Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – I. P. (I. P.), jo advokatui Gediminui Pikeliui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. P. (toliau – ir pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25872-2023 panaikinimo, neskiriant administracinio poveikio priemonės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25872-2023 (toliau – ir Nutarimas) I. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 19 d., 08:40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 3 priedo 1, 3 p. (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą dvigubinę ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones apvažiuodamas automobilių spūstį, grįžo į savo eismo juostą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punktą, 8, 9, 140.7 punktą; jam paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 30-31).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas G.Pikelis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde advokatas pabrėžė, jog I. P. nėra piktybinis pažeidėjas ir tai yra pirmas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pareiškėjas suvokia, kad jis atliko neleistiną manevrą, dėl to gailisi, tačiau jo manevras nesukėlė jokio pavojaus ir nebuvo atliktas tuo tikslu, kad būtų išreikšta nepagarba kitiems eismo dalyviams. Be to, jis manevras negali būti vertinamas kaip transporto priemonių lenkimas, nes I. P. vairuojamas automobilis kertant ištiesinę dvigubą liniją, važiavo ties spūstyje stovinčius automobilius, tai gerai matosi ir vaido įrašė. Todėl advokato manymu turi būti sprendžiamas klausimas dėl kvalifikacijos keitimo į ANK 417 str. 3 d. Be to, pareiškėjas išlaiko du mažamečius vaikus, kurių vykimas į ugdymo įstaigas užtrunką, vienas vaikas ligotas, kuriam reikalinga nuolatinę gydytojų pagalbą. Savo darbinėje veikloje I. P. turi vykti į įvairius Lietuvos miestus dėl prekių pristatymo, todėl teisė vairuoti yra būtina tiek rūpintis jo vaikais, tiek profesinėje veikloje. Advokatas prašo atsižvelgti į aukščiau minėtas aplinkybės bei pakeisti Institucijos priimtą nutarimą bei neskirti I. P. administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nurodoma, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog kirto ištisinę eismo juostą, lenkdamas lėčiau nei 30 km/h greičiu judančią transporto priemonę, tačiau Institucija tokius jo aiškinimus vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Ištisinę liniją kirsti draudžiama, nesvarbu, kokiu greičiu važiuoja kita transporto priemonė, nes KET tokių išlygų nenumato. Pažymima, kad ištisinė linija neatsiranda staiga ir perėjimą žymi einanti artėjimo linija. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas lenkė ne pavienę transporto priemonę, o mažiausiai tris transporto priemones, todėl pažeidė ir KET ženklo Nr. 325 reikalavimus. Lenkimo manevras, nors dažniausiai neilgai trunkantis veiksmas, bet yra pavojingas, nors KET 136 punkte numatyta, kad vairuotojams yra rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, vairuotojai turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lenkimo manevrui atlikti buvo netinkamai pasirinktas kelio ruožas, nesant būtinybės lenkti transporto priemones. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl techninių kliūčių Institucijai negali pateikti vaizdo įrašo iš savo automobilio registratoriaus, tačiau nors ir šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, jis yra matomas policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotame vaizdo įraše, taip pat jį matė ir pareigūnė fiksavusi administracinį nusižengimą, šios aplinkybės aprašytos pateiktame tarnybiniame pranešime. Apibendrinant, Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas padarė KET pažeidimą, bauda paskirta atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sankcijos ribose, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra minimalus (b. l. 69-71).

