Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį – 500 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 540 MGL (27 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 360 MGL (18 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 5 d. (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 358 MGL (17 900 Eur) bauda.

Nustatyta, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per šį terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – R. G. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. G. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto: vilkiko vertę – 9220 Eur, puspriekabės vertę – 12 600 Eur, iš viso – 21 820 Eur valstybės naudai.

Iš J. K., A. K. ir R. G. solidariai priteistos 1330,39 Eur dydžio proceso išlaidos.

Iš R. G. priteista 319,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. K. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

R. G. pripažintas kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje su J. K., A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. birželio 4 d., dalyvavo sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), rengime ir padaryme, o būtent: pažeidžiant, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1, 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius bei 3.5 punkto reikalavimus jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš Europos sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija šių taisyklių 3.1.1 punktuose nustatytų šių prekių kiekio – 100 pakelių vienam asmeniui,

2019 m. gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ž. Č., nieko nežinančiam apie nusikalstamos veikos vykdymą, pasiūlius sutiko gabenti krovinį ir gavo iš jo mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele slaptam ryšio palaikymui. Naudodamasis gautu telefonu bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdė jo duodamus nurodymus, turint vieningą tikslą neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Winston blue“ gabenti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), t. y. 2019 m. birželio 3 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas darbinių santykių ar sutarties dėl krovinio pervežimo iš UAB „T“ gavo bendrovei nuosavybės teise priklausantį vilkiką DAF FT 95XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Chereau, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. birželio 4 d. apie 00 val. 30 min. nuvažiavo į degalinę „Orlen“, esančią (duomenys neskelbtini), ir laukė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymų dėl krovinio pasikrovimo vietos. 2019 m. birželio 4 d. apie 4 val. 30 min. toje pačioje degalinėje susitiko su bendrininkais A. K. ir J. K., kurie važiuodami automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parodė kelią iki cigarečių „Winston blue“ laikymo vietos – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten 210 000 pakelių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 717 934,00 eurai, pakrovė į puspriekabę, iš cigaretes pakrovusių A. K. ir J. K. gavo jam žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) BP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad krovinio siuntėjas yra UAB „L“, krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), data – 03.06.2019, vairuotojo pavardė Vardenis Pavardenis bei parašas, ir jis (R. G.) neteisėtai gabeno iš laikymo ir pakrovimo vietos vilkiku DAF FT 95XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Chereau, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) kur 6 val. 00 min. buvo sulaikytas Alytaus apskrities VPK ONTS pareigūnų, kuriems pareikalavus pateikė jam žinomai suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) BP Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jį panaudojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir šių veikų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nustatytu jos sumokėjimo terminu, be to, teigia, kad iš jo nepagrįstai priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl nuteistajam R. G. paskirtos bausmės

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, o pagal 4 punktą už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas R. G. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 500 MGL dydžio baudą, t. y. net šešis kartus mažesnę nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis (vidurkis atitinka 3075 MGL); už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 60 MGL dydžio baudą, t. y. artimą sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apygardos teismas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę R. G. paskyrė 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudą. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. G. buvo paskirta 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdyta naudojantis vilkiku DAF XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabe šaldytuvu Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Šiomis transporto priemonėmis, kaip vieningu transporto priemonių junginiu, 2019 m. birželio 4 d. buvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), t. y. jomis pasinaudota nusikalstamai veikai palengvinti, nes be jų šio nusikaltimo dalyko (cigarečių) gabenimas, atsižvelgus į krovinio dydį (210 000 pakelių cigarečių), būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to šis vilkikas su puspriekabe, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, laikytini konfiskuotinu turtu. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šios transporto priemonės priklauso ne kaltininkams, o tretiesiems asmenims: vilkikas DAF XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T“ (t. 1, b. l. 44), o puspriekabė šaldytuvas Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) įmonės nuosavybė (t. 1, b. l. 43). Prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 7 d. nutarimuose nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad UAB „T“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės atsakingi atstovai žinojo apie vilkiku DAF XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe šaldytuvu Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rengiamą/ vykdomą nusikalstamą veiką, todėl konstatavęs, jog šioje tyrimo stadijoje nėra pagrindo manyti, kad yra pagrindas minėtas transporto priemones konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ar priemonę, transporto priemones grąžino teisėtiems savininkams atitinkamai UAB „T“ ir (duomenys neskelbtini) įmonei (t. 1, b. l. 108, 121).

