Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-5684-1037/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
2-5684-1037/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65610-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“, V. S.
Advokatai
Irmantas Motužis, Andrejus Proškinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5684-1037/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65610-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,Sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin),

atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, V. S., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. S. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" ir subsidiariai iš atsakovo V. S. 12 325 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 6 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo V. S.. Nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, t.y. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pasak ieškovo, jeigu ne 2017 m. gruodžio 16 d. autoįvykis, kuriuo metu atsakovas savo nusikalstamais veiksmais sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tai jis galėtų ir toliau dirbti bei gauti pajamų pragyvenimui. Kaip nurodė ieškovas, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra V. S. neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Apskaičiuodamas turtinę žalą ieškovas prašo vadovautis minimaliu darbo užmokesčiu, kuris 2018 m. buvo 400 Eur (atskaičius mokesčius), todėl už šiuos metus ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4800 Eur. Taip pat ieškovas papildomai prašo priteisti 7 525 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 12 d. (iki nustatytos nedarbingumo pabaigos datos) laikant, kad minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 430 Eur. Be to, ieškovas prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią subjektyviai įvertina 10 000 Eur suma. Kaip nurodė ieškovas dalį šios žalos jam atlygino AB „Lietuvos draudimas", sumokėjęs 3 500 Eur, todėl kitą 6 500 Eur dalį jis prašo priteisti iš atsakovo V. S. Pasak ieškovo, šią neturtinės žalos dydį jis grindžia tuo, kad atsakovas V. S. savo nusikalstama veika sukėlė jam fizinio ir dvasinio pobūdžio padarinius, nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, buvo atlikta eilė sudėtingų operacijų, taikomas gydymas. Kaip nurodė ieškovas, jo tolimesnė ateitis dėl patirtų kojos lūžių nėra aiški, šiai dienai jis yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos. Ieškovas labai išgyvena dėl susiklosčiusios padėties.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su reikalavimu priteisti turtinę žalą subsidiariai iš jos nesutiko. Nurodė, kad ieškovas turtinės žalos negautų pajamų forma neprarado, nes eismo įvykio metu nedirbo ir negavo darbo pajamų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo sutaręs su kokiu nors darbdaviu dėl darbo. Pasak atsakovo, esminis kriterijus, kuris suteikia teisę reikalauti negautų pajamų yra pagrįstas tikėjimasis jas gauti, tačiau atsakovas didžiąją dalį savo gyvenimo nedirbo net gi neįgijo būtinojo stažo nedarbingumo draudimui gauti, todėl tikėtis, kad jis būtų dirbęs ir būtų gavęs prašomas priteisti pajamas yra nereali. Dėl šios priežasties, atsakovo vertinimu, turtinė žala negautų pajamų forma jam nepriklauso. Pasak atsakovo, net jeigu ir būtų iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas, ieškovo prašomas priteisti dydis yra nepagrįstas, nes ieškovas neišskaičiuoja iš prašomos priteisti sumos darbingumo lygio, gaunamų išmokų ir mokesčių, kuriuos jam tektų sumokėti, kad ir gavus minimalų darbo užmokestį.

Atsakovas V. S. dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pozicija. Prašydamas atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui jau yra atlyginęs 3 500 Eur neturtinės žalos. Pasak atsakovo, kitą dalį 6 500 Eur, jis prašo priteisti nepagrįstai, nes pats ženkliai prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo, kadangi įvykio dieną buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar ieškovas turi teisę į negautų pajamų kaip turtinės žalos rūšies atlyginimą tuo atveju, kai įvykio metu ir didžiąją dalį darbingo gyvenimo nedirbo. Taip pat byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir aplinkybės, ar nukentėjusysis vairavęs transporto priemonę neblaivus gali būt laikomas, kaip ženkliai prisidėjęs prie įvykio. Šios aplinkybės kontekste keliamas klausimas, ar tuo pagrindu jam gali būti mažinamas tenkančios žalos atlyginimas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 16 d., kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu, dėl atsakovo, neblaivaus vairavusio transporto priemonę Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas transporto priemonės Mazda Xedos 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. ir keleivis A. J. Dėl šio įvykio atsakovas buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu. Ši aplinkybė yra pagrindas atsakingiems už įvykį asmenims taikyti civilinę atsakomybę, nes tam yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos ir pagrindai.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo konstatuotina, kad susiklosčiusiems deliktiniams santykiams taikoma teisės norma numatanti žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 straipsnis). Pagal šią teisės normą už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam visus jo patirtus nuostolius įskaitant ir negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. e3K-3-164-1075/2019, 3K-3-604-219/2015) toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe.

Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai konstatuotina, kad atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentai, kuriais ieškovo galimybė gauti pajamas buvo susieta su tikėtina jo galimybe įsidarbinti atsižvelgiant į jo praeities tendencijas, laikytini nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos teismų praktikos tendencijos, kurių pagrindu būtina įvertinti aplinkybę, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų, yra taikomos komerciniams teisiniams santykiams, o ne tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą.

