- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- A-1629-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02493-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Patalpose nepakako gyvenamojo ploto, dalį jo užėmė baldai, jos neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo nešvaru, pelėsis, nuo lubų biro tinkas, langų rėmai supuvę, todėl buvo šalta ir drėgna, nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo). Taip pat trūko baldų, sanitarinių įrenginių, inventorius pasenęs. Sanitariniuose mazguose ir dušuose neužtikrintas privatumas. Prausykloje prie praustuvių nebuvo veidrodžių, dušuose nebuvo dušo sietelių. 1-ame būryje nebuvo įrengta džiovyklos patalpa. Pareiškėjas teigė dėl tokių kalinimo sąlygų patyręs daug nepatogumų, orumo pažeminimą, žalą sveikatai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, o kitą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo teigimu, minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Atkreipė dėmesį į tai, kad ne visos miegamojo vietos būna užimtos, be to, bendrabučio tipo patalpose laikomų nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Atsakovas tvirtino, jog 1-ojo sektoriaus bendrabučiai nėra avarinės būklės, tai patvirtina statinio techninės priežiūros aktas. Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Santykinė oro drėgmė didėja netinkamai vėdinant patalpas, dėl to gali atsirasti pelėsis. Dirbtinis apšvietimas atitinka teisinį reglamentavimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo J. T. skundą tenkino iš dalies, t. y. jam priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 884 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, pareiškėjo reikalavimams pritaikęs ieškinio senatį, vertino tik jo bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d.
7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu ne visada buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.
8. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose ir aplinkybę, kad atsakovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 1, 2, 7, 10 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio atitinkamam skaičiui nuteistųjų, pareiškėjo teiginius dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi (pakankamu skaičiumi sanitarinių įrenginių) pripažino pagrįstais. Atsakovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo tinkamas skaičius spintelių, taburečių, buvo termometras, todėl ši pareiškėjo pretenzija taip pat laikyta pagrįsta. Teismas, remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog Pravieniškių PN-AK būrių sanitariniuose mazguose prie kriauklių yra ant sienų pritvirtinti veidrodžiai, bendroje dušinėje yra 12 dušo sietelių, ir byloje nesant duomenų apie pareiškėjo skundus atsakovo atstovui dėl tokio inventoriaus trūkumo, taip pat dėl inventoriaus būklės, šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais. Teismas nenustatė teisės normų, imperatyviai reglamentuojančių, kad laisvės atėmimo įstaigos sanitariniame mazge turi būti įrengiami būtent unitazai, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėto tupimų tualetų įrengimo atmesti.
9. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo ne visiškas atskyrimas nuo likusios patalpos laikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu. Sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo.
10. Teismui nepateikti duomenys, kad pareiškėjo prašymai išduoti valymo priemones nebuvo tenkinami arba kad pelėsis, purvas ir nešvarumai negalėjo būti išvalomi pataisos įstaigos išduodamomis valymo priemonėmis, todėl minėtos sąlygos priklausė nuo paties pareiškėjo elgesio. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo avarinės, antisanitarinės būklės, langai supuvę, todėl praleisdavo šaltį, nuo lubų byrėdavo tinkas, apšvietimas buvo netinkamas. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į institucijas su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti. Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys paneigė ir pareiškėjo teiginius, jog 1-ame būryje neįrengta džiovyklos patalpa.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pastebėjo, kad pareiškėjas nei į Sveikatos priežiūros tarnybą, nei į Psichologinę tarnybą dėl prastos savijautos, sveikatos pablogėjimo, sietino su netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesikreipė. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę. Kita vertus, nors pareiškėjui buvo suteikta judėjimo laisvė, o gyvenamojo ploto trūko tik 0,02–0,05 kv. m, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (221 parą), šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai; byloje nustatyti kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (trūko kietojo inventoriaus, neužtikrintas privatumas tualeto ir dušo patalpose). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, taip pat kad atsakovo atstovas siekė pažeminti pareiškėjo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priėjo išvadą, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 884 Eur.
III.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. T. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-1462-406/2018 pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. Minėtoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 12–24 d. pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurioje jam teko 4,1 kv. m ploto, todėl teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje jam neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistųjų teisę dienotvarkėje numatytu laiku laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse, aikštelėse ir užsiimti kita leistina veikla. Atsakovas tvirtina, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose įrengti termometrai, be to, toks reikalavimas teisės aktuose buvo nustatytas tik iki 2017 m. birželio 7 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo gyvenamosiose patalpose į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, todėl manytina, jog jis jokių neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų nepatyrė. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 1, 7 ir 10 būrių tualetuose įrengtos kabinos, 2 būrio gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai pareiškėjo teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., atlyginimo priteisimo.
