- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 1-26-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00311-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A.“ bankroto administratoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent :
V. K., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskirta bankrutavusios UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir bankroto administratoriumi, turinčiu teisę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka, jo paties, kaip UAB „A.“ direktoriaus, 2013 m. kovo 03 d. įsakymu, būdamas paskirtas UAB „A.“ įgaliotu asmeniu UAB „B.“ bankroto procese ir tokiu būdu, būdamas atsakingas už bankrutavusios UAB „B.“ bankroto administravimą, bei jam suteiktų įgaliojimų pagrindu, turėdamas teisę atstovauti šią bendrovę, veikti jos vardu, savo darbo vietoje – UAB „A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš buvusio UAB „B.“ direktoriaus G. L., 2013 m. lapkričio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 15.00 val., reikalavo duoti 150 000 Lt kyšį, o 2013 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 8.53 val. iki 9.13 val. reikalavo ir susitarė priimti 200 000 Lt kyšį už tai, kad jis, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, atliktų veiksmus, kurių pasėkoje būtų nutrauktas civilinis procesas visose civilinėse bylose, tai yra Nr. 2-1012-267/2013, Nr. 2-1178-154/2013 ir Nr. 2-9704-776/2013, kuriose bankrutavusi UAB „B.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „A.“ direktoriaus ir įgalioto asmens V. K., yra pareiškusi reikalavimus atsakovams UAB „C.“, UAB „D.“, G. L., J. L. ir L. L., tai yra, sudarytų taikos sutartį su UAB „C.“ ir UAB „D.“, atsakovais, G. L., J. L. ir L. L., šią sutartį pateiktų tvirtinti bankrutavusios UAB „B.“ kreditoriams, o pastariesiems sutikus su taikos sutarties sąlygomis, ją pateiktų tvirtinti teismui, po ko, teismui patvirtinus taikos sutartį, visos minėtos civilinės bylos būtų nutrauktos ir panaikintos teismų sprendimais minėtiems atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; po ko, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 03 d. laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 10.16 val. savo darbo vietoje – UAB „A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su G. L. priimti dalį reikalaujamo kyšio, tai yra 50 000 Lt, o tą pačią dieną apie 11.53 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje susitikęs su G. L. iš pastarojo priėmė dalį reikalaujamo kyšio, tai yra 50 000 Lt.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje parodė, kad UAB „A.“ pradėjo dirbti 2011 m. rugsėjo 26 d. Dirbo UAB „A.“ direktoriumi. 2013 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „B.“. Administratoriumi buvo paskirta UAB „A.“, įgaliotu asmeniu paskirtas jis - V. K.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai VĮ „Registrų centras“ išdavė UAB „B.“ išplėstinį išrašą su istorija, iš kurios pamatė, kad 2012 m. spalio 4 d. vietoje buvusio akcininko ir direktoriaus G. L. akcininku ir direktoriumi tapo R. Š.. R. Š. pavardė jam jau buvo žinoma, nes administravo UAB „E.“, kurioje lygiai taip pat prieš pat iškeliant bankroto bylą visos akcijos ir pareigos buvo perleistos R. Š.. Administruodamas UAB „E.“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl dokumentų slėpimo ir aplaidaus buhalterijos vedimo. Bylą tyrė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tyrimo metu nustatyta, kad tas sandoris fiktyvus, kad įmonės akcijos parduotos asocialiam asmeniui. Visa tai žinodamas jis pirmiausiai pradėjo ieškoti buvusio įmonės vadovo G. L.. Iš kreditorių gavo informaciją, jog G. L. vykdo veiklą, tik jau kitos įmonės vardu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į nurodytą įmonę sužinojo iš ten dirbusių žmonių, kad įmonė užsiima medienos perdirbimu ir malkų ruošimu. Tai buvo UAB „C.“. Iš jų gavo G. L. telefono numerį. Žinodamas tokio tipo žmones, kurie stengiasi pasislėpti nuo kreditorių, jis, apsimetęs malkų pirkėju, bandė įkalbėti G. L. susitikti dėl neva malkų pirkimo, bet to padaryti nepavyko, nes G. L. visokiais būdais vengė susitikimo. Norėjo įteikti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimo. Jis G. L. skambindavo telefonu, bet G. L. neatsiliepdavo.
2013 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambino administratorius A. S. ir sakė kad pas jį buvo atvykęs G. L. ir domėjosi juo, kaip administratoriumi, klausė ar galima su juo kalbėti visokiom temom kas liečia bankroto bylą. Tuomet jis pasakė A. S., kad tegul G. L. pats pas jį atvyksta ir kad jam jokie tarpininkai nereikalingi. 2013 m. rugpjūčio 20 d. jam paskambino pats G. L. ir sakė, jog nori susitikti. Po keleto dienų G. L. atvyko pas jį į biurą (duomenys neskelbtini). G. L. domėjosi apie bankroto bylos eigą. Jis G. L. informavo, kad pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai, dėl dokumentų praradimo, aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo. Jis kreipėsi, kad G. L. atžvilgiu būtų iškelta byla. Pokalbio metu jis G. L. informavo apie tai, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 185 125 Lt, o administravimo išlaidos apie 50 000 Lt. Pasakė, kad surado UAB „B.