Kaip matyti iš ieškovo ieškinio turtinę žalą, kurią sudaro minimalus darbo užmokestis, jis prašo priteisti laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 12 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį ir jo sumokamus mokesčius gavus atitinkamas pajamas. Kaip matyti iš atsakovo pateikto skaičiavimo 2018 m. minimalų mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius sudaro 362,50 Eur., o 2019 m. minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius sudarė 397,38 Eur. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo lygis (45 proc.) jam nustatytas 2018 m. gruodžio 13 d. vėliau jis buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 13 d. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas gydėsi nuo įvykio iki darbingumo lygio nustatymo (baudžiamosios bylos 2 t. b. l. 10–11, civ. b. l. 23–29 lapai). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad ieškovas 11 mėnesių 13 dienų buvo visiškai nedarbingas, todėl jam už 2018 metus priteistina 4 234,15 Eur ((11 mėn. x 362,50 Eur.) + (13 d. x11,69 Eur) + (18 d. x (11,69 Eur - 45 proc.)). Taip pat ieškovui priteistina žala negautų pajamų forma už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 13 d., tačiau atskaičius mokesčius ir įvertinus 45 proc. netektą darbingumą. Dėl to ieškovui už šį laikotarpį priteistina 3 117, 47 Eur. ((17 mėn. x 397,38 Eur + (13 d. x 13,25 Eur)) x 45 proc.). Iš viso už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d iki 2020 m. birželio 13 d. ieškovui turėtų būti priteista 7 351, 62 Eur. negautų pajamų.

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. S. 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindas atlyginti neturtinę žalą numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Tuo tarpu nustatant atlygintinos žalos dydį be įstatyme numatytų kriterijų įvertintinos teismų praktikos tendencijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu.

Kaip matyti iš bylos duomenų (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 131) ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokio pobūdžio bylose su analogišku sveikatos sutrikdymo mastu yra priteisiama nuo 8 688 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 6 500 Eur esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Sprendžiamų aplinkybių kontekste turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl mišrios kaltės instituto taikymo atsakovo V. S. nurodytų argumentų pagrindu. Pasak atsakovo iš jo priteistinas žalos dydis turėtų būti mažinamas, nes eismo įvykio metu ieškovas taip pat buvo neblaivus ir tai galėjo turėti įtakos eismo įvykiui, nes prieš tai važiavęs asmuo būdamas blaivus eismo įvykio išvengė. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas tuo atveju, kai yra paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2018 m. gruodžio 17 d., liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad jis spėjo apvažiuoti kliūtį, nes kaltinamojo mašina nebuvo stipriai išsikišusi, tačiau kaip nurodė, liudytojas, atsakovas į jį važiavo jau skersai ir prieš ieškovo automobilį buvo stipriai įvažiavęs į jo juostą (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 90). Taigi konkrečiu atveju nenustačius, kad ieškovas būtų elgęsis neapdairiai ir taip prisidėjęs prie eismo įvykio kilimo, nėra teisinio pagrindo taikyti mišrios kaltės instituto. Aplinkybė, kad ieškovas vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėjo teisės to daryti, civilinės atsakomybės kontekste neturi teisinės reikšmės. Atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam reglamentuoja viešosios teisės normos, o ne civilinė teisė. Dėl to žalos mažinimas vien dėl to, kad ieškovas vairavo transporto priemonę neblaivus prilygtų baudžiamajai funkcijai, kuri nėra suderinama su civilinėje teisėje įtvirtinta kompensacine.

Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste negalima sutikti su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ teiginiu, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas ieškovo gaunama socialine pašalpa. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šiuo atveju ieškovui mokama socialinė pašalpa, o ne socialinio draudimo išmokos. Ši parama yra mokama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad socialinė pašalpa yra kaip piniginės socialinės paramos rūšis. Ši aplinkybė suteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad paramos rūšis nėra susijusi su žalos atlyginimu, todėl ieškovo gaunamos išmokos neturėtų būti traktuojamos kaip žalos atlyginimas.

Atsakovo V. S. transporto priemonė, kuria buvo padarytas eismo įvykis, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, todėl turtinę žalą negautų pajamų forma turi atlyginti draudikas, kuriam įstatymų numatytos subrogacijos pagrindu tenka pareiga atlyginti žalą už kaltąjį asmenį. Be to, įvertinus tai, kad priteisiama suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytų dydžių šią žalą privalo atlyginti atsakovė AB “Lietuvos draudimas” nepaisant vėliau galimai įgyvendinamų regresinių reikalavimų kito atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas prašydamas priteisti subsidiariai žalą iš atsakovo V. S. neįrodė, kad būtų kreipęsis į draudiką kaip pagrindinį skolininką ir šis būtų atsisakęs atlyginti turtinę žalą. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti žalą iš subsidiaraus skolininko V. S., reikalavimas dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atmestinas (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 7 351,62 Eur žalos atlyginimą ieškovo A. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S. 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. B. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys