- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- eI3-4644-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02051-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- Visagino šeimos krizių centro
- Atsakovas
- Europos socialinio fondo agentūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjo Visagino šeimos krizių centro direktorei L. M. ir atstovui advokatui A.V.,
nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Visagino šeimos krizių centro skundą atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Visagino šeimos krizių centras kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) Nr. 21R4-4 sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nuspręsta asociacijos „Visagino šeimos krizių centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-K-413 „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A1-404 (toliau – ir PFSA) 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti 115 724 Eur, iš kurių tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.
Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. Komisija išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjo skundą atsakovei dėl individualaus administracinio teisės akto panaikinimo. Komisija nenustatė teisinių pagrindų skundžiamo akto panaikinimui, todėl buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su Komisijos sprendimu nesutinka, nes, jo vertinimu, Komisija formaliai taikė įstatymą, todėl priimtas Komisijos sprendimas negali būti teisingas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra tiek Sprendime, tiek atsiliepime iš esmės teigia, jog pareiškėjas su Agentūra 2018 m. balandžio 3 d. pasirašė projekto sutartį Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025. Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas kaip projekto vykdytojas pirko paslaugų iš tiekėjo VšĮ „Viva Vitalis“ – projekto dalyvių mokymo paslaugas, 2018 m. rugpjūčio 31d. sudarydami sutartį Nr. 2018/08/31, kurioje buvo susitarta, kad bus įvykdyta 80 mokymų, kurių kiekvieno trukmė – 4 valandos, o visų mokymų kaina – (duomenys neskelbtini) Eur. Šalys susitarė, kad vienų mokymų kainą sudaro (duomenys neskelbtini) Eur lektoriaus darbo užmokestis ir 0 Eur kitos mokymų išlaidos.“
Agentūros vertinimu, šios sąlygos paslaugų tiekėjas VšĮ „Viva Vitalis“ nepateikė Agentūrai detalios ataskaitos kaip buvo panaudotas gautas atlygis už suteiktas paslaugas, taip pažeisdamas PFSA 52 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims pagal paslaugų (civilines) ir kitas sutartis išlaidos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, PFSA 52 punkte įtvirtinta nuostata nedraudžia projekto vykdytojui naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. samdyti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis pagal paslaugų (civilines) sutartis, jeigu sutartyse yra nustatytos darbo užmokesčio ar atlygio išlaidos. Projekto tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos apima tik projekto vykdytojo patirtas išlaidas, tačiau paslaugų tiekėjų išlaidos į PFSA taikymo sritį nepatenka, todėl Agentūra neturėjo teisės kontroliuoti projekto vykdytojo pasamdyto paslaugų tiekėjo patirtų išlaidų.
Agentūros sprendime nurodyti tariamai padaryti pažeidimai yra siejami su paslaugų tiekėja VšĮ „Viva Vitalis“, tačiau baudžiamas yra pareiškėjas. Agentūra nepagrįstai sukūrė papildomas ir perteklines pareigas pareiškėjui, kurių PFSA 52 punkte nenustatyta, todėl VšĮ „Viva Vitalis“ teiktos sąskaitos pareiškėjui yra tinkamos ir patenka į PFSA 52 punkto (tiesioginių išlaidų) kategoriją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Agentūra, priimdama Sprendimą, kuriuo buvo taikytos finansinės korekcijos, Komisija neanalizavo tariamai padarytų pažeidimų pobūdžio ir nevertino jų įtakos tų tikslų, kurių įgyvendinimui buvo sudaryta trišalė sutartis, įgyvendinimui. Pažeidimo tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra mokymai kurių vertė 115 724 Eur. Byloje nėra duomenų, kad projekte nustatyti darbai nėra atlikti, o nustatyti tikslai nėra pasiekti. Keliama problema, kad buvo padaryti išlaidų pateikimo pažeidimai perkant mokymus. Agentūra konstatuodama tariamo pažeidimo faktą, kad pažeidimas yra susijęs su mokymų pirkimais, nevertino tariamo pažeidimo įtakos galimiems finansiniams nuostoliams. Agentūros parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu tariamo pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Agentūros Sprendime, kuriuo pripažino netinkamomis dalį apmokėtų projekto vykdymo išlaidų – 115 724 Eur (82 660 Eur tiesioginių išlaidų ir 33 064 Eur netiesioginių išlaidų), pateko ir (duomenys neskelbtini) Eur tiesioginių išlaidų, kurias patyrė projekto partneris Anykščių socialinės gerovės centras. Agentūra neturėjo jokio teisėto (ir faktinio) pagrindo šią pinigų sumą pripažinti netinkamomis projekto vykdymo išlaidomis. Projekto partnerio Anykščių socialinės gerovės centro pirmininko patvirtinimu, lektorė B. Č. savo įsipareigojimus įvykdė visa apimtini ir kokybiškai, vykdytų mokymų tikslai buvo pasiekti, (duomenys neskelbtini) Eur buvo sumokėti išimtinai lektorei už mokymo paslaugas.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija neteisingai nustatė praleisto termino rūšį ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl termino praleidimo pasekmių, nurodydama, kad terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio ir termino sprendimui priimti praleidimas neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, todėl savaime nėra pagrindo jį naikinti.
Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad maksimalus metodikoje nustatytas tyrimo terminas buvo keletą kartų viršytas bei tai, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyti naikinamieji terminai suponuoja tai, jog pasibaigus pažeidimo tyrimo terminui, jis privalo būti nutrauktas, o sprendimas dėl sankcijų už pažeidimus nebegali būti priimamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Europos socialinio fondo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, Agentūra neturėjo pastabų dėl atliktų viešojo pirkimo procedūrų ir pirkimų sutarčių, kadangi projekte pirkti paslaugas leidžiama, išlaidos pagal sudarytas viešųjų pirkimų sutartis pripažįstamos tinkamomis ir kompensuojamos tiek, kiek tokių paslaugų pirkimo išlaidos yra tinkamos pagal nustatytas išlaidų tinkamumo taisykles. Šiuo atveju pareiškėjas, žinodamas PFSA 52 punkto reikalavimą, deklaravo paslaugų sutarčių išlaidas kaip lektoriaus darbo užmokestį, nurodydamas, kad kitos mokymų išlaidos yra 0 eurų, tačiau kai pareiškėjas kartu su mokėjimo prašymu pateikė lektorės N. K. sąskaita, joje nurodyta suma buvo 6 kartus mažesnė nei pareiškėjo prašoma išmokėti pagal paslaugų sutartį suma, todėl Agentūrai kilo abejonių, kad pareiškėjas deklaruoja netinkamas išlaidas pagal paslaugų sutartį, „prisidengdamas“ viešojo pirkimo sutarties nuostata, kad visos mokymų išlaidos yra lektoriaus darbo užmokestis.
Agentūra nurodė, kad didelė dalis paslaugų teikėjo išlaidų buvo išmokėta ne lektorei, kaip buvo nurodyta paslaugų teikėjo sutartyje, o G. B. pagal papildomai sudarytas sutartis už konsultavimo paslaugas, tačiau šis asmuo nėra lektorius projekte. Kadangi šios išlaidos yra deklaruotos Agentūrai kaip projekto finansavimo lėšos, todėl Agentūra turi teisę jas tikrinti, aiškintis jų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir už kokias prekes, paslaugas ar darbą jos išmokėtos. Vadovaujantis Projekto sutarties 6.22.9 punktu, pareiškėjas įsipareigojo teikti Agentūrai, ministerijai ir kitoms ES struktūrinių fondų naudojimą kontroliuojančioms institucijoms duomenis ar dokumentus, reikalingus vertinant įgyvendintas veiklas, patirtas išlaidas ir pasiektus rodiklius bei užtikrinti, kad teikiami dokumentai būtų sistemiškai surūšiuoti, teisingi, aiškūs, atsekami, palyginami bei pakankami išlaidoms pagrįsti. Agentūra, negavusi prašomų dokumentų iš pareiškėjo, kreipėsi į FNTT, kuri taip pat atlieka teisės aktais priskirtas funkcijas ES struktūrinių fondų lėšų kontrolės schemoje.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas, teikdamas paraišką Agentūrai ir prašydamas finansuoti projektą, teikė kitokią informaciją, pagal kurią įvertinta paraiška, nustatyta didžiausia tinkamų išlaidų suma ir projektas buvo finansuojamas, tačiau paraiškoje esanti informacija ir skunde teikiami pareiškėjo argumentai prieštarauja vieni kitiems.
Atsakovė nurodė, kad projekto sutarties 3.2 punkte nustatytas projekto vykdytojo įsipareigojimas iš savo ir (arba) partnerio (-ių) lėšų apmokėti Sutarties 3.1 papunktyje nurodytas projekto tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos Sutarties 3.2 papunktyje nurodytomis lėšomis, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Kadangi pareiškėjas pasirašė Projekto sutartį su Agentūra, jis ir yra atsakingas už projekto įgyvendinimą, o ne tretieji asmenys.
