Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. atskirąjį? skunda? dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skunda?.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame buvo prašoma priteisti:

1. Už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 22, 25, 29, 33, 48 straipsnių nuolatinius, tyčinius, sistemiškus, 5 metus trunkančius, pažeidimus, 100 000 eurų neturtinės žalos;

2. Už nuolatinius, sistemiškus, tyčinius, neteisėtus patikrinimų inicijavimus, nuolatinius reikalavimų kėlimus, trunkančius 5 metus, pažeidžiant galiojančius įstatymus bei teisės aktus bei savo pavaldžių darbuotojų ir kitų valstybinių institucijų naudojimą savo asmeninių tikslų siekimui, netikslių dokumentų teikimą, galbūt dokumentų klastojimą bei neatsakinėjimą į paklausimus, netikslios informacijos teikimą, 50 000 eurų neturtinės žalos;

3. Už raštą 2021 m. kovo 24 d. Nr. (33.205)2-792, kuris atskleidžia ypatingai cinišką, netinkamą požiūrį į pareiškėją kaip pilietį, neabejojimą savo nebaudžiamumu, visišką atsakomybės nejautimą už savo neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą valdžia ir t. t., 50 000 eurų neturtinės žalos;

4. Už privačios erdvės fotografavimą negavus leidimo, neinformavus, neįspėjus, atsakant į daugybinius pareiškėjo užklausimus, šio fakto „nutylėjimą“ įvairių atsakovo darbuotojų, šio fakto slėpimą, neteisėto įspėjimo dėl reklamos įteikimą-grasinimą, su nurodytomis didžiulėmis baudomis už visišką savo kaltės neigimą, Asmens duomenų įstatymo pažeidimą, 50 000 eurų neturtinės žalos;

5. Už Seimo Kontrolieriaus pažymos 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. 4D-2017/2-1173 rekomendacijų nesilaikymą ir skundą pripažintą pagrįstu, 50 000 eurų neturtinės žalos;

6. Už 2019 m. spalio 28 d. kreipimąsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą dėl tarpininkavimo Nr. 4D-2019/2-1324/3D-2662, 50 000 eurų neturtinės žalos;

7. Už Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 4D-2019/2-1400 rekomendacijų nesilaikymą ir skundą pripažintą pagrįstu, 50 000 eurų neturtinės žalos;

8. Už Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymos Nr. 4D-2019/2-1601 rekomendacijų nesilaikymą, dingusius dokumentus, betikslį 2 metų susirašinėjimą su administracijos valdininkais ir skundą pripažintą pagrįstu, 50 000 eurų neturtinės žalos;

9. Už Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymos Nr. 4D-2020/2-587 rekomendacijų nesilaikymą ir skundą pripažintą pagrįstu, 50 000 eurų neturtinės žalos;

10. Už 5 metus trunkančius nuolatinius, sistemiškus, tyčinius, piktybinius, ciniškus, chamiškus „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“, „Valstybės tarnybos įstatymo“, „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių“, „Viešojo administravimo įstatymo“ 3 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies, 12 dalies 2 punkto, Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Vietos savivaldos 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, 50 000 eurų neturtinės žalos;

11. Už psichologinio pobūdžio išgyvenimus, besitęsiančius 5 metus, 50 000 eurų neturtinės žalos;

12. Už kitus patirtus nepatogumus per 5 atsakovo persekiojimo ir sekimo metus (sugaištas laikas, patirti finansiniai nuostoliai, kurių negalima įrodyti ir atlyginti kaip turtinės žalos (šimtai išsiųstų registruotų laiškų, du kompiuteriai, spausdintuvas, 8 kasetės dažų, 5 pakuotės popieriaus ir pan., nuolatinė laukimo būsena, kas vėl ateis tikrinti, nuolatinė įtampa dėl savo darbo vietos, dėl ateities, nerimas dėl savo privačios nuosavybės, nuolatinės baimės, baimės dėl bet kokio oficialiau apsirengusio žmogaus įėjusio į privačią nuosavybę ir pan.), 50 000 eurų neturtinės žalos;

13. Už per 5 metus atsakovo sukeltą nusivylimą valdžios institucijomis, sunaikintą tikėjimą valdžios įstaigomis ir pasitikėjimą Lietuvos valstybe (kaip teisine ir demokratine valstybe), prarastą pasitikėjimą valstybės institucijų darbu bei lūkesčių, kad priimami sprendimai bus pagrįsti, teisėti, 50 000 eurų neturtinės žalos;

14. Už per 5 metus prarastas galimybes plėsti savo veiklą, pabaigti nebaigtus statyti statinius, kurti naują verslą ar veiklas, negautas pajamas iš turto, už visišką pareiškėjo socialinio, emocinio gyvenimo sužlugdymą, už 5 metus be poilsio, kelionių, ir t. t., 50 000 eurų neturtinės žalos.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi nei pirminiu skundu, nei patikslintu skundu pareiškėjas nesuformulavo tinkamo skundo pagrindo, nekonkretizavo skundo ribų, tinkamai nenurodė atsakovo. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad aplinkybės buvo aiškios, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nenorėjo nagrinėti jo skundo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus. Taip pat teismas pagrįstai pasiūlė konkretizuoti ir apibūdinti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, taip pat patikslinti atsakovą (jo atstovą), iš kurio jis prašo priteisti žalos atlyginimą, o, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumo, pagrįstai skundą laikė nepaduotu. Šiame kontekste pažymėtina, kad visoms proceso šalims turi būti aiškios skundo ribos. Kita proceso šalis turi žinoti, koks reikalavimas teikiamas teismui, ir turėti galimybę pateikti teismui išsamų atsiliepimą, atsiliepiant į visas skunde nurodomas aplinkybes, taip pat pasisakant ir dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Priešingas teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, aiškinimas sudarytų prielaidas neužtikrinti sąžiningo proceso, sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną kitai proceso šaliai, sudarytų sąlygas teismui priimti siurprizinį teismo procesinį sprendimą.

Pagal vyraujančią LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-662/2018; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-756/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-594-520/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1062/2021).

Pareiškėjas pateikė daug dokumentų, tačiau jis nepatikslino, dėl kokio konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, jam kilo žala. Iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad jis skundžiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais, tačiau nei skunde nei patikslintame skunde pareiškėjas nekonkretizavo, dėl kokių būtent veiksmų jam galbūt kilo neturtinė žala. Pareiškėjas, apibrėždamas faktines aplinkybes (tarp jo ir viešojo administravimo subjektų susiklosčiusią situaciją), pateikė itin daug aplinkybių, tačiau jų konkrečiai ir detaliai nesusiejo su neteisėtumo pagrindais. Iš pareiškėjo argumentų nėra aišku, kokie konkretūs konkrečių valstybės institucijų ir kada konkrečiai atlikti veiksmai galbūt yra neteisėti ir kodėl, kokie konkretūs galbūt neteisėti jo nurodytų valstybės institucijų veiksmai ar priimti sprendimai priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjo nurodyta jo patirta žala. Be to, jeigu pareiškėjas manė, kad konkretūs viešojo administravimo dokumentai pažeidžia jo teises, jis turėjo teisę ir galimybę pateikti dėl jų skundą, prašydamas dokumentus panaikinti. Akcentuotina, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus yra apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, todėl tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, yra išsami, joje nurodyti tiek trūkumai, tiek tai, kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinta pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje negalima nustatyti skundo pagrindo ir bylos nagrinėjimo ribų. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, o pareiškėjo skunde buvo aptariama ir minėtų asmenų veikla.

Aptarti ir pareiškėjo neištaisyti skundo trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra esminiai, trukdantys teismui pradėti administracinės bylos teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą laikė nepaduotu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šį argumentą pareiškėjas grindžia įsitikinimu, kad teismas nepagrįstai nepriėmė nagrinėti jo skundo, t. y. teismo procesinės veiklos. Pabrėžtina, jog vien tai, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu, savaime nereiškia, jog teismas buvo neobjektyvus ar šališkas. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) objektyvumu ir nešališkumu. Atsižvelgiant į tai, tokie deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio atskirojo skundo teiginiai atmetami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.