Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-08-07 · Civilinė byla Nr. 2-1290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
2-1290/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00296-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
Klaipėdos savivaldybei
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1290/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 106.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei uždarosios akcinės bendrovės „SMART SOLUTIONS“ atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims, civilinėje byloje Nr. 2-1249-265/2014 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei uždarosios akcinės bendrovės „SMART SOLUTIONS“ ieškinį atsakovei Klaipėdos savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydami priteisti 4 000 000 Lt iš atsakovės Klaipėdos savivaldybės ieškovų naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias jų teisių pažeidimo faktinį pagrindą, t. y. kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atžvilgiu ir kokie UAB „Smart Solutions“ atžvilgiu; aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą nurodant, kokią prašomos priteisti sumos dalį sudaro turtinė ir kokią dalį neturtinė žala; UAB „Smart Solutions“ sumokėti žyminį mokestį. Šia nutartimi teismas taip pat nustatė terminą G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“ prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio trūkumams pašalinti - t. y. nurodyti motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimas atleisti nuo žyminio mokesčio, ir pateikti šiuos motyvus patvirtinančius įrodymus. Be to, ieškovė G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ buvo įpareigota pateikti įrodymus, kad ieškinį pasirašęs asmuo yra direktorė arba darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Šalies argumentai

Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktą pareiškimą dėl trūkumų ištaisymo, konstatavo, kad nebuvo pašalinti visi teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Anot teismo, ieškovai nenurodė, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atžvilgiu ir kokie UAB „Smart Solutions“ atžvilgiu, kokį neturtinės žalos dydį prašo priteisti. Pažymėjo, jog teismas nutartyje dėl trūkumų pašalinimo buvo nurodęs aiškiai nurodyti priteistinas sumas, kadangi tai susiję su mokėtinu žyminiu mokesčiu. Be to, reikalavimas aiškiai nurodyti reikalavimą susijęs su bylos nagrinėjimo ribų nustatymu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ nenurodė motyvų, kuriais grindžia reikalavimą atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu UAB „Smart Solutions“ tokio prašymo iš viso nepateikė, nors sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas UAB „Smart Solutions“ buvo įpareigotas sumokėti visą žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Taip pat teismas nustatė, kad G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ nepateikė įrodymų, kad ieškinį pasirašęs asmuo yra direktorė arba darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ atstovė A. K. T. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad teismo nurodytus trūkumus pašalino, pateikė duomenis apie tai, kad ji turi teisę atstovauti abiems įmonėms, todėl, anot jos, bylą nagrinėjantis teisėjas A. Ž. padarė grubius etikos ir darbinės veiklos pažeidimus, piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, supainiojo viešus ir privačius interesus, neatliko jam priskirtų pareigų, pažeidė LR Konstituciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ nepašalino teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, taigi buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pažymi, jog apeliantės A. K. T. atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog teisėjas A. Ž. netinkamai vykdo savo pareigas, grubiai pažeidė etikos ir darbinės veiklos taisykles, piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, pažeidė LR Konstituciją, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl jie laikomi nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „SMART SOLUTIONS“. Ieškovų vardu ieškinį pasirašė ir pateikė teismui A. K. T., įvardijusi save minėtų įmonių atstove. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“ pateikti įrodymus, kad ieškinį pasirašęs asmuo yra įmonės direktorė arba darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šis ieškinio trūkumas liko nepašalintas.

Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato Civilinio proceso kodekso nuostatos. Remiantis Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Nors atskirajame skunde A. K. T. nurodo, kad ji turi teisę atstovauti G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. M. įmonės teisinę veiklos formą, pažymi, kad remiantis Individualių įmonių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius, todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis (2014-08-05 išrašas) įrašo apie taisyklę, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu, nėra, t. y. A. K. T. nėra nurodyta kaip šioms įmonės direktorė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. K. T. neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 straipsnis).

A. K. T. į bylą taip pat pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. K1AK-6716 (b. l. 93-96), kuriuo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ savininkas įgaliojo A. K. T. atstovauti įmonę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei suteikė teisę atstovauti įmonę teismuose. Atstovų ratas civiliniame procese yra ribojamas. Teismas pripažįsta, jog A. K. T. negali būti priskirta nei vienai iš atstovų grupių, numatytų CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų. Kartu su teismui pateiktais dokumentais nepateikti įrodymai, kad A. K. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aptariamas ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas ieškinio dalyko, t. y. materialiojo teisinio reikalavimo atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįvykdė teismo įpareigojimo aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias ieškovų teisių pažeidimo faktinį pagrindą. Trūkumų ištaisymo pareiškimu taip ir nebuvo detalizuota kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atžvilgiu ir kokie UAB „Smart Solutions“ atžvilgiu, t. y. pareiškime apsiribojama savivaldybės veiksmų išvardinimu, jų nesiejant su žalos atsiradimu minėtoms įmonėms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, nenurodė, kokį neturtinės žalos dydį jie prašo priteisti iš atsakovės. Kaip matyti iš trūkumų šalinimo pareiškimo, ieškovai neturtinę žalą prašė atlyginti teismo nuožiūra. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau, teismo nuomone, toks žalos dydžio nustatymo būdas negalimas dėl neturtinės žalos specifiškumo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Su neturtinės žalos kriterijų nustatymu susijusios aplinkybės nenurodytos nei pačiame ieškinyje, nei vėlesniame jo patikslinime. Taigi ieškovai neįvykdė teismo įpareigojimo aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad nenurodžius tikslių iš atsakovės priteistinų sumų, nėra galimybės apskaičiuoti už paduotą ieškinį mokėtiną žyminį mokestį bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovams nepašalinus šioje nutartyje aptartų ieškinio trūkumų (t. y. neįrodžius, jog G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu ieškinį pasirašęs asmuo yra įgaliotas pareikšti ieškinį šios įmonės vardu, taip pat aiškiai nesuformulavus ieškinio dalyko ir faktinio ieškinio pagrindo), pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ ieškinį laikyti nepaduotu, remiantis CPK 115 str. 3 d. ir CPK 138 str., todėl dėl kitų ieškinio trūkumų nepašalinimo apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų. Apeliantei neįrodžius, jog ji pašalino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaEgidija Tamošiūnienė