“ dokumentus. G. L. labai nustebo ir pasakė, kad dokumentai turėjo būti sunaikinti. G. L. pasakė, kad vadovaudamasis tais dokumentais padavė ieškinį. G. L. prieš parduodant UAB „B.“ visas akcijas ir visą turtą perleido UAB „D.“ ir liko skolingas UAB „B.“ 300 000 Lt. Pasakė, kad pateiktas ieškinys (duomenys neskelbtini) apygardos teismui dėl 300 000 Lt priteisimo iš UAB „D.“. Jo, kaip administratoriaus, pareiga yra atstovauti kreditorius. Jo pasiūlymas G. L. buvo, kad šiai dienai kreditoriniai reikalavimai 185 000 Lt, administravimo išlaidos sudarys apie 50 000 Lt ir pasakė, kad viso suma bus apie 250 000 Lt. Įvertinant tai, kad išlaidų dar gali būti ir daugiau G. L. pasakė, kad norint kalbėti apie taikos sutartį turėtų pateikti taikos sutarties projektą, kuriame būtų numatyta 250 000 Lt suma, išdėstyta grafiku per kurį G. L. skolą galėtų sumokėti. Šį taikos sutarties projektą turi apsvarstyti kreditorių susirinkimas ir patvirtinti teismas. Jis visada kalbėdamas su žmogumi tuos skaičius rašo ant lapelio. Paėmęs lapelį parašė, kad G. L. būtų aiškiau kaip tos sumos atrodo. Ten buvo parašyti skaičiai 185 000 Lt, 50 000 Lt ir 250 000 Lt. Išklausęs šią informaciją, G. L. klausė ar būtų galima kitaip išspręsti bankroto procedūrą. Paaiškino, kad kitaip niekaip negalima ir kad pagal Įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galima taikos sutartis, kurią gali pasiūlyti įmonės savininkas. UAB „B.“ akcininkas tuo metu buvo R. Š.. G. L. pasakė, kad negalės iš R. Š. gauti tokio dokumento, nes tai yra fiktyvus sandoris. Jis G. L. pasakė, kad yra ruošiamas dar vienas ieškinys visų trijų įmonių ir jų buvusių savininkų atžvilgiu, pagal actio Pauliana institutą, taikant restituciją. Todėl, kad visas turtas iškeliavo į UAB „D.“. O dvi įmonės UAB „B.“ ir UAB „C.“ buvo sužlugdytos. 2013 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas ieškinys (duomenys neskelbtini) apygardos teismui pagal actio Pauliana institutą, taikant restituciją. Buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visų trijų įmonių ir J. L., L. L. ir G. L. priklausantis turtas. 2013 m. lapkričio 19 d. su antstoliu R. K., nuvyko į (duomenys neskelbtini) dėl faktinių aplinkybių konstatavimo pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2013 m. spalio 19 d. sprendimą už akių, kuriuo UAB „B.“ buvo priteista iš UAB „C.“ 300 000 Lt. Ten esant jam paskambino G. L. ir teiravosi, ką jie daro ir kokiu pagrindu. Paaiškino, kad vykdo teismo vykdomojo rašto nurodymą. G. L. paklausė kada galėtų susitikti ir aptarti susidariusią situaciją. Po kelių dienų, mano, kad 2013 m. lapkričio 21 d. G. L. jam paskambino ir susitarė, kad G. L. atvyks į jo biurą. Susitikimas įvyko pirmoje dienos pusėje. G. L. klausinėjo ką galima padaryti šioje situacijoje, teigė kad jis žlugdo jo verslą ir prašė nesiimti jokių priemonių jo atžvilgiu, nes artėja jo gimtadienis ir jis su šeima išvyksta švęsti gimtadienio. Kai grįš kalbės kaip tą klausimą galima spręst. Pokalbio metu pasiūlė G. L. iš visų kreditorių išpirkti visus kreditorinius reikalavimus ir tuomet padengus administravimo išlaidas, bankroto bylą būtų galima užbaigti taikos sutartimi. Pokalbio metu sumos nebuvo rašomos, o buvo kalbama apie galimybę sudaryti taikos sutartį. Pasiūlė ir kitą variantą, įnešti pinigus į UAB „B.“ sąskaitą ir bylą užbaigti taikos sutartimi. Sakė, kad galima sudaryti ir mokėjimo grafiką. Kai bus pabaigtas mokėjimas, tada viskas ir išsispręs. Siūlė G. L. pasikonsultuoti ir su advokatais. Paminėjo kas vyksta baudžiamojoje byloje, ir jis niekuo padėti negali. Kalbėjo apie tai, kad G. L. gresia baudžiamoji atsakomybė už fiktyvų įmonės pardavimą, dokumentų praradimą ir turto iššvaistymą. G. L. duoti parodymai apklausos metu, kad jis G. L. sakė, jog gali jam pareikšti ieškinius 900000 Lt sumai, neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Įmonės kreditoriniai reikalavimai sudaro 185 125 Lt, todėl nerealu, kad administratorius savo iniciatyva, kažkokiu mistiniu būdu gali juos padidinti. Duodamas parodymus G. L. teigė, kad UAB „D.“ priklausė sandėliai, mediena, t. y. taip pat neatitinka tikrovės, nes pastatai ir mediena priklauso UAB „C.“. 2013 m. lapkričio 26 d. apie 9 val. G. L. vėl atvyko pas jį į biurą, greičiausia buvo susitarę, jog atvyks. G. L. atvykus, pastebėjo, kad jis užsidėjęs kažkokius keistus akinius, nors anksčiau jis jo su akiniais nematė. Jo veiksmai ir jo buvimas buvo nenatūralus. Pokalbio metu G. L. skundėsi, kad jis jį užspaudė ir, kad nežino kaip jam toliau elgtis. Pabandė apibūdinti susidariusią situaciją ir informuoti G. L. apie tai kas galėtų būti jei nutartys teisminėse bylose būtų priimtos ne G. L. naudai. Pokalbio metu kalbėjo apie pinigus. Kalbėjo apie pinigų sumas, kurios galbūt būtų sumokėtos jam – V. K.. Jis buvo parašęs ant lapelio 200 000 Lt ir 250 000 Lt, G. L. bandė aiškintis. 