Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. Teismo posėdžių metu ieškovės pirmininkas A. Š. prašė ieškinį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad sodų bendrijoje dalyvauja nuo jos įsikūrimo, į sodų bendriją įsikėlė gyventi 2010 m., su atsakovais yra kaimynas. 2004 m. atsakovė ir trečiasis asmuo pirko pastatytą namą ir jie ten turi valdą. Santykiai kaimyniški, nėra nusistatymo prieš vienas kitą. Pernai metais spalio mėn. sodų bendrijos valdybos ir susirinkimo sprendimu statė atitvarą, reikėjo daug pinigų, todėl kreipėsi į atsakovę dėl skolos. Atsakovė laiko save neskolinga sodų bendrijai. Atsakovė nėra mokėjusi nario mokesčio bendrijai išskyrus pastaruosius keturis metus. Sodininkams skelbimų lentoje buvo pakabinti perspėjimai dėl skolos sumokėjimo. Mokėjimai priimami į sodų bendrijos banko sąskaitą, vėliau buhalterė įtraukia į balansą. Kad atsakovė nuo 2004 m. nemoka nario mokesčio patvirtina nesant pinigų priėmimo kvitų. Sodų bendrijoje yra vedama buhalterinė apskaita, kas yra sumokėję nario mokestį. Sodų bendrijos valdybos pirmininku tapo 2020 m. Negali atsakyti, ar ankstesnis pirmininkas informavo atsakovę apie jos skolą. Skolininkų sąrašas patvirtina, kad atsakovė turi skolą, teismui jis nepateiktas. Tapęs pirmininku iš buhalterės gavo skolininkų sąrašą ir norėjo, kad skolininkai susimokėtų, juos informavo. Pervesta 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalis byra parama ir kaip nario mokesčiai nebuvo užskaityti. Atsakovė nebuvo pateikusi duomenų, kokia suma buvo pervesta kaip parama, o pati bendrija to žinoti negali. Nurodo, kad nebuvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas naujajam pirmininkui.

6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Alberta Lukoševičienė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė priimti atsisakymą nuo 0,44 Eur reikalavimo dalies ir šią bylos dalį nutraukti, likusią ieškinio dalį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nario mokesčio nemoka nuo 2004 m., ieškinys pareikštas už 10 metų laikotarpį. Atsakovė yra atlikusi mokėjimus nuo 2020 m. Ieškovei nebuvo žinoma, kad atsakovė skyrė 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji ar trečiasis asmuo buvo atleisti nuo nario mokesčio mokėjimo. Nėra skirtumo, kuris iš sutuoktinių yra bendrijos narys ir kuriam pareikšti reikalavimai, nario mokesčio skola turi būti sumokėta.

9. Teismo posėdžių metu atsakovė J. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Aplinkybę, kad ji yra sodininkų bendrijos narė sužinojo gavusi Telšių teismo įsakymą. 2003 m. įsigijo sklypą sodų bendrijoje, buvo privaloma, kad vienas iš šeimos narių būtų bendrijos narys ir prašymas priimti į sodininkų bendrijos narius buvo teiktas R. J.. Buvęs pirmininkas M., nurodė, kadangi pasikeitė įstatymai, sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl minėtą prašymą turi pasirašyti ir J. J.. Atsakovė pasirašė šį prašymą, tačiau bendrijos nare neplanavo būti. Sodininkų bendrijos narių susirinkimuose dalyvaudavo J. J., 2005 m. jis buvo išrinktas į valdybą. 2004-2006 m. sodų bendrijoje buvo didelė problema su elektra. Tais metais susirinkimai buvo vykdomi du kartus per metus. Nuo 2005 m. kai R. J. buvo išrinktas į valdybą, buvo tvarkomas elektros ūkis, iškeliami skaitikliai iš privačių namelių. Elektra tuo metu priklausė sodininkų bendrijai ir su elektra buvo nemažai problemų. R. J. dirbo tą darbą ir kartą grįžęs iš valdybos susirinkimo pranešė, kad 10 metų buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo dėl to, kad užsiėmė elektros darbų tvarkymu. Nuo to laiko nebuvo mokamas nario mokestis. 2008 m. buvęs pirmininkas S. B. susirinkime paskelbė, kad bendrija patapo paramos gavėja ir tie asmenys, kurie kiekvienais metais deklaruoja pajamas turi teisę skirti 2 proc. sodų bendrijai ir ji jas užskaitys kaip nario mokestį. Taip buvo deklaruota 2008 m. visuotiniame susirinkime. Ne vien atsakovė su vyru skirdavo 2 proc. sodininkų bendrijai, bet ir kiti bendrijos nariai – K., M., B., I. ir G. 2020 m. sodų bendrijos pirmininku patapęs A. Š. pareiškė, kad atsakovė yra skolinga ir per Valstybinę mokesčių inspekciją skiriami 2 proc. yra laikoma parama bendrijai, o ne nario mokesčio apmokėjimu. Kadangi terminas nuo nario mokesčio atleidimo jau buvo pasibaigęs ir pirmininkui pareikalavus iš atsakovės sumokėti nario mokesčio įmoką, ji ją atliko. Nuo 2020 m. atsakovė moka nario mokestį pavedimu į bendrijos banko sąskaitą. Už elektrą visą laiką mokėdavo atsakovės sutuoktinis. Ieškovė pateikė ne visus visuotinio susirinkimo protokolus.

12. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo R. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad sklypą įsigijo 2003 m., 2004 m. įsikėlė į jį gyventi. Susipažino su B., dabartinis pirmininkas tuo metu negyveno, bet buvo bendrijos narys. Bendraujant su B. paaiškėjo, kad buvo daug problemų su bendrijos elektros tinklais. Trečiasis asmuo yra inžinierius-elektrikas, todėl nusprendė padėti bendrijai. Nuo 2004 m. dalyvavo visuose susirinkimuose, nuo 2005 m. tapo sodų valdybos nariu. Vienas žmogus iš sklypo turi būti sodų bendrijos nariu. 2004 m. savanoriškai pradėjo atlikti elektros darbų analizę, vėliau valdybos susirinkimas įpareigojo. Tinklai buvo sutvarkyti. Apie 2006 m. valdybos susirinkime buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo iki atskiro pareikalavimo.

14. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl 335,24 Eur skolos, kurią, kaip nurodyta ieškinyje, sudaro bendrijos nario tikslinis mokestis už 2013-2023 metus. Dublike ieškovė patikslino, kad prašoma priteisti skola skaičiuojama nuo 2014 metų, taip pat nurodo, kad, įvertinus 0,0001 ha sklypų ploto skirtumą ir atlikus perskaičiavimą, atsisako 0,44 Eur reikalavimo dalies. Teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos.

16. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra bendrijos narė, nemokėjusi nario mokesčio iki 2023 m., mokestis apskaičiuotas remiantis bendrijos narių susirinkimų sprendimais. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė nėra bendrijos narė, atsakovės sutuoktinis (šioje byloje trečiasis asmuo) buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, kad kaip nario mokestis turėjo būti užskaityta atsakovės ir trečiojo asmens skirta parama nuo gyventojų pajamų mokesčio.

18. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos nariams mokėjimo pranešimai ar sąskaitos nėra pateikiami, mokėtino mokesčio dydį turi susiskaičiuoti pats bendrijos narys.

19. 2004 m. lapkričio 6 d. susirinkime nustatytas 10 Lt (2,90 Eur už arą mokestis (I t. 195 e. b. l.). Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo iki 2018 m. buvo patvirtintas 2,90 Eur mokestis už arą. Tai reiškia, kad atsakovės bendrijos nario mokestis nuo 2004 m. iki 2019 m. sudaro 37,61 Eur per metus (12,97 a x 2,90 Eur/a = 37,61 Eur).

20. 2019 m. gegužės 18 d. pakartotiniame susirinkime nustatytas 5 Eur už arą mokestis (I t. 42-43 e. b. l.). Tai reiškia, kad atsakovės bendrijos nario mokestis nuo 2019 m. iki 2021 m. sudaro 64,85 Eur per metus (12,97 a x 5 Eur/a = 64,85 Eur).

21. 2022 m. liepos 16 d. pakartotiniame susirinkime nustatytas metinis 7 Eur už arą mokestis (40-41 e. b. l.). Tai reiškia, kad atsakovės bendrijos nario mokestis nuo 2022 m. sudaro 90,79 Eur per metus (12,79 a x 7 Eur/a = 90,79 Eur).

22. 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad tuo atveju, jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.

23. Sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Tiek konstitucinėje doktrinoje, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išaiškinta, kad Konstitucijoje laiduojama asmens teisė vienytis į įvairias bendrijas, partijas, asociacijas reiškia, kad asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, kad asmuo gali nestoti į bendriją (pvz., Konstitucinio Teismo 2000-12-21 nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

24. Ieškovė, įrodinėdama, kad būtent atsakovė yra bendrijos narė, pateikė 2004 m. sausio 1 d. bendrijos pirmininkui adresuotą prašymą, kuriame nurodoma „Prašau priimti mane į sodo bendrijos „Girininkai“ narius, ryšium su sklypo Nr. 141 įsigijimu.<...> R. J. parašas J. J. (parašas)“. Nors ieškovė nepateikė visuotinio narių susirinkimo protokolo, iš kurio būtų matyti priimtas sprendimas, kuris iš sutuoktinių priimtas į bendrijos narius, tačiau teismui nekyla abejonių, jog tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui buvo žinoma ir suprantama, kad būtent atsakovė, o ne jos sutuoktinis, buvo priimta į SB „Girininkai“ narius. Tokią teismo išvadą patvirtina į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma:

24.1. 2005 m. spalio 2 d. Sodininkų bendrijos „Girininkai“ pažymoje apie šeimos sudėtį (pažyma adresuota Kauno rajono apylinkės teismui) nurodoma: „<...> SB „Girininkai“ 141 gyvena sodininkų bendrijos nario J. J. šeima, kurią sudaro: 1. J. J. <...> - bendrijos narys; 2. R. J. <...> - bendrijos nario sutuoktinis“ (24 e. b. l). Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžiuose nurodė, kad pažyma buvo išduota trečiajam asmeniui ir skirta pateikti į bylą, tačiau ši pažyma (nepaisant jos išdavimo tikslo) aiškiai patvirtina, kad būtent atsakovė laikoma bendrijos nare.

25. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui turėjo būti ir buvo žinoma ir suprantama, kuris iš jų priimtas į bendrijos narius. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad netapti bendrijos nare buvo sąmoningas apsisprendimas dėl užimamų pareigų, tačiau ši aplinkybė yra neįrodyta jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė iki šios bylos būtų kokia nors forma kėlusi savo narystės bendrijoje klausimą, teikusi prašymą išstoti iš bendrijos narių ir pan. Pažymėtina, kad prašymas įstoti į bendriją yra pasirašytas abiejų sutuoktinių, prašyme nėra nurodyta, kad sklypo bendraturčiai yra sutarę, kuris iš jų siekia būti priimtas į bendrijos narius, t. y. iš pateikto prašymo turinio negalima daryti išvados, kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią netapti bendrijos nare. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bendrijos valdybos nariu 2005 m. birželio 4 d. buvo išrinktas R. J. (I t. 106 e. b. l.; II t. 14-18 e. b. l.).), savaime neįrodo, kad trečiasis asmuo, o ne atsakovė, buvo priimtas į bendriją. Atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijos „Girininkai“ įstatų (30-38 e. b. l.) 45 punktas numato, jog valdybos nariai renkami trejų metų kadencijai iš bendrijos narių ar jų šeimos narių.

26. Bendrijos įstatų 22.6 punkte numatyta bendrijos nario pareiga atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas. Įstatų 33.16 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti stojamojo mokesčio į bendriją, bendrijos nario mokesčio ir baudų už bendrijai padarytą žalą dydžius, jų mokėjimo tvarką ir terminus, dalyvavimo talkose įkainius.

27. Įstatų 60 p. numatyta, kad bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (remontui ar rekonstrukcijai) ar modernizavimui, taip pat lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, taip pat su ilgalaike bendrijos veikla susijusiems projektams įgyvendinti, reikalingų kaupiamųjų ir tikslinių lėšų kaupimo ir mokėjimo tvarka turi būti numatyta metiniuose ilgalaikiuose bendrijos planuose, kuriuos tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Remiantis Įstatų 61 punktu, nepinginiai įnašai įvertinami bendrijos valdybos; bendrijos valdyba priima sprendimą užskaityti įnašus. Įstatų 68 punkte numatyta, kad bendrijos nario mokesčiai mokami pinigais; tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai; nepiniginiais įnašais gali būti darbai ir paslaugos.

