Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas P. V. atstovo advokato padėjėjo Pavelo Novikevič skundas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_ N-20201-2023 paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023-08-25 nutarimu Nr. 10-ANR_N-20201-2023 (toliau – Nutarimas) P. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 190 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už tai, kad jis, 2023-05-09, 19.13 val., Nemenčinės pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę kelių ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalus ženklinimas 1.1 (iš ištisinės linijos pusės) 0123000260136, tokiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.7 punkto reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. atstovas advokato padėjėjas Pavelas Novikevič dėl minėto nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi atstovo skundą atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą.

9. KET 140.7 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1., 1.3., 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kaip matyti iš minėto punkto, kuris inkriminuotas apeliantui, turinio, minėtame punkte nustatytas draudimas lenkti, esant nurodytam horizontaliajam ženklinimui. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, jog, transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę yra saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama. Kaip minėta, taisyklėse įtvirtintas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas.

13. Byloje nustatyta, kad P. V. lenkė kitą automobilį kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė linija. Iš pateikto vaizdo įrašo, aiškiai matyti, kad P. V. vairuodamas automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkė pranešėją, važiuojantį 73 km/h (pranešėjas teigia, jog kelio ruože, kur nustatytas maksimalus greitis yra 70 km) greičiu per siaurą ištisinę liniją, skiriančią eismo juostas.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. V. atliko būtent lenkimo manevrą, turėdamas tikslą aplenkti priešais jį važiuojančią pranešėjo vairuojamą transporto priemonę. Byloje nustatyta, ir, kaip matyti iš paties P. V. paaiškinimų, kad tiek pradėjo lenkimo manevrą, tiek jį užbaigė, kirsdamas ištisinę liniją, tai aiškiai matyti iš pateikto vaizdo įrašo, kuriame ištisinė priešingų krypčių transporto srautus skirianti ištisinė linija yra aiškiai matoma, tai yra vietoje, kurioje lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, draudžiama. Iš pateikto vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, kokiu greičiu važiavo P. V. vairuojamas automobilis lenkimo metu, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jo vairuojamas automobilis važiavo didesniu nei leidžiama greičiu, nes apelianto vairuojamas automobilis prisivijo 73 km/h greičiu važiuojantį pareiškėjo automobilį ir jį lenkė. Todėl P. V. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyvią veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 217 straipsnio 3 dalį nėra jokio pagrindo.

16. Nors savo esme ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų dispozicijos turi tam tikrų panašumų, tačiau, priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. P. V. pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET, bet draudimo lenkti nesilaikymas. Taigi nėra teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes šiame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas neatitinka P. V. padaryto pažeidimo esmės.

17. Skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje atnaujintoje administracinėje byloje Nr. AT2-28-699/2018 nurodoma, jog administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Byloje asmeniui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Byloje jokių duomenų, kad E. R. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu būtų buvusi sukelta tokia pavojinga situacija, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra. Nors minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas toks išaiškinimas, vis tik iš ANK 420 straipsnio pavadinimo „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“, nei pačioje šio straipsnio dispozicijoje nurodoma viena iš alternatyvių veikų – „<...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti“, nenurodo ir nereikalauja padarinių, t. y. pavojaus kitiems eismo dalyviams sukėlimo, pavojingų situacijų (privertimo kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Priešingai, aiškinant minėtą draudimą kirsti ištisinę liniją tik tuomet, kai tai sukelia atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), reikštų, jog, nesant pavojingų situacijų, ištisinę liniją kirsti leidžiama. Kaip minėta, KET tokių situacijų ir išimčių nenumato.

18. Skunde P. V. prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą, nurodydamas, jog dirba vadovaujantį darbą, todėl teisė vairuoti jam būtina teikiant paslaugas, užtikrinant jo vadovaujamų centrų darbą, taip pat nurodė, kad jo gyvenamoji vieta nutolusi 30 km nuo Vilniaus miesto.

19. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos nutarimu apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenes interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybes charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek apylinkės teismui teiktame skunde, tiek skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės, tai įprastinė situacija, kad žmogui nuvykti ir parvykti į darbą dažnai reikalinga transporto priemonė. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo susiduria su sunkumais vien dėl to, kad negali pats vairuoti transporto priemonės, taip pat yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo bei administracinio poveikio priemonės, kuri pagal ANK 420 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra privaloma skirti, taip pat jos termino, atsižvelgė į tai, jog P. V. eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šio nusižengimo padarymo metu turėjo 4 galiojančias nuobaudas, bei tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta kiek didesniam nei minimaliam 3 mėnesių terminui.

22. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ir apeliantui paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Vieni pagrindinių argumentų prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, nuvykti į darbo vietą, bei kuruojamus objektus, tai yra darbinės funkcijos susijusios su važinėjimu po visą Lietuvą, užsienio valstybes. Visgi, apylinkės teismas šių aplinkybių nelaikė išimtinėmis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skiriama administracinio poveikio priemonė sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia administracinio poveikio priemonių netaikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Asmens vykimas darbo reikalais gali būti užtikrintas viešuoju transportu, naudojantis taksi paslaugomis ar kitokiu būdu.

23. Tai, kad P. V. charakterizuojamas teigiamai, dirba vadovaujantį darbą, užsiima veiklomis, kurių vykdymui reikalinga vykti į kitus miestus Lietuvoje, taip pat užsienio valstybes, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, būtina vertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš paties P. V. paaiškinimų, požiūrio į padaryta administracinį nusižengimą, asmuo bando pateisinti savo veiksmus, teigiant, jog skubėjo į peržiūrą, ištisinę liniją matė, kai skuba, kartais liniją kerta, tačiau tai daro saugiai, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, tačiau, kaip numato KET, kirsti ištisinę liniją draudžiama besąlygiškai, t. y. šis draudimas nepriklauso nuo asmens manymo, kad ištisinę liniją jis kerta saugiai. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, P. V. eilę kartų baustas už KET pažeidimus – daugiausia už leistino greičio viršijimą, skirtos piniginės baudos. Taigi darytina išvada, jog anksčiau skiriamos piniginės baudos apeliantui jokio poveikio nepadarė, nesulaikė nuo naujų KET pažeidimų darymo, jis ir toliau daro pažeidimus, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą pagrindo nėra. Administracinio poveikio priemonė ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemone, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

24. Skunde nurodoma, jog yra septynios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad: nepadaryti vienu metu ar paeiliui keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai; lenkimo metu nesukelta pavojinga situacija; kiti eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti; nesukelta pavojinga situacija įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, nevairavo pavojingai ar chuliganiškai, pagal esamą situaciją vairavo saugiai ir kultūringai, per visa jo vairavimo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų jokių grubių KET pažeidimų nėra padaręs. Visgi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo nurodomas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis ANK 35 straipsnio prasme, be to, kaip matyti, jos susijusios su asmens savo padaryto pažeidimo suvokimu ir jo vertinimu, taip pat, vertinant aukščiau aptartus duomenis apie apelianto padarytus ankstesnius KET pažeidimus bei galiojančias nuobaudas pažeidimo padarymo metu.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės poveikio priemonės iš viso neskirti, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.