200 000 Lt tai yra pirma eilė pinigų, kuriuos G. L. turėjo sumokėti iki Naujųjų metų į UAB „B.“ sąskaitą. O likutį 50 000 Lt G. L. gali mokėti iki 2014 m. gegužės mėnesio, taip jie tarėsi. 250 000 Lt tai galutinė suma, kurią G. L. turėjo sumokėti iki 2014 m. gegužės mėnesio. Jam kilo dvejonės, dėl ko G. L. tai daro. Negalėjo suprasti tokio G. L. elgesio, bandė užduoti klausimą, o ką G. L. tuo nori pasakyti. Iš G. L. keisto elgesio suprato, kad jam yra siūlomas kyšis. Viduje jam kilo dvejonės, buvo neramu. Tikėjosi, kad G. L. įrašinėja pokalbį. Jam neliko nieko daugiau kaip tik pabandyti įsitraukti į G. L. pradėtą žaidimą, nes kalbėti apie bankroto bylą jau nebebuvo prasmės. Nesuprasdamas iki galo to kas vyksta savo abejones grindė tuo, kad tai greičiausiai bandymas jį papirkti, bet tuo pačiu ir leido G. L. suprasti, kad jo kėslai jam yra suprantami ir žinomi. Visą pokalbio laiką žiūrėjo G. L. į akis ir bandė suprasti dėl ko jis taip elgiasi. Jam buvo neramu dėl tokios įvykių eigos, o kartu ir įdomu, kaip G. L. elgsis toliau. Pokalbio pabaigoje susitarė dėl sekančio susitikimo gruodžio 3 dieną. Jų pokalbis baigėsi niekuo. Sekantis susitikimas įvyko 2013 m. gruodžio 3 d. apie 10 val. Prieš tai iš vakaro G. L. jam paskambino ir pasakė, kad grįžo iš kelionės ir pasiruošė tęsti pokalbį. G. L. atvykus į biurą, pastebėjo, kad jis užsidėjęs tuos pačius keistus akinius, kad koja buvo sugipsuota, bet G. L. ėjo be ramentų. Paklausus kas atsitiko jo kojai, G. L. pasakė, kad žaisdamas krepšinį išsisuko ir, kad šiandien eis pas gydytoją, kuriam duos 50 Lt, kad priimtų be eilės. Pokalbis vyko išimtinai apie pinigus. Apie bankroto bylą nieko nekalbėjo. Pokalbio metu G. L. vis kartojo, kad pinigai yra skiriami jam, sakydavo čia pinigai tau. Kadangi jo manymu konstruktyvaus pokalbio apie UAB „B.“ įsiskolinimo kreditoriams būti nebegalėjo, jo abejonės dėl G. L. veiksmų lyg ir pasitvirtino, todėl nutarė žaisti pagal G. L. scenarijų. Kalbėjo apie pinigų perdavimą jam. Bandė kalbėti apie galimybes nutraukti bylas iškeltas visoms įmonėms - UAB „B.“, UAB „D.“ , UAB „C.“ ir G. L. asmeniškai, aiškino apie bankroto bylos pabaigą, apie tai kaip G. L. turėtų pervesti pinigus į UAB „B.“ sąskaitą. Kalbėjo apie tai, kad taikos sutartį gali pasirašyti tik įmonės vadovas, arba įgaliotas jo asmuo. G. L. sakė, kad visų trijų įmonių vadovai ne jo žmonės ir, kad gauti jų parašus bus sudėtinga. Pokalbio metu, sakė G. L., kad jeigu jie išsprendžia pinigų mokėjimo klausimą UAB „B.“ iki Naujų metų, jis sustabdo tolimesnius išieškojimus. Tuomet G. L. pasakė, kad gali šiandien sumokėti 50 000 Lt. Kadangi jau buvo nutaręs pasiduoti G. L. pradėtam žaidimui, tai sutiko, paimti iš jo tuos 50 000 Lt. Sutiko, kad G. L. perduos jam pinigus, tik viduje pamąstė jeigu G. L. pinigus atneš ir padės ant stalo, bus traktuojama kaip kyšio davimas ir tai jam nedrąsu buvo daryti. Nes jam niekas gyvenime nėra taip daręs, siūlęs, todėl jie sutarė, kad pinigus jam perduos „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro kieme 12 val. „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko todėl, kad norėjo, jog jų susitikimas vyktų atviroje vietoje, kur filmuoja kameros, kad esant reikalui būtų galima pasinaudoti vaizdo įrašais. Paprašė sūnaus, kad apie 12 val. nuvežtų į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Dėl ko reikia nuvežti, su sūnumi nekalbėjo. Važiuojant paimti pinigus, netikėjo, kad pinigai bus. Važiuodamas žinojo, kad važiuoja imti kyšį. Nebuvo garantuotas, kad kyšis bus duotas. Prie santechnikos skyriaus stovėjo G. L. automobilis, priešais jį stovėjo automobilis su pakeltu kapotu aplink jį vaikščiojo jam matytas žmogus, užsidėjęs darbinį kombinezoną su užrašu „VST“. Prieš tai buvo iškviestas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir tas pats žmogus buvo paėmęs iš jo dokumentus. Ir tada jam viduje atsirado abejonės, kodėl tas žmogus vaikšto aplink G. L. automobilį. Paskambino G. L. ir pasakė atvažiuoti į kitą pastato pusę. Po kelių minučių G. L. jam perskambino ir pasakė, kad neužsiveda jo automobilis. Tuomet sutarė, kad G. L. pėsčias ten ateis. Atėjęs G. L. iš vidinės striukės kišenės išsitraukė polietileninį paketą su pinigais ir padavė jam. Paketą įsidėjo į palto kišenę, pinigų neskaičiavo, vizualiai galėjo būti 50 000 Lt. Kai įsidėjo pinigus į kišenę kilo mintis, kad gali G. L. parduot. Kai gavo pinigus suprato, kad gavo kyšį. Pinigus būtų vežęs atiduoti į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Galvojo, kad įrodymus turi, kad yra ant pinigų, ant paketo pirštų antspaudai. Privažiavus pastato galą, prie automobilio pribėgo du žmonės ir puolė ant automobilio. Sūnus buvo už vairo, jis pristabdė automobilį ir vėl pajudėjo į priekį. Nesuprato kas vyksta. Tuomet iš kažkur pribėgo daugiau žmonių, atidarė automobilio dureles pradėjo šaukti, kad tai Specialiųjų tyrimų tarnybos operacija, išvilko iš automobilio parvertė ant žemės, vienas kojomis užlipo ant nugaros ir uždėjo antrankius. Nei jis, nei sūnus sulaikomi nesipriešino.