Teismo posėdžio metu I. P. palaikė savo skundą ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. ryte jis vairavo automobilį “Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vežė automobilyje esantį vaiką į darželį. Tuo metu buvo automobilių spūstis, jo vairuojamas automobilis stovėjo spūstyje. Tiek iš priekio, tiek iš galo buvo daug transporto priemonių, kolona automobilių nejudėjo. Vienu metu nutarė apvažiuoti savo važiavimo kryptimi priekyje stovinčius automobilius, todėl įsitikinęs savo manevravimo saugumu, jis išsukęs vairą į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei važiavo tam tikrą atstumą. Po to, vėl grįžo į savo eismo juostą. I. P. teigimu, toje kelio atkarpoje, kuria jis važiavo t. y. priešpriešine eismo juosta, darė nežymų vingį į kairę. Jo teigimu, jis iš viso apvažiavo apie 20 automobilių. Teismo posėdyje peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą iš įvykio vietos, I. P. patvirtino vaizdo įraše jo vairuojamo automobilio „Lexus“ manevravimą (išvažiavimą) į priešpriešinę eismo juostą, lenkimo aplinkybes bei tai, jog jau besibaigiant lenkimui priešpriešais važiavę du automobiliai, bent vienas iš jų buvo trumpam sustojęs jį (I. P.) praleisti, o kitas automobilis buvo kiek pasitraukęs į dešinę šoną. Nemano, jog toks jo važiavimas priešpriešinę eismo juostą sukėlė grėsmė eismo saugumui. Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie važiavo tą pačia (duomenys neskelbtini), nežymėtame automobilyje. Pareigūnai jam surašė protokolą. L. P. nurodė, kad yra dirbantis ir jam teisė vairuoti transporto priemonės yra būtina, be to, šeimoje augina du mažamečius vaikus, vienas iš kurių yra ligotas, todėl mano, jog jam teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcinga pasekmė už jo padarytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdyje dalyvavęs advokatas G.Pikelis nurodė, kad pilnai palaiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą bei papildomai pabrėžė, jog I. P. veiksmuose įžvelgtinas ne ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymiai, o ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes šiuo atvejus nebuvo sukelta pavojinga situacija. Iš vaizdo įrašo matyti, jog dėl I. P. manevro išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą kertant dvigubą ženklinimo liniją, kitiems eismo dalyviams (vairuotojams) staigiai stabdyti nereikėjo, nekilo jokių neigiamų pasekmių, kiti vairuotojai jokių skubių veiksmų neatliko, spūstyje buvę automobiliai stovėjo. Laiko, kad ir lenkimo nebuvo, nes pagal KET lenkimas laikomas tada, kai yra lenkiamos važiuojančios transporto priemonės, kai tuo tarpu kai buvo atliekamas I. P. manevras, kitos transporto priemonės stovėjo, tai matosi iš vaizdo įrašo. Advokato teigimu, kad ir koks straipsnis bus pritaikytas prašo teismo netaikyti I. P. poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas, dirbantis, šeimoje augina du mažamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, piniginę baudą būtų pakankama šiuo atveju. Advokatas taip pat prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdybos specialisto pareigose. Nurodė, kad praeitais metais rudenį, tikslios dienos neatsimena, jis su kolega D. K. dirbo naudojant nežymėtą policijos pareigūnų automobilį. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), link šviesoforais reguliuojamos (duomenys neskelbtini) susidarė jų važiavimo kryptimi transporto priemonių spūstys, visi automobiliai lėtai judėjo eismo juostą. Liudytojo teigimu vienu momentu jis pamatė, kaip iš galo važiavęs vienas automobilis „Lexus“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, manevruojant „Lexus“ kirto dvigubą ištisinį žymėjimą, toliau judant automobilis apvažiavo minėtoje spūstyje lėtai judančius ar stovinčius automobilius bei vėl įsuko į jų važiavimo eismo juostą, po to „Lexus“ pasuko į kairę. Liudytojo teigimu eismo juostos atsišakojimas į kairę buvo tuo metu gan toli. Tas „Lexus“ iš viso priešpriešinėje eismo juostoje pravažiavo apie 50 metrų atstumą, iš prieš priešais automobiliai nevažiavo. Netrukus tas automobilis „Lexus“ buvo sustabdytas, o jo vairuotojui buvo surašytas protokolas už kitų transporto priemonių lenkimą kertant ištiesinę žymėjimo liniją.

