Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Š., E. D., A. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo

D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus, arešto bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir apimant, kitas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes pridedant prie griežtesnės bausmės, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę subendrinus su 2018 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į 5 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. kovo 6 d.

E. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus, arešto bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir apimant kitas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, pridedant prie griežtesnės bausmės, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 (metų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. kovo 6 d.

A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus, arešto bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir apimant kitas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, pridedant prie griežtesnės bausmės, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 (metų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. kovo 6 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu priimtas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymas nuo ieškinio ir procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bausmės nuteistajam D. Š.

9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su D. Š. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją – jis nuteistas už keturių tyčinių nusikalstamų veikų: vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų apysunkių nusikaltimų ir vieno sunkaus nusikaltimo, padarymą. Skiriant bausmes atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, baustas ir administracine tvarka. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad D. Š. yra nevedęs, nedirbantis, nesiregistruoja užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog D. Š. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nurodė, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad D. Š. paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir ją keisti ar švelninti skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to, nesutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo sveikatos būklės, kadangi iš nuosprendžio matyti, kad vertindamas D. Š. asmenybę, teismas įvertino ir tai, kad D. Š. turi sveikatos problemų (nustatytas darbingumo lygis – 50%). Taip pat atmetamas skundo argumentas, kad dėl sveikatos būklės, o būtent (duomenys neskelbtini) ligos, kurią nurodo apeliantas, jis negalėjo tinkamai kontroliuoti savo veiksmų darant nusikalstamas veikas, kadangi 2019 m. lapkričio 5 d. – gruodžio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodyta, kad D. Š. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos, kuris jam inkriminuotų nusikalstamų veikų metu netrukdė teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti bei šiuo metu netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tai, kad D. Š. būtų reikalingas ypatingas gydymas, byloje duomenų nėra, to nepateikė ir pats nuteistasis, kuris viso baudžiamojo proceso metu buvo suimtas ir nekilo jokių problemų dėl jo sveikatos būklės būnat Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Dėl bausmės E. D.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su E. D. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, du apysunkiai nusikaltimai, vienas sunkus nusikaltimas), kaltės formą (padaryti tyčiniai nusikaltimai). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, t. y., kad E. D. neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padaręs nusikaltimą, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų – baudų, nemoka. Be to, E. D. nevedęs, niekur nedirba, nesiregistruoja užimtumo tarnyboje. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į E. D. elgesį suėmimo laikotarpiu - (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus charakteristikoje nurodyta, kad izoliatoriuje adaptavosi greitai, suėmimo laikotarpiu padarė vieną drausmės pažeidimą, drausminė nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu; suimtasis dalyvauja užimtumo renginiuose, linkęs laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliais. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad E. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam E. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų, o be to, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kaip tą ir pažymėjo apylinkės teismas nėra, kadangi to nenumato BK 75 straipsnio 1 dalis (asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų). Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo E. D. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, kad jis buvo tik padėjėjas, t. y., pasyvesnis už D. Š., buvo jau įvertinęs ir apylinkės teismas.

Dėl bausmės nuteistajam A. Č.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam paskirtos galutinės bausmės rūšies ir dydžio. Buvo įvertinta tai, kad A. Č. padarė 4 nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą, du apysunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą. Įvertinta ir jo charakteristika: teistas 4 kartus būdamas nepilnametis (buvo teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą), teistumas neišnykęs, baustas ir administracine tvarka, paskirtų nuobaudų – baudų, nemoka. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, A. Č. nevedęs, nedirba. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius bei visuomenei pavojingus nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės, neturėjo įtakos. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistajam buvo būtina paskirti griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje, t. y. terminuotą laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, įvertinęs ir nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas sankcijose numatytų bausmių trukmes numatyti mažesnes nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai.

15. Tai, kad nuteistasis turi neįgalumą, buvo įvertinta jau apylinkės teismo - nustatytas darbingumo lygis 50% ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinė teisėjų kolegija pažymi, kad turimas neįgalumas A. Č. netrukdo daryti nusikaltimų, todėl ir realios bausmės atlikimui jo negalia neturi įtakos. Be to, tai, kad kaip nurodo A. Č. nusikalstamas veikas atliko būdamas nepilnametis, buvo įvertinta ir atsižvelgiant į tai, jis apylinkės teismo nebuvo pripažintas recidyvistu.

16. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. A. Č. nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o bausmės vykdymo atidėjimas, kai asmuo nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, negalimas. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas yra nukreiptas ne į laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau į padaryto nusikaltimo sunkumą. Taigi šiuo atveju nėra net formalių sąlygų taikyti BK 75 straipsnį.

17. Tokiu būdu, įvertinus paminėtas nuteistųjų D. Š., E. D. ir A. Č. asmenybes bei jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistiesiems paskirtas bausmes (tiek už pavienes nusikalstamas veikas, tiek ir subendrintas) vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtos bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant apeliantams skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Bausmės bendrinimo klaidų apylinkės teismas nepadarė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima švelninti jų teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta.

18. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš nuteistųjų pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Apeliacinių skundų argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistųjų skundus ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. Š., E. D., A. Č. apeliacinius skundus atmesti.