Liudytojas G. L. teismo posėdyje parodė, kad iki 2013 m. rudens buvo UAB „B.“, kuri buvo įkurta 2006 metais, direktoriumi. Po to akcijas pardavė. Kaltinamasis V. K. 2013 m. pavasarį ilgai jo ieškojo, siuntė laiškus. Laiškus siuntė į UAB „B.“, jis laiškų turinio neskaitė, jų iš pašto nepaimdavo. Į laiškus nereaguodavo. Tuo metu jis dirbo kitoje įmonėje - UAB „D.“. Būdavo, kad jam kaltinamasis V. K. skambindavo, suprato, kad jis nori iš jo ką tai pirkti, kaltinamasis domėjosi malkomis. Kaltinamajam V. K. pasiskambino ir pas jį nuvyko 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje. Pokalbis vyko apie tai, kad UAB „B.“ iškelta bankroto byla ir, kad jis, kaip buvęs įmonės direktorius, turės atsakyti. Kaltinamasis V. K. jam davė dokumentus, kurie buvo susiję su bankroto byla. Pokalbio turinio nepamena. Po pokalbio išėjo ir ramiai dirbo savo darbus. 2013 m. lapkričio mėnesį jam paskambino UAB „D.“ darbuotojas ir pasakė, kad atvyko žmones nieko nepranešę ir matuoja medieną. Vėliau prisistatė, tai buvo bankroto administratorius, antstoliai. Tada jis paskambino kaltinamajam V. K. ir paklausė, kas čia vyksta. Atsakė, kad tu nesirodai, tad jie ėmėsi veiksmų. Tada sutarė, kad susitiks pas kaltinamąjį V. K.. Tai buvo 2013 m. lapkričio 15 d. po pietų. V. K. susirado pats, A. S. neskambino, jis pas jį buvo. Buvo pasiteirauti kaip vyksta bankroto procedūros ir paklausė, kokia V. K. firma. Jam A. S. pasakė, kad tai arši firma. A. S. neprašė suvesti su kaltinamuoju V. K..
Po to dar kartą nuvyko į kaltinamojo V. K. darbovietę, tai buvo ryte. Darbovietėje buvo mergina, tačiau su ja nebendravo. Su kaltinamuoju V. K. pokalbis vyko jo kabinete prie stalo. Kaltinamasis V. K. jam išdėstė savo poziciją, kad UAB „B.“ yra skolinga, kad yra du sprendimai, kad jam už 900 000 Lt pareikš pretenzijas ir jis turės atsakyti. Kalbėjo apie blogiausius sprendimus, kad areštuos UAB „D.“ turtą. Tą dieną įmonės turtas galėjo būti apie pusantro milijono litų vertės. Jis buvo UAB „D.“ savininkas. Kaltinamasis V. K. pasakė, kad galimi ir kiti variantai, kad galima sumažinti kreditorių sąrašą. Buvo duodama suprasti, tai yra buvo parašyta ant popieriuko 150 000 ir paaiškinta, jeigu jis jam perduos tokią sumą, administratorius gali sumažinti kreditorius. Ir pasakė, kad kažkokią sumą, dar turės sumokėti į UAB „B.“ kasą oficialiai 150 000 Lt. Sumą neįvardijo žodžiu, bet parašė ant lapelio 150 000 Lt. Pirma 150 000 Lt turės įnešti bankroto administratoriui, po to kaltinamajam V. K. 150 000 Lt. Suprato, kad tą sumą - 150 000 Lt gali paduoti dalimis. Kaltinamasis V. K. pasakė: „aš kreditorius užgesinsiu“, nors jie yra aršūs. Tokių pinigų ir neturėjo ir nesijautė, kad ką nors tokio būtų padaręs, kad kaltinamajam V. K. turėtų mokėti tokius pinigus. Kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą - tai buvo 2013 m. lapkričio 21 d., parašė pareiškimą. Lapkričio pabaigoje paskambino V. K., pasakė, kad gali susitikti ir jis yra pasiruošęs. Tačiau susitiko gruodžio pradžioje pas kaltinamąjį V. K. kabinete, kur buvo deramasi. Tą dieną kaltinamasis V. K. parašė jau ant lapelio ne 150 000 , o 250 000, paklausus, kodėl taip kyla kainos, pasakė, kad kaina nekyla ir, kad praeitą kartą suma nebuvo mažesnė. Sutarė, kad susiskambins, nes reikia dar pagalvoti. Kaltinamajam V. K. paskambino, bet tai buvo su Specialiųjų tyrimų tarnybos žinia. Susitarė susitikti kaip ir visada pas kaltinamąjį V. K. kabinete, pasakė, kad yra pasiruošęs. Kaltinamasis V. K. pasakė „tu negalvok, kabinete man pinigų neperduosi“. Paklausus kur jam tuos pinigus dėti kaltinamasis pasakė, kad pagalvos, paskambins ir pasakys. Kaltinamasis po pusvalandžio paskambino ir liepė atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Turėjo 50 000 Lt. Tai buvo jo asmeniniai pinigai, pareigūnai buvo sužymėję numerius. Nuvažiavęs laukė kaltinamojo V. K., kuris jam paskambino ir pasakė ateiti iš kitos pastato pusės. Ten jie ir susitiko, jis kaltinamajam V. K. padavė pinigus, dar paklausė „ar skaičiuosi“ pasakė, kad neskaičiuos ir paklausė, kada kita dalis pinigų. Pinigus įsidėjo į striukės kišenę.
Kai buvo surašinėjamas turtas, ir kai po to su kaltinamuoju V. K. susitiko, tada buvo užrašomos sumos. Kai buvo rašinėjamos sumos 150 000 Lt, 250 000 Lt, su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais susitikęs nebuvo. Kai antrą kartą nurodė sumas, tada jis jau susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais. Su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais pradėjo bendrauti lapkričio mėnesio viduryje. Su kaltinamuoju V. K. buvo susitikęs jau rugpjūčio mėnesį, o su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais tik lapkričio mėnesį.
Jam buvo daromas spaudimas dėl šios bylos, prieš pirmą posėdį, birželio mėnesį. Pas jį į namus atvažiavo žmogus, jo namuose nebuvo. Žmogui, kuris pas jį tvarkė kiemą, paliko telefono numerį. Paskambinus tam žmogui, jis pasakė, kad reikia pakalbėti ir liepė atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Susitikus tas vyriškis pasakė, kad reikėtų žmogui padėti, ištraukė kompiuteriu rašytą lapelį ir nurodė ką jis turėtų kalbėti teisme. Grasinimų nebuvo, bet buvo geranoriškai pasiūlyta, ką turėtų sakyti.
Liudytoja S. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis V. K. jos darbdavys, ji bankroto administratoriaus padėjėja. 2013 m. rudenį kaltinamasis V. K. buvo UAB „A.“ vadovu. Ji ruošdavo dokumentus, darydavo bankrutuojančių įmonių analizę, atlikdavo techninį darbą. G. L. pažįsta iš matymo. UAB „A.“ patalpose G. L. yra mačiusi, kiek pamena, tris kartus, kai vyko UAB „B.“ bankroto byla. Kai pas kaltinamąjį V. K. ateidavo G. L., ji iš kabineto išeidavo ir jų pokalbių negirdėdavo. Pokalbiai tarp jų vykdavo apie valandą laiko. Jai su G. L. bendrauti neteko, kiek tai susiję su UAB „ B.“ bankrotu ir jos įsiskolinimu neatsimena. Su tos įmonės bankrotu dirbama siųsdavo laiškus debitoriams, kreditoriams. G. L. ieškojo, nes buvo keli adresai ir nepavykdavo įteikti laiškų. G. L. buvęs įmonės UAB „B.“ direktorius ir akcininkas.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis V. K. pažįstamas kaip kolega. 2013 m. teko su juo bendrauti tiek, kad kartu vykdavo į seminarus. G. L. yra matęs vieną kartą. Jis pas jį buvo užėjęs nuo kažkokio pažįstamo ir pasisakė, kad jam iškelta bankroto byla. Pasakė, kad nieko nepadės ir reikia kreipkis į administratorių. G. L. davė kaltinamojo V. K. telefoną. Tuo jų pažintis ir baigėsi. Apie kaltinamojo V. K. ir G. L. bendravimą nieko nežino. G. L. jo neprašė tarpininkauti su kaltinamuoju V. K..
Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju V. K. yra kolegos, dirbo vienoje įmonėje UAB „A.“. G. L. iš vis nepažįsta. Apie kaltinamojo V. K. ir G. L. bendravimą jam žinoma tiek, kiek buvo rašyta spaudoje. Po kaltinamojo V. K. sulaikymo, buvo paskirtas tos įmonės direktoriumi, vėliau buvo paskirtas bankroto įgaliotu asmeniu nuo gruodžio 4 d. iki liepos 1 d., kadangi bankroto klausimai nebuvo išspręsti, tai buvo pristabdyta bankroto byla. Šiuo metu UAB „B.“ bankroto byla vyksta.
2013-12-05 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole (1 t., 102-103 b. l.), užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 5 d. buvo išreikalauti iš UAB „A.“ dokumentai.
2014-01-02 dokumentų, dokumentų apžiūros protokole su priedais (1 t., 116-134, b. l.) užfiksuota, kad 2013 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „B.“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „A.“.
2014-02-05 daiktų dokumentų pateikimo protokole (1 t., 51-52 b. l.) užfiksuota, kad liudytojas G. L. savo iniciatyva pateikė 2013-03-03 įsakymo dėl įgalioto asmens paskyrimo kopiją (1 t., 53 b. l.), kuriuo bankroto administratoriumi paskirta UAB „A.“, o įgaliotu asmeniu paskirtas V. K..
2013-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole su priedais (1 t., 135-136 b. l.) užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu V. K. nušalinamas nuo UAB „A.“ direktoriaus pareigų.
2013-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 50 b. l.) užfiksuota, kad liudytojas G. L. savo iniciatyva pateikė pinigus – 50 000 Lt: 54 kupiūros po 500 Lt, 114 kupiūrų po 200 Lt, 2 kupiūros po 100 Lt., ir 2013-12-02 apžiūrėtų pinigų protokole (1 t., 54-56 b. l.) užfiksuoti kupiūrų numeriai ir serijos (protokolo priedai – 1 t., 57-100 b. l.).
2013-12-03 pinigų priėmimo-perdavimo akte (1 t., 137-140 b. l.) užfiksuota, kad G. L. perduodami 50 000 Lt, kurių serijos ir numeriai buvo aprašyti.
2013-11-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje (2 t., 64-65, b. l.), užfiksuota, kad leidžiama G. L. naudoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
2013-11-28, 2013-12-03 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose (2 t., 67-81 b. l.) užfiksuoti V. K. veiksmai reikalaujant ir priimant kyšį bei kompaktinės plokštelės Nr. CD-5-132-13, CD-5-134-13, CD-5-135-13.
2014-01-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole (2 t., 82-85, b. l.) užfiksuoti V. K. telefoniniai pokalbiai ir kompaktinė plokštelė Nr. CD-5-001-14 su reikšmingais V. K. telefoniniais pokalbiais.
2013-12-03 V. K. asmens kratos protokole (1 t., 141-144 b. l.) užfiksuota, kad kratos metu pas V. K. palto vidinėje kišenėje rasti ir paimti 50 000 Lt, gauti iš G. L..
2013-12-11 pinigų, rastų kratos metu pas V. K. apžiūros protokole (1 t., 145-147 b. l.) užfiksuota, kad kratos metu pas V. K. rastų pinigų serijos ir numeriai sutampa su G. L. jam perduotų pinigų serijomis ir numeriais (protokolo priedai – pinigų kupiūrų kopijos (1 t., 148-191 b. l.).
2014-01-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 145-147 b. l.) nustatyta, kad V. K. užrašė ant lapelio ir G. L. parodė šiuos skaičius: „250 000“ ir „200 000“. Priedas prie išvados – optinė laikmena Nr. (duomenys neskelbtini).
2014-02-03 dokumentų apžiūros protokole su priedais (2 t., 7-16 b. l.), kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2013-08-20 (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje gautas V. K. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą G. L. atžvilgiu. V. K. informuojamas, kad ikiteisminis tyrimas jau yra pradėtas 2012 m. lapkričio 30 d.
2014-02-04 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pateiktuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. 2-543-776/2014, kurioje ieškovas yra BUAB „B.“, o atsakovai UAB „C.“ ir UAB „D.“ (2 t., 19-28 b. l.) užfiksuota, kad V. K., veikdamas UAB „B.“ naudai, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su 66 200 Lt ieškiniu, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuojami ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui UAB „D.“ perleisti nekilnojamieji objektai – daržinės. Ieškinyje nurodyta, kad G. L. ir jo šeimos nariai atliko fiktyvius sandorius. Taip pat nurodyta, kad atsakovai turi galimybę sudaryti taikos sutartį. Teismas 2013 m. lapkričio 28 d. ieškinį patenkino ir areštavo ieškinyje nurodytus objektus.
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-04 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pateiktuose dokumentuose (2 t., 30-46 b. l.) užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. V. K. kreipėsi su ieškiniu dėl 765 591,80 Lt sumos priteisimo iš UAB „C.“. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1012-267/2013 ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „C.“ 366 757,55 Lt.
Šalies argumentai
2014-02-04 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pateiktuose dokumentuose (2 t., 30-46 b. l.) užfiksuota, kad 2013 m. spalio 23 d. V. K. kreipėsi į teismą su 300 000 Lt ieškiniu. Atsakovai – UAB „C.“, UAB „D.“, G. L., J. L., L. L.. Nurodyta, kad atsakovai turi galimybę sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.
Kyšininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia gauti naudos, t. y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus. Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) pažada jį priimti; 3) susitaria jį priimti; 4) reikalauja jį duoti; 5) provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl kyšininkavimas laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo; 2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai; 3) gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; 4) kyšio davėjas irgi supranta, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai; 5) tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Taigi, kaltininkas suvokia iš esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyšininkavimo sudėties požymius.
Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi kyšininkavimo objektyvieji požymiai – reikalavimas arba provokavimas duoti kyšį – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-153/2008, 2K-507/2008, 2K-535/2008, 2K-89/2009, 2K-566/2014). Kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu, ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi UAB „B.“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi buvo paskirta UAB „A.“, įgaliotu asmeniu paskirtas kaltinamasis V. K.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai VĮ „Registrų centras“ išdavė UAB „B.“ išplėstinį išrašą su istorija, iš kurios kaltinamasis V. K. pamato, kad 2012 m. spalio 4 d. vietoje buvusio akcininko ir direktoriaus G. L. akcininku ir direktoriumi tapo R. Š.. Kaltinamasis V. K. žino, kad R. Š. negalėjo būti UAB „B.“ direktoriumi, nes jam administruojant UAB „E.“, kurioje lygiai taip pat prieš pat iškeliant bankroto bylą visos akcijos ir pareigos buvo perleistos R. Š.. Administruodamas UAB „E.“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl dokumentų slėpimo ir aplaidaus buhalterijos vedimo. Bylą tyrė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tyrimo metu nustatyta, kad tas sandoris fiktyvus, kad įmonės akcijos parduotos asocialiam asmeniui. Visa tai žinodamas kaltinamasis V. K. pradėjo ieškoti buvusio įmonės vadovo G. L., kuris bankroto bylos iškėlimo metu niekaip nesusijęs su bankrutuojančia UAB „B.“, siunčia jam laiškus, tačiau atsakymo negauna. Sužinojęs, kad G. L. dirba UAB „D.“ ir iš ten dirbusių žmonių, gavęs G. L. telefono numerį, jam skambina, apsimetęs malkų pirkėju, bando įkalbėti G. L. susitikti dėl, neva, malkų pirkimo, bet to padaryti nepavyko, nes G. L. vengė susitikimo.
2013 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamasis V. K., savo biure, (duomenys neskelbtini), susitinka su G. L., kalbasi apie bankroto bylos eigą. Kaltinamasis V. K. G. L. informavo, kad pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai dėl dokumentų praradimo, aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, kreipėsi, kad G. L. atžvilgiu būtų iškelta baudžiamoji byla. G. L. žino, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla jau iškelta ir ne kaltinamojo V. K. iniciatyva. 2014-02-03 dokumentų apžiūros protokole su priedais (2 t., 7-16 b. l.) užfiksuota, kad 2013-08-20 (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje gautas V. K. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą G. L. atžvilgiu. V. K. informuojamas, kad ikiteisminis tyrimas jau pradėtas 2012 m. lapkričio 30 d. G. L. dokumentų, susijusių su UAB „B.“ bankroto byla neima. G. L. po pokalbio, kontaktų su kaltinamuoju V. K. neieško.
Kaltinamasis V. K. tuo metu imasi aktyvių veiksmų G. L. ir jo artimųjų atžvilgiu, kaip bankrutuojančios UAB „B.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. su ieškiniu kreipiasi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą dėl skolos, palūkanų (ieškinio suma 765 591,80 Lt) priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovu ieškinyje nurodo UAB „C.“ (2 t., 31-33 b. l.). 2013 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš atsakovo 366 757,55 Lt skolos ir palūkanų, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t., 34-36 b. l.). Kaltinamasis V. K., kaip bankrutuojančios UAB „B.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstovas 2013 m. spalio 23 d. su ieškiniu actio Pauliana kreipiasi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo (ieškinio suma 300 000 Lt), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovais ieškinyje nurodo UAB „C.“, UAB „D.“, G. L., J. L., L. L. ( 2 t., 37-46 b. l.). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas sutiktų apsvarstyti atsakovų pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo.
2013 m. lapkričio mėnesį kaltinamasis V. K., kartu su antstoliu, vyksta į UAB „C.“, kur apžiūri bendrovės turtą. G. L. telefonu paskambina kaltinamajam V. K. ir susitaria susitikti. G. L. su kaltinamuoju V. K., pastarojo darbo kabinete, susitinka 2013 m. lapkričio 19 d. Pokalbio metu kaltinamasis V. K. G. L. pasako, kad jis kaip bankrutuojančios UAB „B.“ administratorius teismui pateikė ieškinius, G. L., jo artimiesiems ir jų vadovaujamoms įmonėms pareiškė ieškinius 900 000 Lt sumai, areštuos turtą, tačiau galima ginčą išspręsti sudarant taikos sutartį, ant lapelio užrašo skaičius 150 000 ir 250 000 ir paaiškina, kad 250 000 Lt reikia įnešti į bankrutuojančios UAB „B.“ sąskaitą, o 150 000 Lt perduoti jam asmeniškai. Įspėja, kad jeigu G. L. bandys bylinėtis teisme, tai užtruks kelis metus, reikės išleisti daug pinigų advokatams, o galutinis rezultatas bus toks kokio jis nori. G. L. supranta, kad kaltinamasis V. K. reikalauja kyšio ir 2012 m. lapkričio 21 d. kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnus. Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. K., savo veiksmais sukėlęs G. L. ir jo artimiesiems turtinius nepatogumus, reikalauja iš G. L. kyšio, kad visus šiuos nepatogumus išspręstų sudarant taikos sutartį, „užgesinant kreditorius“ nors tai padaryti kaip bankrutuojančios įmonės administratorius gali išspręsti ir atlikdamas tiesiogines savo pareigas. Ir nors nenustatyta, kad kaltinamasis V. K. tiesiogiai būtų reikalavęs kyšio, tačiau savo veiksmais rodė, kad neperdavus jam pinigų, G. L. kils daug problemų. Teismas atmeta kaltinamojo V. K. parodymus, kad iš G. L. prašoma suma buvo darbo užmokestis. Tai, kad kaltinamasis V. K. reikalavo kyšio, o ne atlygio už atliktą darbą, patvirtina ir pinigų perdavimo aplinkybės. Iš kaltinamojo V. K., liudytojo G. L. parodymų, sekimo protokoluose užfiksuotų pokalbių išklotinių matyti, kad buvo tariamasi pinigus perduoti grynaisiais, asmeniškai kaltinamajam V. K., o ne oficialiai kreditorių vardu pervesti į teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „A.“ sąskaitą.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2013 m. lapkričio 21 d. (1 t., 4 b. l.) pagal G. L. pareiškimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriame jis nurodė, kad V. K. reikalauja 150 000 Lt kyšio, žadėdamas sutvarkyti įmonės bankroto procedūras. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2013 m. lapkričio 25 d., G. L. buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodė susitikimo su V. K. aplinkybes, atskleidė pokalbių su juo turinį. Remiantis šiais duomenimis buvo priimti sprendimai taikyti nusikalstamos veikos įmitavimo modelį (toliau – NVIV). (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 25 d. prašymu buvo priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria leista G. L. nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d. panaudoti šiuos nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turinčius nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 3 dalies, požymius (papirkimas); susitikti su UAB „A.“ bankroto administratoriumi V. K. arba jo bendrininkais, bei naudoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnų pateiktas pinigines lėšas – iki 150 000 Lt, vaizdo ar garso įrašymo, filmavimo techniką fiksuojant V. K. ir (ar) kitų su juo bendrininkaujančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu; bendraujant su V. K. betarpiškai ar per galimus bendrininkus pažadėti ar susitarti duoti, arba (ir) duoti reikalaujamą iki 150 000 Lt dydžio kyšį (BPK 159 straipsnis).
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 25 d. prašymu buvo priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria leista G. L. nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d.: taikyti V. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą; paskirti ir vykdyti V. K., slaptą sekimą, leisti slapto sekimo metu daryti vaizdo ar garso įrašą, filmuoti; leisti Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams D. G. ir J. K. atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tai yra slapta naudoti vaizdo ar garso, filmavimo priemones, kontroliuojant ar fiksuojant su tiriamais nusikaltimais susijusių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (išskyrus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę) (BPK 160 straipsnis).
Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. K., reikalaudamas kyšio, G. L. siūlė padaryti BK 227 straipsnyje numatytą veiką. Taigi, turėdama informacijos, kad G. L. siūloma padaryti nusikalstamą veiką ar dalyvauti ją darant, prokuratūra turėjo pagrindą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
2013 m. lapkričio 26 d. G. L. su kaltinamuoju V. K. susitinka pastarojo darbo kabinete. Iš pokalbių išklotinės (2 t., 67-74 b. l.) matyti, kad kaltinamasis V. K. aiškina taikos sutarties sudarymo sąlygas, nurodo, kad nesudarius taikos sutarties bus areštuotas turtas, jeigu G. L. galvos kreiptis į teismą, tai užtruks labai ilgai. Kalba apie pinigus, kaltinamasis V. K. ant lapelio užrašo 250 000 ir 200 000. Aiškina, kad 250 000 Lt įnešus į bankrutuojančios UAB „B.“ sąskaitą, jis sušauks kreditorių susirinkimą ir taikos sutartis bus patvirtinta. 200 000 Lt reikia jam sumokėti, nes jis daug savo pinigų į šį reikalą investavo ir jam tie pinigai turi atsipirkti. G. L. prašo mokėjimą išdėstyti, tačiau susitarimo nepasiekia ir susitaria susitikti po savaitės.
2013 m. gruodžio 3 d., ryte, G. L. susitinka su kaltinamuoju V. K. pastarojo darbo kabinete. Iš pokalbio išklotinės (2 t., 75-81 b. l.) matyti, kad G. L. nori gauti iš kaltinamojo V. K. garantijas, V. K. paaiškina, kad civilinės bylos bus nutrauktos. Po to pokalbis vyksta dėl antroje eilutėje (200 000) nurodytos sumos sumokėjimo, G. L. prašo išdėstyti sumokėjimą. Sutaria, kad šią dieną gali sumokėti penkiasdešimt, kaltinamasis V. K. sutinka ir nurodo, kad susitiks dvyliktą valandą prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro ir išsiskiria.
2013 m. gruodžio 3 d. apie 12.00 val., kaltinamasis V. K. ir G. L. susitinka prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamasis V. K. iš G. L. paima dalį - 50 000 Lt kyšio. Netrukus Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai kaltinamąjį V. K. sulaiko.
Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. K. reikalavo iš G. L. 200 000 Lt kyšio, susitarė su G. L. dėl 200 000 Lt kyšio priėmimo, o 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė dalį - 50 000 Lt kyšio.
Kaltinamojo V. K. parodymus, kad G. L. provokavo duoti kyšį ir jis priimdamas G. L. nustatytas taisykles įsitraukė į šią veiką, teismas atmeta kaip neatitinkančius nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (žr. Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Be to, sprendžiant provokavimo galimo buvimo klausimą, svarbu nustatyti faktą, kas inicijavo nusikalstamos veikos darymą: pareigūnai ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. L. bankroto bylos iškėlimo metu su UAB „B.“ neturėjo jokių tiesioginių santykių. Iškėlus bankroto bylą ir kaltinamajam V. K. tapus bankroto administratoriumi, pastarasis pats ėmė ieškoti kontaktų su G. L.. Po pirmojo susitikimo, ant popieriaus lapelio užrašė dvi sumas, ėmė kelti civilines bylas G. L. ir jo artimiesiems, areštuoti jų turtą. Susitikimų su V. K. metu nenustatyta, kad G. L. būtų provokavęs kaltinamąjį V. K. nutraukti jau iškeltas civilines bylas, priešingai, pats kaltinamasis V. K. G. L. aiškino kaip nutraukti civilines bylas, jeigu jam bus sumokėtos atitinkamos sumos. Kaltinamojo V. K. elgesio pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo varžoma, V. K. jam inkriminuojamus veiksmus padarė ir juos tęsė savo valia ir apsisprendimu, valstybės pareigūnų ar privataus asmens, vykdančio pareigūnų užduotis, neįtakotas ir neišprovokuotas.
Nors kaltinamasis V. K. ir nurodo, kad jis suprato, jog G. L. provokuoja duoti kyšį ir jis priėmė jo žaidimo taisykles, norėdamas po to kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus ir jiems perduoti provokatorių, tačiau jo atlikti veiksmai prieštarauja tokioms aplinkybėms. Kaltinamasis V. K., po pokalbių su G. L., nesikreipia į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, jam siūlomų pinigų nepriima savo kabinete, tačiau nustato vietą kur jam kyšis turi būti perduodamas, nuvykęs į kyšio perdavimo vietą, pastebi, kad ten yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, tačiau nustato G. L. kitą vietą kyšio perdavimui, paėmęs kyšį, sūnui neliepia važiuoti į Specialiųjų tyrimų tarnybos buveinę, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų sulaikomas apie jokią provokaciją nepareiškia, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. K. priėmė kyšį ir tokia buvo jo tyčia.
Kyšininkavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. kyšininkavimas laikomas baigtu nuo bet kurios BK 225 straipsnyje nurodytos alternatyvios veikos (priima kyšį arba pažada jį priimti, arba susitaria jį priimti, arba reikalauja jį duoti, arba provokuoja jį duoti) padarymo. V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai buvo realizuoti ir nusikaltimas buvo baigtas nuo kaltinamojo V. K. reikalavimo 200 000 Lt kyšio ir susitarimo su G. L. dėl 200 000 Lt dydžio kyšio momento.
Byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad V. K. reikalaudamas duoti, susitardamas priimti ir priimdamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Kadangi kaltinamasis V. K., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, reikalavo, sutarė ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamasis V. K. tvirtina, kad iš G. L. gautų pinigų paskirtis buvo šių pinigų panaudojimas bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms tiek tiesiogiai, tiek padengiant tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas.
Įrodinėjimo našta teisme priklauso kaltinimui, jos negalima perkelti kaltinamajam (nuteistajam). Tačiau vien tai, kad kaltinamasis V. K. nurodo, jog iš G. L. gauti pinigai buvo ne kyšis, o turėjo būti naudojami bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms, nepateikdamas konkrečių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius, nepaneigia kyšininkavimo Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio prasme. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Todėl V. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms ir padengiant tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Šioje baudžiamojoje byloje V. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš G. L. gautus pinigus ketino panaudoti bankrutuojančios įmonės reikmėms ir padengiant tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 200 000 Lt suma buvo skirta kyšiui, o ne BUAB ,,B.“ administravimo reikmėms tiek tiesiogiai, tiek padengiant tiems patiems tikslams panaudotas kaltinamojo V. K. asmenines pinigines lėšas.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis); kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., 146 b. l.), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., 135 b. l.), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje, kurios padarymu V. K. pripažintinas kaltu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Teismas, atsižvelgdamas į V. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei V. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistojo asmenybę – V. K. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. K. nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio, nes nėra nustatytų šių normų taikymo pagrindų ir sąlygų. BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatyti išimtiniai atvejai kada teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamojoje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. K. reikalaudamas, sutardamas ir priimdamas kyšį siekė ne tik sau asmeninės naudos, bet ir tokiais savo veiksmais būtų pabloginęs kreditorių turtinę padėtį.
Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: optinė laikmena Nr. (duomenys neskelbtini) su Lietuvos teismo medicinos ekspertizės centro duomenimis, optinė laikmena Nr. CD-5-132-13 su 2013-11-26 užfiksuotais duomenimis V. K. kabinete, optinė laikmena Nr. CD-5-134-13 su 2013-12-03 užfiksuotais duomenimis V. K. kabinete, optinė laikmena Nr. CD-5-135-13 su 2013-12-03 užfiksuotais duomenimis (pinigų perdavimas), optinė laikmena Nr. CD-5-001-14 su V. K. telefoniniais pokalbiais (paketas Nr. 1), paliktini prie baudžiamosios bylos.
Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. kovo 21 d.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 20 000 Lt užstatą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą grąžinti užstato davėjui G. K. (3 t., 102 b. l.).
Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: optinę laikmeną Nr. (duomenys neskelbtini) su Lietuvos teismo medicinos ekspertizės centro duomenimis, optinę laikmeną Nr. CD-5-132-13 su 2013-11-26 užfiksuotais duomenimis V. K. kabinete, optinę laikmeną Nr. CD-5-134-13 su 2013-12-03 užfiksuotais duomenimis V. K. kabinete, optinę laikmeną Nr. CD-5-135-13 su 2013-12-03 užfiksuotais duomenimis (pinigų perdavimas), optinę laikmeną Nr. CD-5-001-14 su V. K. telefoniniais pokalbiais (paketas Nr. 1), palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.