- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eAS-780-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03599-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus "Laisvės" gimnazija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties pagal pareiškėjos Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos organizacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Vilniaus „Laisvės“ gimnazija (toliau – ir pareiškėjas, Gimnazija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021-07-28 Pažeidimo tyrimo išvadą/sprendimą Nr. T3-38) dėl projekto „Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos pastato atnaujinimas (modernizavimas) sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas“ (toliau – ir Išvada), kuriuo nuspręsta nutraukti Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai skirtos subsidijos teikimą ir susigrąžinti išmokėtas subsidijos lėšas; sustabdyti Išvados galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas aiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Išvadą. Teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 eurų dydžio žyminį mokestį. Vykdydamas teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, pareiškėjas pateikė raštą, kuriame paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nesutikdamas su teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-661-756/2021, pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, jai tokiu būdu yra užkirsta teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Išvados paduoti grindė būtent tuo, jog manė, kad skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, ir tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje pareiškėjui tapo aišku, jog žyminis mokestis turi būti mokamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo pateikęs teismui skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą Išvadą; sustabdyti skundžiamos Išvados galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, pratęsti termino neprašė, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas pakartotinai 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti skundžiamą Išvadą. Teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių. Aplinkybės, kad pareiškėjas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo sužinojo apie žyminio mokesčio mokėjimą, teismo nevertinta objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios.
Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje buvo detaliai išaiškinta, kad pareiškėjo skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją, nes pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų asmenų sąrašą, kurie už skundo pateikimą teismui žyminio mokesčio nemoka.
Be kita ko, teismas pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nesuvokdamas paminėtų ABTĮ nuostatų, galėjo kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą), tačiau to nepadarė.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį; atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi administracinių teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose mokyklų skundas būdavo priimamas pareiškėjams, kurių dauguma yra mokyklos ar kitos švietimo įstaigos, nemokant žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad jis nesutinka su teismo teigimu, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jis, abejodamas, ar privalo mokėti žyminį mokestį, kaip tai nurodė 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, skundė 2021 m. rugsėjo 6 d. pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip įgyvendindamas savo procesinę teisę teikti skundus, kaip tai yra numatyta ABTĮ.
Pareiškėjas pažymi, kad jeigu teismas nepriims teikiamo skundo, iškils reali grėsmė, kad pareiškėjos (mokyklos) veikla bus paralyžiuota, nebeužteks mokyklos biudžeto lėšų mokytojų ir kitų darbuotojų atlyginimams mokėti, o ir mokyklą lankančių vaikų reikmėms, kadangi Agentūrai turės sugrąžinti itin didelę 377 854,92 Eur sumą. Tai rodo, kad skundo šioje byloje priėmimo klausimas yra susijęs ir su viešuoju interesu – skundo priėmimas atitiktų viešąjį interesą, kadangi pareiškėjas turės galimybę apsiginti nuo nepagrįsto Agentūros reikalavimo.
Šiame kontekste, pasak pareiškėjo, svarbus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.
Pareiškėjo skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Išvados panaikinimo padavimo terminą, o prašyme šį terminą atnaujinti nenurodė priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis ir sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pažymėtina, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-385-492/2017).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.
Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, kuris pats savaime kėlė objektyvią riziką prarasti teisę į teisminę gynybą, kaip šiuo atveju ir įvyko. Tai, kad neįvykdžius teismo nutarties, kuria nustatyti skundo trūkumai, skundą atsisakoma priimti ir tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, pareiškėjui buvo žinoma iš teismo priimtų procesinių sprendimų. Tačiau tuo pačiu pasirinkus procesinį kelią apeliacine tvarka ginčyti pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jį sumokėjus ir tokiu būdu įvykdžius teismo nustatytą pareigą pašalinti skundo trūkumus, bylos nagrinėjimo iš esmės procesinėje stadijoje teikti procesinį prašymą sprendimu grąžinti žyminį mokestį ir tokį prašymą pagrįsti teisiniais argumentais, kuriuos teismas turi įvertinti teismo sprendime, pats pareiškėjas veikė procesine prasme neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinimui nėra teisinių pagrindų.
Pažymėtina, kad viešojo intereso elemento konstatavimas byloje pats savaime nedaro įtakos procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimui ir neatleidžia pareiškėjo nuo jų vykdymo vienodomis sąlygomis, kaip ir kiekvieno kito administracinio teisinio ginčo atveju. Todėl pareiškėjo argumentai, kad viešasis interesas reikalauja kitokio procesinio teisinio požiūrio į situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, teisiniu požiūriu yra niekuo nepagrįsti.
Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.