Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. T. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 13 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. T. 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Instituciją dėl nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. teisių pažeidimo. Skunde dėl galimų vaiko teisių pažeidimų L. B.-T. šeimoje nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-174-1141/2022 buvo nutraukta jo ir L. B. – T. santuoka. Jų nepilnamečių vaikų D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B.-T.. Teismo sprendimu buvo nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Po teismo sprendimo jo buvusi sutuoktinė galimai pradėjo nuteikinėti vaikus prieš jį, trukdyti jiems bendrauti, susitikti su juo. Vaikų motina ne vieną kartą jam atvykus paimti vaikų pareikšdavo, kad dėl konkretaus bendravimo su vaikais, jis turi kreiptis ir tartis su sūnumi ir dukra. Tokį netinkamą motinos elgesį įrodo ir jų tarpusavio susirašinėjimas. Tokiais savo veiksmais vaikų mama ne tik nevykdė teismo sprendimo, kuriame nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka, tačiau savo, kaip mamos atsakomybę, dėl bendravimo su vaikais sąlygų sudarymo ir tikslių aplinkybių suderinimo perkėlė vaikams. Maža to, vaikų mama nevykdo tėvų tarpusavio bendradarbiavimo pareigos auklėjant vaikus, visiškai neinformuoja apie vaikų sveikatą, ugdymo, auklėjimo nesklandumus, jų pasiekimus moksle popamokinėje veikloje. Tokiais savo nuolat besikartojančiais veiksmais L. B.-T. nuolatinai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155, 3.170 straipsnius.

2. Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi R. T. skundas atmestas ir Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu R. T. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-927/2024 ir L. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2023 m. lapkričio 2 d. skundo motyvus ir jų neįvertino.

4.2. ANK nustatyta, kad administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 73 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu (tėvų valdžios panaudojimu), tiek neveikimu (tėvų valdžios nepanaudojimu). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta L. Š. motinos valdžios nepanaudojimą įrodanti medžiaga, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad ne motinos neveikimą ir nepanaudojimą motinos valdžios vaikų interesui bendrauti su tėvu, o tai, kad pareiškėjas pats kaltas dėl neva blogo santykio su vaikais ir situacijos, jog vaikai nenori su juo bendrauti.

4.3. Pareiškėjas į Instituciją kreipėsi tik tada, kai buvo išbandęs visas galimybes susitarti su vaikų motina dėl bendravimo su vaikais realizavimo ir noriai priėmė specialistų pagalbą, siekiant kiek galima daugiau pagerinti santykį su vaikais ir spręsti susidariusią situaciją.

4.4. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad paties pareiškėjo veiksmai buvo netinkami, kas ir lėmė neigiamą jo vaikų požiūrį bei nenorą bendrauti su tėvu, o ne L. Š. nepakankamai įdėtos pastangos. Pareiškėjas pažymi, kad jis kreipėsi pagalbos į specialistus, siekdamas pagerinti situaciją ir spręsti problemą, o ne dėl emocijų valdymo. Pastebėtina, kad L. Š., žinodama, kad vaikai nenori su juo bendrauti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesikreipė į specialistus, o pati sąmoningai atsisakė jai ir vaikams siūlytos atvejo vadybos ir specialistų pagalbos. L. Š. tiktai nesiėmė visų būtinų priemonių, leidžiančių pagerinti pareiškėjo ir vaikų bendravimą bei užtikrinti bendravimo tvarkos įgyvendinimą. Ji elgėsi priešingai vaikų interesams, leisdama jiems patiems spręsti dėl bendravimo su pareiškėju. Pareiškėjos vertinimu tokie vaikų motinos veiksmai yra ne kas kitą, o jos atsakomybės perkėlimas vaikams.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad administracinio nusižengimo teisena L. Š. netaikytina, nes situacija dėl tėvo ir vaikų bendravimo yra pasikeitusi. Pareiškėjo vertinimu, situacijos pasikeitimas nesusijęs su administracinės atsakomybės taikymu, nes situacija pagerėjo tik tada, kai pareiškėjas kreipėsi į Instituciją dėl tarpininkavimo bendraujant su vaikais.

4.6. Skunde aptariamas CK 3.155 (Tėvų valdžios turinys), 3.156 (Tėvų valdžios lygybė), 3.170 (Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant) straipsnių turinys, pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. e3K-3-247-916/2021, 3K-3-35-969/2020, kuriose akcentuojama tėvų bendradarbiavimo pareiga, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.

