Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009 m. rugsėjo 5 d. V. J., M. L., I. S. ir A. B. susitarus pagrobti A. S. mobiliojo ryšio telefoną, apie 23 val. M. L. ir I. J. nuėjo bei tuo tikslu iš namų į Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdoje, pakvietė ir taip sukurstė L. J. padaryti nusikaltimą. L. J., V. J., M. L., I. J. ir A. B. veikiant bendrininkų grupe, L. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrininkams stovint šalia ir stebint, paprašė nukentėjusiojo A. S. duoti pasinaudoti jo mobiliojo ryšio telefonu. Nukentėjusysis davė L. J. savo 649 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 5230“ su 5 litų vertės SIM kortele, o L. J., imituodamas pokalbį telefonu, ėjo šalin nuo A. S. Nukentėjusiajam pareikalavus telefoną atiduoti, L. J. telefono neatidavė ir siekdamas jį išlaikyti pradėjo A. S. stumdyti ir mušti rankomis. Matydamas, kad L. J. nesugeba palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimo, prie L. J. smurtinių veiksmų prisijungė V. J. L. J. ir V. J. kartu nukentėjusįjį stumdė, rankomis sudavė smūgius į galvą, dešinę ranką ir padarė jam kraujosruvas smūgių sudavimo vietoje, o L. J., išeidamas už susitarimo su bendrininkais ribų ir šiems nematant, iš kišenės išsitraukęs peilį, juo smūgiavo A. S. į krūtinę, pilvą, gaktos sritį, kairę ranką, veidą ir padarė jam durtinius – pjautinius sužalojimus smūgių vietose, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kadangi nukentėjusysis toliau priešinosi, prie jo priėjo I. J. su A. B. ir abi skėčiais sudavė smūgius A. S. į galvą ir padarė jam kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, tai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiu būdu palaužę A. S. pasipriešinimą ir pagrobę telefoną, kurį su savimi turėjo L. J., jis, M. L., I. J. ir A. B. iš įvykio vietos pabėgo. Pagrobtą telefoną L. J., M. L., I. J. ir A. B. nunešė ir perdavė A. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su kuriuo susitarė, kad šis jį parduos, o pinigus visi pasidalys.

Be to, L. J. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui:

2009 m. rugsėjo 5 d., apie 23 val., Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, A. S. užpuolimo metu rankoje laikomu peiliu smūgiuodamas A. S. ir tokiu būdu neatsargiai elgdamasis peiliu įdūrė šalia stovėjusiam ir prieš A. S. smurtavusiam V. J. į krūtinės ląstos kairę pusę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kiauriniu kairiojo plaučio ir kiauriniu širdies pažeidimu, dėl to išsivysčius ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui, kairės pusės pneumohemotoraksui bei širdies tamponadai V. J. netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu L. J. dėl neatsargumo atėmė V. J. gyvybę.

A. M. įgijo turtą, juo naudojosi žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

2009 m. rugsėjo mėnesį, apie 5–6 dienų vidurnaktį, laiptinėje prie savo buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš M. L., kuri buvo kartu su L. J., A. B. ir I. J. turėdami tikslą parduoti, paėmė ir iki 2009 m. rugsėjo 7 d. 8 val. naudojosi A. S. priklausančiu 649 litų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GT S 5230“ su įdėta TELE2 tinklo 5 litų vertės SIM kortele, žinodamas, kad šis telefonas prieš kelias–keliasdešimt minučių buvo pagrobtas.

Kaltinamasis L. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimą panaudojant peilį) pripažino visiškai, o pagal BK 132 str. 1 d. (129 str. 2 d. 8 p.) kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad 2009 metais rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, vakare, apie 23 valandą, atėjo M. L. ir I. J. Su M. L. ir A. B. jie buvo klasiokai. M. L. jam pasakė, kad kieme yra „karosas“ ir reikia „padaryti“. Jis iš šio pasakymo suprato, kad yra žmogus, iš kurio galima kažką pavogti. Kalbama buvo apie telefoną. Merginos pasakė, kad bus kieme. Jis apėjo apie namą, kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai. Jam atėjus į vietą, kieme stovėjo A. B., I. J. M. L. ir A. S. Po to iš už kampo išėjo V. J. Priėjęs prie jų, jis prisistatė Sauliumi ir paprašė A. S. telefono paskambinti. A. S. jam davė savo telefoną. Tuomet jis imituodamas pokalbį, pradėjo eiti į tolį, šiukšlių konteinerių link, tačiau A. S. pradėjo jį vytis ir pareikalavo grąžinti telefoną. Jam telefono negrąžinus jie pradėjo stumdytis, sudavė kumščiais. Pasak kaltinamojo, pirmas smūgį sudavė A. S., tuomet jis sudavė atgal. Kai pasikeitė smūgiais, jis išsitraukė atverčiamą peilį ir pradėjo smūgiuoti juo A. S. Taip stumdydamiesi priėjo prie laiptinės. A. S. pagavo jo rankas su peiliu ir pradėjo ji tampyti, tada į pagalbą jis pašaukė V. J., kuris stovėdamas jam iš dešinės taip pat grūmėsi su A. S., smūgiavo šiam. Tuo metu priėjo merginos ir skėčiais sudavė smūgius A. S. į galvą, dėl to šis paleido jo ranką ir jis pabėgo. Kiek kartų sudavė V. J. A. S., nepastebėjo, nes visas jo dėmesys buvo nukreiptas į peilį, kurį laikė rankose. Bėgo todėl, jog pas jį buvo A. S. telefonas. Bėgo nesidairydamas, o kiemo gale atsisukęs pamatė visas tris paneles, bėgančias iš paskos, ir toliau stovintį V. J. Kaltinamasis parodė manęs, kad jis bėgs kartu. Bėgant per Ąžuolų giraitę „Sodžiaus“ link išmetė peilį. Merginos matė, kad peilis buvo išmestas. Tuomet sustojo. Eidami kalbėjo, kad užeis pas A. M. ir jam duos telefoną. A. M. jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Pas A. M. pasakė eiti M. L. Ji A. M. iškvietė iš namų. Pokalbis vyko apie 10 min. laiptinės aikštelėje. Dėl telefono pardavimo kalbėjosi M. L. ir A. M. Telefoną A. M. perdavė M. L., paprašė jį parduoti ir pasakė, kad negalima nešti į lombardą, nes jis yra vogtas. A. M. paėmė telefoną, sutarė, kad kitą dieną paskambins, kai susižinos, ar parduos jį ar ne. Po to visi išsiskirstė į namus. V. J. pažinojo tik iš matymo. Kokiu metu ir kaip buvo sužalotas V. J., nematė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi.

Kaltinamoji M. L. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad tą dieną su keliais draugais būnant prie Šilutės pl. 6 namo laiptinės, nuo parko pusės atėjo nepažįstamas vaikinas. Jis buvo išgėręs. Nepažįstamas vaikinas A. S. priekabiavo, įžeidinėjo. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parnešė alaus. Dar pastovėję, visi pradėjo skirstytis. A. S. išėjo parko pusės link. Liko ji, A. B., I. J. ir V. J. Nusprendė eiti namo. Eidami pro Paryžiaus Komunos gatvę, V. J. norėjo jas palydėti, kadangi nenorėjo po vieną skirstytis, sustojo dar prie laiptų, jau prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo. Netikėtai ir vėl priėjo A. S. Jis pradėjo grasinti. Jos išsigando, todėl ir nuėjo pas L. J. Pasak kaltinamosios, jos jam nesakė, kad reikia eiti pagrobti jo telefoną. Pasakė tik, kad kieme yra „karosas“. Ta frazė reiškia, kad žmogus girtas. Tuomet L. J. apsirengė ir išėjo už kelių minučių. Jos su I. J. grįžo atgal. Priėjęs L. J. pasisveikino ir paprašė jo telefono, kad duotų paskambinti. L. J. nuėjo kelis žingsnius toliau konteinerių link. A. S. pradėjo eiti ar bėgti link jo, jie pradėjo kivirčytis, stumdytis, kas kam pirmas sudavė, neatsimena. Kada buvo ištrauktas peilis, nematė. Ar L. J. pašaukė V. J., taip pat negali pasakyti, nes neatsimena. Kol jie stumdėsi, I. J. paėmė jos skėtį ir juo trenkė kažkam. J. sušuko, kad reikia bėgti, ir jos nubėgo. Jau netoli parko, bėgant, pamatė, kad bėga ir L. J. Eidamas parke, L. J. pasakė: „išmečiau peilį“, nors to veiksmo ji nematė. Nuėjo pas A. M., nes nežinojo, kas dar arčiau gyvena. A. M. ji pažinojo, jis geras jos draugas. L. J. perdavė telefoną. Kadangi ji stovėjo tarp A. M. ir L. J., ji perdavė telefoną. Girdėjo, kaip L. J. pasakė: „pasaugok telefoną“. Stovint pas A. M. laiptinėje, I. J. nuo V. J. gavo trumpąjį SMS pranešimą. Pakeliui namo I. J. paprašė eiti pro tą vietą, kad pažiūrėtų, ar nėra ten kur V. J. Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, šalia konflikto vietos, rado negyvą V. J., išsigando, paskambino greitajai medicinos pagalbai. Vėliau su policija važiavo ieškoti A. S. Jokio ketinimo ir susitarimo pagrobti A. S. telefono nebuvo. Pas L. J. su I. J. ėjo prašyti tik pagalbos, kad apsigintų nuo A. S. grasinimų ir priekabiavimų. Kaip buvo sužalotas V. J., ji nematė. Kad L. J. turėtų peilį ir kada ir kaip jį išmetė, taip pat nematė.

Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą prie namo laiptinės Šilutės pl. gėrė sidrą. Apie devintą vakaro prie jų priėjo A. S. Jis juos kalbino, priekabiavo. Po to jis nuėjo į parduotuvę, parnešė alkoholio. Išgėrė ir pradėjo skirstytis namo. Pirmas išėjo A. S., kiek pabuvę jie irgi ėjo namo. V. J. norėjo jas, t. y. ją, I. J. ir M. L. palydėti iki namų. Einant prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo pamatė, kad eina A. S. Kažkuris iš jų, atrodo, V. J. paprašė jo cigaretės. Jis atsakė, kad neturi, bei pradėjo keiktis, grasino. Tuomet M. L. su I. J. nuėjo pas L. J., o ji liko su V. J. dviese. Kai M. L. su I. J. grįžo pas juos, už kokių 5 minučių atėjo ir L. J., pasisveikino su visais, atrodo, prisistatė Sauliumi ir paklausė: „kas čia darosi“. Tada paprašė A. S. telefono paskambinti. A. S. davė. L. J. nuėjo toliau, o A. S. pribėgo prie jo, norėdamas atsiimti savo telefoną. Jie abu pradėjo stumdytis, buvo įsikibę vienas į kitą. Tada V. J. priėjęs bandė juos išskirti, traukė vieną nuo kito už rūbų. Taip jie besistumdydami priėjo prie vidurinės laiptinės, tenai stumdėsi, V. J. bandė juos išskirti. Tada ji priėjo ir trenkė su skėčiu, kliuvo A. S. Pasak kaltinamosios, ji tik norėjo juos išskirti, kad jie nesimuštų. Peilio nematė. I. J. taip pat buvo priėjusi, tačiau ką ji darė, nepamena. I. J. sušuko bėgti ir jos pabėgo. Išsigando, nes trenkė skėčiu. Bėgo per L. J. kiemą. Kai sustojo prie Dailės mokyklos, pamatė, kad ir L. J. yra. Iš pradžių bėgo trys merginos, tik paskui pamatė ir L. J. Jis joms nieko nesakė. Sugalvojo nueiti pas A. M., nes jis gyvena arčiausiai. Pas jį nuėjo per parką. Negali pasakyti, ar L. J. sakė, kad peilį, kurį turėjo grumtynių metu, išmetė. Manė, kad kur nors ten bus pabėgęs ir V. J. Nuėję pas A. M. prie laiptinės kalbėjosi, tačiau apie ką, neatsimena, dėl pagrobto telefono nieko nežino. Pirma namo išėjo I. S. Po to L. J., prieš tai jis, jos su I. J., paprašė eiti per tą patį kiemą ir pažiūrėti, ar ten nėra kur nors V. J. Jos dviese su M. L. eidamos pamatė, kad V. J. guli. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tai buvo prie Taikos (duomenys neskelbtini) namo, kur tos grumtynės ir vyko.

Kad L. J. siekia pagrobti telefoną ji suvokė tada, kai jis nuėjo laiptais žemyn ir kai abu pradėjo stumdytis. Neigia, jog sakė „darom“. Po to įvykio po kiek laiko suprato, kad V. J. nudūrė L. J., nes jis turėjo peilį.

