Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. (V. Č.) skundą, suinteresuotam asmeniui Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarei Žanai Bžuškevič, dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. Č. motina T. Č.. 2022-09-06 Šalčininkų rajono antrajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla po T. Č., mirusios (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė sūnus V. Č.. Pagal Gyventojų registro duomenis, palikėja turėjo dar viena sūnų A. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo nepilnamečius vaikus: M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), K. Č. gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnį palikėjos vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Kadangi M. Č. ir K. Č. yra nepilnamečiai, todėl jų motina J. Č., kaip įstatyminė atstovė, pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, kuriuo prašė teismo atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti A. Č. ir T. Č. palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6925-604/2023, nutarė pareiškėjos J. Č. prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, atsiradusį po vaikų tėvo ir senelės mirties, netenkinti, nurodant, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo. Vienas iš pagrindų, dėl kurio J. Č. pareiškimas buvo netenkintas, tai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl atsisakymo nuo palikimo pateikti. Pareiškėjas V. Č. pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 palikimo dalį, kuri liko po T. Č. mirties ir kurią turėjo teisę paveldėti nepilnamečiai M. Č. ir K. Č., tačiau notarė 2023-08-24 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo pagrindu, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-6925-604/2023 vienas iš pagrindų, dėl kurių J. Č. pareiškimas buvo netenkintas, tai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl atsisakymo nuo palikimo pateikti, todėl notarė padarė išvadą, kad klausimas dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vardu nėra išspręstas, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į visą palikėjos turtą yra atidėtas.

7. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

8. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti – CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas, klausimai dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo gali būti išsprendžiami priimant vieną nutartį, tokiu atveju apeliacine tvarka nutartis gali būti skundžiama tik dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).

10. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Nagrinėjamu atveju praleidus įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti ir norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą. Nepareiškus įstatyminių įpėdinių – nepilnamečių vaikų vardu jų valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, negalima užbaigti paveldėjimo proceso ir dėl to yra suvaržomos kitų suinteresuotų asmenų teisės.

11. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, dėl leidimo išdavimo teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose sprendžiant dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Teismas turi įvertinti turto ir skolų balansą, apsvarstyti galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, ir tik esant akivaizdžiam faktui, jog skolomis suvaržyto palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio įpėdinio / įpėdinių teises bei interesus, leisti atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

12. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali kilti atsakomybė bendraisiais civilinės teisės pagrindais. Vadovaujantis bendruoju principu, kad teisė iš neteisės neatsiranda (ex in juria non oritur jus), darytina išvada, kad nepilnamečio atstovų neveikimas vaiko vardu negali jiems patiems sukurti nuosavybės teisių į turtą. Tokiu atveju, apie nepilnamečio atstovų neveikimą paaiškėjus vėliau, pavyzdžiui, kreipiantis į notarą savo vardu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo arba prašant teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – priėmimo palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, atstovų prašymai yra atmetami nurodant, kad neišspręstas klausimas (gautas leidimas) dėl nepilnamečio asmens paveldėjimo.

13. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kai pareiškėjas, prašantis pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametis, jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

14. Pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-6925-604/2023 priimta nutartis patvirtina faktą, kad nepilnamečiai vaikai realizavo savo teisę priimti palikimą kreipdamiesi į teismą, t. y. jų vardu ir interesais veikė įstatyminė atstovė.

15. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, 2012 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012, viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas buvo sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Minėtoje nutartyje Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos, pagal įstatymą atstovaujančios nepilnamečio interesams, prašymą atsisakyti palikimo. Vadinasi, nepilnametis, pagal įstatymą atstovaujamas pareiškėjo, neatsisakė palikimo. Be to, pareiškėja, atstovaudama pagal įstatymą dukters interesams, Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, tai įrodo, kad kasatorė vis dėlto neišreiškė valios atsisakyti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai civilinėje byloje Nr.e2YT-6925-604/2023 priimtoje nutartyje atsisakydami atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų dėl kurių praleido terminą prašymui dėl atsisakymo nuo palikimo pateikti, todėl darytina išvada, kad klausimas dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vardu nėra išspręstas.

17. Teismų praktika turi būti orientuota į vaiko teisių gynybą. Nepilnamečio giminaičiai, kurie žino apie nepilnametį asmenį, tačiau priima paveldėjimą savo vardu nesant teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, elgiasi nesąžiningai, ir jų teisės negali būti ginamos remiantis civilinių santykių stabilumo principu, jei pilnametystės sulaukęs asmuo pareikš prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su notarės Žanos Bžuškevič atsiliepime nurodytu argumentu, kad klausimas dėl palikimo atsisakymo arba palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu nėra išspręstas, t. y. nebuvo pateikti teismo leidimai priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

19. Iš pareiškėjo priteistinos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo dėl notarės veiksmų netenkinti.

Priteisti iš V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.