Atsakovė pažymėjo, kad FNTT tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos projekto administravimui, todėl nors buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau iš paslaugų tiekėjų, pareiškėjo ir projekto partnerių pareikalauti dokumentai atskleidė informaciją ir schemą, kaip pareiškėjas kartu su partneriais ir paslaugų teikėjais, siekdami projekte deklaruoti netinkamas ir iš projekto lėšų nefinansuotinas išlaidas, jas įvardijo kaip reikalaujama PFSA 52 punkte nuslepiant šiomis išlaidomis apmokamas kitokio pobūdžio paslaugas, kurios negalėjo būti apmokėtos iš tiesioginių išlaidų kategorijos (pagal šias sudarytas sutartis dėl mokymų paslaugų teikimo). Dėl šios priežasties, Agentūra, vadovaudamasi FNTT surinktais duomenimis ir informacija, nustatė pažeidimą projekte ir pripažino dalį pareiškėjui išmokėtų lėšų netinkamomis bei priėmė sprendimą dėl jų susigrąžinimo.
Atsakovės teigimu, Agentūra, priimdama Sprendimą dėl pažeidimo, aiškiai nurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas i savo sprendimą motyvavo.
Atsakovė nurodė, kad pažeidimų tyrimas ir jų ištaisymas yra viena iš ES teisės aktuose nustatytų valstybių narių pareigų, kurias turi vykdyti valstybė narė siekdama pasinaudoti ES struktūrinių fondų investicijomis ir garantuoti jų teisėtą ir tinkamą naudojimą. Šiuo atveju žala ES biudžetui padaryta deklaruojant lėšas, patirtas pažeidžiant teisės aktus, kurios buvo išmokėtos projekto vykdytojui ir deklaruotos Europos Komisijai, nors yra netinkamos ir neturėjo būti išmokėtos projekto vykdytojui. Priimant sprendimą dėl pažeidimo, turi būti susigrąžinamos visos netinkamos finansuoti išlaidos, t. y. tokios, kurios panaudotos pažeidžiant struktūrinių fondų paramą reglamentuojančius teisės aktus. Agentūra pažymėjo, kad didžioji dalis projekto veiklai vykdyti išmokėtų projekto finansavimo lėšų buvo sumokėtos ne veiklos vykdytojams, o fiziniam asmeniui G. B., kuris yra projekto administratorius
Agentūra neneigė, kad pažeidė nustatytus įtariamo pažeidimo tyrimo terminus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Jis nurodė, kad kaip asignavimų valdytojas skyrė Visagino šeimos krizių centrui finansavimą projektui įgyvendinti ? Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A1-96 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.3.1-ESFA-K-413 „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ 465 719,81 Eur finansavimo lėšų, iš kurių 372 575,85 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir 93 143,96 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teisinis reglamentavimas ir byloje esantys faktiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, kad PFSA 52 punktas visiškai atitinka PAFT reikalavimus, yra aiškus ir konkretus, detalizuotas Rekomendacijose, nurodant priskiriamas konkrečias išlaidas, susidariusias įgyvendinant projektinę veiklą, o atsakovė, kaip projektus įgyvendinanti institucija, vadovavosi teisės aktuose numatytais reikalavimais ir atlikdama jai pavestas funkcijas veikė sąžiningai ir teisėtai savo kompetencijos ribose, tyrimą atliko objektyviai ir išsamiai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu.
Atsakovė prieš posėdį pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas dalį 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo išlaidų pripažinti tinkamomis. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodė naujų aplinkybių, turinčių reikšmės pažeidimo tyrimui, atnaujino pažeidimo tyrimą, kurio metu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti prašyme nurodytų išlaidų pagrindimo dokumentų kopijas. Gavusi iš pareiškėjo prašomus dokumentus ir iš naujo atlikusi pažeidimo tyrimą, atsakovė 2022 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą pakeisti Sprendimą dėl pažeidimo ir sumažino netinkamų išlaidų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovas nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas nėra panaikintas priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, jis yra pakeistas, naujas sprendimas iš dalies naikina skundžiamą Sprendimą. Tenkinus skundą, atsakovė turėtų panaikinti 2022 m. liepos 15 d. sprendimą administracine tvarka. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad atsisako dalies skundo reikalavimo sumažintai 2022 m. liepos 15 d. sprendimu sumai, likusį reikalavimą palaiko.
Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė nurodė, kad vėlesnis (2022 m. liepos 15 d.) sprendimas yra savarankiškas sprendimas, kuris turi apskundimo tvarką. Atstovės teigimu, priėmus naują sprendimą, 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo faktiškai nebelieka, nes atnaujinus pažeidimo tyrimą pagal naujus duomenis, tyrimas atliekamas naujai, t. y. įvertinama visa situacija iš esmės, tiek jau turimi duomenys, tiek ir naujai pateikti įrodymai, ir jų pagrindu priimamas naujas sprendimas. Priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą netinkamų išlaidų suma sumažėjo, nes dalis išlaidų buvo pagrįsta ir šis sprendimas yra galutinis, o 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas buvo pakeistas ir de facto neteko galios.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21R4-4, kuriuo nuspręsta asociacijos „Visagino šeimos krizių centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo nuspręsta: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti 115 724 Eur, iš kurių tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovė 2018 m. balandžio 3 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 „Noriu ir galiu keistis“ (toliau – ir Projektas) finansavimo sutartį Nr. 08.3.1-ESFA-K-413-01-0025 (toliau – ir Projekto sutartis).
Atsakovė 2022 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 115 724 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.
Pareiškėja kreipėsi į Komisiją prašydama panaikinti Sprendimą. 2022 m. balandžio 15 d. Komisijos sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir atsakovės 2022 m. sausio 20 d. Sprendimą.
Atsakovė 2022 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad projekto vykdytojui 2022 m. balandžio 28 d. pateiktus prašymą dėl dalies 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo panaikinimo ir išlaidų pripažinimo tinkamomis bei papildomus dokumentus, susijusius su dalies 2022 m. sausio 20 d. Sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01, susigrąžinamomis lėšomis pripažintų išlaidų tinkamumu, nustačius, kad projekto vykdytojo pateikta informacija ir dokumentai galimai turės įtakos Sprendimo dėl pažeidimo keitimui, 2022 m. birželio 7 d. pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas ir apie tai informuotas projekto vykdytojas. 2022 m. liepos 15 d. sprendimu nuspręsta: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 65 324 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 46 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 18 664 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.
Dėl skundo dalies atsisakymo
Teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė dalies reikalavimo, t. y. Sprendimo dalies panaikinimo, dėl netinkamomis išlaidomis pripažintų 50 400 Eur, nes buvo priimtas 2022 m. liepos 15 d. sprendimas, kuriuo netinkamomis išlaidomis pripažinta 65 324 Eur (vietoje prieš tai buvusių 115 724 Eur).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia, išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas).
Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateiktas pareiškimas dėl skundo dalies atsisakymo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Teismas nenustatė aplinkybių, kad skundo dalies atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Atsižvelgiant į tai, skundo dalies atsisakymas priimamas, byla dalyje dėl 2022 m. sausio 20 d. Sprendime netinkamomis išlaidomis pripažintų 50 400 Eur, nutraukiama. Bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. liepos 15 d. Sprendimų santykio
Kaip buvo nustatyta byloje, atsakovė 2022 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 115 724 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 82 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 33 064 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.
Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus, susijusius su dalimi 2022 m. sausio 20 d. Sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01, susigrąžinamomis lėšomis pripažintų išlaidų tinkamumu, atsakovė 2022 m. birželio 7 d. atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2022 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. IT01, kuriuo nusprendė: 1) nustatyti projekte pažeidimą taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnyje, kadangi projekto vykdytojas pažeidė PAFT 6.18, 6.33, 408 ir 421.7 punktus, PFSA 52 punktą, projekto sutarties 6.26.10 punktą; 2) netinkamomis išlaidomis pripažinti iš viso 65 324 Eur, iš jų tiesioginės lėšos sudaro 46 660 Eur ir atitinkamai nuo šių išlaidų yra pripažinta tinkamomis ir apmokėta projekto vykdytojui 18 664 Eur netiesioginių lėšų suma, ir šias išlaidas pripažinti susigrąžintina suma.
Pagal PAFT 323 punktą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka.