30. Ieškovė pažymoje dėl įsiskolinimo (I t. 29 e. b. l.) nurodo, kad 2021 m. m. R. J. įmoka užskaityta ankstesnių metų skolai padengti, o 2020 m. spalio 1 d. J. J. atliktos įmokos 47,38 Eur suma užskaityta kaip skola už elektrą.

31. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė duomenis apie prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams įvykdymą, iš kurių matyti:

31.1. Už 2011 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 61,31 Eur J. J. paramos suma (I t. 97 e. b. l.);

31.2. Už 2012 m. sodininkų bendrijai „Girininkai pervesta 22,05 Eur R. J. paramos suma (I t. 89 e. b. l.);

31.3. Už 2013 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 74,35 Eur J. J. paramos suma (I t. 70 e. b. l.);

31.4. Už 2014 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 94,33 Eur J. J. paramos suma (I t. 78 e. b. l.);

31.6. Už 2015 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 96,08 Eur J. J. paramos suma (I t. 82 e. b. l.);

31.7. Už 2016 m. sodininkų bendrijai „Girininkai pervesta 47,24 Eur R. J. paramos suma (I t. 90 e. b. l.);

31.8. Už 2016 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 102 Eur J. J. paramos suma (I t. 99 e. b. l.);

31.9. Už 2017 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 100,54 Eur J. J. paramos suma (I t. 73 e. b. l.);

31.10. Už 2018 m. sodininkų bendrijai „Girininkai“ pervesta 113,78 Eur J. J. paramos suma (I t. 81 e. b. l.);

32. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Be to, išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

34. Pažymėtina, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas savaime nedraudžia panaudoti gautos paramos nario mokesčiams apmokėti. Aptariamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ieškovė, reglamentuoja, kad pagal šį įstatymą kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas juridiniam asmeniui, kurio dalyvis yra paramos gavėjas. Ši norma reiškia, kad tuo atveju, jei paramos gavėjas (šiuo atveju – sodininkų bendrija „Girininkai“ ) yra kito juridinio asmens dalyvis (pavyzdžiui, sodininkų bendrijų susivienijimo narys), būtent paramos gavėjai sodininkų bendrijai yra neleidžiama gautos paramos lėšas (jų dalį) perduoti kaip įnašą kitam juridiniam asmeniui, kurios narė ji yra.

36. Iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų (I t. 79-80, 83-88, 91-92, 94-96 e. b. l.) visumos, taip pat iš jų nuoseklių paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, teismas laiko esant įrodyta aplinkybę, kad trečiasis asmuo R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu rūpinosi bendrijos elektrifikavimo darbų atlikimu. Įvertinus bylos duomenų visumą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad R. J. 2005-2006 metų laikotarpiu dėl jo papildomai vykdytos su bendrijos elektros ūkio priežiūra susijusios veiklos, buvo atleistas nuo nario mokesčio mokėjimo, t. y. jo veikla buvo įvertinta kaip nepiniginis įnašas (Bendrijos įstatų 61 p.). Aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo negalėjo pateikti tokio valdybos sprendimo nereiškia, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Viena vertus, visi bendrijos dokumentai turi būti saugojami bendrijos pirmininko ir būtent ieškovė turėjo valdybos protokolus pateikti į bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pozicija dėl valdybos posėdžių protokolų buvo nenuosekli ir kito teisminio nagrinėjimo metu: bendrijos pirmininkas ir bendrijos atstovė iš pradžių teigė, kad bendrijos dokumentai yra bendrijos pirmininko A. Š. patalpose dėžėse ir atsakovė galinti atvykti ir surasti reikalingus dokumentus, vėliau, teismui pareikalavus valdybos posėdžių protokolus pateikti į bylą, tvirtino, kad šie dokumentai pirmininkui nebuvo perduoti, dar vėliau - kad valdyba susirinkimų visai neprotokolavo. Aplinkybę, kad valdyba susirinkimų galėjo ir neprotokoluoti, iš esmės patvirtino ir R. J.. Taigi, iš esmės byloje buvo susiklosčiusi situacija, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės ir trečiojo asmens nurodoma aplinkybe dėl R. J. atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo valdybos sprendimu, reikalavo iš atsakovės ir trečiojo asmens įrodymo, kuris (jei egzistuoja rašytine forma) turėtų būti būtent ieškovės dispozicijoje.