Kaltinamoji I. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neprisipažino ir parodė, jog įvykio dieną ji su V. J. ir kitais pažįstamais susitiko prie Šilutės pl. 6 namo. Jiems bestovint pamatė, kad prie jų prieina nepažįstamas vaikinas. Priėjęs prie jų jis kažką šnekėjo. Kažkuriuo momentu jis buvo nuėjęs į parduotuvę, parnešė alaus, kurį siūlė gerti visiems. Po kurio laiko pradėjo skirstytis. Pasiliko ji, V. J., A. B. ir M. L. Ji su V. J. nusprendė palydėti namo likusias merginas. Einant pastebėjo, kad ir vėl prie jų priėjo A. S. Jis svirduliavo, jo veidas buvo kažkoks purvinas. Priėjęs prie jų, jis pradėjo keiktis, grasino. Jis buvo užsimojęs ant V. J., bet pastarasis pasitraukė. Kažkas iš jų bandė pakviesti arčiausiai gyvenantį pažįstamą, kad padėtų išsiaiškinti. M. L. nubėgo, ji taip pat nubėgo jai iš paskos. Nuėjo pas L. J. Kalbos apie „karosą“ tarp M. L. ir L. J. negirdėjo, nes stovėjo kiek toliau nuo jų. Grįžo atgal, A. S. vis dar buvo. Už kelių minučių atėjo L. J. Priėjęs jis pasisveikino su V. J., A. S. paklausė: „ko čia pristojai?“. A. S. kažką atsakinėjo, mosikavo rankoje esančiu telefonu. L. J. pasakė: „duok paskambinti“. Kai A. S. jam davė, L. J. pradėjo eiti tolyn. A. S. sušuko: „atiduok mano telefoną“ ir sparčiu žingsniu pradėjo eiti L. J. link. Priėjęs jis spyrė jam ir sugriebė už rūbų. Jie pradėjo tampytis. Besisukdami taip jie atsidūrė arčiau jų. Norėdamas juos išskirti prie jų priėjo V. J., tada jie visi trys pradėjo suktis ir tampytis. Kaltinamoji parodė, jog kažkuriuo momentu pamatė, kad V. J., atrodo, norėjo atsistumti nuo jų. Ji pasiėmė skėtį ir sudavė į tą visą besisukančią masę, nes norėjo juos išskirti. Pamačiusi, kad muštynės ne rimsta, o dar labiau įsiaudrina, išsigando, sušuko „bėgam“ ir jie nubėgo. Ji nubėgo, ir merginos bėgo iš paskos. Prie Dailės mokyklos pastebėjo, kad V. J. nėra. Pradėjo jam rašyti žinutes. Atsidūrė pas pažįstamą A. M. Ten taip pat stovėjo ir rašė V. J. žinutes, nes nežinojo, kur jis yra, nesiklausė, ką jie ten tarpusavyje šnekėjosi. Nugirdo, kaip L. J. skundėsi, jog suplėšė kelnes. Matė, kaip L. J. M. L. perduoda telefoną, o ši jį duoda A. M. Būnant pas A. M. iš V. J. gavo SMS trumpąjį pranešimą, iš kurio suprato, kad šis supyko. Kadangi jai paskambino motina ir liepė eiti namo, nusprendė taip ir padaryti tikėdamasi, kad kažkur šalia namų sutiks V. J. Atėjusios merginos pranešė, kad V. J. negyvas.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad vakare 23–24 val. pas jį atėjo I. J., A. B., M. L. ir L. J. Su M. L. bendrauja seniai, yra draugai. L. J. tą vakarą matė pirmą kartą. I. J. ir A. B. labai gerai nepažinojo, tačiau turėjo jų telefonų numerius. Jiems atėjus kalbėjosi laiptinėje, prie jo buto durų. L. J. davė telefoną M. L., o ši perdavė jam. Prašė telefoną pas save palaikyti. Neklausė jų, kokiu tikslu, manė, kad gal nusipirko, nuo tėvų nori paslėpti. Prašymo parduoti telefoną nebuvo. Apie telefono vertę nekalbėjo ir dėl jo pardavimo niekam neskambino. I. J. rašė trumpąsias SMS žinutes V. J., bet pokalbį ji turėjo girdėti. Paskambinus policijai telefoną nunešė ir atidavė. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius kaltinamojo A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis jau parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau jeigu yra parašyta ir pasirašyta protokole, kad buvo susitarimas parduoti telefoną, tai reiškia, taip ir buvo. Jei parašyta, kad A. B. prieš ateidama skambino, tai taip ir buvo.

Nukentėjusysis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo pradžioje buvo neseniai grįžęs iš Norvegijos. Nuėjo pas M. R., pasiėmęs du butelius degtinės. Manė, kad pasėdės, išgers. Kiek pamena, užėjo ir M. A. Išgėrė nedaug, netrukus išėjo pas M. A., jo durys yra priešais. Ten taip pat gėrė. Paskui kažkas iš jų sugalvojo ir išėjo į lauką prie automobilių. Kas kaip išsivaikščiojo, nepamena. M. R. į lauką nebuvo išėjęs, jis nuėjo miegoti. Prisimena lauke, prie bendrabučio laiptinės, stovinčią jaunuolių grupelę. Turėjo pinigų, todėl manė, prieis ir draugiškai pavaišins alumi, pabendraus. Priėjęs bandė bendrauti, bet viena iš merginų pasiūlė pasišalinti. Jis pasiliko, gėrė alų. Prie nieko nepriekabiavo. Nežino, kaip atsidūrė prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo. Neatsimena, kur ir kada jie nuėjo nuo tos vietos, kur su tais jaunuoliais stovėjo. Neatsimena, ar jis vienas nuėjo, ar ne vienas. Toliau nieko neprisimena iki to momento, kai jo paprašė telefono. Jo telefonas buvo „Samsung“, vertės negali tiksliai prisiminti, maždaug virš 600 litų. Neatsimena, ar naudojosi telefonu prie tos jaunuolių grupės. Vėliau žmona jam pasakė, kad ji skambino ir jie kalbėjosi apie 21 val. Kas paprašė telefono, negali nurodyti nei vardo, nei pavardės, bet tai buvo kažkuris iš vaikinų. Su tuo telefonu jis bandė nueiti, tolo nuo jo. Jis bandė jį vytis. Toliau vėl neatsimena. Pasąmonėje prisimena, kad tamposi su kažkuo, užsifiksavo žodžiai: „ko čia šokinėji, šustriakas“. Prisimena momentą, kad laiko abiem rankomis ir stumdosi. Taip išeitų, kad jį laikė du asmenys. Negali pasakyti, ar tai buvo vyrai. Atsimena tai kaip sapną. Jis su savimi peilio ar kokio kito duriančio įrankio neturėjo. Neįsivaizduoja, kaip atsirado degalinėje. Peilio smūgių į savo kūną nejuto, jokio skausmo nejuto. Pajuto dusulį, skausmą pilve, pamatė kruvinas rankas. Šviesas matė degalinėje, kai nuėjo prašyti pagalbos. Po to dusulys, šviesos, operatorius ar operatorė trumpais plaukais, jis prašo iškviesti taksi. Atsibudo ligoninėje. Sužinojo, kad yra visas subadytas. Dabar jaučia diskomfortą, skausmus petyje. Po viso to įvykio, po ligoninės apie tai, kas nutiko, bendravo su artimesniais draugais. Negalėjo draugams pasakoti apie savo veiksmus, nes to neprisiminė. Ligoninėje iš laikraščio sužinojo, kad yra nudurtas žmogus. Buvo atėję į namus jo aplankyti M. A. su savo sugyventine. Bandė prisiminti situaciją, aiškino, kaip atsidūrė ligoninėje. Prisiminė, kad ligoninėje gulėjo su antrankiais, policija stovėjo, bandė suprasti, kas vyksta. Bandė policijos klausti, kas vyksta. Norėjo susisiekti su artimaisiais, bet jo mobilusis buvo paimtas. Su draugais buvo kalba apie tai, kad apgailestauja dėl įvykio, kad jaunas žmogus mirė, kad galėjo neprisigerti, nesiblaškyti kažkur, gal būtų tai ir neįvykę. Kalbos apie tai, kad apgailestauja dėl to, kad laikė kažkieno ranką, nebuvo, nes jis tokių dalykų neatsimena. Stengėsi prisiminti šitą įvykį, tačiau jo prisiminimai susideda iš pasąmonės, to, ką sužinojo iš išorinių faktų vėliau, pergalvoja, kas paimta iš jo prisiminimų. Į policiją dėl sužalojimo jis nesikreipė, nes dar ligoninėje pareigūnams viskas buvo žinoma apie tą įvykį, kad žmogus yra nudurtas, o jis sužalotas. Byloje pareikštą savo civilinį ieškinį palaiko. Nori, kad žala būtų atlyginta iš asmenų, kurie bus pripažinti kaltais.

Nukentėjusioji L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad naktį jai buvo pranešta, kad yra nužudytas sūnus. Nieko apie nužudymo aplinkybes nežino. Tą naktį, 2009 m. rugsėjo 5 d., sūnus V. J. ėjo palydėti savo mergaitės. Ji kito sūnaus T., paprašė parašyti V. SMS žinutę, kada jis grįš. Jis parašė ir gavo atsakymą, kad grįš netrukus. Žinutę parašė apie 23 val. Po to ji užmigo, o naktį gavo pranešimą, kad V. yra nužudytas. Apie 3 val. nakties atvažiavo į namus tyrėja, paprašė V. paso ir vyrui pranešė, kad sūnus yra nužudytas. Kaltinamojo L. J. nebuvo mačiusi, apie jį nieko nežinojo. Iš kaltinamųjų bendravo tik su I. J. mama. I. J. mama jai paaiškino, kad V. su I. ėjo palydėti mergaitės, įvykio vietoje prie namo kalbėjosi ir iš kažkur atsirado A. S. Įvyko konfliktas. A. S. padavė L. J. telefoną, šis telefono negrąžino ir prasidėjo stumdymasis. Konflikto metu buvo nužudytas V. Kaip atsirado įvykio vietoje L. J., niekas nepaaiškino. Prašo priteisti iš kaltų asmenų laidojimo išlaidas, kurias sudaro 9991 Lt 30 ct, ir neturtinę žalą – 500 000 Lt.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. naktį atvyko policijos pareigūnai, paėmė V. pasą ir pranešė, kad jis yra nužudytas. Sutinka su žmonos paaiškinimu, papildomai parodyti neturi ką. Iš kitų asmenų apie šį įvykį nieko nebuvo girdėjęs.

Nukentėjusysis T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 vakare brolį matė prie Šilutės pl. 6 namo laiptų. Stovėjo brolis, I. J., A. B., M. L. ir nepažįstamas asmuo. Jie visi gurkšnojo alų. To nepažįstamo asmens neatsimena, jis buvo girtas, kaip jis elgėsi, neatsimena. Jis pastovėjo 10–15 min. ir išėjo namo apie 21.30 val. Išeidamas namo, paklausė brolio, kada jis grįš. Šis atsakė, kad netrukus. Apie 23 val. motinos prašymu parašė broliui SMS žinutę, paklausė, kada jis grįš. Gavo atsakymą, kad netrukus. Santykiai su broliu buvo draugiški. Brolis neturėjo jokių bėdų ir jam neskambino, pagalbos neprašė. Yra matęs brolį išgėrusį, jis nebuvo agresyvus, buvo draugiškas, nepuldavo aiškintis. Kaltinamuosius pažinojo, jie buvo brolio draugai. L. J. nepažįsta.

Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rusėjo mėn., naktį iš 5 d. į 6 d., dirbo degalinėje, Šilutės pl. 19, operatore. Vaikino nelabai atsimena, nes buvo stiprus lietus, įsižiūrėti į vaikino veidą nepavyko. Vaikinas atėjo į degalinės teritoriją apie 3 val. nakties. Iš kokios pusės jis atėjo, negali pasakyti, nematė. Jis praėjo pro teritoriją ir sustojo neapšviestoje vietoje, stovėjo gana ilgai, apie 15 minučių. Ji visą laiką jį stebėjo. Po to jis sugrįžo prie kiosko ir sustojo prie langelio, tuo metu privažiavo taksi automobilis, vairuotojas pylė kurą. Vaikinas paprašė taksi vairuotojo nuvežti jį iki namų. Taksi vairuotojas jam atsakė, kad jam reikia ne taksi, o greitosios medicinos pagalbos. Tada ji to asmens paklausė, ar jis lauks, jei ji iškvies greitąją. Jis sutiko. Tada ji iškvietė pagalbą. Ji iš degalinės pastato nebuvo išėjusi, bendravo tik per langelį. Kol atvažiavo greitoji, ji vaikiną nuolat kalbino, nes jis atrodė silpnas, jo rankos buvo kruvinos. Jis stovėjo užsikabinęs už langelio, stovėti jam buvo pakankamai sunku. Kalbėjo jis aiškiai, gana ramiai, nebuvo agresyvus. Ji jam uždavė klausimą kas atsitiko, atsakymo negavo. Jis nelabai buvo linkęs kalbėti apie įvykį, atvirauti. Pradžioje pagalvojo, kad jis buvo girtas, tačiau jokio kvapo nejuto. Greitoji atvyko už 10–15 minučių. Jį palydėjo iki medikų automobilio, jis gana ramiai, geranoriškai nuėjo, tam nesipriešino.

Liudytoja M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 buvo pas draugą, grįždama susirašė su M. L., ėjo pro Šilutės pl. 6 namą. Prie to namo buvo I. J., M. L., A. B. ir V. J., kas dar buvo, neatsimena. Ji su jais pabuvo neilgai, apie 5–10 min., ten dar buvo jos sesuo L. Ji sesers paklausė, kada ji eis namo. Tuo metu jie nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, jokių konfliktų nebuvo. Ji grįžus namo gavo SMS žinutę, turinio nelabai pamena. Labai skubėjo ir ikiteisminio tyrimo parodymų neskaitė, nes ją tardė 4 valandas. Ji to sakinio, apie „duchą“ nesakė. Ji gavo iš M. L. SMS žinutę. Miegodama jai atrašė, „nesvaik“. Ji nieko apie įvykius nežinojo. Kodėl jai parašė tokią žinutę, nežino. Nesuprato, kas yra žodis „duchas“. Jai ryte sesuo pasakė, kad V. J. nebegyvas, aplinkybių nežino, jai nepasakojo. Tik po pusmečio, jau po jos apklausos, jai papasakojo V., kad pas jos tėvus buvo atvykęs A. S. ir pasakė, kad gailisi, kad ar jis padūrė, ar jį padūrė. A. S. dar sakė, kad jam gaila jo vaikų. Kiek girdėjo, tiek ir pasakė, pokalbio turinio negali prisiminti. Ji asmeniškai sakė L. J., kad girdėjo iš V. apie A. S. pasakytus žodžius. V. pasakojo, kad jos namuose A. S. gailisi, kad padūrė tą vaiką. Ar I. J. apie tai sakė, neatsimena.

Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. jam paskambino, pasakė, kad grįžo iš Norvegijos. A. S. atėjo pas jį ryte, atsinešė du butelius degtinės. Jie išgėrė po stikliuką ir nuėjo pas M. A. Eidami pas M. A. nusinešė gėrimus ir ten išgėrė butelį. Jis apsvaigo, dar balkone parūkė ir išėjo namo miegoti. Daugiau nieko nežino. A. S. liko pas M. A. A. M. pažįsta. Kai jis buvo pas M. A., A. M. nebuvo. Vėliau sužinojo, kad A. M. buvo atėjęs, tačiau jis jau buvo išėjęs ir nežino, ką veikė kiti asmenys. Kas atsitiko, jis sužinojo tik iš laikraščio. Kalbėjo su A. S. jau po įvykio. Jis pasakojo, kad buvo papjautas, buvo išvežtas į ligoninę. Prisimena, kad jis jam rašė SMS žinutę, kodėl jis neateina jo aplankyti. Jis jam atrašė, kad laikraštyje buvo parašyta, kad jį uždarė. Įvykio naktį A. S. pagalbos neprašė, jis jam neskambino ir SMS žinučių nerašė. A. S. išgėręs būdavo ramus.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. pažįsta, nes kartu dirbo Norvegijoje. A. S. jam asmeniškai neskambino. Jam paskambino M. A., prašė užeiti pas jį. Pasakė, kad A. S. grįžo iš Norvegijos. Jis nuėjo pas juos ir jie išgėrė. Po to jis išėjo į lauką tvarkyti automobilį. Namo grįžo apie 17–18 val. Matė, kad A. S. irgi buvo išėjęs į lauką, stovėjo prie 6 namo, kalbėjosi su jaunimu. Jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną iš R. A. sužinojo, kad jis važiuoja pas A. S. į ligoninę. Susitikus su A. S., jis sakė, kad gėrė su jaunimu, po to ėjo namo, jaunimas ėjo palydėti, po to jis atsidūrė degalinėje, Mokyklos g. Iš A. S. pasakojimo jis suprato, kad jis davė paskambinti savo telefoną, o šie telefono negrąžino ir tuomet prasidėjo konfliktas. Du asmenys jį laikė, o trečias dūrė. A. S. pažįsta kaip ramų žmogų.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. S., nes kartu dirbo Norvegijoje. Ryte pas jį atėjo M. R. su A. S., atsinešė butelį degtinės. Jie pradėjo gerti. M. R. pradėjo miegoti ir nuėjo namo. Po to jis paskambino A. M. Atėjo A. M. ir jie toliau gėrė. Vėliau jie ėjo A. M. padėti tvarkyti automobilį. Po to A. S. staiga dingo. Ryte jis skambino A. S., tačiau telefonas buvo išjungtas. Paskambino A. S. žmonai. Ji jam papasakojo, kad A. S. yra ligoninėje. Žino, kad jį norėjo apiplėšti ir subadė. Kai A. S. buvo paleistas iš ligoninės, jis, M. R. ir A. M. ėjo jo aplankyti. Jie nenorėjo jo klausinėti, o jis pats to įvykio nelabai atsiminė. Paskui A. S. pradėjo pasakoti apie įvykį. Jis pasakojo, kad buvo su nepilnamečiais, ne viską prisimena, jie norėjo jį palydėti, paprašė duoti telefoną paskambinti. Jis davė jiems telefoną ir jie pradėjo bėgti nuo jo. Jis pasakojo, kad grūmėsi, jį badė peiliu, jis gindamasis nustūmė ranką ir pataikė į kitą berniuką, bet jo kaltės nėra. Jis ėjo ir atsidūrė prie degalinės. Neminėjo, ar buvo sutikęs kitų žmonių. Sakė, kad mergaitė su skėčiu jam daužė per galvą.

Liudytoja S. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė M. Ž. Apklausoje dalyvavo jos motina. Kai buvo apklausta, atidžiai perskaitė protokolą ir pasirašė tiek ji, tiek ir motina. Jokių pastabų nepareiškė. Frazę „atkertam duhą“ supranta, kad reikia kažką sumušti. Tarp paauglių ši frazė taip pat suprantama. Jai nekilo jokios abejonės, kad M. Ž. kažko nesupranta. Jokių nesusipratimų ar liudytojos parodymų nesuvokimo negalėjo būti. Kiek pamena, I. J. mama dalyvavo visose apklausose. Ji darė labai didelę įtaką savo dukrai, todėl kartą paprašė jos palaukti už durų. Prisimena L. J. Jis atrodė nuoširdus, norintis padėti tyrimui, pasakojo, kaip buvo, nieko nenuslėpdamas.

Liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kai dukra M. Ž. buvo apklausiama šioje byloje. Dalyvavo visose apklausose. Kelioms minutėms buvo išėjusi, kai jai paskambino telefonu. Nieko tokio, kad neteisingai būtų dukros paaiškinimai užrašyti, nepastebėjo. Tik pati M. Ž. labai pasimeta, gal nelabai supranta, ko iš jos norima. Baigus apklausą, protokolas buvo perskaitytas. Pastabų dėl protokolo turinio nei ji, nei dukra neturėjo. Prieš apklausą su M. nieko neaptarė, iš tiesų net nebuvo ką ir aptarti, nes dukros ten nebuvo. Dukra jos neklausė, ką sakyti ar nesakyti.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta V. J., M. Ž. „M.“ pažįsta. Iš matymo pažįsta teisme esančias merginas. Nieko nežino apie tą įvykį, kai buvo mirtinai sužalotas jaunuolis. Niekas į namus pas ją nebuvo atėjęs ir apie tai jai nieko nepasakojo. Su M. tik šiaip kartais susitinka, jų santykiai nepriešiški. Tikrai neprisimena tokių aplinkybių. Kieme šiaip apie tai šnekėjo, bet jai asmeniškai ne. Šnekėjo, kad tą naktį subadė peiliu. Nežino, nei kas tai padarė, nei kokiomis aplinkybėmis. Kad buvo subadytas žmogus, rašė laikraštyje, žmonės apie tai kalbėjo. Negali įvardinti, kas konkrečiai šnekėjo.

Liudytojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo pradžioje tą naktį žiūrėjo filmą per kompiuterį su ausinėmis. Net su ausinėmis išgirdo triukšmą lauke. Lauke kartais patriukšmaudavo girtuokliai, todėl ypatingai nekreipė dėmesio. Girdėjo, kad buvo triukšmas, kažkokie klyksmai, šauksmai, tačiau toliau žiūrėjo filmą. Po kiek laiko išvedė šunį į lauką. Buvo tamsu. Stovint su šuniu prie Taikos 31 namo laiptinės pamatė praeinančius du vyrus, vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis, vienas šviesia striuke, kitas tamsia. Vienas atrodo buvo su „kapišonu“, o kitas trumpai kirptais plaukais. Atkreipė į juos dėmesį, nes vyrai dairėsi aplinkui. Paskui jis susigaudė, kad jei jie pamatė ten gulintį lavoną, tai ir pradėjo dairytis aplinkui. Ar jie galėjo kažką padaryti, jis nežino. Matė balkone rūkančius jaunuolius. Galvoja, kad jie tikrai turėjo matyti, kas dedasi toje vietoje, kur buvo nusikaltimo vieta, ir tuos praeinančius žmones turėjo matyti. Su šuniu nuėjo iš kitos pusės, kur yra senelių namai. Pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Nuėjo pažiūrėti ir tada pamatė uždengtą kūną, buvo daug kraujo.

Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyveno Taikos pr. (duomenys neskelbtini) apie dvejus metus. Iš pradžių butą vienas nuomojo, o paskui kartu su E. A. Dėl įvykio, tai jis tada namie nebuvo, o kai grįžo sekmadienį matė ant šaligatvio degančias žvakutes. Iš nuogirdų sužinojo, kad ten kažkas įvyko. E. A. tada buvo namie ir sakė, kad matė kieme greitąją, policiją, bet jis nesakė, kad matė patį įvykį.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Paties įvykio nematė, tiesiog matė, kad apie 24 val., gal vėliau, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo policija. Greitosios medicininės pagalbos nematė. Kitą dieną matė susibūriavusius žmones, kurie nešė gėles, degė žvakutes. Ten, toje vietoje, kur buvo nužudytas žmogus prie šiukšlinės, tamsi vieta ir iš jo balkono nieko nesimatė. Ta vieta visiškai neapšviesta. Negirdėjo jokio triukšmo, buvo viskas ramu.

Kaltinamosios M. L., I. J, A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę neigė vis keisdamos savo pozicijas ir savo vaidmenį nusikaltime, paaiškindamos priešingai nei kaltinamasis L. J. Visos kaltinamosios tvirtino, jog jokio ketinimo ir susitarimo pagrobti A. S. telefoną nebuvo, pas L. J. ėjo ne kurstyti jį padaryti nusikaltimą, tačiau prašyti jo pagalbos, kad jis padėtų apsiginti nuo A. S. grasinimų ir priekabiavimų. Tačiau tokios kaltinamųjų M. L., I. J., A. B. versijos paneigiamos byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Visų pirma jų parodymus apie tai, jog neva jokio susitarimo pagrobti nukentėjusiojo telefoną nebuvo, akivaizdžiai paneigia kaltinamojo L. J. parodymai. Kaltinamasis dėl įvykdyto plėšimo savo kaltę pripažino visiškai ir nuosekliai bei detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Jis patvirtino, kad įvykio vakarą apie 23 val. pas jį į namus atėjo M. L. ir I. J. M. L. jam pasakė, kad kieme yra „karosas“ ir jį reikia „padaryti“. Kaltinamasis parodė, jog iš šio pasakymo jis suprato, kad yra žmogus, iš kurio galima kažką pavogti. Kalbama buvo apie telefoną. M. L. ir I. J. jam pasakė, kad bus kieme. Jis apėjo apie namą, kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai. Jam atėjus į vietą, kieme stovėjo A. B., I. J., M. L. ir A. S. Po to iš už kampo išėjo V. J. Priėjęs prie jų, jis prisistatė Sauliumi ir paprašė A. S. telefono paskambinti. Pastarajam davus telefoną jis imituodamas pokalbį pradėjo eiti į tolį. Kai A. S. pasivijęs jį pareikalavo grąžinti jo telefoną, su juo susigrūmė. Tuomet jis išsitraukė peilį ir juo smūgiavo A. S., tačiau šis pagavo jo ranką, jos nepaleido ir toliau vyko grumtynės. Pasak kaltinamojo, matydamas, kad vienas nesusitvarkys su A. S., jis į pagalbą pašaukė V. J., kuris stovėdamas jam iš dešinės taip pat grūmėsi su A. S., smūgiavo šiam. Tada priėjo merginos ir skėčiais sudavė smūgius A. S. į galvą, dėl suduotų smūgių šis paleido jo ranką ir jis pabėgo. Pabėgęs kiek toliau pamatė policijos ekipažą ir peilį išmetė į krūmus. Telefono neišmetė, nes tai buvo grobis, kurį reikėjo parduoti. Kai jis išmetė peilį, tą veiksmą merginos matė. Merginos nutarė eiti pas A. M., turėdamos tikslą parduoti telefoną. Apie tai visi (jis ir trys merginos) kalbėjo eidami pas A. M. Su A. M. bendravo laiptinėje ir visi jie buvo laiptų aikštelėje šalia vienas kito. Telefoną A. M. perdavė M. L., paprašė jį parduoti ir pasakė, kad negalima nešti į lombardą, nes jis yra vogtas.

Kaltinamojo L. J. parodymai dėl esminių 2009 m. rugsėjo 5 d. įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Be to, juos patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur kaltinamasis išsamiai nurodė nusikaltimo įvykdymo vietą ir grumtynių mechanizmą; teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G 1465/09 (03) ir KG 43/10 (03), kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo A. S. padaryti sužalojimai; akistata tarp kaltinamojo L. J. ir kaltinamosios I. J., kurios metu kaltinamasis L. J. patvirtino, kad pas jį atėjo M. L. ir I. J. M. L. jam pasakė, kad kieme yra girtas vaikinas, kuris turi telefoną ir, kadangi jos yra vienos merginos, joms reikalinga pagalba atimti jį. Kaltinamoji I. J. stovėjo šalia, viską girdėjo ir pritarė, kad yra galimybė pavogti telefoną. Taip pat akistatos metu kaltinamasis L. J. patvirtino, kad einant pas A. M. kažkas pasakė, kad telefonas yra vogtas ir telefoną paliko, kad pastarasis jį parduotų; akistata tarp kaltinamosios M. L. ir I. J., kurios metu kaltinamoji M. L. nurodė, kad buvo kalbama apie tai, kad pas A. S. yra geras telefonas ir jį galima „paimti“. Patvirtino, jog arba ji, arba kaltinamoji I. J. L. J. pasakė, kad kieme yra „karosas“, bei būnant pas A. M. kažkas pasakė, kad telefonas yra vogtas, ir telefoną paliko, kad A. M. jį parduotų; įvykio vietos apžiūros protokolas, kur papildomos apžiūros metu krūmuose tarp Paryžiaus Komunos g. 10 ir 18 namų buvo rastas užlenkiamas peilis, kurį kaltinamasis L. J. nurodė kaip turėtą Taikos pr. 33 namo kieme įvykio metu; apžiūros protokolai, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėti kaltinamųjų M. L. ir A. B. skėčiai, kuriais buvo smūgiuota nukentėjusiajam A. S., apžiūrėjus nustatyta, kad kaltinamosios M. L. sulūžęs skėčio medinis kotas, o kaltinamosios A. B. vienas skėčio stipinas sulūžęs, o dar vienas atplyšęs nuo audinio; telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys apie kaltinamųjų I. J, A. B., M. L. įeinančius ir išeinančius bei trumpuosius pranešimus, iš kurių matyti, kad kaltinamoji M. L. siuntė SMS trumpąjį pranešimą M. Ž. „Dw atkertam ta duha“. A. B. 2009-09-05 23.36 val. ir 23.40 val. rašė SMS trumpuosius pranešimus A. M., M. L. telefonu aktyviai bendravo su A. M. SMS trumpaisiais pranešimais nuo 2009-09-05 22.22 val. iki 2009-09-06 04.00 val., kiti byloje surinkti duomenys. Todėl netikėti įrodymų visetu, patvirtinančių kaltinamųjų M. L., I. J., A. B., L. J. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo nėra jokio pagrindo.

Priešingai kaltinamojo L. J. parodymams, kaltinamųjų M. L., I. J., A. B. parodymai nuolat keitėsi, apklausiamos jos nurodydavo vis skirtingas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuslėpdavo tam tikrus faktus ir pastebėtina, jog kaltinamųjų pozicijos dėl kaltės ir įvykio aplinkybių kisdavo tų pačių apklausų metu, t. y. sutapdavo laike.

Kaltinamosios M. L. parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi viso proceso metu, 2009-09-06 duodama parodymus ji siekdama apkaltinti A. S., nuslėpė tą faktą, kad įvykyje dalyvavo ir kaltinamasis L. J., nenurodė, kad jis pagrobė A. S. telefoną bei kad kartu su juo ėjo pas A. M. pagrobtą telefoną realizuoti. 2009-09-09 apklausta papildomai kaltinamoji jau papasakojo apie L. J. vaidmenį įvykyje ir įvykdytą plėšimą. Patvirtino, jog konfliktas tarp A. S. ir L. J. kilo būtent dėl telefono. 2009-07-20 įteikus pranešimą apie įtarimą, ji kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jau prie Šilutės pl. 6 kažkas pasakė, jog pas A. S. yra geras telefonas, kurį galima paimti. Ji parašė SMS trumpąjį pranešimą, namo nuėjusiai M. Ž., „atkertam tą duhą“. Būnant prie Taikos pr. 33 namo vėl priėjo A. S. Tuomet V. J. pasakė joms nueiti ir pakviesti L. J. Ji nuėjo su I. J. ir L. J. pasakė, kad kieme yra vaikinas, kuris kabinėjasi prie jų, ir kažkuri iš merginų pasakė, kad yra „karosas“. Prie jų kompanijos priėjęs L. J. paprašė A. S. telefono ir imituodamas pokalbį ėjo šalin, tačiau A. S. pasivijo ir pareikalavo grąžinti telefoną – jie susigrūmė. Prie jų prisijungė ir V. J., kuris mėgino tik juos išskirti. A. B. su I. J. skėčiais sudavė A. S., kažkas sušuko: „bėgam“, ir jie pabėgo. Sustojo prie Dailės mokyklos, kur buvo trys merginos, priėjo L. J. Šis paaiškino, kad išmetė peilį. Peilio ji nematė. Nutarė eiti pas A. M., kuriam kažkas pasakė, kad reikia parduoti telefoną, kuris yra vogtas. Gautus pinigus sutarė pasidalyti visi.

Kaltinamosios A. B. pozicija viso proceso metu keitėsi kaip ir kaltinamosios M. L. Tokią poziciją, kurią išdėstė teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji A. B. išreiškė nuo 2010-11-30, kai ji papildomai buvo apklausta kaip įtariamoji. Iki tada jos parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi taip pat viso proceso metu. 2009-09-06 kaltinamoji A. B. taip pat nieko nepaaiškino apie tai, kad įvykyje dalyvavo L. J., kad jis pagrobė telefoną bei kad visi kartu ėjo pas A. M. 2009-09-09 apklausos metu kaltinamoji jau teigė, kad M. L. su I. J. pakvietė L. J., kuris paėmė A. S. telefoną ir dėl to kilo konfliktas. Nurodė, kad pabėgę iš įvykio vietos nuėjo pas pažįstamą A. M., kuriam L. J. perdavė palaikyti A. S. telefoną. Įteikus pranešimą apie įtarimą A. B. jau kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad suprato, jog bus grobiamas telefonas, tačiau nematė, kad bus naudojamas peilis. Prie Šilutės pl. 6 namo vienu metu I. J. pasakė: „darom“, tai ji suprato kaip raginimą pagrobti iš A. S. telefoną. Kai Taikos pr. 33 namo kieme prie jų vėl priėjo A. S., V. J. jo paprašė cigarečių, o merginoms pasakė, kad jos eitų ką nors pakviesti. M. L. su I. J. išėjo. Joms grįžus atėjo L. J., kuris prisistatė Sauliumi ir A. S. paprašė telefono. Ji suprato, kad L. J. žino apie telefoną, nes A. S. tuo metu jo rankose neturėjo. Parodė apie vykusias grumtynes tarp A. S. ir L. J., o kiek vėliau ir V. J., I. J. ir jos smūgius skėčiais A. S. į galvą. Patvirtino, kad būnant pas A. M., kažkuris pasakė, kad telefonas yra vogtas.

Kaltinamosios I. J. pozicija dėl kaltės neigimo iš esmės nekito nuo įtarimo įteikimo, tačiau parodymai apie to vakaro įvykio aplinkybes tyrimo pradžioje, kaip ir kitų kaltinamųjų M. L. ir A. B. buvo nenuoseklūs. Kaltinamoji 2009-09-06 duodama parodymus taip pat nuslėpė faktą, kad įvykyje dalyvavo ir L. J., ir kad jis pagrobė telefoną. Apklausus I. J. 2009-09-07, ji jau nurodė, kad ji su M. L. buvo pas L. J., kurį pakvietė į Taikos pr. 33 namo kiemą ir kuris paėmė A. S. telefoną.

Kaltinamosios, duodamos parodymus teisiamajame posėdyje, taip pat davė analogiškus, iš dalies savo kaltę neigiančius parodymus, bandydamos suklaidinti teismą. Toks kaltinamųjų parodymų kitimas viso proceso metu, esminių įvykio aplinkybių slėpimas, jau pirmosios apklausos metu leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios davė melagingus parodymus, siekdamos nuslėpti savo prisidėjimą prie įvykdyto plėšimo. Nelogiški kaltinamųjų paaiškinimai, kad jos visos trys, sukrėstos V. J. mirties, užmiršo tą aplinkybę, kad įvykyje dalyvavo ir kaltinamasis L. J. Tai, kad kaltinamosios keisdamos parodymus ir neigdamos bet kokį prisidėjimą prie nukentėjusiojo A. S. apiplėšimo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje į joms užduodamus atitinkamus klausimus kaltinamosios neatsakydavo, visos motyvuodamos, kad įvykio aplinkybių neatsimena, be to, pateikia paaiškinimus, kurie prieštarauja objektyvioms aplinkybėms. Iš byloje esančių telekomunikacijų bendrovių pateiktų duomenų apie kaltinamųjų įeinančius ir išeinančius bei trumpuosius pranešimus, matyti, jog kaltinamoji A. B. SMS trumpuoju pranešimu nurodo: „nesvaik. Jaj ka sakyk blogaj pamenu“ (t.1., b. l. 180). Visa tai tik liudija, jog kaltinamosios siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar motyvų, kodėl kaltinamasis L. J. galėtų apkalbėti kitus kaltinamuosius, būtent kaltinamasis L. J. nuo pat pirmosios jo apklausos parodė, kad jis kartu su kaltinamosiomis grobė nukentėjusiojo A. S. telefoną, kad tik jis turėjo peilį ir kad jį panaudojo. Pareigūnams jis nurodė vietą, kur išmetė pagrindinį daiktinį įrodymą – peilį. Pastebėtina, jog kaltinamajam L. J. nurodžius, kad jis veikė bendrininkų grupe, sunkėja jo teisinė atsakomybė už padarytą nusikaltimą, todėl apkalbėti kitus kaltinamuosius jam nėra jokio pagrindo.

Taigi teisme ištirtų duomenų visuma patvirtina tai, kad neblaiviam nukentėjusiajam A. S. būnant prie Šilutės pl. 6 kartu su kaltinamosiomis, jau buvo kalbama apie nukentėjusiojo telefoną ir jo atėmimą. Tai neabejotinai patvirtina kaltinamosios I. J. pasakymas „darom“ bei kaltinamosios M. L. siųstas SMS trumpasis pranešimas M. Ž. „dw atkertam tą duhą“. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 22.22 iki 22.41 val. kaltinamoji M. L. SMS pranešimais bendrauja su A. M., tai liudija išankstinį susitarimą pagrobtą telefoną vėliau realizuoti. Kaltinamosioms ir V. J. prie Taikos pr. 33 namo vėl sutikus nukentėjusįjį A. S. būtent V. J. vėl užkalbino jį bei pasakė kaltinamosioms M. L. ir I. J. nueiti ir ką nors pakviesti. Taigi būtent kaltinamųjų sumanymas pagrobti nukentėjusiojo telefoną buvo pagrindas neiti namo, o tuo tikslu į pagalbą pasikviesti kaltinamąjį L. J. Kad kaltinamasis L. J. ėjo turėdamas tikslą pagrobti telefoną, patvirtina ir tai, jog jis apėjo apie namą, kad atrodytų, jog susitiko su merginomis atsitiktinai, priėjęs pasisveikino su visais tartum nepažinotų kaltinamųjų, prisistatė ne savo vardu ir paprašė nukentėjusiojo A. S. telefono. Kaltinamosios M. L., I. J., A. B. šalia stebi vykdomą nusikaltimą, mato, kad nukentėjusysis priešinasi L. J., kaip prie L. J. prisijungia V. J., o nepavykus įveikti A. S., A. B. su I. J. dar ir aktyviais veiksmais padeda, t. y. skėčiais smogia A. S. į galvą, dėl to pastarasis paleidžia L. J. ir I. J. sušukus „bėgam“ iš nusikaltimo vietos pabėgo. Pabėgusios kaltinamosios M. L., I. J., A. B. su L. J. susitinka parkelyje. L. J. pamatęs policijos ekipažą išmeta peilį ir nueina pas A. M. L. J. patvirtino, kad prieš grobiant telefoną jau buvo sutarta, kad telefoną reikės parduoti, todėl ir nuėjo pas A. M. Visiems matant ir girdint kaltinamasis L. J. su M. L. A. M. perduoda pagrobtą telefoną, pasako, kad jo negalima atiduoti į lombardą, nes jis vogtas. Visos šios aplinkybės rodo, kad visi kaltinamieji yra vienokiu ar kitokiu būdu prisidėję prie telefono pagrobimo.

