- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- AS-661-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02555-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus "Laisvės" gimnazija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Vilniaus „Laisvės“ gimnazija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. liepos 28 d. pažeidimo tyrimo išvadą/sprendimą Nr. T3-38.
Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškėjos pranešimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėja iš dalies pašalino skundo trūkumus, t. y. pateikė tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau atsisakė sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, motyvuodama tuo, kad, remiantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos skundas nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, o pareiškėja nepatenka į subjektų, kurie gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, sąrašą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepašalino visų teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (nesumokėjo žyminio mokesčio), skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas skundžiamojoje nutartyje pareiškėjai išaiškino jos teisę kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėja Vilniaus „Laisvės“ gimnazija atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja remdamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, nurodo, kad vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, lydraščiu informavo pirmosios instancijos teismą, kad vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas bei pateikė teismui skundą su tinkamai patvirtintomis priedų kopijomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ji nagrinėjamu atveju buvo įsitikinusi, kad jos skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas pagal jau paminėtą nuostatą, kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą ne tik dėl savo, kaip viešojo juridinio asmens, tačiau ir dėl savo ugdomų moksleivių interesų, kuriuos saugo įstatymas, gynimo. Pareiškėja paaiškina, jog ji yra viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, kuri vykdo pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo veiklą, o pareiškėjos vykdoma veikla liečia itin jautrų visuomenės sluoksnį – vaikų ugdymą, jų prigimtinių, kultūrinių poreikių patenkinimą, intelektinių ir fizinių galių ugdymą, taigi pareiškėjos veiklos nepertraukiamumui reikalingas pakankamas finansavimas, kuris bus sutrikdytas, pareiškėjai nedelsiant grąžinant Agentūrai itin didelę 377 854,92 Eur sumą, teismine tvarka nepatikrinus šio Agentūros sprendimo teisėtumo.
Pareiškėjos tvirtinimu, ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl kreipimųsi dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Pareiškėjos teigimu, ABTĮ nepateikia organizacijos sąvokos, tačiau vadovaujantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamu apibrėžimu, į sąvoką organizacija, manytina, patenka ir pareiškėja, esanti viešuoju juridiniu asmeniu, įkurtu patenkinti visuomenės poreikį ir įstatymo nustatytą teisę į bendrąjį ugdymą. Taip pat pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju gimnaziją lankančių moksleivių teisė į ugdymą bei teisėti interesai į nepertraukiamą kokybišką ugdymo veiklą yra saugomi įstatymo. Kadangi Agentūros nemotyvuotu ir nepagrįstu sprendimu nurodžius pareiškėjai grąžinti itin didelę sumą, šio tikėtinai neteisėto Agentūros sprendimo pagrindu kyla reali grėsmė ne tik pareiškėjos, kaip viešojo juridinio asmens veiklos tęstinumui, tačiau kartu ir gimnaziją lankančių moksleivių teisėtam interesui į ugdymo proceso tęstinumą, nepertraukiamumą ir kokybę, kuriuos užtikrinti yra pareiškėjos pareiga ir atsakomybė. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas, kuriuo ginami, be kita ko, ir gimnazijos moksleivių interesai, patenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pareiškėjos sumokėti žyminį mokestį.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjos skundas vertintinas kaip nepatenkantis į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkto reglamentavimo apimtį bei pirmosios instancijos teismas yra priėmęs kitų ugdymo įstaigų teiktus analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais grindžiamus skundus, nereikalaudamas jų sumokėti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundas nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl nesumokėjusi žyminio mokesčio už paduotą skundą pareiškėja nepašalino visų teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad jos skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pagal ABTĮ 34 straipsnį skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose; ABTĮ 35 straipsnyje nurodytus skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (ABTĮ 36 str. 1 d. 7 p.).
Teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėja žyminio mokesčio nesumokėjo, neprašė jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodama tuo, kad jos skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Iš pareiškėjos teismui reiškiamo reikalavimo matyti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi, prašydama panaikinti Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. liepos 28 d. pažeidimo tyrimo išvadą/sprendimą Nr. T3-38, kuriuo atsakovas nutraukė pareiškėjos projektui skirtų subsidijų teikimą ir nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtas subsidijų lėšas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paduotas skundas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją, o pareiškėja nepatenka į įstatymuose nustatytų subjektų, kurie gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, sąrašą, todėl paminėta nuostata pareiškėjai negali būti taikoma.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepašalino skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio. Teismas šį trūkumą pagrįstai laikė esminiu, kurio nepašalinus nebuvo teisinių prielaidų priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjai tiek nutartyje dėl trūkumų šalinimo, tiek skundžiamojoje nutartyje buvo detaliai išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėja teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo sumokėti žyminį mokestį nepašalino, taip pat nepateikė motyvuoto prašymo atleisti ją nuo šio mokesčio mokėjimo, todėl pagrįstai pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė Swedbank 2021 m. rugsėjo 9 d. nurodymą Nr. 9, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėja sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 30 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi terminas skundo trūkumui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti buvo nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 1 d., o pareiškėja žyminį mokestį sumokėjo suėjus terminui (2021 m. rugsėjo 9 d.), ir po skundžiamos nutarties priėmimo, aplinkybė, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis nekeičia šioje nutartyje atlikto vertinimo ir jo pagrindu padarytų išvadų, todėl žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai. Pareiškėjai išaiškintina, jog žyminį mokestį, remiantis teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjai Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai 2021 m. rugsėjo 9 d. sumokėtą 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.