Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-250-493/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-09-20
Bylos Nr.
AN2-250-493/2024
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00070-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pareiškėjas
G. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-250-493/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00070-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11.Kauno apygardos teismasNutarTIs
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. S. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas G. S. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo (ROIK: 23205068010).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį V. J. atžvilgiu, pradėtą pagal G. S. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai be jo žinios ir sutikimo išnuomojo minėtą butą (duomenys neskelbtini) piliečiams, tokiu būdu gavo pajamas ir savivaldybės išmokas.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, G. S. jį apskundė apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog V. J. veikė neteisėtai ir savo veiksmais savavaldžiavo ar neleido pareiškėjui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl 2024 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Apylinkės teismas palaikė skundžiamame Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas ir kiti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, turėjo susitarti kaip naudotis butu, o nesutarus – tai išspręsti teismine tvarka.

3. Apeliaciniame skunde apeliantas G. S. aukštesnio teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti V. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir skirti jam teismo nustatytą sankciją arba teismo nutartimi bylą grąžinti atgal nagrinėjimui į Alytaus apylinkės teismą.

3.1. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis iki 2003 metų gyveno Lietuvoje, nuo 2003 metų pastoviai gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2013 metų yra minėtos užsienio šalies pilietis. Jam Lietuvoje kartu su kitais dviem bendrasavininkais – V. J. ir G. C., nuosavybės teise priklauso viena trečioji dalis vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 metais sužinojo, kad kiti du bendrasavininkai be jo žinios ir sutikimo bendrą butą išnuomojo (duomenys neskelbtini), iš valstybės (savivaldybės) galimai gauna už tai išmokas, o gautus pinigus naudoja savo reikmėms, todėl 2023 m. balandžio 13 d. suformuotu pareiškimu jis kreipėsi į Instituciją dėl savavaldžiavimo ir administracinio nusižengimo bylos pradėjimo pagal ANK 518 straipsnį. Pareiškime policijos prašė išreikalauti iš savivaldybės duomenis apie nuomos kompensacijas ir nuomotojų išrašus iš banko sąskaitų. Institucijos Veiklos skyriaus tyrėja A. J. išnagrinėjusi jo pareiškimą 2023 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tyrėja nustatė, kad V. J. parodė, jog buto niekam vienašališkai nenuomoja ir jokio atlygio už jį negauna.

3.2. Toliau pareiškėjas teigia, kad 2024 m. vasario–kovo mėnesiais dėl sveikatos stovio jis kelis sykius parvyko į Lietuvą ir visada bute rasdavo gyvenančius užsieniečius. 2024 m. kovo 20 d. parvykęs į Lietuvą ir užsukęs į butą jame rado asmenis, kurie pasakė esantys (duomenys neskelbtini). Bute rasta moteris pateikė buto nuomos sutartį, pagal kurią dar nuo 2022 m. kovo 26 d. jo bendrą butą V. J. vienašališkai išnuomojo (duomenys neskelbtini) piliečiams, o už tai kas mėnesį nuo to laikotarpio iš jų gauna po 180 Eur pajamų ir pažymėta dar 360 Eur suma. Kaip paaiškino jo bute gyvenanti O. S., ji kas mėnesį į V. J. nurodytą sąskaitą banke praveda po 180 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2024 m. balandžio 13 d. Institucijai pateikė pakartotinį pareiškimą, prašydamas išreikalauti iš (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu gyvena jo bute, pilną buto nuomos sutartį ir išrašą apie padarytas įmokas į nurodytą V. J. sąskaitą, o dėl galimai V. J. duotų melagingų parodymų perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį. Institucijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimu bylos teisena buvo atnaujinta. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarimu atnaujinta teisena buvo nutraukta.

