- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-397-954/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47416-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. atleistas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir byla nutraukta bei perduotas pagal laidavimą laiduotojai E. L. nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK) Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, 2022 m. gruodžio 1 d. apie 21.55 val., tarnybos metu, dirbdamas kartu su policijos pareigūnu - to paties policijos komisariato tyrėju D. S., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, iš įvykio vietos į Alytaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristačius kardomosios priemonės sąlygų ikiteisminiame tyrime nevykdantį asmenį, siekdamas šį pasyviais veiksmais nuo išlaipinimo išsisukinėjantį, tačiau nekeliantį pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui asmenį – O. B. išlaipinti iš automobilio, be teisėto pagrindo, tyčia panaudojo perteklinę ir neproporcingą tokiam tikslui pasiekti fizinę prievartą – vieną kartą kairės rankos kumščiu tyčia sudavė pastarajam į veidą. Nevykdančiam teisėtų pareigūno reikalavimų išlipti iš automobilio O. B. pasipriešinus, tai yra sudavus jam - Ž. Š. smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, grėsmei akivaizdžiai praėjus ir toliau aktyviais veiksmais nesipriešinant, jis (Ž. Š.), akivaizdžiai neproporcingai, be teisėto pagrindo, įlipęs į automobilį sudavė dešine koja smūgį į O. B. krūtinės sritį bei iškart po to smūgiavo du kartus dešinės rankos delnu į galvos sritį, iš kurių vieną kartą pataikė į nukentėjusiojo galvos sritį. Po to tęsdamas savo tyčinius veiksmus, O. B. ir toliau vengiant išlipti iš automobilio, nesant teisėto pagrindo panaudojo specialiąją policijos priemonę - ašarinį purkštuvą - purkšdamas O. B. dujas tiesiai į veidą, be to žinodamas, kad dujų poveikis tiesiogiai neigiamai paveikė O. B., kad pastarasis dėl to tapo mažiau orientuotas, jis - Ž. Š. įlipo į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kur buvo sulaikytas nukentėjusysis ir be jokio pagrindo, tyčia, akivaizdžiai siekdamas, kad asmuo pajustų skausmą, tris kartus didele jėga smūgiavo kairės rankos delnu į O. B. veido sritį. Po to, toliau siekdamas O. B. pristatyti į Alytaus AVPK laikinas sulaikymo patalpas, jį ištraukė iš automobilio ir parmetė komisariato kieme bei tęsdamas fizinį smurtą - pertekliniais, akivaizdžiai neproporcingais veiksmais tyčia vieną kartą dešine koja spyrė gulinčiam ir negalinčiam pasipriešinti O. B. į kairį šoną, po to dar ne mažiau keturis kartus į tarpkojo ar šalia jo esančias šlaunų vietas, taip bendrais tyčiniais tęstiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam O. B. odos nubrozdinimą kairiame krūtinės ląstos šone, bei sukėlė O. B. dėl panaudoto neteisėto fizinio smurto skausmą, jį viešai pažemino, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu šiuo neteisėtu tęstiniu tyčiniu viršijant įgaliojimus veikimu, nesuderinamu su policijos pareigūno darbu, jis - Ž. Š.: pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2021-05-27 įstatymo Nr. XIV-371 redakcija, galiojo iki 2022-12-22) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus bei nevykdė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas); taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (2020-05-07 įstatymo Nr. XIII-2923 redakcija, galiojo iki 2022-12-31) 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus bei nevykdė šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); taip pat nevykdė ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 punkto (2020-07-01 redakcija, galiojusi iki 2022-12-31) reikalavimų, nustatančių sąlygas, kad policijos pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti, adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečia situaciją, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo savybes; taip pat pažeidė Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 su vėlesniais pakeitimais 11 punkte ir 12 punkto ir jo papunkčiuose numatytų ašarinio purkštuvo naudojimo prieš pavojų nekeliančius asmenis, sąlygas; taip pat netinkamai atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-09-11 įsakymu Nr. 52-V-205 patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.4. punkte nustatytą pareigą pristatant į policijos įstaigą teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą. Dėl patirto fizinio skausmo, kūno sužalojimų, viešo pažeminimo, sukelto sveikatos sutrikdymo masto – žalos patyrė fizinis asmuo – nukentėjusysis O. B., tuo pačiu Ž. Š. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.
2. Apylinkės teismas atleisdamas Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nesprendė klausimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Šalies argumentai
3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį: Ž. Š., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir perduotam laiduotojos E. L. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, neskiriant užstato, paskirti baudžiamojo poveikio priemones: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, paskirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse, atėmimą 3 (trims) metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskiriant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Likusią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaskirtos jokios efektyvios baudžiamojo poveikio priemonės galinčios užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Ž. Š. padarytos apysunkės nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo ir šia apimtimi, kiek kaltininkui Nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, nepaskirtos jokios baudžiamojo poveikio priemonės, yra neteisingas, nes tokiu būdu sudaromos sąlygos ydingos teisminės praktikos formavimui, kuomet statutiniai valstybės tarnautojai viršiję savo įgaliojimus, be pagrindo jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu pavartoję perteklinį niekuo nepagrįstą fizinį smurtą, praktiškai nepatiria visiškai jokių neigiamų pasekmių, kurios juos galėtų sulaikyti ir drausminti nuo panašių ar identiškų veikų ateityje.
3.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendžiu nebuvo atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje, ar savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, t. y. jam nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri paprastai tokiais atvejais visada skiriama padarius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyriuje numatytus). Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko (Ž. Š.) asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl būtinų konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, paprastai turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Prokuroro įsitikinimu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, kuris padarė nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyriuje numatytus) vykdydamas profesinę veiklą, paprastai turėtų būti skiriama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo baudžiamojo poveikio priemonė. Tai pagrindžia gausios šia tema (BK 68² straipsnis) aukštesniųjų teismų nutartys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015, 2K- 137/2015, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Prokuroro nuomone, šiuo konkrečiu atvejui Ž. Š. parinktinas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo terminas už apysunkį nusikaltimą dėl kurio jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, galėtų būti mažesnis nei jo vidurkis.
3.3. Skundo autorius pažymi, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui be kitų baudžiamojo poveikio priemonių taip pat gali būti skiriama nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Įvertinus padarytos Ž. Š. veikos smurtinį pobūdį, taikant BK 40 straipsnį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, prokuroro nuomone, bausmės paskirtį įgyvendinti taip pat padėtų BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Atsižvelgus į tai ir įvertinus Ž. Š. asmenybę (gauna ne tik pareigūno pensiją, bet turi darbą privačiame sektoriuje, socialiai aktyvus), prokuroro nuomone, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendis, keistinas ir Ž. Š. BK 40 straipsnio pagrindu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina taip pat ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), įmokos dydis parinktinas mažesnis nei jos vidurkis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėjo, kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir tai buvo pripažinta atsakomybę švelninančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nebuvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės.
4.2. Taip pat nurodo, kad nors teismas sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių nemotyvavo, akivaizdu, kad atsižvelgė į tai, jog nusikalto vykdydamas policininko tarnybines pareigas – sulaikydamas ir pristatydamas į policijos komisariatą nusikaltėlį, kuris elgėsi agresyviai, priešino, stvėrė už tarnybinio ginklo. O. B. savo elgesiu išprovokavo perteklinius Ž. Š. prievartos veiksmus. Nepaisant to, nebuvo padaryta didelė žala.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad skunde prokuroras remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-181-788/2021, tačiau tai faktinėmis aplinkybėmis esmingai skirtinga byla.
4.4. Skundo autoriaus teigimu, prašymas jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vertintinas kaip neproporcingas ir, įvertinus nusikaltimo pavojingumą, neteisingas. Visų pirma, jis išėjo iš tarnybos policijoje ir dirba fabrike. Antra, atsižvelgiant į jo finansines galimybes, mokėti prašomą sumą jam būtų nepakeliama finansinė našta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti. Kadangi apeliacinis skundas pateiktas ne Ž. S. iniciatyva, nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu nėra ginčijamas Ž. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skundu prašoma paskirti baudžiamojo poveikio priemones: teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse, atėmimą bei 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderintos, t. y. paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.
8. Taikant BK 68¹ – 68² straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Taigi, šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas, bet galimas ir tikslingas tais atvejais, kai nepritaikius tokios priemonės kaltas asmuo gali ir ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. kai teismas įžvelgia būtinybę riboti tokio asmens galimybes užsiimti aiškiai ir tiksliai nurodyta veikla.
9. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką Ž. Š. padarė darbinės veiklos srityje, t. y. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, tarnybos metu, tačiau atleisdamas Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, apylinkės teismas nesprendė klausimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių jam skyrimo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir laikantis teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad atleidus asmenį nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės paprastai skiriamos vietoje bausmės, taip pat vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, siekiant paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją, sutinkant su prokuroro apeliacinio skundo argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonių, todėl siekiant apriboti Ž. Š. galimybę tam tikrą laikotarpį užimti analogiškas ar kitas panašias pareigas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas (BK 68² straipsnis).
10. BK 68² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. charakterizuojančius duomenis, jo smurtinių veiksmų tyčinį pobūdį, intensyvumą (pertekliniai, neproporcingi susiklosčiusiai situacijai) ir sukeltus padarinius (dėl panaudoto neteisėto fizinio smurto sukėlė nukentėjusiajam skausmą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, jį viešai pažemino, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos kaip teisėsaugos institucijos autoritetą, iškreipė jos paskirtį), taip pat tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą Ž. Š. padarė pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi, nustatomas už vidurkį mažesnis baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – treji metai šeši mėnesiai (BK 68² straipsnio 1, 2 dalys).
11. Nors Ž. Š. nurodo, kad savo noru yra pasitraukęs iš tarnybos ir šiuo metu dirba nesusijusį darbą, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra perteklinis, teisėjų kolegijos vertinimu, netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės darbinės veiklos srityje nusikaltusiam ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. Š. nėra jokių apribojimų grįžti į buvusias pareigas, kas neatitinka nei teisingumo principo, nei BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.
12. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti Ž. Š. ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio nuosprendžio 10 punkte aptartas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga, todėl ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas. Vis tik, atsižvelgusi į tai, kad Ž. Š. nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, be to, turi įsipareigojimų ir išlaikytinų asmenų (tiek nepilnamečių, tiek studijuojančių ir senyvo amžiaus), teisėjų kolegija sprendžia, kad jam skirtinas minimalus įstatymo numatytas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų dydis – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati Ž. Š. padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BK 328 straipsnio 2 dalis).
14. Ž. Š. teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo negavo jokios finansinės naudos, nepasipelnė, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ž. Š. veiksmai nebuvo vertinami BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl aplinkybė, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nesiekė ar negavo turtinės ar kitokios asmeninės naudos, šiuo atveju neturi reikšmės.
15. Pažymėtina, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Ž. Š. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 133,33 Eur (3 t., b. l. 56-58).
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam / nuteistajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau jo pareiškimas buvo susijęs su pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už Ž. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį:
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse, atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Kitą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. Š. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.