Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei S. S., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl įpareigojimo pareikalauti ir pateikti duomenis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. spalio 16 d. gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, juo pateikė prašymą civilinę bylą Nr. 2-7998-1067/2019 nutraukti. Nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos.

4. 2019 m. spalio 18 d. trečiojo asmens atstovas advokatas R. B. teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 326,70 Eur dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Nurodė, kad iki 2019 m. spalio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio trečiasis asmuo nesiėmė jokių teisinių veiksmų, neteikė atsiliepimo ar paaiškinimų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje ir tik 2019 m. spalio 4 d., kai iš atsakovės sužinojo apie bylos nagrinėjimo eigą, t. y., kad bus prašoma bylą nutraukti, trečiojo asmens atstovas advokatas R. B. paprašė suteikti prisijungimą prie elektroninės bylos.

8.2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. trečiojo asmens atstovas advokatas R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apie teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą nekalbama, jų priteisti neprašoma. 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra nepridedama. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad civilinė byla pagal ieškinį išnagrinėta iš esmės 2019 m. spalio 17 d., todėl darė išvadą, kad vėlesni trečiojo asmens prašymai neturėjo būti nagrinėjami ir tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

12. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

13. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, ieškovė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir daro išvadą, kad nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino trečiojo asmens prašymą priimti papildomą nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla buvo baigta ieškovei pateikus atsisakymą nuo pareikšto ieškinio. Atsisakymo nuo ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus, todėl bylos nagrinėjimas nebeteko prasmės. Tai reiškia, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai yra pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo nei dėl atstovavimo išlaidų sumos, nei dėl jų pagrįstumo. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, jog trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi iki 2019 m. spalio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio trečiasis asmuo nesiėmė jokių teisinių veiksmų, neteikė atsiliepimo ar paaiškinimų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje ir tik 2019 m. spalio 4 d., kai iš atsakovės sužinojo apie bylos nagrinėjimo eigą, t. y., kad bus prašoma bylą nutraukti, trečiojo asmens atstovas advokatas R. B. paprašė suteikti prisijungimą prie elektroninės bylos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Be to, trečiasis asmuo gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis.

18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo įgijo visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Nors ieškovė teigia, jog trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvus ir teikė rašytinius paaiškinimus tik po to, kai sužinojo, kad bus prašoma bylą nutraukti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, trečiasis asmuo gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą į bylą teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus. Be to civilinio proceso įstatymas numato, jog esant poreikiui rašytiniai paaiškinimai gali būti teikiami į bylą iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog rašytinius paaiškinimus trečiasis asmuo į bylą pateikė 2019 m. spalio 17 d. 9.19 val., o nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, priimta 2019 m. spalio 17 d. 16.46 val. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo laiku pateikė rašytinius paaiškinimus, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti juos priimti. Taip pat atmestini ir ieškovės argumentai, jog trečiasis asmuo rašytinius paaiškinimus pateikė po to, kai sužinojo, jog ieškovė ketina prašyti nutraukti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2019 m. spalio 3 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė svarstysianti teikti prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo. Be to, tokias aplinkybes ieškovė nurodo ir savo atskirajame skunde. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo neturėjo pagrindo manyti, jog civilinė byla tikrai bus nutraukta, todėl turėjo teisę pasinaudoti jam suteikta procesine teise teikti rašytinius paaiškinimus, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog trečiasis asmuo nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atskiruoju skundu taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atstovas advokatas R. B., pateikdamas rašytinius paaiškinimus, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, 2019 m. spalio 17 d. PVM sąskaitos faktūros prie bylos nepridėjo. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius nuo ieškinio. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog bylą nutraukus rašytinio proceso tvarka, atskirai nepranešus šalims bei atsakovui nežinant konkrečios teismo procesinio sprendimo priėmimo datos, kartu ir datos, iki kurios jis turi pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti per papildomo sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) institutą. Draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015). Dėl šios priežasties ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylinėjimosi iš esmės pabaigos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.