3.3. Cituojamas skundžiamas Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarimas. Pareiškėjas akcentuoja, ką jis buvo nurodęs apylinkės teismui pateiktame skunde dėl jo netenkinusio Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarimo. Cituojamas ANK 518 straipsnis. Pareiškėjas mano, kad visiškai priešingai, nei Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarime, V. J. savavališkai ir jam už akių, siekdamas sau materialinės naudos, neatsiklausęs jo ir kitos bendrasavininkės nuomonės, išnuomojo bendrą butą (duomenys neskelbtini), o gautas pajamas nuo jų nuslėpė, naudojo išskirtinai tik savo reikmėms ir tai būtų tęsiama neribotą laiką. Pažymi, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kaip nurodoma Institucijos nutarime, nustatyti trims asmenims naudojimosi tvarką vieno kambario bute yra nelabai įmanoma. V. J. aiškiai pažeisdamas šią įstatymo nuostatą, vienašališkai nusprendė vienas išnuomoti bendrą butą su tikslu gauti nelegalias pajamas, tačiau vyriausiasis tyrėjas V. L. šį faktą nutarime ignoruoja ir jo nemini. V. J., kaip paaiškėjo, gautų pajamų nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo. Po jo 2023 m. balandžio 13 d. pateikto pareiškimo V. J. toliau melavo policijos tyrėjams, kad jis nevykdo jokios neteisėtos ir pagrįstos veiklos, bendro buto niekam nenuomoja ir jokių pajamų už jo nuomą negauna. Policijos tyrėja tyčia jo neapklausė kaip liudytojo, netikrino jo pareiškimo, neįspėjo jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 224 straipsnio 2 dalis, BK 235 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui pateikus papildomą pareiškimą 2024 m. balandžio 13 d. ir išaiškėjus buto nuomos faktui bei melagingiems parodymams, V. J. jau pradėjo kalbėti kitaip, tačiau vėlgi pateikdamas melagingus parodymus, tačiau už tai ir vėl nebuvo įspėtas. V. J. pateikė melagingus parodymus policijos tyrėjui, kad jis (pareiškėjas) 20 metų nesirūpino motinos butu. Pareiškėjas pripažįsta, kad tiesiogiai už motiną komunalinių mokesčių nemokėjo, nes jam to daryti ir nereikėjo, bet visada motinai duodavo pinigų, ja rūpinosi, ją palaidojo, rūpinasi motinos kapo prižiūra. Per 20 metų V. J. motinai niekada pinigų nedavė ir ja nesirūpino. Mirus motinai, V. J. pasiėmė motinos buto raktus ir pradėjo butu naudotis vienasmeniškai savo nuožiūra. Vėliau jis su niekuo nepasitaręs ir neatsiklausęs kitų bendrasavininkų sudarė savo vardu sutartis su butą aptarnaujančiomis komunalinių paslaugų įmonėmis, kad žinotų, kiek reikalauti pinigų iš buto nuomininkų. Į V. J. telefono skambučius ir SMS žinutes pareiškėjas neatsiliepė, kadangi jis jam skambino naktimis, siuntė provokuojančias SMS žinutes, iš ko pareiškėjas suprato, kad su juo kalbėtis beprasmiška. Vyriausiasis tyrėjas V. L. nutarime nieko nemini, kodėl V. J. jam neskambino ar nesiuntė SMS žinučių prieš siekdamas susitarti dėl bendro buto nuomos, o skambinti ir rašyti SMS žinutes pradėjo tik po dvejų metų nuomos ir tik tuomet, kai policija pradėjo tyrimą. V. J. atsisakius atvykti į policiją apklausai, kad išsiaiškinti visas jo galimo padaryto pažeidimo aplinkybes, jis galėjo būti atvesdintas arba paskelbta jo paieška (ANK 577 straipsnio 4 dalis) bei nepasinaudota ANK 593 straipsnyje suteiktomis teisėmis, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, pripažįstant, kad jis niekaip nesavavaldžiavo, nieko nemelavo ir nieko nepažeidė. Šios aplinkybės parodo, kad V. J. be jo sutikimo išnuomojęs bendrą butą, pateikęs melagingus parodymus, tikrai savavaldžiavo, tačiau dėl to, kad nepadarė jam esminės žalos, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