Liudytojas D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu jis su kolega R. V. dirbo nežymėtu tarnybiniu automobiliu bei važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ir privažiuojant sankryžą (duomenys neskelbtini) buvo transporto priemonių spūstys. Liudytojas matė, kaip vienas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš tai kirto dvigubą žymėjimo liniją bei priešinga eismo juostą dar pavažiavo nuo 30 m iki 50 m atstumą. Tuo metu automobilis „Lexus“ aplenkė apie 10 automobilių. Ar „Lexus“ automobilyje manevravimo metu buvo įjungtas posūkio žibintas, liudytojas nepamena. Toks automobilio „Lexus“ manevravimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įrašu. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar apvažiuotos transporto priemonės tuo metu stovėjo, ar judėjo. Dar stovint automobiliu spūstyje D. K. teigimu, tas „Lexus“ gan iš toli lenkė.

Teismo posėdyje peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą iš įvykio vietos (b. l. 76), įrašė užfiksuota, kaip transporto priemonių spūstyje stovintis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis įjungęs garsinį signalą pradeda vytis priekyje priešpriešinėje eismo juostoje nuvažiuojantį automobilį „Lexus“, kuris manevravimo metu kirto dvigubą ištiesinę žymėjimo liniją. Priekyje priešpriešą eismo juostą važiuojantis automobilis „Lexus“ nuvažiuoja apie 30-50 metrų atstumą lenkiant spūstyje stovinčius automobilius. Prieš grįžtant į savo eismo juostą „Lexus“ sudaro kliūtį priešais atvažiuojantiems automobiliams, kurie kiek pasitrauko į dešinę pusę į pirmąją eismo juostą. Taip pat, vaizdo įrašė užfiksuota, jog automobiliui „Lexus“ važiuojant priešpriešinę eismo juostą, spūstyje esančios transporto priemonės stovėjo vietoje ir nejudėjo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

KET 140.7 punkto nuostatomis, lenkti taip pat draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Be to, pagal KET 3 priedo 1.1 punktą (redakcija, galiojusi 2023 m. spalio 27 d.), horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog I. P. 2023 m. rugsėjo 19 d., 08:40 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė KET reikalavimo – nevažiuoti priešpriešinė eismo juostą. Tai patvirtina tiek pareiškėjo I. P. paaiškinimai teismo posėdžių metu, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai: šį įvykį mačiusių pareigūnių – liudytojų R. V. ir D. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su R. V. 2023 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo nurodytais duomenimis bei tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuoti vaizdo įrašai. Kelio ženklo Nr. 325 galiojimą įvykio vietoje, be kita ko, patvirtina tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus 08:38:20 val. užfiksuotas vaizdas. Iš esmės dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pareiškėjas teigia, jog jis turėjo teisę išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kadangi prieš jį važiavusios transporto priemonės stovėjo spūstyje, ne judėjo, ir manevravimo metu pavojaus eismo saugumui nesukėlė.

Visų pirma, pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Bet kuri iš nurodytų situacijų (t. y. bet kuris iš paminėtų alternatyvių veiksmų) yra laikoma pavojingu vairavimu, kuris paprastai sukelia pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus 2 punktas – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kadangi tokia yra administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo esmė.

Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis buvo už nubaustas KET 140.7 punkto nuostatų pažeidimą dėl to, kad lenkė kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Būtent pagal KET 3 priedo 1.1 punktą (redakcija, galiojusi 2023 m. spalio 27 d.), siaurą ištisinę liniją draudžiama kirsti ir važiuoti priešinga transporto srautui kryptimi (t. y. priešpriešine eismo juosta). Išimčių šios KET nuostatos taikymui nėra, t. y. nėra galimybės nesilaikyti šios taisyklės net ir tuo atveju, jeigu nėra iš priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių ir (ar) ta pačia eismo juosta važiuojančios kitos transporto priemonės juda mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog KET 140.7 punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, tarp jų aplinkybės, jog transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę yra saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama; tuo pačiu minėtas teismas pažymėjo, jog KET 140.7 punkte įtvirtintos taisyklės yra imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024).

Teismo posėdyje advokatas G.Pikelis pabrėžė, jog I. P. veiksmuose įžvelgiami ne ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymiai, o ANK 417 straipsnio 3 dalies požymiai, nes nagrinėjamu atveju lenkimo manevro jis neatliko, visos transporto priemonės spūstyje stovėjo, ne judėjo, o pagal KET lenkimas laikomas tada, kai yra lenkiamos važiuojančios transporto priemonės.

