Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-11124-1028/2018 pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. K., skolininko sutuoktinė D. K., antstolis R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. gegužės 31 d. antstolis R. K. areštavo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotą skolininko sutuoktinės D. K. vardu.

Skolininkui išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma, turto arešto aktas ir skolininkas su kartu siųstu patvarkymu informuotas, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo. Minimi dokumentai skolininkui išsiųsti 2018 m. birželio 1 d. registruota pašto siunta, kuri skolininkui įteikta 2018 m. birželio 12 d.

Skolininkas, gavęs aukščiau nurodytus dokumentus, antstoliui per nustatytų 20 dienų terminą nepateikė užpildytos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka, formos.

2018 m. liepos 12 d. antstolis R. K. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo nustatyti skolininko turto dalį. Siūloma skolininkui, išieškotojui ir bendros nuosavybės turėtojui per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Patvarkyme nurodyta, kad skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklauso santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Skolininkui priklausanti nurodyto turto dalis nenustatyta.

2018 m. liepos 30 d. pareiškėjas R. K. pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko R. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. K. ir D. K. nuosavybėje ir nustatyti, kad R. K. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis visų statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Iš vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad sutuoktiniai R. K. ir D. K. vedybų (povedybinės) sutarties nėra sudarę.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad D. K. 2018 m. lapkričio 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos su atsakovu R. K. nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo (civilinė byla Nr. e2-15756-641/2018). Minėtoje byloje 2018 m. lapkričio 26 d. yra priimtas patikslintas ieškovės D. K. ieškinys atsakovui. Ieškiniu (patikslintu ieškiniu), ieškovė D. K. prašo padalinti jos ir skolininko (atsakovo) R. K. turtą, tame tarpe žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine D. K. nuosavybe. Pareiškėjas nurodytoje byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, be savarankiškų reikalavimų, kuriam suteikta teisė pateikti teismui toje byloje ir savo nuomonę dėl turto tarp sutuoktinių padalinimo ir prievolių kreditoriams nustatymo.

Dėl CPK 667straipsnio taikymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 667 straipsniu antstolis, areštavęs bendrąjį turtą, pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (šios nutarties 10-11 punktai) skolininkas per nurodytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl remiantis 2018 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas (išieškotojas) R. K. pagrįstai CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016).

Dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindų

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11124-1028/2018 atidėjo pareiškėjo R. K. prašymo dėl turto dalies nustatymo nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą, iki kol bus išspręstas D. K. ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-15756-641/2018 ir 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo R. K. prašymo dėl turto dalies nustatymo netenkino.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodydamas, kad teismas nenustatė pagrįstų bei teisėtų pagrindų pareiškėjo prašymui netenkinti. Nurodė, kad pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką, be to, tai, kad D. K. santuokos nutraukimo byloje prašo žemės sklypą pripažinti asmenine nuosavybe nereiškia, kad teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkins, ieškovė turi teisę ieškinio atsisakyti, atsakovui R. K. sutinkant ieškinį atsiimti, be to šalys gali susitaikyti, todėl tokiu atveju teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nebetektų aktualumo.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15756-641/2018 pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl santuokos su R. K. nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo (šios nutarties 15 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, jog skundžiama nutartis priimta jau esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 d.). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Kaip minėta, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos pabaiga, kaip juridinis faktas, turi reikšmę sutuoktinių turtinėms teisėms ir nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sukelia teisines pasekmes. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija akcentavo ir tai, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Kasacinis teismas išaiškino, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino iš esmės todėl, kad santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiamas turto, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą, padalinimo klausimas, taip pat prievolių tarp buvusių sutuoktinių padalinimo klausimas, todėl iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pats faktas, kad D. K. pateikė ieškinį dėl santuokos su R. K. nutraukimo, nesudarė pagrindo pareiškėjo R. K. prašymo netenkinti, tačiau kaip jau buvo minėta, esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai kitoje civilinėje byloje, klausimas dėl sutuoktinio turto dalių negali būti sprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, nustatytina, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 d.) ir kita, todėl esant konkrečiai situacijai pirmosios instancijos teismui tikslinga spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo tikslingumo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau išdėstytą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina, o turto dalies nustatymo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismui tikslinga spręsti dėl prašymo nustatyti turto dalį sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla, vertintina, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo fakto teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamo klausimo išsprendimui, sutiktina, kad santuokos nutraukimo byla nėra išnagrinėta ir nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko R. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. K. ir D. K. nuosavybėje nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.