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo R. G. nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko DAF XF.430 vertę – 9220 Eur bei puspriekabės Chereau vertę – 12 600 Eur, iš viso – 21 820 Eur valstybės naudai. Apygardos teismas, priimdamas tokį sprendimą, motyvų, kodėl nesivadovavo BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir transporto priemonių nekonfiskavo, o nusprendė išieškoti iš R. G. šių transporto priemonių vertę, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas šį sprendimą apygardos teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Kaip jau nurodyta anksčiau BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas G. V. parodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiima krovininio transporto nuoma, tarptautiniais pervežimais ir pan. 2019 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) įmonė su UAB „T“ sudarė transporto priemonių nuomos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įmonė išnuomojo puspriekabę šaldytuvą Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , trijų metų laikotarpiui UAB „T“. Dėl šios transporto priemonės nuomos tarėsi ir sutartį pasirašė UAB „T“ direktorius M. J.. Apie tai, kad jo vadovaujamai įmonei priklausančioje puspriekabėje šaldytuve buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės jis nieko nežinojo (t. 7, b. l. 173–174). Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2019 m. gegužės 6 d. autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. 2019/05/06 (t. 7, b. l. 175–181). Taigi, byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi įmonės atstovai nuomos sutarties pagrindu perleisdami puspriekabę šaldytuvą UAB „T“ žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad įmonės nuosavybe esantis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios transporto priemonės nekonfiskavo, o nusprendė priteisti jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada išieškoti turto vertę tik iš vieno R. G. neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-976/2018). Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje padarymą buvo nuteisti ir R. G. bendrininkai A. K. bei J. K.. Tokiu atveju, nusprendus konfiskuoti ne pačią nusikaltimo padarymo metu panaudotą transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, ši pinigų suma turėjo būti išieškota iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju byloje nėra pareikštas prokuroro apeliacinis skundas, todėl teismas baudžiamąją bylą nagrinėdamas apeliacinio skundo ribose, negali pabloginti nuteistųjų A. K. ir J. K. teisinės padėties ir išieškoti iš jų dalį konfiskuotino turto – puspriekabės Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. G. išieškoma vieną trečdalį viso konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. iš visos puspriekabės Chereau vertės 12 600 Eur išieškant vieną trečdalį – 4 200 Eur (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tuo tarpu nuspręsdamas išieškoti iš nuteistojo R. G. ir vilkiko DAF XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą apygardos teismas neįvertino byloje esančių duomenų visumos, kuri leidžia pagrįstai spręsti, kad šios transporto priemonės savininkės UAB „T“ atsakingi atstovai ne tik galėjo, tačiau ir žinojo, kad transporto priemonė – vilkikas DAF XF.430 bus naudojama nusikalstamai veikai, numatytai BK 199² straipsnio 2 dalyje, daryti.