Teismas pažymi, jog peržiūrėjus teismo posėdyje esantį vaizdo įrašą jame matyti, kad tuo metu, kai automobilis „Lexus“ važiavo priešpriešine eismo juosta, visos transporto priemonės spūstyje stovėjo, nejudėjo. Teismas šią aplinkybę grindžia tuo, kad visuose stovinčiuose automobiliuose degė stabdymo žibintai (įrašo 08:28:20-37 sek). Todėl teismo vertinimu, yra pagrindas laikyti, jog I. P. lenkimo manevro neatlikinėjo ir jo veiksmuose įžvelgtini ANK 417 straipsnio 3 dalies (įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) požymiai, todėl pareiškėjo veiksmai perkvalifikuojami.

Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę, kai jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. I. P. neteisėti veiksmai, padarius šį administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, juolab, kad tokie I. P. veiksmai – važiavimas priešpriešine eismo juosta, kai jis faktiškai užtvėrė visą eismo juostą, kuria priešais važiavo transporto priemonės (įraše matyti, kad tuo metu važiavo ne mažiau kaip trys automobiliai), privertė juos sulėtinti greitį bei trauktis link kelkraščio, tuo sukeldamas pavojų sau, vežamam vaikui ir kitiems eismo dalyviams.

Už 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog konkrečiu atveju neįvyko eismo įvykis ir (ar) nebuvo sužaloti asmenys arba sugadintas turtas, nepaneigia realios grėsmės eismo saugumui kilimo fakto ir nesumenkina padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo laipsnio, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, kelyje esant daugiau eismo dalyvių, intensyvaus eismo kelyje. Būtent toks kelio ženklinimas, kaip draudžiantis kitų transporto priemonių lenkimą, yra naudojamas tose kelio atkarpose, kuriose toks lenkimas būtų pavojingas. Dėl to teigti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvertinus jo aplinkybes, nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nėra pagrindo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įstatyme numatytą sankciją, jos ribas, taip pat padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (intensyvaus eismo kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, pareiškėjas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė ne vieną transporto priemonę, kurių kelios – viešasis transportas) bei pareiškėjo asmenybę (baustas administracine tvarka; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta), sprendžia, jog pareiškėjui skirtina 75 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėnesiui, įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu I. P. turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, per paskutinių penkerių metų laikotarpį už greičio viršijimą jis baustas net 4 kartus, taigi pareiškėjui skiriant administracinio poveikio priemonę yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2/-198-870/2018 ir kt.).

Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. P. nurodo tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, o teisė vairuoti jam reikalinga darbui, norint pasirūpinti savo šeima, kurioje auginami du mažamečiai veikai, iš kurių vienas yra ligotas.

Šioje nutartyje jau minėta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į I. P. padarytos veikos pobūdį, dėl ko pareiškėjui buvo skirta vidurkį administracinio poveikio priemonės vidurkis. Priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintos tiek pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, tiek jo atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybės.

Grįsdamas būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. P. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, darbo funkcijoms vykdyti bei siekiant pasirūpinti šeimos nariais. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, Nr. N-34/07, Nr. N¹-413/07). I. P. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pareiškėjas, nesilaikydamas teisės normų, pablogino tiek savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrindo nėra. Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra keistinas perkvalifikuojant I. P. veiką į administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, laikant kad jis, 2023 m. rugsėjo 19 d., 08:40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 3 priedo 1, 3 p. (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje, kirsdamas siaurą dvigubinę ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų

I. P. prašo priteisti 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų administracinių nusižengimų bylų procese priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis ANK 666 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena dėl I. P. padaryto nusižengimo, susijusio su KET reikalavimo nevykdymo, nebuvo ir nėra nutraukiama, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam advokato atstovavimo išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo I. P. atstovo advokato Gedimino Pikelio skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2023 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25872-2023 pakeisti:

I. P. veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 3 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam 60 (šešiasdešimt) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienam) mėnesiui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.