15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad, pritaikius ieškinio senatį, šioje byloje vertintinos pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos tik laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. (patikslintina – nuo 2014 m. gruodžio 4 d., nes skundas teismui buvo paduotas (išsiųstas) 2017 m. gruodžio 4 d., žyma ant voko, b. l. 7) iki 2017 m. gruodžio 3 d., kad pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžių prie praustuvių ir dušo sietelių nebuvimo, kamerų avarinės, antisanitarinės būklės, neatitikimo higienos normų reikalavimams, džiovyklos patalpos 1-ame būryje neįrengimo yra nepagrįstos, tačiau pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose, pakankamas baldų ir sanitarinių įrenginių skaičius. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nesutinka su konstatuotais minimalios ploto normos, privalomo inventoriaus (termometro), privatumo sanitariniame mazge pažeidimais, mano, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui buvo priteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl pareiškėjo teisių į minimalų gyvenamąjį plotą ir privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, dėl privalomo inventoriaus (termometro) įrengimo bei dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo bei dydžio.
17. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad suimtajam / nuteistajam buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui.
18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
19. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas yra aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu. Todėl pažymėtina, kad sisteminis procesinių normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Ši procesinė teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose minimali ploto norma jam nebuvo užtikrinta iš viso 221 parą, tarp jų – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 26 d. 1 sektoriaus 1 būrio 13 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į administracinėje byloje Nr. I-1462-406/2018 pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, jog 2016 m. sausio 12–24 d. pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 13, jam teko 4,1 kv. m ploto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas byloje Nr. I-1462-406/2018 buvo priimtas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (2018 m. kovo 8 d.), todėl pirmosios instancijos teismas ir negalėjo atsižvelgti į pastarojoje byloje konstatuotas aplinkybes. Tai, kad tuose pačiuose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjamas kitas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo savo iniciatyva išsireikalauti kitos bylos medžiagą, juolab, kad atsakovas atsiliepime į skundą neprašė išreikalauti kokius nors duomenis iš kitų bylų ir nepaaiškino, kodėl negalėjo tikslių duomenų apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, pateikti pats ir pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi paties atsakovo pateiktais duomenimis (atsiliepimas į skundą, b. l. 26–36; Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 61-208, b. l. 41), kuriuose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 1 būrio 13 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančius duomenis ir nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, remiantis byloje esančiais įrodymais, minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta iš viso 221 parą.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 88-46 (b. l. 42–44) esančių duomenų, kad 1, 7 ir 10 būrių tualetuose įrengtos kabinos, 2 būrio gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1, 2, 7 ir 10 būriuose (Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 61-208, b. l. 41). Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo teiginius ir atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose tualetai yra įrengti atskirose patalpose, kai kuriose iš jų tualetai atskirti tik sienele. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui, bet privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytai išvadai. Įvertinus tai, jog tualetai, kuriais naudojosi pareiškėjas Pravieniškių PN-AK, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, nesudarančios prielaidų pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, t. y. kankinančias, nežmoniškas ir (ar) žeminančias sąlygas, (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo.
22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo įrengti privalomi baldai, tarp jų – kambarinis termometras. Atsakovas tvirtino, kad teismas neatsižvelgė į jo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose termometras buvo įrengtas, o reikalavimas įrengti termometrą galiojo tik iki 2017 m. birželio 7 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skunde ir jo papildymuose pareiškėjas apie termometrą užsiminė tik cituodamas teisės normas, taip pat teigdamas, jog, kadangi ant lango nebuvo termometro, jis negalėjo tinkamai vėdinti patalpų. Pareiškėjas, vardydamas patalpose trūkstamą inventorių, termometro nenurodė. Taigi, pareiškėjas skunde neteigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti kambariniai termometrai, patirtų neigiamų išgyvenimų nesiejo su kambarinių termometrų neįrengimu, todėl atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas dėl termometrų neįrengimo nepagrįstai konstatavo pažeidimą, yra pagrįsta.
23. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į skundo teiginius, jog pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyrė nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją ir kt. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į tai, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus, skundus dėl nurodytų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms įstaigoms, be to, Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems yra suteikta reglamentuota judėjimo laisvė. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.
24. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (221 parą neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d.) neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį (884 Eur), juolab apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant nevisiškai teisingai nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis lyginant su atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdžiu, mastu ir trukme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.