Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) J. U. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovės R. U. patikslintą civilinį ieškinį ir iš dalies patenkino atsakovo J. U. patikslintą priešieškinį, padalino ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą:

- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė negyvenamąją patalpą – kirpyklą ir grožio saloną, esančius (duomenys neskelbtini);

- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butą/patalpą –gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo ieškovei priteista 8300 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, taip pat iš atsakovo ieškovei priteista 2448,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.

2019 m. balandžio 30 d. teisme gautas pareiškėjo (ieškovo) J. U. prašymas išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą 24 mėnesių laikotarpiui. Tokį savo prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad šiuo metu jis yra pensinio amžiaus, jo senatvės pensiją per mėnesį sudaro 284 Eur, kitų pajamų kol kas neturi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad visos sumos, kurią reikia sumokėti ieškovei R. U., jis neturi. Šiuo metu niekur nedirba, papildomų pajamų, apart senatvės pensijos, negauna, intensyviai ieškosi darbo. Per nekilnojamojo turto agentūrą „Oberhaus“ pardavinėja jam priklausančią pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Nors pagal nurodytas pareiškėjo (atsakovo) aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas – 284,11 Eur dydžio senatvės pensiją per mėnesį, iš esmės galima teigti, kad pareiškėjo (atsakovo) turtinė padėtis dėl susiklosčiusių pareiškėjui nepalankių aplinkybių apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pareiškėjo prašomam 24 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, kurį, pasak pareiškėjo, jis šiuo metu pardavinėja, tad pardavus šį nekilnojamąjį turtą, būtų galima sumokėti ieškovei priteistas sumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pakankamai ilgam laikotarpiui nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai, todėl teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. U. prašymą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-457/2019 dalių, kuriomis iš atsakovo J. U. ieškovei R. U. priteista 8300 Eur kompensacija bei 2448,69 Eur bylinėjimosi išlaidos, vykdymą išdėstyti sekančiai:

atsakovas J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 8300 Eur kompensaciją ir 2448,69 Eur bylinėjimosi išlaidas (viso 10 748,69 Eur) ieškovei R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka per 6 mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant 1791,45 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 45 ct), pirmą įmoką sumokant 2019 m. gegužės mėnesį, paskutinį termino mėnesį sumokant 1791,44 Eur.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.