo aiškios tokio galimo sprendimo sąlygos bei terminai.

40. SBĮ 24 straipsnis reglamentuoja bendrijos pajamų sudėtį ir jų apskaitos tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, darė labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu dėl jo papildomai vykdytos su bendrijos elektros ūkio priežiūra susijusios veiklos, buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, t. y. jo veikla buvo įvertinta kaip nepiniginis įnašas (Bendrijos įstatų 61 papunktis).

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad Bendrijos įstatų 61 punkte įtvirtinta, kad nepinginiai įnašai įvertinami Bendrijos valdybos, o Bendrijos valdyba priima sprendimą užskaityti įnašus. Atitinkamai Bendrijos įstatų 68 punkte numatyta, kad Bendrijos nario mokesčiai mokami pinigais; tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai; nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas Bendrijos įstatų 68 punktą pritaikė klaidingai, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad nepiniginiais įnašais gali būti darbai ir paslaugos, tačiau tiek minėtas SBĮ, tiek iš šio įstatymo perkeltos nuostatos į Bendrijos įstatus įvirtina negalėjimą darbus ar paslaugas laikyti nepiniginiais įnašais, kas atitinkamai leidžia konstatuoti, kad trečiojo asmens R. J. darbas ar suteiktos paslaugos negalėjo būti laikomi nepiniginiu įnašu. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrijos įstatų 62 punktas numato, kad Bendrijos valdybos organizuojamuose bendro naudojimo teritorijos tvarkymo ar kituose darbuose (talkose) turi dalyvauti visi Bendrijos nariai ar jų šeimos nariai. <...>. Bendrijos valdyba privalo apskaityti talkose dirbančių bendrijos narių ir jo šeimos narių darbo sąnaudas ir šias sąnaudas gali užskaityti kaip įnašą Bendrijos narių susirinkimo patvirtinta tvarka. Ši Bendrijos įstatų nuostata reglamentuoja Bendrijos narių dalyvavimo talkose darbo sąnaudų apskaitymo tvarką, t. y. galimybę užskaityti darbą kaip įnašą, tačiau, kaip matyti iš šios nuostatos, ji reglamentuoja atsiskaitymą išimtinai už dalyvavimą talkose, tačiau sprendžiamasis organas dėl tokių darbo sąnaudų užskaitymo yra Bendrijos narių susirinkimas.

42. Taigi, apibendrinant nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atleidimą nuo nario mokesčio mokėjimo iki 2020 m.

43. Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovei negalėjo būti perkelta pareiga įrodyti tų aplinkybių, kurių egzistavimą ji neigia, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus; pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pasikliovė tik atsakovės bei jos sutuoktinio paaiškinimais, nepaisydamas byloje esančių įrodymų visumos; teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, iš ieškovės nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti rašytinius įrodymus, apie kurių egzistavimą ieškovei net nebuvo žinoma ir kurie neegzistuoja.

44. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė byloje įrodinėjo, kad: 1) dėl jos sutuoktinio R. J. veiklos Bendrijos tikslais, ji buvo atleista nuo nario mokesčio mokėjimo; 2) su Bendrijos vadovybe buvo sutarta, kad Gyventojų pajamų mokesčio dalis, kurią sumoka atsakovė ir trečiasis asmuo, bus įskaitomi kaip metiniai narių mokesčiai. Atsakovė teigė, kad minėti sprendimai yra ieškovės dispozicijoje, todėl atsakovė neturi galimybės minėtų duomenų pateikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės ir trečiojo asmens nurodoma aplinkybe dėl R. J. atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo valdybos sprendimu, reikalavo iš atsakovės ir trečiojo asmens įrodymo, kuris (jei egzistuoja rašytine forma) turėtų būti būtent ieškovės dispozicijoje. Be to, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo negalėjo pateikti tokio valdybos sprendimo nereiškia, kad toks sprendimas nebuvo priimtas.

46. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog sprendimai dėl atsakovės atleidimo nuo nario mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio dalies, kaip nario mokesčio įskaitymo, būtų priimti ir kad juos ieškovė vengė pateikti teismui. Priešingai, ieškovė nurodė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui žinant daugiau apie šiuos priimtus sprendimus bei jų buvimo vietą, jiems suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, suteikiant galimybę daryti nuorašus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos bendrijos nario teisės susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, t. y. jog atsakovė, kaip Bendrijos narė, kaip minėta, turi teisę susipažinti su reikiamais dokumentais.

47. Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašai patvirtina, kad ieškovės atstovas Bendrijos pirmininkas patvirtino, kad jis nėra susipykęs su atsakove bei trečiuoju asmeniu, jis nevengia pateikti rašytinių įrodymų, tačiau atsakovė jį įpareigojo pateikti įrodymus, kurių objektyviai nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamą situaciją, daro išvadą, kad pagrindo abejoti ieškove šiuo atveju nėra, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai perkėlė pareigą ieškovei pateikti rašytinius įrodymus, apie kurių egzistavimą nėra jokių duomenų.

48. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės turimais įsipareigojimais Bendrijos atžvilgiu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl atsakovei neįrodžius atleidimo nuo pareigos mokėti bendrijos nario mokestį, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 334,80 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis apie 1062 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 1040 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, 280 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už dubliko, 200 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, 160 Eur už pasirengimą ir atstovavimą.

52. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė savo teises įgyvendino nesąžiningai (nepagrįstai pareiškė ieškinį), vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos, ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovė patyrė išlaidų dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles, todėl ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, t. y. nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurių dydį patvirtinantys įrodymai ieškovės buvo pateikti su ieškiniu, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti keistina, priteisiant visą ieškovei iš atsakovės visą 1062 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

53. Valstybė šioje byloje patyrė 29,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat skirstytinos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 29,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį bei patyrė 450 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų. Prašomos priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Pilnai tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistina 472 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 0,44 Eur ir šią bylos dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 334,80 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 80 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 334,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1062 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,61 Eur (dvidešimt devynis eurus 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662“.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 472 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.