- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1182-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00218-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1198-513/2015 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys pareikštas dėl akivaizdaus ir akiplėšiško „reideriavimo“, reketavimo, sukčiavimo stambiu mastu nuslėpimo, pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnyba tyčia su pasekmėmis, dėl savanaudiškų paskatų, dėl padarytos žalos valstybei stambiu mastu, valstybės vardu. Ieškovų teigimu, tai susiję su antstoliais ir teisėjais, kurie kruopščiai organizuotai veikė nusikalstamai sukčiaujant valstybės vardu, tuo darant žalą invalidams, socialiai remtiniems įmonės G. M. darbuotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškinį abiejų ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „Smart Solutions“ vardu pasirašė A. K. T.. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad ji yra UAB „Smart Solutions“ vadovė ir turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad A. K. T., pasirašiusi ieškinį ieškovo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu, būtų šios įmonės valdymo organas (CPK 55 str.) arba darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 179, 185 str.). Pažymėtina, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme taip pat gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinį G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu pareiškė neįgaliotas bylą vesti asmuo, ir jo ieškinį atsisakė priimti.
Ieškinyje teigiama, kad turtinę ir neturtinę žalą padarė teisėjai, o atsakovei Lietuvos Respublikai tokiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą siejamas su 200 teismo procesų, kuriuose ieškovų reikalavimai atmesti, todėl padaryta turtinė žala – 2 896,20 eurų teismo išlaidų, 1 781,74 eurų žyminio mokesčio, 5 213,16 euro skola „Sodrai“, iš viso – 9 891,10 eurų. Ieškovė nurodė, kad ieškinio kaina yra 289 620,01 eurų, tačiau prašo priteisti 1 000 000 eurų. Todėl teismas nustatė, kad ieškinio kaina yra 1 000 000 eurų, prašoma priteisti 9 891,10 eurų turtinės ir atitinkamai 990 108,90 eurų neturtinės žalos atlyginimą (CPK 85 str. 1 d., 2 d.). Ieškinio priėmimo stadijoje nustatyta, kad reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo neviršija 43 500 eurų, visas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 26 str., 27 str. 1 p.), todėl byla neteisminga apygardos teismams. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (CPK 29 str., 30 str. 7 d., 137 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškinyje taip pat teigiama, kad turtinę ir neturtinę žalą padarė antstoliai. Teismas nurodė, kad byloje turėtų būti atsakovu antstolio kontora. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, todėl antstolio draudikas taip pat turi dalyvauti byloje. Be to, bylos dalyje dėl žalos, padarytos antstolio ir (arba) jo padėjėjo veiksmais, atlyginimo priteisimo turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškinyje nenurodyta, kokio dydžio žalos atlyginimą ir iš kokio antstolio ieškovė prašo priteisti, šioje proceso stadijoje nėra duomenų apskaičiuoti ir nurodyti, kokio dydžio žyminis mokestis turėtų būti sumokėtas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė Konstituciją, nes neskaitė bylos medžiagos ir nesusipažino su faktais, patvirtinančiais ieškinį prieš valstybę.Nagrinėjanti bylą teisėja sąmoningai ir kerštingai darė žalą G. M. įmonei nuslepiant nusikaltimus stambiu mastu, dėl ko buvo sustabdyta įmonės veikla, žlugo verslas. Tai patvirtina LITEKO duomenys: septyni skolininkai ir visose verslo sandoriuose atsispindi teisėjos I. Č. pavardė. Ieškovų teigimu, invalidai savo uždirbtų pinigų negavo iš anksto susitarus ir minėtai teisėjai veikiant išvien. Ieškovų atstovė A. K. T. yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl visur gali ginti savo teises. Ją apvogė advokatas A. Ž., nes pasidalino arba išdalino socialiai remtinų žmonių 30 620 Lt (8868,16 Eur).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui arba terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), arba ieškinį atsisako priimti (CPK 137 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu pareiškė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl jo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“, kurių vardu ieškinį pasirašė A. K. T., kuri ieškinyje save įvardijo minėtų įmonių atstove. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų inter alia įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius. Todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Nors A. K. T. nurodo, kad yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės savininku nurodytas G. M., nėra jokių duomenų, kad A. K. T. turėtų teisę atstovauti G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“, nes ji nėra šios individualios įmonės nei dalyvis, nei valdymo organas. Kitų duomenų, leidžiančių pripažinti tinkamo atstovavimo aplinkybę, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikta. Taigi, A. K. T. ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų savo atstovavimo teisę pagrindžiančių duomenų, o atskirajame skunde vėlgi nurodo save kaip G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovę.
Juridinių asmenų atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų - teismui nepateikti įrodymai, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja.
Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. T. neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu bei neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 str., 56 str.), pagrįstai sprendė, kad ieškinį G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu pareiškė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl jį ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Toks reglamentavimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58/2014; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1290/2014; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-563-464/2015 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byla apskritai neteisminga apygardos teismams, nes nustatė, kad reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimą neviršija 43 500 Eur, o visas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 26 str., 27 str. 1 p.). Su tokiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai ieškovo UAB „Smart Solutions“ ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas teisėjų veiksmais. Taigi, tokiu atveju ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą sieja su 200 teismo procesų, kuriuose jo reikalavimai atmesti, todėl padaryta turtinė žala sudaro 9 891,10 eurų (2 896,20 eurų teismo išlaidų, 1781,74 eurų žyminio mokesčio, 5213,16 eurų skola „Sodrai“). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą 1 000 000 eurų, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikštu ieškiniu prašoma priteisti 9 891,10 eurų turtinės ir 990 108,90 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CPK 85 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu prašomos turtinės žalos dydžio paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti. Juo labiau, kad atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, leidžiančių aiškiau identifikuoti ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką ir nustatyti, kuri žalos dalis yra turtinė, kuri neturtinė, t. y. nenurodyti jokie argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo aukščiau nustatytas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje 2 punkto, nustatančio teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui, pagrindu pagrįstai atkreipė dėmesį ir į rūšinį šios bylos teismingumo aspektą, pažymėdamas, jog tik bylas, kuriose turtino reikalavimo suma didesnė nei 43 500 eurų, nagrinėja apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, o bylos dėl neturtinės žalos priteisimo teismingos apylinkių teismams (CPK 27 str. 1 p.). Atskirajame skunde nenurodytos jokios abejonės dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių teismingumo klausimus, netinkamo aiškinimo bei taikymo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais..
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.