- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2-21-457/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00029-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- J. U.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Jolanta Grigaliūnienė, Ričardas Ralys, Saulis Remeika
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. patikslintą ieškinį atsakovui J. U. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolė Irma Ežerskienė, ir atsakovo J. U. patikslintą priešieškinį ieškovei R. U. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. U. ir jos atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant ½ dalį turto, kurio vertė – 18 500 Eur; santuokoje įgytą turtą padalinti natūroje, t. y. pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į nebaigtą statyti negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 10 200 Eur; pripažinti atsakovui J. U. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti butą/patalpą – gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 26 800 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo 8 300 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, bei priteisti iš atsakovo 2448,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su atsakovo pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto sudėtį, į tai, kad atsakovas nuolat gyvena ir vienas pats naudojasi, valdo butą/gyvenamąją patalpą, o ieškovė gyvena atskirai, t. y. po tėvų mirties paveldėtame gyvenamajame name, daugiau kaip 30 metų turi verslo liudijimą ir verčiasi kirpimo ir grožio paslaugų teikimu, todėl jai negyvenamoji patalpa – kirpykla ir grožio salonas, yra reikalinga, kad toliau galėtų vykdyti savo darbinę veiklą, todėl mano, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdas, kurį prašo taikyti ieškovė, būtų pats protingiausias ir teisingiausias. Ieškovė prašo padalinti ginčo turtą, kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po atskirą nekilnojamojo turto vienetą, turintį atskirą įėjimą, atskirą šildymo sistemą, atskirus komunikacinius priėjimus. Šis ieškovės siūlomas santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimas nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė, gavusi atsakovo siūlomą 18 500 Eur piniginę kompensaciją, negalėtų įsigyti kažkokio kito panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto Joniškio miesto centre, įsirengti savo verslui reikalingų patalpų. Ginčo dėl turto vertės tarp šalių nekilo. Bendra santuokos metu įgyto turto vertė, pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą yra 37 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis turėtų būti lygi, nes preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, šioje byloje kiekvienam sutuoktiniui turėtų būti priteista po ½ dalį turto vertės, t. y. priteisiant ieškovei negyvenamąją patalpą – kirpyklą-grožio saloną, kurios vertė - 10 200 Eur, taip pat, jai priteisiant 8 300 eurų piniginę kompensaciją. Atsakovui priteistina nebaigta statyti gyvenamoji patalpa – butas. Dėl atsakovo galimybės sumokėti 8 300 Eur piniginę kompensaciją, mano, kad atsakovas tai gali padaryti, nes patikslintu priešieškiniu jis siūlo ieškovei sumokėti viso turto vertę, t. y. 18 500 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas yra labai rimtai apsvarstęs savo turtines galimybes ir yra įsipareigojęs ieškovei sumokėti žymiai didesnę piniginę kompensaciją, negu ieškovė prašo. Be to, atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, kurį valdo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1238 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje iki šios sudėties teismo nagrinėjimo, bei 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje. Mano, kad yra pagrindas atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti dalyje, kurioje jis nesutampa su ieškovės patikslintu ieškiniu.
Atsakovas J. U. ir jo atstovas advokato padėjėjas Saulius Remeika su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: nebaigtą statyti butą – gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 800 Eur vertės, priteisti atsakovui J. U., nebaigtą statyti pastatą kirpyklą-grožio saloną, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 200 Eur vertės, priteisti atsakovui J. U.; priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už padalintą nekilnojamąjį turtą – 18 500 Eur bei priteisti iš ieškovės atsakovui pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės siūlomu santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo variantu nesutinka, nes jis neturėtų iš ko sumokėti ieškovei kompensacijos. Jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, jo mėnesio darbo užmokestis yra minimalus, t. y. apie 380 Eur, taip pat gauna senatvės pensiją – 250 eurų per mėnesį, teikia išlaikymą sūnui A. U. po 127 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena ginčo bute. Ginčo nekilnojamasis turtas priklauso jam, jo seseriai L. K. ir broliui R. U., nes 2002 m. jo mama įsigijo visą pastatą, buvusį restoraną (duomenys neskelbtini), tada testamentu šį turtą užrašė atsakovui. Mirus mamai, jie su broliu nutarė visą turtą perrašyti sesei, todėl jie atsisakė nuo palikimo ir visas turtas atiteko seseriai L. K.. Po maždaug poros metų, jis tą pastatą padalino į keturias dalis, buvo sudarytos realios pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis sesuo turtą pardavė atsakovui ir ieškovei, tik nebuvo realiai sumokėti pinigai. Ieškovė visada jam sakydavo norinti, kad dalis turto būtų registruota ir jos vardu. Prašo visą turtą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 18 500 Eur piniginę kompensaciją. Tokio dydžio kompensaciją jis sugebės išmokėti, nes jam padėtų brolis ir sesuo. Mano, kad jei santuokos metu įgytas turtas būtų padalintas taip, kaip to prašo ieškovė, ateityje kils konfliktai dėl komunikacijų, elektros, vandentiekio tiesimo, nes visus klausimus teks derinti su atsakovu.
