Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Alytaus šilumos tinklai“, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, UAB „Alytaus butų ūkis“, AB SEB bankui dėl antstolio procesinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. V. 2023 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Patvarkyme nurodė, jog skolininko skundas yra nepagrįstas. Antstolis visus vykdymo veiksmus atlikimo pagal nustatytą tvarką, laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Vykdymo eigoje iš skolininkui priklausančios banko sąskaitos nebuvo nurašyta jokių lėšų, todėl nėra faktinio pagrindo jų grąžinti. Skolininkui priklausantis banko sąskaita buvo areštuota norminių aktų nustatyta tvarka, joje buvo nustatyta 354,00 Eur dydžio laisvai disponuojama suma, kuria skolininkas gali laisvai ir netrukdomai naudotis.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0127/21/00158, Nr. 0127/21/00279, Nr. 0127/21/00306, Nr. 0127/21/00319, Nr. 0127/21/00403, Nr. 0127/21/00520, Nr. 0127/21/00541, Nr. 0127/21/00804, Nr. 0127/21/01152, Nr. 0127/22/00813, Nr. 0127/22/00943, Nr. 0127/22/01020, Nr. 0127/23/00389, Nr. 0127/23/00606, Nr. 0127/23/00761 matyti, kad antstolis vykdo išieškojimus iš skolininko L. B. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Alytaus šilumos tinklai“, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, UAB „Alytaus butų ūkis“, AB SEB banko naudai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis skolininkas atlieka bausmę Šiaulių kalėjime.

Antstolis priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus bei nustatęs, kad skolininkas gera valia skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolų išieškojimą (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Vykdant skolų išieškojimą, nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. 2023 m. rugsėjo 6 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota bendra 9613,69 Eur išieškoma suma, leidžiant disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl antstolio apribojimų jis negali įsigyti maisto produktų ir kitų būtinų prekių kalėjimo parduotuvėje, taip yra apribojamos jo teisės. Taip pat skolininkas prašo grąžinti iš jo išieškotas sumas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688–689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 2.10, 12 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, draudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 1 MMA, būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeista ši teisės norma. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad į asmeninę jo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, gauna pinigines lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba turi būti daromos įstatyme nustatytos išskaitos. Be to, byloje nėra duomenų, kad antstolis po skundžiamo patvarkymo priėmimo būtų nurašęs pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitos.

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0127/21/00158, Nr. 0127/21/00279, Nr. 0127/21/00306, Nr. 0127/21/00319, Nr. 0127/21/00403, Nr. 0127/21/00520, Nr. 0127/21/00541, Nr. 0127/21/00804, Nr. 0127/21/01152, Nr. 0127/22/00813, Nr. 0127/22/00943, Nr. 0127/22/01020, Nr. 0127/23/00389, Nr. 0127/23/00606, Nr. 0127/23/00761 grąžinti antstoliui S. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.