5. Institucijos atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

5.1. Institucijoje 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas R. T. skundas (reg. Nr. 3PR-1876) dėl nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. teisių pažeidimo. Skunde nurodyta, kad vaikų motina L. Š. po teismo sprendimo galimai pradėjo nuteikinėti vaikus prieš jį, trukdyti jiems bendrauti, susitikti su juo. Vaikų motina ne vieną kartą jam atvykus paimti vaikų pareikšdavo, kad dėl konkretaus bendravimo su vaikais, jis turi kreiptis ir tartis su sūnumi ir dukra. Tokiais savo veiksmais vaikų mama ne tik nevykdė teismo sprendimo, kuriame nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka, tačiau savo, kaip mamos atsakomybę, dėl bendravimo su vaikais sąlygų sudarymo ir tikslių aplinkybių suderinimo perkėlė vaikams.

5.2. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. A1-803 „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo“ nuostatais, pagal R. T. skundą (reg. Nr. 3PR-1876), atlikus vaikų D. T. ir I. T. situacijos vertinimą, nenustatyta vaikų apsaugos poreikio, tačiau nustatyta būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, teiktos rekomendacijas. Atliekant vaiko situacijos vertinimą buvo bendrauta tiek su vaikais D. T. ir I. T., tiek su vaikų tėvu R. T. ir motina L. Š.. Gautų duomenų pagrindu vertinant, ar L. Š. padarė tyčinius veiksmus nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. atžvilgiu, vienintelis tiesioginis duomenų šaltinis yra tėvų ir vaikų paaiškinimai, kitų objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad dėl L. Š. veiksmų buvo pažeista vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu negauta. Tėvų parodymai prieštaringi, tyrimo metu pašalinti šiuos prieštaravimus nepavyko. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2-174-1141/2022, 12 punkte nurodyta, kad visais bendravimo su vaikais atvejais tėvas turi atsižvelgti į vaikų norą ar nenorą bendrauti, vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir pan. Tėvui siūlytina kreiptis pagalbos pas kompetentingus specialistus dėl galimai prarasto (susilpnėjusio) ryšio su sūnumi D. T. atkūrimo (atstatymo).

5.3. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-802 redakcija), 4 punktu 2023 m. rugsėjo 29 d. įvertinus vaikų I. T. ir D. T. situacijas bei nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Institucija 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą ir Visuomeninę organizaciją ,,Gelbėkit vaikus”, dėl atvejo vadybininkų paskyrimo bei pagalbos suteikimo šeimai. Skyrius 2023 m. spalio 17 d. gavo Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštą, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus visą turimą informaciją bei atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimą ir nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba L. Š. ir jos vaikams D. T. ir I. T. nebus skiriama, tačiau vaikui ir (ar) šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl atvejo vadybos netaikymo L. Š. ir jos vaikams įvertinus šeimos poreikius priėmė Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras, o ne L. Š. pati atsisakė vaikams siūlomos pagalbos.

5.4. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad tarp vaikų D. T. ir I. T. motinos L. Š. ir tėvo R. T. vyko civiliniai procesai (ginčai) teisme dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių vaikams taikymo, turto padalinimo, todėl akivaizdu, kad tarp buvusių sutuoktinių santykiai priešiški.

5.5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 16 punkte įtvirtintas pagalbos viršenybės principas, kuriuo remiantis vaikui ir jo šeimai turi būti užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš valstybės prievartos priemones. Tarnybos prioritetas pagalba šeimai, todėl administracinė atsakomybė asmenims taikoma tik tada, kai padaryta veika yra pavojinga ir atitinka konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį. Tarnybos nuomone, vadovaujantis pagalbos viršenybės principu, taikyti atsakomybę dėl bendravimo tvarkos pažeidimų reikėtų, kai pažeidimai yra piktybiniai, ilgai užsitęsę, taikomos pagalbos, tarpininkavimo priemonės neveiksmingos bei pakanka surinktų duomenų inkriminuoti šį administracinį nusižengimą.