Kaip matyti, pareiškėjas atsakovei pateikė papildomus dokumentus, susijusius su Sprendime pripažintomis netinkamomis išlaidomis, ir nurodė aplinkybes, kurios gali turėti įtakos Sprendimui. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, todėl atsakovė pažeidimo tyrimą atliko iš naujo ir nustačiusi naujų reikšmingų aplinkybių, pakeitė 2022 m. sausio 20 d. Sprendimą, priimdama 2022 m. liepos 15 d. sprendimą.
Nors teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovas nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas nėra panaikintas priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, jis yra pakeistas, ir tenkinus skundą, atsakovė turėtų panaikinti 2022 m. liepos 15 d. sprendimą administracine tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, tiek iš faktinių aplinkybių matyti, kad abiem atvejais, tiek priimant 2022 m. sausio 20 d. Sprendimą, tiek priimant 2022 m. liepos 15 d. sprendimą buvo vertinama su tuo pačiu projektu susijusių lėšų panaudojimas toms pačioms programoms. Iš 2022 m. liepos 15 d. sprendimo turinio taip pat matyti, kad tai yra savarankiškas sprendimas, kuriuo pasisakoma dėl visų projekto lėšų panaudojimo, pakartotinai aptariant visas patirtas išlaidas ir jų pagrįstumą. Kitaip tariant, priimant 2022 m. liepos 15 d. sprendimą buvo atliekamas savarankiškas tyrimas, t. y. visa situacija iš naujo įvertinta iš esmės, atsižvelgiant tiek į jau turėtus, tiek į naujai pateiktus duomenis.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas neteko galios, nors tai expressis verbis ir nebuvo nurodyta 2022 m. liepos 15 d. sprendime. Tokį aiškinimą patvirtino ir atsakovės atstovė, kuri nurodė, kad pareiškėjui teisinius padarinius sukelia tik 2022 m. liepos 15 d. sprendimas ir tik jame nurodyta apimtimi, t. y., kad priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą iš pareiškėjos bus reikalaujama grąžinti tik šiame sprendime nurodytą sumą.
Laikantis pareiškėjo atstovo pozicijos, kad priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas liko galioti, atsirastų sąlygos ydingam situacijos interpretavimui, kai, galiojant dviem sprendimams, atsakovė teoriškai galėtų imtis išieškojimo pagal juos abu, taip gaudama didesnę sumą nei apskritai buvo išmokėjusi pareiškėjui.
Dėl procesinės bylos baigties
Pripažinus, kad, priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas neteko galios, šis sprendimas nebelaikytinas sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-53-968/2022; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-415/2021 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; kt.). Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas pagal formuojamą administracinių teismų praktiką yra atmestinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015; 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-6-492/2022 ir kt.).
Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021).
Jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2488/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas, kuris buvo skundo dalyku, neteko galios, todėl darytina išvada, kad šioje byloje nebeliko faktinio pagrindo skundo tenkinimui. Kitaip tariant, pareikšto reikalavimo tenkinimas nagrinėjamo ginčo ribose nebesukurtų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nebūtų apgintos jo teisės ar teisėti interesai, nes 2022 m. sausio 20 d. Sprendimas, kurio panaikinimo siekia pareiškėjas, jau nebegalioja. Tokiu atveju pareiškėjui teisinės pasekmės nekyla ir dėl Komisijos priimto sprendimo, nes jame buvo vertinama tik su 2022 m. sausio 20 d. Sprendimu susijusi situacija.
Atsižvelgdama į tai, kad atsakovei priėmus 2022 m. liepos 15 d. sprendimą pareiškėjas atsisakė tik dalies savo skundo, o likusią dalį palaikė, teisėjų kolegija vertina, tokio reikalavimo tenkinti nėra galima, nes, kaip jau minėta, tai reikštų, jog panaikinamas Sprendimas, kuris ir taip yra netekęs galios. Dėl šių priežasčių skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai nekeičia procesinio sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teismas pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti kitus atsakovės priimtus sprendimus, įskaitant ir 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį, kad, siekiant teisinio tikslumo ir gero administravimo, atsakovės priimamuose sprendimuose, kurie pakeičia ir (ar) panaikina prieš tai buvusius jos sprendimus, tai turėtų būti aiškiai ir pažodžiui nurodoma pačiame sprendimo tekste.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 107–108 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti pareiškėjo Visagino šeimos krizių centro skundo dalies (dėl Europos socialinio fondo agentūros direktoriaus 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalies, kuria netinkamomis išlaidomis pripažinta 50 400 Eur) atsisakymą ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
Kitą pareiškėjo Visagino šeimos krizių centro skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.