- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- eA2-3898-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01538-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- LBM Trade OU
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo LBM Trade OU prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Oil trade“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Voltlita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas LBM Trade OU 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu; 2) Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad turi suinteresuotumą byloje, nes yra atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Voltlita“ kreditorius. Paaiškino, kad jo kreditorinis reikalavimas buvo galutinai patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020. Šį reikalavimą įgijo iš pradinio kreditoriaus SIA Londens. Nurodė, kad apie tai, kokiu pagrindu ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovę, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 8 d., gavęs dokumentus iš nemokumo administratoriaus, nes, iki jo reikalavimas nebuvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, tokios informacijos gauti negalėjo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu buvo pažeistos materialinės jo teisės, kadangi esant patvirtintam ieškovo reikalavimui, kuris yra pats didžiausias, ženkliai sumažėja galimybė, kad bus patenkintas (pilnai ar iš dalies) jo reikalavimas bankroto procese. Atkreipė dėmesį, kad joks kreditorius (įskaitant pareiškėją, SIA Londens ar kitus kreditorius) nebuvo įtrauktas į bylą ir neturėjo jokios informacijos apie bylinėjimosi eigą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BUAB „Oil trade“ atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodo, kad nėra nei vienos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų sąlygų pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų. Pirma, pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų lemti kitokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 priėmimą. Antra, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje ir pareiškėjo prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 ginčas vyko išimtinai tik tarp ieškovės ir atsakovės. Civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 buvo sprendžiamai klausimai dėl: (i) atsakovės skolos ieškovei pagal 2015 m. gegužės 29 d. tarp ieškovės, atsakovės ir ALB Auto OU sudarytą trišalį užskaitos aktą Nr. 1-29-05/15 AA-VO-OT; (ii) 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 12 d. ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei (bendrai 126 000 USD ir 16 500 EUR sumai), kurie, atsakovės teigimu, buvo atlikti, nutraukus tarp ieškoves ir atsakovės sudarytas kuro pirkimo sutartis, teisėtumo; (iii) 2016 m. sausio 5 d. tarp ieškovės, atsakovės ir SIA „West oil“ trišalio tarpusavio užskaitos akto Nr. 1-05-01/16WO-OT-VO pripažinimo negaliojančiu. Taigi, pareiškėjas neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, todėl akivaizdu, jog 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 objektyviai negalėjo ir nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Šiuo sprendimu teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, ieškovės bankroto byloje patvirtintas kreditorius UAB „Ervin“ buvo pateikęs prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. UAB „Ervin“ savo suinteresuotumą civilinėje byloje, kaip ir pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, išimtinai siejo su bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi (tuo metu civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017) ieškovės kreditoriaus UAB „Ervin“ prašymas buvo atmestas, konstatavus, jog jis nėra susijęs materialiniais teisiniais santykiais su viena iš nagrinėjamos bylos šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas galėtų daryti įtaką jo teisių apimčiai. Pažymėjo, jog kreditorių įtraukimas trečiaisiais asmenimis bylose pagal bankrutuojančios įmonės ar jai pareikštus ieškinius vien dėl to, kad jie turi kreditoriaus statusą bankroto byloje, nėra taikomas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nes toks bankrutavusios įmonės kreditorių suinteresuotumo vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-602-381/2017; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1161-178/2018). Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai, kad 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 yra pažeistos jo teisės, nes dėl ieškovei priteistos sumos ženkliai sumažėjo galimybė, kad bus patenkintas jo reikalavimas bankroto procese prieštarauja jo paties veiksmams dėl galimybės patenkinti savo reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje 2-1092-585/2020, galutinai išsprendęs pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje klausimą, konstatavo galimus neteisėtus atsakovės ir kitų asmenų veiksmus, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais iki bankroto bylos jam iškėlimo. Vietoje to, kad siektų atsakovės galimai neteisėtų sandorių ginčijimo ir neteisėtai pervestų lėšų priteisimo atsakovės naudai, kas leistų maksimaliai išnaudoti visas galimybes savo finansinio reikalavimo patenkinimui, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykusiame atsakovės kreditorių susirinkime balsavo „už“ pritarimą nemokumo administratoriaus teismui pateiktam prašymui priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos. Taigi, minėtos aplinkybės iš esmės leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo deklaruojamu jo teisių pažeidimu ir siekiu kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, o labiau tikėtina, kad piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis tokiu prašymu siekiama pakartotino civilinės bylos nagrinėjimo tikintis, jog ieškovės ieškinys bus atmestas ir nebebus kliūčių kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos, kuriam ieškovė prieštarauja. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 buvo pradėtas 2017 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus ieškovės ieškinį atsakovei ir ginčas dėl skolos priteisimo galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas nurodo, jog apie teismo procesą, kurį prašoma atnaujinti informacijos neturėjo, o apie tai, kokiu pagrindu ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovę sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 8 d., gavęs dokumentus iš atsakovės nemokumo administratoriaus. Tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja faktinėms atsakovės bankroto bylos nagrinėjimo aplinkybėms. Visų pirma, pažymėjo, jog pareiškėjas į atsakovės bankroto bylą įstojo ne kaip naujas kreditorius, bet perėmęs reikalavimo teises iš pirminio kreditoriaus SIA Londens, kuris atsakovės bankroto byloje dalyvavo nuo pat bankroto bylos iškėlimo atsakovei momento, ir kurio finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Šiuo atveju, pirminis atsakovės kreditorius SIA Londens apie ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei ir šio ginčo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme buvo informuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad pareiškėjui apie teismo procesą, kurį prašoma atnaujinti, buvo žinoma nuo pat atsakovės bankroto proceso pradžios, o apie byloje priimtą sprendimą pareiškėjas objektyviai turėjo sužinoti 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje, gavęs 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria pradinis kreditorius SIA Londens buvo pakeistas jo teisių perėmėju LBM Trade OU, t. y. pareiškėju, nes šia nutartimi buvo išspręstas ir ieškovės įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą klausimas. Visų minėtų aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas yra praleidęs trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o prašyme atnaujinti procesą nurodomi teiginiai apie pažeistų teisių sužinojimo momentą neatitinka tikrovės ir jais nesąžiningai siekiama klaidinti teismą.
Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Voltlita” atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad patvirtina pareiškime nurodytą faktą, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi dėl susipažinimo su ginčo byla, iki to laiko nemokumo administratorius jokios informacijos pareiškėjui neteikė. Sutiko ir su pareiškėjo nuomone, kad nuo ginčo sprendimo priėmimo pasikeitė formuojama teismų praktika, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad ginčo sprendimas yra neteisėtas, yra pagrįsti. Pažymėjo, kad jo nuomone, atnaujinus procesą, į bylą turėtų būti įtraukti visi atsakovo kreditoriai, kad jie galėtų pasinaudoti savo teise dalyvauti procese ir ginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 str.). Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3472-467/2019 procesą, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybes, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, jam tapo žinomos 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. po tai, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020 patvirtino jo finansinį reikalavimą ir jis turėjo galimybę susipažinti su BUAB „Voltlita“ bankroto byla.
BUAB ,,Voltlita” bankroto bylos (civilinės bylos Nr. B2-2332-910/2020) duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant SIA Londens 65 938,76 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi įtraukė į trečios eilės kreditorių sąrašą BUAB „Oil Trade“ bei pakeitė kreditorių SIA Londens į jo teisių perėmėją LBM Trade OU (pareiškėją). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, be kita ko, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas SIA „Londens“ 65 938,76 Eur finansinis reikalavimas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria kreditorius SIA „Londens“ pakeistas į jo teisių perėmėją LBM Trade OU bei išskyrė pareiškėjo SIA „Londens“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į atskirą bylą. Šios civilinės bylos (civilinės bylos Nr. B2-1609-910/2020) duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020, patvirtino kreditoriaus LBM Trade OU 64 737,39 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
Taigi, SIA Londens, kurio teises vėliau perėmė pareiškėjas, finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2018 m. liepos 26 d., t. y. jis, iki 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo, turėjo kreditoriaus teisinį statusą ir jam turėjo būti žinoma apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 įsiteisėjimo – 2019 m. lapkričio 8 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo, nesant patvirtintam įvykusiam procesinių teisių perėmimui, neturėjo teisės teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, vertintina, kad terminas jam pateikti skaičiuotinas neįskaičiuojant laikotarpio nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo ir suėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, pareiškėjas, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs 2020 m. rugsėjo 14 d., nurodytą terminą praleido.
Pasisakant dėl pagrindo atnaujinti procesą, kuriuo remiasi pareiškėjas, pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
Civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 ieškovė BUAB „Oil trade“ ieškiniu prašė: 1) Priteisti jai iš atsakovės BUAB „Voltlita“ 227 498,33 USD ir 50 620 EUR, kuriuos sudaro nepagrįstai atsakovės gautos 126 000 USD ir 16 500 EUR sumos bei 101 498,33 USD ir 34 120 EUR negrąžintos skolos, 4 059,93 USD palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 101 498,33 USD skolos, 1 364,80 EUR palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 34 120 EUR skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; 2) Nustačius, kad SIA „West Oil“, BUAB „Oil trade“ ir UAB „Voltlita“ 2016 m. sausio 5 d. trišalis tarpusavio užskaitos aktas Nr. 1-05-01/16WO-OT-VO buvo sudarytas, pripažinti šį aktą negaliojančiu.
Pareiškėjas nurodo, kad jo suinteresuotumas šios civilinės bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad, patenkinus ieškovės BUAB „Oil trade“ ieškinį, sumažėja galimybė, jog bus patenkintas (pilnai ar iš dalies) jo finansinis reikalavimas atsakovei BUAB „Voltlita“, kuris yra patvirtintas jos bankroto byloje.
Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 kilusio ginčo esme, pritardamas suinteresuoto asmens BUAB „Oil trade“ atsiliepime išdėstytai pozicijai, sprendžia, pareiškėjas nėra tiesioginis tarp ginčo šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas bei nėra susijęs su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ginčas galėtų lemti jo teises ar pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad, be to, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, jis dar ir yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo LBM Trade OU prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.