Visų pirmiausia, aplinkybę, kad UAB „T“ atstovai žinojo, kad įmonei nuosavybės teise priklausantis vilkikas bei nuomos pagrindu valdoma puspriekabė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti patvirtina nuteistojo R. G. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis sutiko vežti krovinį į (duomenys neskelbtini), kokiomis aplinkybėmis kontrabandinių cigarečių gabenimui įvykio dieną jis perėmė transporto priemonę iš UAB „T“ atstovo L. J.. Apklaustas teismo posėdyje R. G. patvirtino, kad vykti į reisą jam pasiūlė Ž. Č.. Jam (nuteistajam) sutikus, Ž. Č. jam perdavė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įvestas tik vienas kontaktas – „M.“. Kas buvo „M.“, jis iki pat šiol nežino. Susiskambinę su „M.“ jie susitarė dėl kelionės datos, tačiau „M.“ prieš tai pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam (nuteistajam) nuvažiavus nurodytu adresu prie jo privažiavo L. J., pastarasis nusivedė jį į UAB „T“ biurą, perdavė jam krovininio automobilio raktus, važtaraščius (CMR), pasakė, kad juos (važtaraščius) užpildys pakrovimo metu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad reiks važiuoti į (duomenys neskelbtini), paskui gal į (duomenys neskelbtini). Su L. J. jis žodžiu susitarė dėl atlyginimo. Tuo metu, kai jis (nuteistasis) buvo netoli (duomenys neskelbtini), pranešė apie tai L. J.. Pastarasis atvažiavęs į degalinę sumokėjo už 500 litrų dyzelinio kuro ir jis (nuteistasis) išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 96–97). Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas įtariamuoju R. G. taip pat nurodė ir tokias aplinkybes, kad susitikimo UAB „T“ biure metu L. J. jam pasakė, kad reiks pasikrauti tos dienos vakare (duomenys neskelbtini) ir kad dėl pasikrovimo jie dar susiskambins. Be to, nuteistajam pasidomėjus dėl kelių mokesčių, L. J. pažadėjo juos sumokėti internetu, pastarasis tą pačią dieną atsiuntė bilieto į keltą rezervacijos kodą. Sumokėjęs už kurą degalinėje L. J. jam pasakė, kad netrukus su juo kažkas susisieks (t. 8, b. l. 143–146). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. G. atpažino L. J. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (t. 8, b. l. 154–156). Be to, aplinkybę, kad R. G. išvykdamas į reisą susitiko būtent su UAB „T“ vadybininku L. J., iš pastarojo perėmė vilkiką su puspriekabe, į kurį vėliau buvo pakrautos neteisėtas krovinys, taip pat tai, kad L. J. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje sumokėjo už dyzelinį kurą vilkikui DAF neabejotinai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų – slapto R. G. sekimo metu užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 23–25). Nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš R. G. buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai. Viename iš jų – „Huawei Honor“ buvo įdėta „Labas“ SIM kortelė (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo įvestas vienintelis kontaktas – „M. (duomenys neskelbtini)“. Iš šiame telefono aparate esančioje programėlėje „Telegram“ užfiksuotų duomenų matyti, kad iš adresato „M.“ į telefono aparatą „Honor“ 2019 m. birželio 2 d. buvo skambinta keturis kartus; 2019 m. birželio 4 d. iš telefono aparato „Honor“ per „Telegram“ programėlę buvo išsiųsta žinutė adresatui „M.“ su tekstu „Pajudejau“, netrukus adresatas „M.“ paskambino per „Telegram“ programėlę. Tuo tarpu kitame iš R. G. paimtame mobiliojo ryšio telefone „Huawei“, kuriame buvo įdėta „Tele2“ SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas kontaktas „T Nr. (duomenys neskelbtini)“ (priklausantis L. J.). Skiltyje „SMS susirašinėjimai“ užfiksuotas iš adresato „T Nr. (duomenys neskelbtini)“ (L. J.) 2019 m. birželio 3 d. 17.16 val. gautas pranešimas „65991736“, kuris, kaip nustatyta, yra R. G. minėtas kelto rezervavimo numeris. Be to šiame mobiliojo ryšio telefono aparate užfiksuoti ir 2019 m. birželio 3 d. įvykę trys sujungimai su adresatu „T Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 99–111).

Be to, papildomos įtariamojo apklausos metu R. G. savo parodymus papildė nurodydamas, kad iš L. J. gautas važtaraštis (CMR) buvo dalinai užpildytas, t. y. jame buvo įrašyta, kad krovinys bus vežamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena, važtaraštyje buvo ir siuntėjo antspaudas. Be to, R. G. šios apklausos metu parodė ir tai, kad po to, kai jis buvo paleistas iš sulaikymo, jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė susitikti, jis (nuteistasis) suprato, kad jam skambino iš UAB „T“. Netrukus pas jį į namus atvažiavo M. J., prisistatė UAB „T“ direktoriumi ir paprašė pasirašyti darbo sutartį su UAB „T“. Jis (R. G.) sutiko su sąlyga, kad UAB „T“ raštu patvirtins, kad nereikš turtinių pretenzijų dėl policijos pareigūnų sulaikytos transporto priemonės ir krovinio. M. J. sutikus, po kelių dienų jiedu vėl susitiko ir jis (nuteistasis) pasirašė M. J. atsivežtus dokumentus dėl jo (R. G.) įdarbinimo bei prašymą atleisti iš darbo. Matė, kad darbo sutarties sudarymo data buvo diena, kuomet jis turėjo gabenti krovinį į Švediją. Be to, M. J. jam atvežė paties pasirašytą raštą, kad UAB „T“ neturi ir neturės turtinių pretenzijų dėl transporto priemonių (t. 8, b. l. 161–162). Patvirtindamas savo parodymus R. G. pateikė ir 2019 m. liepos 11 d. UAB „T“ garantinį raštą, kuriame nurodoma, kad UAB „T“ direktorius M. J. R. G. už sulaikytas transporto priemones vilkiką DAF-95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaldytuvą puspriekabę Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi ir neturės (t. 8, b. l. 163).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas Ž. Č. iš esmės patvirtino bei papildė pirmiau aptartus R. G. parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis pastarasis buvo užverbuotas kontrabandinio krovinio vežimui. Ž. Č. minėtoje apklausoje parodė, kad būtent jis pasiūlė R. G. vykti į reisą. Anot jo, 2019 m. gegužės mėnesį, pas jį į namus atvyko pažįstamas M. J. ir pasiūlė dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, sakė reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) nesutiko, tačiau nurodė R. G. ir pats prie M. J. pastarajam paskambino. R. G. pokalbio metu sutiko dirbti M. J. įmonėje. Tuomet M. J. jam (Ž. Č.) paliko mobiliojo ryšio telefoną ir paprašė jį perduoti R. G.. Po kelių dienų R. G. grįžus iš reiso jie susitiko ir jis (Ž. Č.) perdavė R. G. M. J. duotą mobiliojo ryšio telefoną (t. 8, b. l. 46–47). Taigi, šie specialiojo liudytojo parodymai patvirtina, kad pats UAB „T“ direktorius M. J. ieškojo vairuotojo konkrečiai šiam reisui į (duomenys neskelbtini), be to, per Ž. Č. R. G. perdavė tarpusavio ryšiui palaikyti būtiną priemonę – mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo vienintelis kontaktas „M.“, kuris, kaip nustatyta, R. G. davė konkrečius nurodymus, susijusius su nelegalaus krovinio gabenimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), t. y. nurodė kelionės datą, kur perimti transporto priemonę, tikslų cigarečių krovinio pakrovimo adresą ir pan.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į UAB „T“ siekiant gauti duomenis apie tai, kas buvo krovinio, kuris buvo gabenamas UAB „T“ priklausančiu transportu 2019 m. birželio 4 d. siuntėjas, vežimo paslaugos užsakovas; kada ir kokiu būdu užsakyta ši paslauga; iš kur ir kokiu adresu turėjo būti gabenamas krovinys ir pan. (t. 3, b. l. 156). Atsakydamas į reikalavimą pateikti dokumentus ir informaciją UAB „T“ direktorius M. J. 2019 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinamajame rašte nurodė, kad įmonė duomenų, kas buvo krovinio, kuris buvo gabenamas įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu 2016 m. birželio 4 d., užsakovas neturi (t. 3, b. l. 156, 158).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu bei 82 straipsnio 3 dalimi, specialiuoju liudytoju buvo apklaustas UAB „T“ direktorius M. J.. Tačiau jis teigė neprisimenantis, kada ir kur išvyko UAB „T“ priklausantis krovininis automobilis DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Pasinaudodamas savo teise, jis duoti parodymus atsisakė (t. 8, b. l. 54).

Byloje specialiuoju liudytoju buvo apklaustas ir UAB „T“ vadybininkas L. J.. Jis parodė, kad 2019 m. birželio mėnesio pradžioje jo sūnus UAB „T“ direktorius M. J. liepė perduoti krovininį automobilį DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe vairuotojui, kuris atvažiuos prie UAB „T“ biuro. Nuvykęs prie biuro jis susitiko su jam nepažįstamu vyru, kaip vėliau nustatyta R. G.. Tuomet jis (L. J.) perdavė R. G. transporto priemonės užvedimo raktelius, transporto priemonės dokumentus. Maždaug prieš savaitę laiko, M. J. taip pat jam buvo liepęs užsakyti konkrečiai šiai transporto priemonei kelto bilietus į (duomenys neskelbtini). Bilietą jis (L. J.) užsakė telefonu, padarė išankstinį apie 600 Eur apmokėjimą, tačiau iš kokios konkrečiai sąskaitos, UAB „T“, savo ar sūnaus M. J., neprisimena. Bilietų rezervacijos numerį jis vėliau perdavė R. G.. Išleidžiant R. G. į reisą, reikėjo pripildyti vilkiko kuro bakus. Su R. G. susitarė kurą užpilti (duomenys neskelbtini), degalinėje „Stateta“. Tą pačią dieną jie vėl susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje „Stateta“, kur nuteistasis užsipylė kuro, o jis (L. J.) už jį sumokėjo grynais pinigais. Kur toliau vyko R. G., nežino, tačiau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes pats (L. J.) vykdamas į (duomenys neskelbtini) asmeniniais reikalais, aplenkė nuteistojo vairuojamą vilkiką. Specialusis liudytojas nurodė, kad nežino, kokį ir kam priklausantį krovinį, kokiu maršrutu turėjo vežti R. G. UAB „T“ priklausančiu automobiliu. Jis nežino, su kuo M. J. tarėsi dėl šio krovinio vežimo, tačiau jokio užsakymo jam niekas neatsiuntė. R. G. nuolat UAB „T“ nedirba, tačiau mano, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutartis UAB „T“ pasirašo direktorius M. J. (t. 8, b. l. 39–40). Taigi, L. J. iš esmės patvirtino R. G. parodymus apie tai, kad būtent jis (L. J.) perdavė UAB „T“ priklausantį vilkiką DAF FT bei nuomos sutarties pagrindu valdomą puspriekabę Chereau reisui į (duomenys neskelbtini), sumokėjo už kurą, rūpinosi vairuotojo kelto bilietais, kelių mokesčiais. Tačiau L. J. neigė žinojęs, iš kur UAB „T“ gavo užsakymą, koks krovinys ir kokiu maršrutu turėjo būti gabenamas UAB „T“ transporto priemonėmis. Tačiau byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia tokius L. J. teiginius atmesti. Pirmiausia, nuteistasis R. G. jau pirmosios apklausos metu parodė, kad L. J. jam nurodė, kad krovinio pasikrovimas vyks (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur bylos duomenimis ir buvo pakrautas neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių krovinys, nors paties perduotame važtaraštyje pakrovimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Be to, L. J. sumokėjęs degalinėje už kurą nuteistajam pasakė, kad netrukus su juo kažkas susisieks. Ir iš tiesų, R. G. važiuojant ties (duomenys neskelbtini) jam į mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor“ kontaktas „M.“ atsiuntė žinutę su adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti pakrautas neteisėtas krovinys. Šios aplinkybes pagrįstai leidžia spręsti, kad L. J. ne tik žinojo nelegalaus krovinio pakrovimo vietą, bet galimai palaikė ryšį su asmenimis, koordinavusiais neteisėtos veikos veiksmus. Antra, kaip jau minėta, nuteistasis R. G. parodė, kad L. J. jam perdavė važtaraštį (CMR), kuris buvo dalinai užpildytas nurodant, kad krovinys bus vežamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus iš R. G. paimtą važtaraštį BP Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų nustatyta, kad skiltyje „siuntėjas“ ranka įrašyti tokie duomenys: UAB „L“, (duomenys neskelbtini) , o skiltyje „gavėjas“: (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu šriftu įrašyta, kad krovinio pakrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o iškrovimo (duomenys neskelbtini)). Be to, krovinio vežėjas nurodytas UAB „T“ (t. 3, b. l. 99–113). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „L“ informavo, kad įmonės apskaitoje nėra duomenų apie važtaraštį (CMR) BP Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinį gavėjui (duomenys neskelbtini), be to, nurodyta, kad vežėjo UAB „T“ transporto paslaugomis UAB „L“ nesinaudoja, duomenų apie krovininį automobilį DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų apskaitoje taip pat nėra (t. 3, b. l. 139). Taigi, UAB „T“ vadybininko L. J. R. G. pateiktame CMR buvo įrašyti akivaizdžiai neteisingi krovinio užsakymo duomenys. Anot L. J., nurodymus perduoti vilkiką DAF ir puspriekabę Chereau R. G., užsakyti kelto bilietus konkrečiai šiai transporto priemonei davė UAB „T“ direktorius M. J.. Tokiu atveju, žinant, kad UAB „T“ oficialiai jokio užsakymo vežti važtaraštyje nurodytą krovinį nebuvo gavusi, galima pagrįstai spręsti, kad UAB „T“ vardu veikę asmenys jau perduodami krovininę transporto priemonę ir važtaraštį R. G. žinojo, kad važtaraštyje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Įvertinus visas šias aplinkybes kitų jau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad M. J. pats surado šį reisą turėjusį įvykdyti R. G.; per Ž. Č. perdavė pastarajam tarpusavio ryšiui palaikyti mobiliojo telefono aparatą „Honor“ su vieninteliu kontaktiniu numeriu asmens „M.“, kuris, kaip byloje nustatyta, koordinavo tolesnius R. G. veiksmus gabenant neteisėtą krovinį; L. J. rūpinosi visais su kelione į (duomenys neskelbtini) susijusiais finansiniais ir organizaciniais klausimais (užmokėjo už kurą, kelto bilietą, turėjo apmokėti kelių mokesčius) akivaizdu, kad tiek M. J., tiek L. J., būdami UAB „T“ atsakingi asmenys, žinojo, kad šio reiso metu R. G. transporto priemonėmis vilkiku DAF ir puspriekabę Chereau iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) veš neteisėtą – akcizais apmokestinamų cigarečių krovinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir vėlesni M. J., veikusio kaip UAB „T“ direktoriaus veiksmai, kuomet jis, po to, kai R. G. buvo paleistas iš sulaikymo susitarė su pastaruoju dėl fiktyvaus nuteistojo įdarbinimo UAB „T“ nuo 2019 m. birželio 3 d. (dienos, kada R. G. išvyko į reisą). Už tai, kad nuteistasis sutiktų pasirašyti įdarbinimo bei atleidimo iš darbo dokumentus M. J. UAB „T“ vardu įsipareigojo jokių pretenzijų dėl sulaikytų transporto priemonių – vilkiko DAF ir puspriekabės Chereau R. G. nereikšti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks M. J. kaip atsakingo už UAB „T“ turtą asmens elgesys yra nelogiškas ir akivaizdžiai prieštarauja sąžiningo verslo logikai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės buvo apklausti kaltinamieji, kurie dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, todėl prokuroras nurodė neprieštarausiantis gynėjo pasiūlymui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kitiems proceso dalyviams neprieštaravus, pirmosios instancijos teismas nusprendė kitų byloje esančių įrodymų netirti ir liudytojų į teismo posėdį nekviesti (t. 11, b. l. 92–97). Taigi, pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su UAB „T“ valdomų transporto priemonių panaudojimu darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti šias aplinkybes, į teismo posėdį kaip liudytojus kvietė UAB „T“ atstovus M. J. bei L. J.. Tačiau šie asmenys, net ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, apeliacinės instancijos teismui duoti parodymus atsisakė (t. 12, b. l. 85–87).

Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad UAB „T“ priklausanti transporto priemonė vilkikas DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis šiuo metu valstybiniai numeriai pakeisti į (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 19 d. yra areštuota, jos saugotoju paskiriant UAB „T“ (t. 12, b. l. 77–83). Taigi, šiuo metu šia transporto priemone ir toliau naudojasi UAB „T“, be kita ko, kaip byloje nustatyta, šiuo krovininiu automobiliu yra daromos ir nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto konfiskavimo kaip vienos iš baudžiamojo poveikio priemonės vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-72-489/2020). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto yra draudžiama. Taigi, aplinkybė, kad krovininiam automobiliui DAF FT 95XF.430 šiuo metu yra taikomas turto areštas nėra pagrindas šią transporto priemonę palikti apyvartoje.

Taigi, anksčiau aptartų byloje surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „T“ atsakingi asmenys M. J. ir L. J. perduodami UAB „T“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – vilkiką DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. G. neabejotinai žinojo, kad R. G. naudodamasis šia jam perduota transporto priemone gabens neteisėtą akcizais apmokestinamų cigarečių krovinį, t. y. darys baudžiamojo kodekso uždraustą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, pagal kurią iš nuteistojo R. G. priteista konfiskuotino turto – vilkiko DAF FT 95XF.430 vertę atitinkanti pinigų suma – 9220 Eur, naikintina, nurodant, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, padarymui panaudota transporto priemonė – vilkikas DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis šiuo metu valstybiniai numeriai pakeisti į (duomenys neskelbtini) konfiskuojama.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

R. G. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu iš jo nepagrįstai buvo priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 319,50 Eur. Nuteistasis nurodo, kad jam nebuvo suteikta jokia valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis jos neprašė, jam paskirtos advokatės jis nematė ir su ja nekalbėjo, o teisiamuosiuose posėdžiuose jį gynė jo paties pasirinktas gynėjas. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta gynėja Naina Lanzbergienė buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (t. 11, b. l. 49, 54, 57). Nuteistasis apie tokį teismo sprendimą buvo informuotas 2020 m. spalio 9 d. teismo pranešimu (t. 11, b. l. 58). Tačiau 2021 m. vasario 26 d. advokatas Romualdas Mikliušas informavo teismą, kad jis sudarė teisinių paslaugų sutartį su R. G. (t. 11, b. l. 76). Pradėjus nagrinėti bylą 2021 m. kovo 5 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta gynėja, R. G. patvirtino, kad baudžiamojoje byloje jį gins advokatas Romualdas Mikliušas, todėl jis atsisako advokatės Nainos Lanzbergienės paslaugų (t. 11, b. l. 92). Atkreiptinas dėmesys, kad iki teisiamojo posėdžio pradžios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui buvo pateikusi pažymą Nr. (12.35Mr) PT-1606 apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 319,50 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (t. 11, b. l. 89–91). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis apie tai buvo informuotas ir patvirtino suprantantis, kad jam reikės sumokėti už advokatės Nainos Lanzbergienės pasiruošimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui(t. 11, b. l. 92). Taigi, valstybės garantuojama teisinė pagalba R. G. buvo paskirta įstatymo nustatyta tvarka esant būtinam gynėjo dalyvavimui, o apeliantas apie tai buvo informuotas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 4 d. pateiktoje pažymoje Nr. (12.35Mr) PT-1606 nurodoma, kad iš R. G. valstybės naudai priteistinos 319,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis (t. 11, b. l. 89, 90–91). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jo turtinei padėčiai. Bylos duomenys bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 5 d. pateikta papildoma informacija apie gynėjos suteiktų teisinių paslaugų nuteistajam R. G. trukmę ir įkainius (t. 12, b. l. 59–63) patvirtina, kad nuteistajam parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė 2020 m. spalio 7 d. buvo atvykusi susipažinti su baudžiamąją byla (t. 11, b. l. 56), rengėsi teisiamajam posėdžiui, rengė procesinius dokumentus teismui, dalyvavo pirmame teismo posėdyje, todėl buvo patirtos išlaidos. Nors byloje nėra duomenų apie R. G. darbo užmokestį, tačiau jis yra darbingo amžiaus, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 319,50 Eur suma nuteistojo R. G. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas teisinės pagalbos paslaugas yra proporcinga, todėl ji pagrįstai priteista iš apelianto (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

R. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos 358 MGL dydžio (17 900 Eur) baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir paskirtai baudai sumokėti nustatyti dviejų metų terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš nuteistojo R. G. vieną trečdalį konfiskuotino turto puspriekabės Chereau, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės – 4 200 Eur valstybės naudai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. G. išieškota vilkiko DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 9220 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti vilkiką DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.