Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijus Mockevičius (pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. U. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. patikslintą ieškinį atsakovui J. U. ir atsakovo J. U. priešieškinį ieškovei R. U., trečiajam asmeniui antstolei I. E. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovo vaikui A. U., gim. (data neskelbtina), 2025,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-15 iki 2015-05-01; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nebaigtą statyti negyvenamą patalpą-kirpyklą ir grožio saloną; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti nebaigtą statyti gyvenamąją patalpą - butą ir transporto priemonę „Renault Safrane“; ieškovei priteisti 22390,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo santuokinio turto dalį; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą su atsakovu pasidalino iki pradedant gyventi atskirai, ginčo dėl to nėra, sutiko, kad 1519,37 Eur kreditorinis įsiskolinimas antstolei I. E. šalims būtų padalinamas per pusę. Nesutiko su atsakovo pateiktu santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projektu, nes jai gyvenamosios patalpos nereikalingos. Iš dalies sutiko su atsakovo priešieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) R. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto (gyvenamųjų patalpų-buto ir negyvenamųjų patalpų kirpyklos-grožio salono) padalijimo ir kompensacijos dydžio už atsakovui atitenkančią didesnę registruotino nekilnojamo ir kilnojamo santuokinio turto dalį priteisimo. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir jai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 280,00 Eur teisiškai registruotą ieškovės vardu, butą/patalpą-gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 54500,00 Eur, teisiškai registruotą šalių vardu, negyvenamąją patalpą-kirpyklą ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 10000,00 Eur, teisiškai registruotą šalių vardu, nurodytos patalpos yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Nekilnojamo turto agentūros R. P. firmos „Pefitas“ preliminariu turto vidutinės rinkos vertės nustatymo pažyma, kad buto/patalpos-gyvenamosios patalpos preliminari vidutinė rinkos vertė – 25000,00 Eur, negyvenamosios patalpos – kirpyklos ir grožio salono preliminari vidutinė rinkos vertė – 11000,00 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2009-05-28 dovanojimo sutartį Nr. 1-2170 priklauso negyvenamoji patalpa-konferencijų salė ir parduotuvė-salonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), teisiškai registruota atsakovo vardu. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamosios kultūros vertybės – (miesto) Urbanistikos paminklo teritorijoje. Šiai teritorijai taikomi specialūs paveldosauginiai reikalavimai, todėl rekonstruojant pastatą, būtina išlaikyti esamą pastato tūrį, aukštingumą, maksimaliai atkurti pirminę fasadų išvaizdą, išlaikyti langų angų išdėstymą bei jų dydžius. Atsakovas pateikė teismui turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projektą, pagal kurį ieškovei tektų negyvenamųjų patalpų patalpos projekte pažymėtos: Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, o atsakovui – Nr. 1, 9, 11, ieškovei tektų gyvenamųjų patalpų patalpos projekte pažymėtos: Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, o atsakovui – Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, atsakovui įsipareigojant padengti patalpų atidalijimo kaštus; sutiko, kad negyvenamųjų patalpų patalpa projekte pažymėta Nr. 10 taip pat atitektų ieškovei.

CK 3.118 str. numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Teisėjų kolegija, pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.) Kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...> (CPK 178 str.). (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sprendžiant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar kitaip veikti vieno iš sutuoktinių interesais, nebent teismas veikia aktyviai, kai gindamas viešąjį interesą naudojasi CPK 376 straipsnyje teismui suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta viešojo intereso, kurį gindamas teismas galėtų naudotis CPK 376 straipsnyje numatytu aktyvaus teismo vaidmeniu. Iš apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė supranta būtent tokį pareigų pasiskirstymą tarp teismo ir šalių. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi ir asmeninio turto: ieškovė po savo tėvų mirties yra paveldėjusi žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu yra įgijęs negyvenamąsias patalpas (komercines patalpas)-konferencijų salę ir parduotuvę-saloną, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau apie savo asmeninį turtą ieškovė jokių įrodymų bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nepateikė. Apeliantė (ieškovė) pabrėžia tik atsakovo turimą asmeninės nuosavybės teise turtą – komercines patalpas- konferencijų salę ir parduotuvę-saloną, dėl kurio pirmosios instancijos teismas užsiminė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, bet nepasisakė rezoliucinėje sprendimo dalyje. Apeliantės (ieškovės) nuomone, dėl to, nebuvo nustatyta, kokios vertės turtas yra dalijamas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog nutraukiant santuoką ir dalijant turtą, yra sudaromas sutuoktinių viso turto balansas (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), tačiau akcentuojamas būtent santuokoje įgyto bendrąja jungtine nuosavybe turto padalijimas, kadangi nutraukus santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (Lietuvos Aukščiausio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Nesant byloje duomenų apie ieškovės turimą paveldėtą asmeninį turtą, bei šalims geranoriškai susitarus dėl kilnojamojo turto ir 1519,37 Eur kreditorinio įsipareigojimo antstolei I. E. išieškojimo lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir netraukė į bendro dalintino turto visumą ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo turto, taip išlaikydamas šalių interesų pusiausvyros principą. Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl asmeninio turto įtraukimo į bendro turto balansą nekėlė ir jo neginčijo, kreditorinius įsipareigojimus pasidalino geranoriškai, teisėjų kolegija laiko, kad CK 3.118 straipsnio norma dėl turto balanso nebuvo pažeista.

Esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai yra susiję su santuokoje įgyto turto padalijimo būdu, tvarka, teismui pateiktų nekilnojamųjų daiktų atidalinimo projektų teisėtumu, tikslumu, galimumu daiktus techniškai atskirti ir suformuoti kiekviename iš daiktų dar po du atskirus daiktus, su juose funkcionuojančia atskira komunikacijų sistema bei dalijamo turto verte, tai yra bylos esmės neatskleidimu. Tokiai apeliantės (ieškovės) pozicijai teisėjų kolegija iš esmės pritaria. Nagrinėjamu atveju bylos esmė – santuokoje įgyto turto padalinimas ir kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą nustatymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikti visi tinkami įrodymai, nėra ištirtos aplinkybės, kurios turi reikšmės santuokoje įgyto turto padalinimui bei nustatytinos kompensacijos dydžiui. Santuokoje įgyto nekilnojamo turto - atskirų kadastrinių vienetų padalinimas natūra – atskiromis patalpomis taip suformuojant naujus kadastrinius vienetus su tikslu nutraukus santuoką, juos įteisinti kiekvienos iš šalies vardu, yra susijęs su realiu galimumu tokį turtą padalinti natūra. Rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, <...>, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros <..> principus ir atsakomybę numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Statybos techniniai reglamentai. Konkrečiai: STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (9-12.12 p.), STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (7.2 p.), STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“(112-122 p.). Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad santuokoje įgytas dalintinas nekilnojamas turtas - patalpos randasi pastate, kuris priskirtas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje (II t., 92 b. l.), kur reikalingas ir atitinkamos institucijos leidimas atlikti remonto (perplanavimo) darbus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byloje esantis (rajono) savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriaus 2008 m. gruodžio 30 d. statybos leidimas galiojantis iki 2018-12-30 (II t., 93 b. l.) yra išduotas atlikti pirminiams darbams, o ne patalpų atidalinimo ir perplanavimo darbams pagal teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, padalindamas natūra pagal atsakovo pateiktą projektą, santuokoje įgytą nekilnojamą turtą - du atskirus kadastrinius vienetus dalimis, taip suformuojant kiekviename iš kadastrinių vienetų dar po du atskirus kadastrinius vienetus, neištyrė visų turto padalinimui reikšmingų aplinkybių. Pirma, jog byloje atsakovo pateiktuose turto pasidalinimo ir naudojimosi tvarkos projektuose (II t., 82-85 b. l.) nėra duomenų apie juos parengusį specialistą (Statybos įstatymo 16 str.), kas sąlygoja tokio projekto realumą, tikslumą, išsamumą ir patikimumą. Antra, visuose atsakovo pateiktuose negyvenamųjų patalpų-kirpyklos ir grožio salono bei gyvenamųjų patalpų-buto projektuose nurodyta patalpų numeracija nesutampa su oficialiuose VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų projektuose nurodyta patalpų numeracija. Oficialiame VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų projekto trečio aukšto plane nurodytos patalpų numeracijos 3-1, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10, 3-11, 3-12, 3-14, atsakovo pateiktame gyvenamosios patalpos, esančios trečiame aukšte projekte nurodytos patalpų numeracijos 20, 11, 12, 13, 22, 21, 19, 9, 8, 10. Analogiškai nesutampa ir kitų aukštų patalpų numeracija (I t., 53-57, II t., 82-85 b. l.). Trečia, padalinto turto kiekvienai iš šalių plotai, bendrai sudėjus (II t. 82-83 b. l.) nesutampa su VĮ Registro centro išrašuose nurodytais plotais (I t., 60-61 b. l., 65-66 b. l.). Atsakovo pateiktame gyvenamųjų patalpų buto projekte nurodytas bendras plotas 206,67 kv. m., paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovei R. U. priskiriama 58,81 kv. m. patalpų, atsakovui J. U. – 117,86 kv. m. patalpų. Bendrai sudėjus kiekvienai iš šalių tenkančią patalpų ploto dalį bendras plotas – 176,67 kv. m. VĮ Registro centro išraše gyvenamųjų patalpų-buto plotas nurodomas 186.08 kv. m. Analogiškai nesutampa ir negyvenamosios patalpos plotas. Atsakovo pateiktame padalijimo projekte nurodomas bendras dalijamas plotas 97,64 kv. m., oficialiame VĮ Registrų centro išraše – 98,10 kv. m. Tokiu būdu nenustatytas tikslus kiekvienai iš šalių tenkantis padalinto turto plotas, nes remiantis oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, neaišku kam atitenka 9,41 kv. m. ploto gyvenamųjų patalpų-buto ir 0,46 kv. m. negyvenamųjų patalpų-kirpyklos ir grožio salono. Ketvirta, atsakovo pateiktuose projektuose neišspręstas komunikacijų atidalinus turtą, klausimas ir kt. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą ir dalijant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą natūra, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne specialiesiems reikalavimams (Statybos įstatymo 16 str., STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 p.) atitinkančiu atidalijimo projektu, o juridinės galios neturinčiu preliminariu projektiniu pasiūlymu, su kuriuo ieškovė nesutiko. Esantys atsakovo pateiktuose projektuose neatitikimai lyginant juos su oficialiais kadastrinių matavimų specialisto 2010-07-16 sudarytais ir skaitmenizuotais duomenimis bei likęs neišspręstas komunikacijų atskyrimo klausimas sudaro prielaidas abejoti atsakovo projektų patikimumu. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvados, jog nekilnojamą turtą galima atskirti techniškai ir naudoti pagal paskirtį, parenkant tokį santuokoje įgyto turto padalinimo būdą natūra, yra nepagrįstos. Nors pirmosios instancijos teismas tokį turto padalinimo būdą natūra dalimis ir motyvavo tuo, jog ieškovė nenurodė, kad atsakovo pateikto nekilnojamojo turto pasidalinimo ir naudojimo tvarkos projekto neįmanoma būtų įgyvendinti, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovo pateiktas preliminarus projektinis pasiūlymas dėl patalpų atidalijimo yra teisėtas, atitinkantis įstatymų bei poįstatyminių aktų keliamiems reikalavimams ir realiai techniškai įgyvendinamas.

Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodant bendro, kiekvienai iš šalių tenkančio ploto ar jo idealiosios dalies, o tik išvardinant patalpomis, nebus galimybės padalinto turto VĮ Registrų centre įregistruoti kiekvieno iš sutuoktinio vardu. Teisėjų kolegija pritaria tokiam apeliacinio skundo argumentui. Teismo sprendime, padalinto santuokoje įgyto turto dalys turi būti nurodomos tokia forma, kuri neapsunkintų tolimesnių procedūrinių teisinių veiksmų ir nesudarytų kliūčių nei turto savininkams, nei Registro duomenų tvarkytojui turtą įregistruoti. Tačiau tikslias santuokoje įgyto dalijamo turto dalis tenkančias kiekvienai iš šalių, galima nustatyti tik tinkamai ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes dėl realaus turto padalijimo natūra galimumo esant byloje oficialiam juridinę galią turinčiam nekilnojamo turto padalinimo projektui, kuris nekelia abejonių dėl jo patikimumo.

Kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, galima pripažinti ir todėl, kad dalijant sutuoktinių turtą natūra, ir svarstant kompensacijos už ieškovei atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, rėmėsi R. P. firmos „Pefitas“ preliminariomis turto vertinimo pažymomis ir motyvavo tuo, kad turto vertė yra realesnė. Teisėjų kolegija, pažymi, kad R. P. firmos „Pefitas“ 2015-07-22 turto vertinimo pažymos yra tik preliminarios. Preliminarus turto vertinimas nepaneigia VĮ Registrų centro beveik tuo pačiu laikotarpiu 2015-11-04 oficialiai nustatytos turto vertės. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, šiuo atveju 2016-11-28 galiojančios dalijamo turto rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), o ne remiantis daugiau kaip vienerių metų senumo preliminariomis pažymomis.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto būdo ir kompensacijos ieškovei, už atsakovui tenkančią didesnę turto natūra dalį, akcentavo atsakovo amžių, sveikatą, pajamas ir galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją nebuvimą, tačiau nemotyvavo, kodėl atsakovui priskiria didesnę turto dalį natūra, neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė daugiau kaip 30 metų turi verslo liudijimą, verčiasi kirpimo ir grožio paslaugų teikimu ir negyvenamosios patalpos jai reikalingos visos, juo labiau, kad dalijamą santuokoje įgytą turtą sudaro ne vienas, o du atskiri nekilnojamieji daiktai, į tai, kad dalijamo nekilnojamo turto gyvenamosios patalpos-buto išdėstymas ir taip komplikuotas – per tris aukštus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendime nurodytus motyvus, teismo sprendimo rezoliucinę dalį, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iš esmės išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir šioje dalyje byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų motyvų, nes iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas iš naujo įvertins visas bylos aplinkybes, t. y. nustatys, ar realiai įmanoma santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra dalimis ir kompensacijos dydį.

Taip pat panaikintinas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes byla dalyje dėl turto padalijimo (šioje dalyje susidaro didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų) perduodama nagrinėti iš naujo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir už apeliacinio skundo padavimą, bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.,

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto padalinimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.