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra buvusi brolienė, jų tarpusavio santykiai yra neutralūs. Atsakovas yra jos brolis. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), visų pirma nupirko jos mama V. U.. Mama buvo surašiusi testamentą, kuriuo minėtą pastatą paliko atsakovui. 2005 m. lapkričio 1 d. mama mirė, po jos mirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko lygiomis dalimis jai, atsakovui ir broliui R. U.. Broliai nutarė, kad visas pastatas turi būti užrašytas jos vardu, todėl jie atsisakė palikimo. Ji dalį pastato padovanojo atsakovui. Tada ieškovė, kaip brolio sutuoktinė, norėjo dalies sau, ji J. U. sakydavo, kad nieko neturi, todėl ji ieškovei kažkiek turto ir užrašė. Tai buvo padaryta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ji jokios pinigų sumos nei iš ieškovės, nei iš atsakovo negavo. Patvirtinimą sutartyje, kad ji gavo pinigus, įrašė tik tam, kad brolio šeimoje būtų ramybė.
Liudytojas G. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pagal atsakovo prašymą atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą. J. U. pats pasiūlė idėją, kaip galima atidalinti komercines patalpas ir butą į dvi atskiras nuosavybes, o jis atliko tik techninį darbą. Jis užsiima pastatų projektavimo, rekonstravimo veikla. Jis turi įmonę G. Z. projektavimo ir inžinerinių paslaugų individuali įmonė. Sąskaita už suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2016 m. spalio 24 d., o projektas padarytas šiek tiek anksčiau. Mano, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), galima padalinti natūra. Komercines patalpas padalinti pagal jo planą yra įmanoma.
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Byloje yra tokie reikšmingi bylai išspręsti dokumentai:
- santuokos liudijimas AF Nr. 048090, iš kurio matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 6 (1 t., b. l. 6);
- nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovei ir atsakovui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2009 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2172 (1 t., b. l. 87);
- nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovei ir atsakovui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kirpykla ir grožio salonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2009 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2170 (1 t., b. l. 88);
Žemesnės instancijos teismas
- 2016 m. lapkričio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-874/2016, kuriuo nutarta santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 6, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be kitų klausimų šiuo sprendimu taip pat buvo nuspręsta ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:
- negyvenamosios patalpos-kirpyklos ir grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos J. U. ir R. U. vardu, patalpas turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projekte pažymėtas: Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
- negyvenamosios patalpos-kirpyklos ir grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos J. U. ir R. U. vardu, patalpas turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projekte pažymėtas: Nr. 9, 11, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
- bendro tambūro patalpas turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projekte pažymėtas Nr. 1, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. U. ir atsakovui J. U. po 1/2 dalį;
- buto/patalpos-gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos J. U. ir R. U. vardu, patalpas turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projekte pažymėtas: Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
- buto/patalpos-gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos J. U. ir R. U. vardu, patalpas turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projekte pažymėtas: Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1591,65 Eur kompensaciją už atsakovui J. U. tenkančią didesnę registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo santuokinio turto dalį (2 t., b. l. 100–106);
- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-261-368/2017, kuria teismas nutarė panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (2 t., b. l. 134–142);
- nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2013 m. birželio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-2746, priklauso 0,0598 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25–26, 27);
- 2017 m. spalio 1 d. I. Š. individualios įmonės pažyma, kurioje nurodyta, kad J. U. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. dirba įmonėje ir jam mokama 380 Eur mėnesinė alga (3 t., b. l. 44);
- 2017 m. liepos 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PE_SP1-6000 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. U.“, kuriuo nuspręsta J. U. skirti 221,88 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2017 m. liepos 18 d. iki gyvos galvos (3 t., b. l. 45);
- 2009 m. gegužės 28 d. Nebaigto statyti komercinio – gyvenamo pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2172, kuria L. K. pardavė, o R. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko nekilnojamąjį turtą, registro įrašo Nr. 40/12043: 28707/84698 dalis nebaigto statyti komercinio – gyvenamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 287,07 kv. m. bendro ploto. Komercinio – gyvenamo pastato dalis parduota už 45 000 Lt, pardavėjas, t. y. L. K., pareiškė, kad gavo iš pirkėjo, t. y. R. U., šią pinigų sumą prieš sudarant šią sutartį (3 t., b. l. 66–68);
- 2017 m. gruodžio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria paskirta nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos kirpyklos-grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ekspertizė, minėto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti ekspertui Aidui Liorentui (3 t., b. l. 78–79);
- Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 18/02-020, kuriuo padarytos išvados: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 186,08 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo datai (2018 m. vasario 2 d.) yra 26 800 Eur; negyvenamosios patalpos kirpyklos-grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98,10 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimai datai (2018 m. vasario 2 d.) yra 10 200 Eur;
- 2018 m. gruodžio 4 d. I. Š. individualios įmonės pažyma apie J. U. darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad J. U. įmonėje dirba nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo pilnu etatu, o nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki šios dienos dirba 0,5 etato. Darbuotojas dirba 4 val. per dieną, 5 darbo dienas. Valandos įkainis 2,45 Eur. Darbuotojas J. U. turi įsipareigojimų antstolei I. Ežerskienei pagal vykdomąjį raštą Nr. 0163/08/03392. Išieškoma suma 979,79 Eur. Iki šių metų spalio 31 d. antstolei iš darbuotojo atlyginimo yra pravesta 438,80 Eur. Liko įsipareigojimų – 540,99 Eur (4 t. b. l. 33);
- 2018 m. lapkričio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurioje nurodyta, kad J. U. kiekvieną mėnesį yra išmokama 263,96 Eur senatvės pensija, iš gaunamos senatvės pensijos išskaitoma 131,98 Eur išlaikymo išieškojimas (4 t., b. l. 34–35).
Šalies argumentai
Šioje byloje esminis klausimas – ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, t. y. jai asmeninės nuosavybės teise priteisti negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną, o atsakovui asmeninės teise priteisti butą/patalpą – gyvenamąsias patalpas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 8300 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį šalys valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o ieškovės naudai iš jo priteisti 18 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovė prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra – jai asmeninės nuosavybės teise priteisti negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną, o atsakovui asmeninės teise priteisti butą/patalpą – gyvenamąsias patalpas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 8300 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad jai gyvenamosios patalpos yra nereikalingos, nes jai po tėvų mirties atiteko gyvenamasis namas, kuriame ji su sūnumi gyvena; atsakovas iki šiol gyvena bute – gyvenamosiose patalpose, kurios jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jomis naudojasi ir jas valdo; ji daugiau nei 30 metų užsiima grožio ir kirpimo paslaugų teikimu, negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną įsigijo, remontavo su tikslu joje įrengti kirpyklą ir grožio saloną, kuriame pati galėtų dirbti; negyvenamosios patalpos ir gyvenamosios patalpos yra du atskirti nekilnojamojo turto objektai; už atsakovo siūlomą 18 500 Eur piniginę kompensaciją ji Joniškio miesto centre nenupirktų jokių panašių negyvenamųjų patalpų, kuriose galėtų įrenti kirpyklą ir grožio saloną. Atsakovas pageidavo visą nekilnojamąjį turtą gauti natūra ir priteisti ieškovei kompensaciją, savo pageidavimą motyvuodamas tuo, kad realiai santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas priklauso jam ir jo šeimai, t. y. broliui ir seseriai, ginčo turto įsigijimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, realiai jie jokios pinigų sumos atsakovo seseriai nesumokėjo.
Taigi, iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo du atskirus nekilnojamojo turto objektus – negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną bei butą/patalpą – gyvenamąsias patalpas, ir būtent šis turtas turi būti padalintas, nes ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta. Bendra dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 37 000 Eur (10 200 Eur + 26 800 Eur), ši vertė buvo nustatyta Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 18/02-020 ir abi šalys su ja sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad yra preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, vadinasi, nutraukus santuoką buvusiems sutuoktiniams turi atitekti po ½ dalį bendro turto, jei nenustatomos sąlygos nukrypti nuo lygių dalių principo.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis ir nukrypti nuo šio principo galima tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas, spręsdamas ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo klausimą atsižvelgia į šias aplinkybes:
1) dalintinas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – kirpykla ir grožio salonas ir butas/patalpa – gyvenamosios patalpos yra du atskiri nekilnojamieji daiktai, kuriems suteikti atskiri unikalūs numeriai;
2) atsakovas visą santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo procesą gyveno ir naudojosi ginčo butu/patalpa – gyvenamosiomis patalpomis ir tai daro iki šiol. Ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą, t. y. ji po tėvų mirties paveldėjo gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, kuriuose gyvena;
3) ieškovė daugiau kaip 30 metų turi verslo liudijimą, verčiasi kirpimo ir grožio paslaugų teikimu, negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną įsigijo ketindama ateityje jame įrengti būtent kirpyklą ir grožio saloną, kuriame galėtų įsirengti darbo vietą ir užsiimti kirpimo bei grožio paslaugų teikimu;
4) už atsakovo siūlomą ieškovei priteisti 18 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ieškovė Joniškio miesto centre, pastato pirmame aukšte, neįsigytų panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto;
5) atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklauso jam ir jo šeimai, t. y. broliui ir seseriai, kad 2009 m. gegužės 28 d. Nebaigto statyti komercinio – gyvenamo pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-2172 yra tariamasis sandoris.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatyta, kad ginčo turto padalinimas natūra yra negalimas ir nepriimtinas, daro išvadą, kad šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas gali būti ir turi būti padalintas natūra taip, kaip to prašo ieškovė savo patikslintame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė daugiau kaip 30 metų turi verslo liudijimą, verčiasi kirpimo ir grožio paslaugų teikimu, negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną įsigijo ketindama ateityje jame įrengti būtent kirpyklą ir grožio saloną, kuriame galėtų įsirengti darbo vietą ir užsiimti kirpimo bei grožio paslaugų teikimu, jai asmeninės nuosavybės teise priteistina negyvenamoji patalpa – kirpykla ir grožio salonas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiek iki santuokos nutraukimo, tiek santuokos nutraukimo proceso matu, tiek santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo proceso metu, gyveno, valdė ir naudojosi butu/patalpa – gyvenamosiomis patalpomis, ieškovė turi kitą gyvenamąją patalpą, kuri jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl butas/patalpa – gyvenamosios patalpos priteistinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis (atsakovui – 26 800 Eur, o ieškovei – 10 200 Eur vertės), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 8300 Eur dydžio piniginė kompensacija. Nors atsakovas viso proceso metu ir teigė, kad jis neturi jokių finansinių galimybių ieškovei išmokėti 8 300 Eur dydžio kompensacijos, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dirba ir gauna darbo užmokestį, gauna senatvės pensiją, turi kito nekilnojamojo turto, o savo patikslintu priešieškiniu buvo pasiryžęs ieškovei išmokėti žymiai didesnę piniginę kompensaciją, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes ieškovei išmokėti 8300 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Teismo požiūriu, toks santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo tiek ieškovės, tiek atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teises.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje byloje ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies, t. y. iš esmės tenkintina 50 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 975,15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2 t., b. l. 119, 124; 3 t., b. l. 140, 141), 145,20 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., b. l. 79, 80), 4,34 Eur už dokumentų kopijas, 64 Eur už dokumentus iš VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro (3 t., b. l. 135–139, 142, 423), 50 Eur advokatės E. Povilaitienės pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 144, 145) ir 1210 Eur išlaidos advokatės J. Grigaliūnienės pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 42, 43), viso 2448,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos turėtos – 2448,69 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-4259 matyti, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Ričardas Ralys, dėl ko valstybė turėjo 566,52 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (2 t., b. l. 43). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-12043 matyti, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Vanda Laukevičienė, dėl ko valstybė turėjo 266,49 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (2 t., b. l. 94). Taigi, viso valstybė turėjo 833,01 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 833,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur išlaidos advokato V. Falkausko pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 42; 130), kadangi atsakovo patikslintas priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 50 procentų jo reikalavimų, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, buvo sumokėjęs 150 Eur žyminio mokesčio dalį (1 t., b. l. 132), o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas (1 t., b. l. 166–167). Atsakovui, pateikus patikslintą priešieškinį, jam žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (4 t., b. l. 36–37). Už atsakovo priešieškinį (patikslintą priešieškinį) mokėtinas 1040 eurų žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patikslintas priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 50 procentų jo reikalavimų, tai iš ieškovės priteistina ½ dalis mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 520 eurų, o iš atsakovo 370 Eur, nes 150 Eur žyminio mokesčio jis jau buvo sumokėjęs (520 Eur – 150 Eur). Be to, teismas šioje byloje patyrė 32,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 16,30 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto ekspertizė buvo paskirta atsakovo iniciatyva, atsakovo patirtos išlaidos laikytinos jo asmeninėmis išlaidomis ir yra nedalintinos. Atsakovas teismo nurodymu į Šiaulių apylinkės teismo sąskaitą buvo pervedęs 1000 Eur piniginį užstatą (3 t., b. l. 83), iš šio užstato ekspertui už atliktą ekspertizę buvo sumokėta 968 Eur (3 t., b. l. 97), todėl likusi 32 Eur suma yra grąžintina atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Padalinti ieškovės R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą:
- ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
- atsakovui J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą/patalpą –gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 8300 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už atsakovui J. U. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Kitoje dalyje patikslinto priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 2448,69 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 833,01 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 1 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 386,30 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 30 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Priteisti iš ieškovės R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 536,30 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 30 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Grąžinti atsakovui J. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.