BK 24 str. 1 d. nurodyta, jog bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Nusikaltimų padarymo metu kaltinamieji visiškai suvokė savo veikų esmę ir jų pasekmes – pasiekė tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, o pagrobus jį kartu panaudojo. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį nepriklausomai nuo jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Kaltinamasis J. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog peilį panaudojo savo iniciatyva ir išsitraukė jį tik todėl, kad nebepajėgė įveikti nukentėjusiojo A. S. Kaltinamosios taip pat parodė, jog visų grumtynių metu peilio nematė, apie prieš nukentėjusįjį panaudotą peilį sužinojo tik tuomet, kai kaltinamasis L. J. pasakė joms, pabėgusioms į parkelį, kad išmetė jį. Esant tam, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog nors nustatyta, kad kaltinamasis L. J. plėšimo metu panaudojo peilį, tačiau susitarimas panaudoti peilį nenustatytas, todėl kaltinamojo L. J. peilio panaudojimas vertintinas kaip vykdytojo ekscesas, t. y. išėjimas už susitarimo ribų, ir šis plėšimo būdas kitiems bendrininkams, t. y. I. J., A. B., M. L. pagrįstai neinkriminuotas. Todėl kaltinamojo L. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas, padarytas panaudojant peilį, o kaltinamųjų A. B., M. L., I. J. pagal BK 180 str. 1 d. kaip paprastas plėšimas.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad didžiausią dalį objektyviosios plėšimo pusės realizavo kaltinamasis L. J., jis paėmė nukentėjusiojo telefoną, vartojo smurtą ir peilį prieš jį, tačiau bendros pastangos nusikaltimui įvykdyti buvo pradėtos dar iki jo atsiradimo. Akivaizdu, jog kaltinamasis L. J. buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą kitų kaltinamųjų M. L. ir I. J., kurios jį pakvietė nurodydamos potencialią auką. Nors kaltinamosios nukentėjusiojo telefono nepaėmė, tačiau tiesiogiai stebėjo kaltinamojo L. J. nusikalstamus veiksmus ir siekdamos nusikalstamo rezultato – pagrobti telefoną bei pamačiusios, kad kaltinamasis L. J. vienas neįstengia pasipriešinti nukentėjusiajam, I. J., A. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S., sudavė jam skėčiais per galvą. Kad suduoti šių kaltinamųjų smūgiai buvo veiksmingi, patvirtina tai, kad nukentėjusysis iš karto po jų paleido kaltinamąjį L. J. ir jie iš nusikaltimo vietos pabėgo. Pabėgus visi kaltinamieji toliau tęsė bendrus nusikalstamus veiksmus pagrobtam turtui realizuoti. Tai rodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys suprato, kad bendrai sutelktomis pastangomis siekia neteisėtai užvaldyti svetimą turtą – jį pagrobti, pasirenka turto pagrobimo būdą vartojant fizinį smurtą, nusikalstamo sumanymo neatsisako ir jį tęsia. Nors kiekvieno kaltinamojo veiksmai ir buvo skirtingi, tačiau buvo reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė prielaidas kito bendrininko veiksmams. Akivaizdu, jog visi kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę plėšimo būdu pagrobti turtą, t. y. jų veiksmai buvo apjungti bendros tyčios. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, visi savo bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nusikalstamas pasekmes, todėl visi bendrininkai turi atsakyti už įvykdytą plėšimą. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamieji užvaldė nukentėjusiojo turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagrobdami nukentėjusiojo turtą plėšimo būdu, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes jie suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiojo valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatyti alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai baudžiamajai atsakomybei atsirasti - turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti, kaltininkas turi suvokti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą. Svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais anksčiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2009 m. rugsėjo mėn., naktį iš 5 į 6 dieną, vidurnaktį, laiptinėje prie savo buto, iš kaltinamosios M. L., kuri buvo kartu su kaltinamaisiais L. J., A. B. ir I. J. ir turėjo tikslą parduoti, paėmė ir iki 2009 m. rugsėjo 7 d. 8 val. naudojosi nukentėjusiajam A. S. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GT S 5230“, žinodamas, kad šis telefonas prieš kelias–keliasdešimt minučių buvo pagrobtas. Nors kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog nežinojo, kad telefonas yra pagrobtas, ir jokio prašymo parduoti telefoną nebuvo, tačiau teisiamojo posėdžio metu paskelbus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis jau parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau jeigu yra parašyta ir pasirašyta protokole, kad buvo susitarimas parduoti telefoną, tai reiškia, taip ir buvo. Be to, jo kaltę patvirtina ir kitų kaltinamųjų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog jau nuo 22.22 iki 22.41 val. kaltinamoji M. L. SMS pranešimais bendrauja su kaltinamuoju A. M., tai liudija išankstinį jų susitarimą parduoti telefoną ir pasidalyti atlygį. Taigi teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikaltimą kaltinamasis A. M. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad įgijo ir realizavo turtą, kurį jam perduoda žmogus, kuris šį turtą gavo neteisėtai, padaręs nusikaltimą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Įgyto nusikalstamu būdu turto vertė viršija 3 MGL, todėl kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 189 str. 1 d.

Ištyrus įvykio vietoje rastą peilį, kurį kaltinamasis L. J. nurodė kaip jo naudotą nusikaltimo metu, ant jo rasta nukentėjusiųjų V. J. ir A. S. kraujas. Atitinkant peilio bei nukentėjusiųjų A. S. ir V. J. sužalojimų požymiams, ši išvada leidžia kategoriškai teigti, kad tiek nukentėjusysis A. S., tiek ir nukentėjusysis V. J. buvo sužaloti kaltinamojo L. J. turėtu ir rankoje laikytu peiliu. Šią išvadą ir peilio panaudojimo intensyvumą ir juo atliktų veiksmų pobūdį patvirtina ir kompleksinis teismo medicinos kriminalistinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad neatmetama, jog V. J. krūtinės žaizda padaryta tyrimui pateiktu (L. J.) peiliu. Nukentėjusiojo A. S. drabužiuose užfiksuota: sportiniame švarkelyje – 9, marškinėliuose – 18, kelnėse ir trumpikėse po vieną durtinį – pjautinį pažeidimą. Pažeidimai padaryti plokščią geležtę turinčiu, vienašmeniu įrankiu aštriais ašmenimis, gali būti, kad tirti pateiktu peiliu. V. J. drabužių pažeidimai padaryti dviem poveikiais. Keliais poveikiais padaryti nukentėjusiojo A. S. drabužių pažeidimai, nustatyti negalima, kadangi skirtinguose sluoksniuose yra skirtingai (daugiausiai 18) pažeidimų, kurių tik 7 atitinka sužalojimus kūne. Vadinasi, keli drabužių sužalojimai padaryti nežalojant kūno.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. J. mirė nuo vieno sužalojimo, kurį kaltinamasis L. J. padarė jam įdurdamas peiliu. Be to, teismo med. ekspertas paaiškino, kad V. J. padaryta durtinė žaizda gili, nesant kitų daugybinių sužalojimų, buvo padaryta netikėtai, jam nesiginant nuo dūrio peiliu. Kas tik patvirtina, jog vykstant grumtynėms, V. J. nesigynė ir nesitikėjo gauti smūgį peiliu.