5.6. Institucijos vertinimu, patenkinus skundą ir atnaujinus įrodymų tyrimą, naujų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pažeidėjo tyčią, galimybės gauti nebus, nes įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų nėra, vaiko tėvų parodymai prieštaringi, nei tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu pašalinti šių prieštaravimų nepavyko.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. ANK 73 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualios ir CK normos, reglamentuojančios tėvų teises ir pareigas vaikams. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

8. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, o vien tik tai, kad teismo išvados neatitinka pareiškėjo lūkesčių, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skundo argumentus ir jų neįvertino.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Instituciją su skundu dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepilnamečių D. T. ir I. T. atžvilgiu. Pareiškėjas skundu prašė išnagrinėti galimus vaiko teisių pažeidimus L. Š. šeimoje.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-174-1141/2022 nutraukta L. B.-T. (dabartinė pavardė Š.) ir R. T. santuoka bei nustatyta R. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (b. l. 2–13). Iš Pareiškėjo skundo Institucijai turinio matyti, kad jis į Instituciją kreipėsi dėl to, kad L. Š. neužtikrina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-174-1141/2022 nustatytos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (b. l. 1).

11. Iš Institucijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimo matyti, kad vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, buvo atlikti D. T. ir I. T. situacijos vertinimai. 2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-3718 užfiksuotas situacijos aptarimas su I. T.. Ji nurodė, kad su tėčiu bendrauja, jis jai skambina telefonu, kartais pati jam paskambina, jeigu reikia. Kartais tėtis atvažiuoja pas juos į namus, pvz. per brolio gimtadienį atvažiavo jo pasveikinti, kalbėjosi, jis jiems abiem padovanojo dovanas, jai – suknelę, ji tiko. Kartais su tėčiu nelabai sutaria, bet dažniau – gerai. Kartais tėvelis atvažiuoja į mokyklą. Aną trečiadienį buvo šokiuose, nepakėlė telefono, jis tiesiog atvažiavo, sutrukdė jai daryti pamokas prailgintoje grupėje. Su mamyte sutaria labai gerai, su broliu irgi gerai. Kai buvo mažesnė, tėtis mušdavo jos mamą, matė ir tai prisimena iki šiol. Ir dabar dar jos tėveliai pykstasi, jos tėtis smurtauja, kviečia „policijas“, ant jos brolio rėkia telefonu, tai pati girdėjo. Ant jos kartais tėtis šaukia, jis anksčiau jos nemušdavo, gal kartais, „biški“, o brolį mušdavo (b. l. 25–29). 2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-3719 užfiksuotas situacijos aptarimas su D. T.. Iš anketos matyti, kad D. T. susitikimo metu buvo gerai nusiteikęs, mandagus, pakviestas sutiko pasikalbėti atskirai, nedalyvaujant mamai, sakė žinąs, kodėl atvyko pabendrauti. Vaikinas neslėpė, kad daug kartų kalbėtis apie „tą patį“ atsibodo. D. T. nurodė, kad kartais susitinka su savo tėvu, šį mėnesį jis buvo atvykęs vieną kartą į mokyklą ir vieną kartą pasveikino gimtadienio proga, atvažiavęs į namus. Su tėvu bendrauti nenori, jam tie pastarieji susitikimai kaip ir nieko labai nesutrukdė, bet net ir per juos spėjo susiginčyti, tėvas pats kelia toną, o jam sako „nešnekėk tokiu tonu“ ir dar pagrasina, kad nustos mokėti už jo telefoną ir mobilų internetą. Dažniau ir ilgiau su tėvu matytis tikrai nenorėtų, kartais po tėvo skambučių susijaudina, nes jie pykstasi, jam (past. tėvui) nepatinka, kad jis nenori susitikti, jis (past. tėvas) tuomet pradeda pykti ir jį tai „daveda“. Kartais spaudžiamas sutinka susitikti, bet tada jaučia įtampą. Visada jam (past. tėvui) sakė, tai ką jaučia, o t. y., kad nenori su juo bendrauti, ar kur nors važiuoti, tikrai ne. Mama nieko blogo nesako apie tėtį, nebent tada, kai vėl reikia eiti į „vaiko teises“. Šiaip jie gyvena ramų įprastą gyvenimą. Mama nenuteikinėja prieš tėvą, ji sako „daryk, kaip širdis sako“. Tiesą pasakius, jį nervina, kai tiek daug kartų tenka kalbėtis ir sakyti tą patį. Vaikinas apibendrino savo santykį su tėčiu kaip labiau neigiamą, su mama – teigiamą. Nurodė, kad nenori bendrauti ir dėl dabartinių pykčių, ir tai, ką pamena iš anksčiau – fizinį ir psichologinį smurtą. Vaikas nurodė, kad norėtų susitikti su močiute iš tėvo pusės. Taip pat nurodė, kad nenori keisti mokyklos, nes pasirinko naują mokyklą, ankstesnė jam per toli, o naujojoje viskas normaliai, susirado draugų (b. l. 19–23). Aukščiau aptartose situacijos vertinimo anketose taip pat užfiksuotas ir vaikų motinos L. Š. paaiškinimas. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu paaiškino, kad ji nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, bet pripažįsta, kad teismo sprendime numatytos tvarkos laikytis nepavyksta, nes vaikai nenori su tėvu važiuoti, o susitinka tiek, kiek nori. Anot jos, D. rytoj bus 16 metų ir ji negali nei priversti, nei uždrausti bendrauti jam su tėvu, o atsakomybės dėl bendravimo vaikams neperkelia, tačiau gerbia jų nuomonę. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, kad L. Š. nedraudžia ir netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, tačiau atsižvelgia į vaikų nuomonę ir pageidavimus.

12. Nors skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paties pareiškėjo veiksmai buvo netinkami, kas ir lėmė neigiamą jo vaikų požiūrį bei nenorą bendrauti su tėvu, o ne L. Š. nepakankamai įdėtos pastangos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo nesutikti su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis neįžvelgia. Iš aukščiau aptartų 2023 m. rugsėjo 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad I. T. nurodė, kad bendrauja su tėvu, kartais nelabai sutaria, bet dažniausiai gerai. D. T. išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, nurodė, kad jų santykiai neigiami, bendravimas su tėvu jam kelia įtampą, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu su tėvu jie susipyksta. Nenori bendrauti ir dėl dabartinių pykčių, ir dėl buvusio fizinio ir psichologinio smurto. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paties pareiškėjo veiksmai įtakoja jo nepilnamečių vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog tokį vaikų sprendimą įtakojo jų motinos L. Š. veiksmai, nenustatyta, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pareiškėjas.

13. Sutiktina su skundo argumentu, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigia, kad L. Š. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė neveikimu, nes žinodama, kad vaikai nenori su juo bendrauti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesikreipė į specialistus, o pati sąmoningai atsisakė jai ir vaikams siūlytos atvejo vadybos ir specialistų pagalbos. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo nepilnamečių vaikų motina L. Š., žinodama apie vaikų nenorą bendrauti su juo, turėjo imtis priemonių tokiai situacijai pakeisti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-174-1141/2022 (b. l. 2–13) rezoliucinėje dalyje, kurioje nustatyta pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nurodyta, kad visais bendravimo su vaikais atvejais tėvas turi atsižvelgti į vaikų norą ar nenorą bendrauti, vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir pan. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias apie pareiškėjo nepilnamečių vaikų nenorą bendrauti (nenorą dažnai bendrauti) su tėvu, konstatuotina, kad L. Š. nepanaudojo tėvų valdžios ar ją panaudojo priešingai vaiko interesams, t. y. jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

14. Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, kad į Instituciją su skundo kreipėsi tik tada, kai buvo išbandęs visas galimybes susitarti su vaikų motina dėl bendravimo su vaikais realizavimo ir noriai priėmė specialistų pagalbą, siekiant kiek galima daugiau pagerinti santykį su vaikais ir spręsti susidariusią situaciją. Priešingai pareiškėjo argumentams, 2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 3VSV-3718, 3VSV-3719 nurodyta, kad 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauta ir išnagrinėtas panašaus turinio pareiškėjo pranešimas (reg. 1VTP-2934) dėl to, kad tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, buvusi sutuoktinė neteikia informacijos apie juos, nevykdoma teisme nustatyta bendravimo tvarka ir pan. Pareiškėjui tiek paminėto kreipimosi metu, tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr. (6.1-2023-101PR-141) akcentuota, jog įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas, taip pat ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimo yra antstolio funkcija, kuris organizuoja ir užtikrina vykdymo veiksmus, esant pagrindui, kreipiasi į teismą dėl atsakomybės dėl sprendimo nevykdymo, taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pakartotinais skundais Institucijai pareiškėjas siekia, jog L. Š. būtų patraukta administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį, o ne kad būtų užtikrintas teismo sprendimu nustatytos jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos įgyvendinimas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apygardos teismas pritaria Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama