Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei D. S. N. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. P. individuali įmonė „Kompiuterinis langas“ (dabar – UAB „Besmegeniai“) su atsakove 2009 m. lapkričio 30 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 6036, su priedu Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti interneto ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas. Pasak ieškovės, kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai 2011 m. sausio 3 d. nutraukė sutartį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nėra įvykdžiusi ir liko skoloje 84,56 Eur skolos ir 30,44 Eur priskaičiuotų delspinigių.

7. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji turi neįgalumą. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyt, kad per mėnesį atsakovės invalidumo/netekto darbingumo pensija skiriasi: nuo226,96 Eur iki 324,23 Eur (2020 m. rugpjūčio 1 d. išmoka sudarė 324 Eur, 2020 m. rugpjūčio 1 d. gavo ir vienkartinę išmoką – 200 Eur.). Atsakovė taip pat 2018 m. gegužės 11 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės suteiktų paslaugų atsakovei ir susidariusios pagrindinės skolos nėra. Atsakovė neginčija susidariusios skolos ir delspinigių, juos pripažįsta, tačiau prašo delspinigių nepriteisti, o skolą išdėstyti dalimis dėl sunkios jos materialinės padėties.

10. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015). Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Sutarties 2.4 punkte numatyta, jog abonentui neatsiskaičius su operatoriumi šiame punkte numatyta tvarka, abonentas moka 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti visus kitus operatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius atsiradusius su skolos išieškojimu pagal šią sutartį. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų (CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovė pripažįsta, jog savo prievolės sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

12. Atsakovė prašo nepriteisti delspinigių vadovaudamasi tuo, kad jos sunki finansinės padėtis, tačiau teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, skolos dydį ir delspinigių dydį, skolos atsiradimo pradžią (2011 m. sausio 3 d. vienašališkai nutraukta sutartis), nemato jokio pagrindo jų nepriteisti. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų atsakovė gaunamų pajamų, ji turi finansinę galimybę sumokėti šią sumą. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė nuo pat ieškinio gavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., nors ir sutiko su ieškinio reikalavimu, tačiau nesumokėjo nė dalies prašomos skolos.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 84,56 Eur skolos ir 30,44 Eur delspinigių (CK 6.251, 6.252, 6.256, 6.258 straipsniai), paskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,2 procento dydžio normą (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nepriteisti šių procesinių palūkanų teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

16. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir jos atstovė prašymą išdėstyti skolos sumos mokėti dalimis grindžia atsakovės sunkia materialine padėtimi. Nurodo, jog ji neturi nuosavo gyvenamojo būsto, yra neįgali, jos gaunamas pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama neįgalumo pašalpa apie 300 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog skolos suma nėra didelė (visa skola su delspinigiais sudaro 115 Eur), skola susidarė 2011 m., taip pat į tai, jog užtrukus teismo procesui atsakovė nedėjo pastangų sumažinti skolą, be to, atsakovė patvirtino, kad ji turi kur gyventi - ji gyvena pas moterį, kuriai padeda ūkio darbuose ir ji, be kita ko, padeda jai rūpintis ir jos finansais, todėl atsižvelgęs į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, jog byloje nėra sąlygų tenkinti atsakovės prašymą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Ieškovė pateikė duomenis, jog už ieškinį sumokėjo 15 Eur. Tenkinus ieškovės iekšinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, kad įstatymo numatyta, kad tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ir tais atvejais, kai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nepriteisti iš atsakovės ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, kuris sudaro 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

19. Atsakovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (8.4)TP-20-T-2219-9519, kuriuo atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Taip pat teismui pateikta 2020 m. spalio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (12.35)PT-7-5155, kurioje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. S. N. patirta 182 Eur išlaidų.

20. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Analizuojamu atveju atsakovei teisinė pagalba suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (8.4)TP-20-T-2219-9519, kuriame nurodyta, kad atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, bei atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovės 182 Eur advokato pagalbos išlaidų nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, naudai:

- 84,56 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 56 ct) skolos;

- 30,44 Eur (trisdešimt eurų 44 ct) delspinigių;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.