Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Lesto“, biudžetinėms įstaigoms Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys UAB „Elektros tinklo paslaugos“ ir UAB „Apšvietimas“, dėl statybos leidimo, elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, pripažinimo tinkamu naudoti aktų, administracinių aktų ir projekto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti kabelio atkarpos izoliacijos bandymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.

Civilinio proceso kodekso 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.

Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi, apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis specialistas, t.y. geodezininkas J. B. (geodezininkas yra sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimu plano autorius) neteisėtai/neteisingai pakeitė sklypo Nr. 1 išdėstymą, laikydamas, kad sklypo Nr. 1 riba tarp taškų sutampa su sklypo Nr. 20 riba tarp taškų 1 -2, neparengė įsakymo projekto dėl sklypo Nr. 1 padidinto ploto, kuriuo būtų leista A. Ž. privatizuoti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas nustatytas geodezininko 1997-04-18 sklypo Nr. 1 geodezinių matavimų plane. Pažymėtina, jog pats apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad visas šias aplinkybes buvo išdėstęs civilinę bylą, kurią prašo atnaujinti, nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš teismui civilinės bylos Nr. 2-6368-905/2015 medžiagos matyti, jog apeliantas šį prašymą buvo pateikęs apeliacinės instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe įsiteisėjus teismo sprendimui, nes ji jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. A-2558-552/2016 (naujas numeris A-263-552/2017) nagrinėjamas apeliantų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015-11-30 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1536-402/2015 panaikinimo. Nurodo, kad šioje administracinėje byloje apeliantas skundžia geodezininko J. B., kuris yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų plano autorius, ir Prienų rajono savivaldybės administracijos vyr. geodezininko neteisėtus veiksmus. Pasak apelianto, dėl šio geodezininko 1997 m. neteisėtai atliktų veiksmų buvo neteisingai nustatytos apelianto sklypo ribos, bei sklypo išdėstymas. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Šiuo atveju, apeliantės nurodoma byla nėra išnagrinėta, todėl nepatvirtina jokių aplinkybių. Tik tuo atveju, jei administracinėje byloje būtų išnagrinėtos aplinkybės reikšmingos bylai, kurią siekia atnaujinti apeliantas ir šios aplinkybės atitiktų naujai aplinkybei keliamus reikalavimus CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, ir tik įsiteisėjus šiam sprendimui galėtų kreiptis į pirmos instancijos teismą dėl proceso atnaujinimo, t.y. jau egzistuojant konkretiems juridiniams faktams.

Nauja aplinkybe negali būti laikoma ir netinkamas apelianto atstovavimas civilinėje byloje, kurią apeliantas prašo atnaujinti. Išaiškintina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Be to, atstovavimo klausimas nebuvo ieškinio nagrinėjimo dalykas, t. y. tinkamo atstovavimo klausimas nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimo objektu. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ir ši apelianto nurodyta aplinkybė neatitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, ne tik nurodo jo manymu naujas aplinkybes, bet ir kvestionuoja pirmos instancijos teismo išvadas, nesutinka su ekspertizės išvadomis, kurios buvo padarytos nagrinėjant bylą, prašyme atnaujinti procesą reiškia naujus reikalavimus naujiems asmenims, kuriuos taip pat prašo įtraukti į bylos nagrinėjimą, taip pat reiškia reikalavimą priimti apelianto 2015-09-10 teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto reiškiami nauji reikalavimai procesiniame dokumente yra neteisėtas procesinis veiksmas, kuris negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į aptariamus apelianto reiškiamus reikalavimus, darytina išvada, kad apeliantas siekia ne atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, o įtraukus į bylą naujus proceso dalyvius ir pateikus naujus papildomus įrodymus siekia dar kartą pasibylinėti ir pabandyti bylą išspręsti apelianto naudai, kas visiškai nesuderinama su proceso atnaujinimo tikslais.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas po atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus, įrodančius naujas aplinkybes dėl ko tikslinga atnaujinti procesą, taip pat bei teikia naujus prašymus - įtraukti į bylą atsakovu matininkę J. J., trečiuoju asmeniu VĮ „Kauno regiono keliai“, išsireikalauti įrodymus.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tuo labiau apeliacinės instancijos teisme negali reikšti prašymų įtraukti į bylą naujus asmenis. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties apelianto nurodomos naujos aplinkybės bei keliami nauji reikalavimai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nenagrinėtini.

Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas, po atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme gavimo pateikė didelį kiekį naujų įrodymų, nurodydamas, kad paaiškėjo naujos aplinkybės po atskirojo skundo pateikimo, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Apeliantas, pateikdamas naujus įrodymus nepaaiškina, kokią reikšmę jie turi proceso atnaujinimui, ir kuo jie susiję su nagrinėjama byla, todėl apelianto prašymai prijungti naujai pateiktus įrodymus netenkintini.

Apeliantas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol nebus nustatyti prejudiciniai faktai administracinėje byloje Nr. eI-513-423/2017 ir kitose bylose, tame tarpe baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00088-08.

CPK 163 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, jog naujomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurios neegzistavo bylos nagrinėjimo metu. Teismo sprendimai, kuriais bus nustatinėjami tam tikri faktai, galėtų būti tik apelianto pirmos instancijos teisme išdėstytą aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu pripažinus, kad apelianto nurodytos aplinkybės pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra naujos, nėra pagrindo stabdyti ar atidėti šios bylos nagrinėjimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.