Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Lesto“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“), biudžetinėms įstaigoms Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus, tretieji asmenys UAB „Elektros tinklo paslaugos“ ir UAB „Apšvietimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas nurodė LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015, kuri buvo užbaigta 2015-09-30 sprendimu.Byloje buvo išnagrinėtas ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, akcinei bendrovei „Lesto“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“), biudžetinėms įstaigoms Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Elektros tinklo paslaugos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Apšvietimas“, dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus. Minėtoje byloje 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas sprendimas ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, kuriais buvo prašoma panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66, nutraukta, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1121-661/2016 sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui A. Ž. ir jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui L. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; ankstesnis sklypo savininkas – Valstybė. UAB „VST“ (dabartinis pavadinimas – AB „Energijos skirstymo operatorius“) 2006 m. sausio 3 d. parengė technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų elektros tinklų. Šios sąlygos išduotos UAB „Doleta“ stalių cecho Vilniaus g. 52, Jiezne, papildomų elektros įrenginių prijungimui prie UAB „VST“ skirstomųjų elektros tinklų techniniam projektui rengti. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Prienų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006 m. gegužės 18 d. padarė išvadą, kad statinio (10/0,4 kV KL trasa Vilniaus g. 52, Jieznas) projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Komisija rekomendavo išduoti statybos leidimą. 2006 m. gegužės 29 d. techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akte nurodyta, kad techninio darbo projektas „10 kV kabelinės linijos statyba UAB „Doleta“ (Vilniaus g. 52, Jieznas, Prienų raj.)“ atitinka esminius statinio reikalavimus ir kad techninį darbo projektą galima tvirtinti; nurodytas bendras kabelio ilgis – 1118 m. AB „VST“ 2006 m. gegužės 29 d. patvirtino „10 kV kabelinės linijos statyba UAB „Doleta“ Vilniaus g. 52, Jieznas, Prienų raj.“ projektą. Ieškovų ginčijamame Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patvirtintame 2006 m. lapkričio 29 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akte-pažymoje Nr. 6808 pažymima, kad elektros tiekimui UAB „Doleta“ stalių cechui, Vilniaus g. 52, Jieznas, sumontuoti, išbandyti įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu paskirta komisija 2006 m. gruodžio 7 d. aktu pripažino, kad 10 kV kabelio linijos statyba Vilniaus g. 52, Jiezne, įrengimai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Visas paklotas kabelis, jo trasa nurodyta topografinėje nuotraukoje. Minėti administraciniai aktai yra neapskųsti, todėl laikytini teisėtais ir galiojančiais. Apeliantas A. Ž. pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir jį grindžia naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas nurodo naujai paaiškėjusią aplinkybę:1) iš 2018-02-23 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo išplėstinio išrašo paaiškėjo nauja aplinkybė, jog nuo 2010-12-02 iki 2010-12-31 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) vykdė licencijuotą veiklą elektros energijos skirstyme ir elektros energijos tiekime visuomeniniam vartotojui. Šie duomenys, pareiškėjo manymu, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2018-01-04 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) vykdė veiklą, neturėdama teisiškai įformintos licencijos gamtinių dujų skirstymo srityje ir energijos skirstymo srityje. Pareiškėjo tvirtinimu, tol kol AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) ar kitos įmonės dokumentas apie licencijuojamą veiklą nėra įregistruotas- jis neįsigalioja, todėl visi teisės aktai pasirašyti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) yra negaliojantys; 2) taip pat iš 2017-09-11 gauto VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo išplėstinio išrašo paaiškėjo, kad UAB „Doleta“, kaip ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) neturėjo licencijos vykdyti veiklą, todėl visi teisės aktai, pasirašyti UAB „Doleta“ yra negaliojantis; 3) AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) finansinė ataskaita už 2006 m. bei UAB „Doleta“ finansinė ataskaita už 2006 m., patvirtina faktinę aplinkybę, jog 10 kV kabelio statybų oficialiai nebuvo. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) bei UAB „Doleta“ finansinėse ataskaitose už 2006 m. nepaminėta, kad buvo vykdomi 10 kV kabelio projektavimo ir diegimo darbai pagal 2006-02-21 sutartį, sudarytą tarp UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“, kad buvo suprojektuota modulinė tranzitinė transformatorinė su reikiamais galios transformatoriais bei 10 kV ir 04 kV skirstyklomis, kad atlikta Techninio darbo projekto ekspertizė 10 kv kabelio trasos. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindų atnaujinti procesą apelianto nurodytais pagrindais. Kaip jau minėta apeliantas prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje iš esmės grindžia įrodymais, gautais iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo, kurie, pareiškėjo manymu, laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, jog Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką)Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo išsamią praktiką šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nelaikytinos įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuriuo remiantis civilinės bylos procesas galėtų būti atnaujintas. Pažymėtina tai, jog apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių šie iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo gauti duomenys, kuriuos apeliantas priskiria naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės dar 2015 m. Iš apelianto pateiktų 2017-09-11 VĮ „Registrų centras“ išplėstinių išrašų matyti, jog AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) buvo įsteigta 2001 m., o UAB „Doleta“ 1992 m. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pateiktuose išrašuose nėra įrašų apie bendrovių licencijuojamą veiklą, tačiau teismo vertinimu, Juridinių asmenų registro duomenų išrašai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad bendrovės vykdė veiklą be licencijos, nes VĮ „Registrų centras“ registruoja duomenis, kuriuos apie save teikia pačios bendrovės. VĮ „Registrų centras“ neišduoda bendrovėms licencijas, atitinkamai veiklai vykdyti, tai suteikia valstybės įgaliotos institucijos. Dėl to, labiau tikėtina, kad apie AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) galimai ne visi duomenys buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, o tai savaime nereiškia, kad ji negalėjo verstis veikla, kuriai ji buvo sukurta arba, kad neturėjo licencijos. Iš apelianto pateikto išrašo taip pat matyti, kad UAB „Doleta“ pagrindinė veikla yra komercinė ūkinė veikla, susijusi su gamyba, prekyba, paslaugų teikimu ir kt. Iš UAB „Doleta“ sukurto internetinio puslapio www.doleta.lt matyti, kad ši įmonė užsiima medinių ir medžio-aliuminio langų; žiemos sodų fasadų bei durų gamyba. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą patvirtino, jog AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) turėjo licenciją verstis atitinkamą veiklą. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti šiais argumentais ir laiko juos pagrįstais. Kitų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, į bylą pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog UAB „Doleta“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) tuo laikotarpiu neturėjo licencijos, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog bendrovių metiniuose pranešimuose už 2006 m. nebuvo atspindėti vykdyti ginčo darbai ir pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ pateikiamuose finansinėse ataskaitose atsispindinti tik įmonių finansiniai rodikliai, sumine išraiška, tačiau nėra įvardijami konkretūs per finansinius metus vykdyti sandoriai. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog bendrovių finansinės ataskaitos nepatvirtina tokių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės apie tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-257-261/2018 pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2790-422/2016, iškeltoje pagal L. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl raštų, kuriais atsakovas atsisakė teikti informaciją apie Nacionalinės žemės tarnybos tarnautoją G. K.. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, sprendžia, jog administraciniame teisme nagrinėta byla nėra glaudžiai susijusi su šios bylos dalyku, o aplinkybės iš esmės skiriasi. Administracinėje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėja L. Ž. 2016-02-19 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių, prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą dėl vyr. geodezininko G. K. veiksmų netinkamai tvarkant jos ir sutuoktinio A. Ž. žemės sklypo tvarkymo bylą dėl 1997-11-17 žemės sklypo privatizacijos, įpareigoti jį atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti informaciją, susijusią su žemės sklypo privatizacija, žemės sklypo kadastriniais matavimais. Pareiškėja inicijavo šią administracinę bylą po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba 2016-02-29 ir 2016-03-09 raštais sustabdė administravimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, jog minėtoje byloje buvo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos raštai, kuriomis administravimo procedūros buvo sustabdytos, konstatuotina, jog ši nagrinėta byla galėtų būti galimai reikšminga tuo atveju, jei būtų sprendžiamas klausimas ar pareiškėjas A. Ž. nepraleido įstatyme įtvirtinto 3 mėn. termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi šis klausimas nagrinėtas nebuvo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla yra nesusijusi su nagrinėjamu klausimu. Suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. LR CPK 95 str. įtvirtina, kad teismas nustatęs asmens piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo sistemingas ir nesąžiningas nepagrįstų prašymų bei kitų procesinių dokumentų teikimas teismui turėtų būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu ir už kiekvieną atskirą piktnaudžiavimo proceso atvejį turi būti paskirta bauda. Pažymėtina tai, jog kiekvienas asmuo manantis, jog jo teisės yra pažeistos, siekdamas jas apginti turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo taip pat turi teisę teikti, jo manymu, tiesą pagrindžiančius įrodymus, o negalėdamas jų gauti pats, teikti motyvuotus prašymus dėl tokių įrodymų išreikalavimo bei visais būdais siekti apginti pažeistus interesus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nenustatė pareiškėjo A. Ž. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl to suinteresuoto asmens prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.