3.4. Pažymi, kad su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas, pareiškėjas nesutinka. Cituoja apylinkės teismo nutarties motyvus. Pareiškėjo vertinimu, kad V. J. siekdamas vienašališkai per bendro turto nuomą gauti pajamas, kurių kaip paaiškėjo dar ir nedeklaravo mokesčių inspekcijoje ir nesumokėjo privalomų mokesčių, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, faktas neginčytinas. V. J. veiksmų pavojingumas pasireiškia, kad dėl jo veiksmų galėjo nukentėti bendras butas, jeigu užsieniečiai jį būtų kaip nors suniokoję (baldų ir buto apyvokos reikmenų sugadinimas, gaisras, apliejimas kaimynų dėl ko žalos atlyginimo būtų pareikalauta iš visų bendrasavininku), neapdraudė bendro buto, jeigu siekė vienašališkų pajamų. Gavęs už neteisėtą nuomą pinigus, V. J. juos pasisavino vienas, apie ką teismas net neužsiminė. Galiausiai V. J. padaryto savavaldžiavimo sudėtį užbaigia tas faktas, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias naudotis butu, kai parvykęs į Lietuvą svarbiais reikalais norėjo jame pernakvoti. Apylinkės teismas kažkodėl nutartyje niekuo neparemtais įrodymais nustatė, kad jam buvo butu leistas pilnai naudotis, kas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Visų šių V. J. veiksmų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis tyčiniais ir aiškiai nukreiptais veiksmais siekiant sau materialinės naudos ir tokiais veiksmais tyčia apribojęs jo naudojimąsi butu savavaldžiavo. Į V. J. savavaldžiavimo sudėtį įeina ir jo pirminiai melagingi parodymai, kai jis policijai teigė, kad buto nenuomoja ir jokių pajamų negauna, kas rodo jo veiksmų pavojingumą visuomenei ir tyčinį klaidinimą teisėsaugos įstaigos.

4. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas G. S. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu prašydamas šią nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti V. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėjimui į apylinkės teismą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas)..

8. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

10. Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

11. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

12. Nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams G. S. (t. y. pareiškėjui), V. J. ir G. C.. Taip pat nustatyta, kad Institucijai atnaujinus 2024 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo bylos teiseną, buvo tikrinamos pareiškėjo G. S. 2024 m. kovo 21 d. pareiškime nurodytos aplinkybės, jog jis grįžęs iš užsienio valstybės (kur gyvena ir dirba nuo 2003 m.) į Lietuvą, minėtame jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute rado (duomenys neskelbtini), kuriems butą be jo žinios buvo išnuomojęs buto bendrasavininkis V. J.. Institucijos apklausta O. S. patvirtino, kad ji adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. D. išsinuomojo butą nuo 2022 m. kovo 26 d. iš V. J., kuris sakė, kad butas yra jo mirusios motinos, nuomos sutartį pasirašė jos vyras, ją sudarant buvo ir ji, juos tenkino nurodytos sąlygos ir suma mokama kas mėnesį už nuomą buvo 180 Eur, komunaliniai mokesčiai – atskirai. O. S. taip pat paaiškino, kad iki praėjusių metų pabaigos nuomą nuomotojui mokėdavo grynais pinigai, vėliau, kai jis (V. J.) išvyko iš Lietuvos, kas mėnesį mokėjo jam už nuomą ir komunalinius mokesčius darydama pavedimus į jo banko sąskaitą per „Perlo“ terminalą, turimus mokėjimus pateiks elektroniniu paštu. Iš 2024 m. birželio 5 d. vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus O. S. pateiktus mokėjimų duomenis, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2024 m. kovo 22 d. už buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą O. S. į V. J. priklausančią sąskaitą pervedė 2 664 Eur. Iš 2024 m. birželio 5 d. vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad buvo bendrauta su V. J., kuris nurodė, kad yra išvykęs į užsienį ir apklausai atvykti negali. Kalbėdamas apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. J. nurodė, kad motinos R. M. bute visą gyvenimą gyveno jis ir jo sesuo G. C., motinai numirus, butas atiteko jam su seserimi ir G. S.. V. J. nurodė, kad butu dar ir motinai esant gyvai rūpinosi tik jis, tik jis mokėjo komunalinius mokesčius, G. S. butu niekada nesirūpino, daugiau nei 20 metų yra išvykęs į užsienį. Kadangi ir pats V. J. išvyko į užsienį, butą išnuomojo, buto nuomai sesuo Gintarė neprieštaravo, o su G. S. susitarti nepavyko, nes jis tiesiog neatsiliepia į skambučius, tačiau jis (G. S.) jam niekada asmeniškai nebuvo išsakęs pozicijos, kad jis negali išnuomoti jiems priklausančio buto. V. J. nurodė, kad butą nuomoja pagal sutartį, o gautas pajamas iš nuomos planuoja deklaruoti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas G. S. savo skunde nurodė atvirkščiai nei V. J., tai yra, kad nors jis tiesiogiai už motiną komunalinių mokesčių nemokėjo, bet visada motinai duodavo pinigų, ja rūpinosi, ją palaidojo, rūpinasi motinos kapo prižiūra, tuo tarpu per 20 metų V. J. motinai niekada pinigų nedavė ir ja nesirūpino, mirus motinai, V. J. pasiėmė motinos buto raktus ir pradėjo butu naudotis vienasmeniškai savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas taip pat patvirtino, jog V. J. iš tiesų jam ne kartą skambino, tačiau jis į jo skambučius neatsiliepė. Grįžęs į Lietuvą ir radęs butą išnuomotą, G. S. kaltina buto bendrasavininkį, kad jis tyčiniais ir aiškiai nukreiptais veiksmais siekiant sau materialinės naudos ir tokiais veiksmais tyčia apribojęs jo naudojimąsi butu savavaldžiavo. Tuo tarpu V. J., kaip minėta, paaiškino, kad sesuo G. (C.) dėl buto išnuomavimo neprieštaravo, o G. S. jam niekada asmeniškai nebuvo išsakęs pozicijos, kad jis negali išnuomoti jiems priklausančio buto, o į V. J. skambučius neatsiliepė, taip pat teigė visada rūpinęsis motina ir butu.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad kilęs ginčas akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį. Aukštesnis teismas taip pat pažymi, kad negali būti toleruojama tokia praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tiek Institucija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo, kad būtent civilinės teisės priemonėmis šiuo atveju turėtų būti patvirtinama bendraturčių bendro turto naudojimosi tvarka. Tai yra turėtų būti nustatyta ir patvirtina, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant patalpų dydį, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys. Kritiškai vertintinas apelianto skundo argumentas, kad nelabai įmanoma nustatyti trims asmenims naudojimosi tvarką vieno kambario bute.

15. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, sutiktina su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad ta aplinkybė, jog V. J. sudarė nuomos sutartį be pareiškėjo žinios, tuo gaudamas pajamas, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip jau minėta, traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. J., išnuomojęs butą be užsienio šalyje gyvenančio ir į jo skambučius neatsiliepiančio bendraturčio G. S. žinios, tokiu būdu apsunkindamas į Lietuvą netikėtai grįžusiam ir kitų buto bendraturčių neįspėjusiam G. S. pasinaudoti visu butu (past. – nors G. S. priklauso tik viena trečioji buto), pažeidė įstatymų nustatytą tvarką ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Patikimų ir reikšmingų argumentų, galinčių patvirtinti V. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas G. S. nepateikė.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino G. S. skundo dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, kuriuo Institucija pagrįstai nutraukė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 27 liepos 26 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis