- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2-221-922/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00577-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
- Atsakovas
- A. O. M.
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė
dalyvaujant ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, atstovui Tomui Valaičiui, atsakovei A. O. M., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, (toliau ir – ieškovas) ieškinį atsakovei A. O. M. (toliau ir – atsakovė) dėl 1018,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2021 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės priteisti 1018,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško priteistos sumos grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 2 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. V.. Minėtas butas, kuris buvo aplietas, buvo apdraustas ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS. Užliejimo židinio vieta buvo nustatyta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei A. O. M.. Ieškovas, atlikęs paskaičiavimus, išmokėjo aplieto buto savininkui draudimo išmoką 1018,15 Eur bei raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti padarytą žalą. Tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5652-922/2021 nusprendė ieškinį patenkinti.
2022 m. birželio 20 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriais atsakovė prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtą preliminarų sprendimą ir bylą yra nagrinėti iš esmės. 2022 m. rugsėjo 27 d. teisėjo rezoliucija buvo priimti atsakovės prieštaravimai ir jų kopiją išsiųsta ieškovui, nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui atsiliepimą dėl atsakovės prieštaravimų.
Atsiliepimas
2022 m. spalio 5 d. atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovas prašo pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovo atsiliepime į prieštaravimus išdėtytais argumentais, 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama: dėl ieškovo atsiliepimo 2 punkto – bendrijos pirmininkas pateiktame rašytiniame paaiškinime teigia tik tai, kad nebuvo apžiūrėtas galimai nukentėjęs S. J. butas, nei virš jo esantis jos butas, nei bendrosios namo komunikacijos, jam išvis nebuvo žinomos galimo apliejimo vietos, pats 2019 m. gruodžio 2 d. įvykio faktas. Tai bendrijos pirmininkas žino tik iš S. J.. Todėl ieškovui jo el. paštu rašytas atsakymas turi prasmės tik tiek, kad jis buvo surašytas pagal S. J., taip, kaip ji to prašė. Pirmininko pateiktame pasiaiškinime išvis nekalbama apie tai ar teisinga, ar klaidinga yra S. J. pirmininkui pateikta informacija. Ieškovui siųstame pirmininko el. laiške, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo surašytas pagal S. J. žodžius, teigiama, kad butas buvo užlietas ne dėl to, kad konkrečiai kažkur prasiskverbė vanduo, bet todėl, kad atsakovė „psichiškai neįgali“ ir t.t. Tokiu būdu, matyt, norima ne paaiškinti faktus, bet suversti kaltę. Taigi, nei apie atitinkančias, nei neatitinkančias tikrovės apliejimo priežastis pirmininkas kalbėti negali, kadangi jis nėra šio įvykio liudininkas. Tokios priežasties nenurodo ir pati S. J., kurios žodžius el. laiške perpasakoja bendrijos pirmininkas: „dėl kokios priežasties įvyko užliejimas, sunku pasakyti“. Nebent ta priežastis yra atsakovės asmenybė, kurią taip vaizdingai aprašo S. J.. Kaip rašoma ieškovo atsiliepimo 10 punkte, S. J. „elgėsi sąžiningai“ ir įsileido apžiūrėti savo butą. Iš tiesų duris atsakovei atidarė ne S. J. (tuo metu ji buvo išėjusi), bet naujas S. J. vyras, kuris tuo metu jų name mažai ką pažinojo, t y. ir atsakovę. Po kelių minučių grįžusi S. J. pradėjo šaukti: „kam tu ją įleidai!“ ir matėsi, kad prieš atsakovę ji gali panaudoti jėgą, todėl skubiai išėjo. Bet per tas kelias minutes spėjo pamatyti, kad kompiuteris (virtuvėje) buvo įjungtas į tinklą. Tai įvyko 2019 m. gruodžio 6 d., penktadienį, t.y. tą pačios dienos, kai apžiūrėti S. J. buto buvo atvykęs draudimo atstovas, ir tą pačią dieną, kai kompiuteris meistro buvo pripažintas nepataisomai sugadintu, vakare. Žinoma, tai nėra įrodymas teismui, bet tai patvirtina asmeninį atsakovės įsitikinimą, kad jokio užliejimo nebuvo. Labai keista, kad S. J. nepakvietė nei namo bendrijos pirmininko, nei bet kurio kito kaimyno, galiausiai neleido ir atsakovei apžiūrėti jos butui padarytos žalos, juk logiška būtų manyti, kad ji turėjo elgtis kaip tik priešingai - parodyti nukentėjusį butą kuo didesniam skaičiui liudininkų, galiausiai - bent jau vienam, bendrijos pirmininkui, nepasiūlo jam apžiūrėti nei bendrų namo komunikacijų. Vietoj to ji pasiūlo parašyti jos sugalvotą atsakymą. Toks S. J. elgesys rodo, kad ji norėjo ne atskleisti, bet nuslėpti faktus, vengė žmonių, kurie anksčiau galėjo lankytis jos bute, ir galėjo sulyginti tai, kaip butas atrodė anksčiau ir po tariamo įvykio. 2019 m. gruodžio 2 d., kai S. J. atėjo su pretenzijomis, atsakovė savo pusbrolio, kuris dirba santechniku, patarimu rankomis iščiupinėjo grindis prie radiatorių, bet jokių drėgmės pėdsakų neaptiko. Su tokiais arba panašiais kaltinimais S. J. ateina nebe pirmą ir ne antrą kartą, pvz., savaitę prieš tai ji apkaltino atsakovę užliejus šalia esantį butą, skleidė paskalas, kad naktimis atsakovė beldžia į radiatorius, ir t.t., Pasiūlius patikrinti, tai nesukeldavo jokio jos susidomėjimo, juk gandus skleisti daug geriau. Todėl į S. J. pretenzijas, apžiūrėjusi savo butą, nežiūrėjo rimtai. Iš tiesų tai pati S. J. terorizuoja virš jos gyvenančius žmones, kiek jai žinoma iš prieš tai dviejų ten gyvenusių šeimų (ankstesnės savininkės J. L. ir jos nuomininkų), visi trys gyventojai, pasirodo, skriaudė S. J.. Atsakovei nupirkus šį butą, nuo pat pradžių ji mėgino uždrausti atsakovei bute vaikščioti po 9 val. vakaro (kalba net neina, pvz. apie tvarkymąsi, maisto gaminimą, ar televizoriaus žiūrėjimą ir pan.) Tiesiog - vaikščioti savo bute, nes kai kur girgžda parketas, reikalavo išplėšti grindis. (Beje, prieš tai gyvenusių nuomininkų 3 m. dukrytei ji draudė bėgioti ir dienos metu, sakė kviesianti policiją). Kadangi jos reikalavimams atsakovė nepakluso ji dėl tariamai daromo triukšmo iškvietė atsakovei policijos pareigūną, kuris apklausė atsakovę, šalia gyvenančius kaimynus, ir S. J. buvo perspėta, kad už policijos klaidinimą gresia atsakomybė. Nurodė, kad ir iki šiol įgaliotinis pas atsakovę nėra lankęsis. Ieškovas neatsako į prieštaravimo 3 punkto 2 pastraipoje išsakytą teiginį – „Nebuvo fiksuota, kaip nukentėjo ir pati patalynė“. Todėl valymo išlaidas atsakovė laiko neįrodytomis. Taip pat į 4 prieštaravimo punktą – „Nuostolių sąmatoje rašoma, kad virtuvės spintelių išmontavimas/sumontavimas įvertintas 105 eurais“. Tačiau 2018 m. nuotraukose (01-2-5 ir 02-2-5) matoma, kad spintelės yra nukabinamos arba perstumiamos. Dėl 5 punkto 3 pastraipos, kur atstovo apžiūros akte rašoma, kad sulieta buvo virtuvės vieta prie palangės, tačiau jokių tai įrodančių nuotraukų nėra. Draudimo atstovo sudarytame plane, kurį atsakovė gavo tik 2022 m. sausio 13 d., raudonai sužymėta jo nustatytos užliejimo vietos. Pagal jį, sulietas dešinysis kambario kampas. Tačiau iš nuotraukų (065-2-4, 066-2-4) matyti, kad nukentėjo ne dešinysis, o atvirkščiai, - kairysis kambario kampas prie lango. Kito, kairiojo virtuvės kampo nuotraukoje nei spalvos pakitimų, nei deformacijos nematyti. Drėgmė buvo matuojama taip pat tik dešiniajame kampe. Prieštaravimų 6 punkto trečios pastraipos, kodėl draudimo atstovas nenufotografavo anksčiau sulietų tapetų, greičiausiai yra taip, kad, kai to prireikia S. J., tai suliejimai atsiranda, tai išnyksta. 7 punkte ieškovas kažkodėl perpasakoja, bet netiksliai cituoja apžiūros aktą. Kartu su ieškiniu pateiktame sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte, kuris surašytas po ginčo įvykio, nurodoma, kad žala fiksuojama virtuvės patalpos (plane pažymėta 2 - 4) sienose, o tai galėtų būti bet kuri sienų vieta. Tačiau ekspertas 2019 m. apžiūros akte rašo – „Virtuvė 2-5. Sienos medžio lentelių. Fiksuojamas lentelių spalvos pakitimas, deformacija sienų kampuose. Vadinasi, tiktai tam tikrose sienų vietose, lango nišoje. Tačiau nuotraukose (034-2-5 ir 035-2-5) spalvos pakitimai, deformacija fiksuojami tik viename, dešiniajame lubų kampe (kas matoma jau 2018 m. nuotraukoje). 6 punkte ieškovas rašo - „fiksuoti tik naujai atsiradę pažeidimai, kurių nebuvo“, tačiau kaip tik ši dėmė, kaip buvo rašyta prieštaravimuose, matoma jau 2018 m. nuotraukoje, o kitų pažeidimų nuotraukose išvis nematyti. Atsiliepime ieškovas dažnai apeina prieštaravimuose pateiktus teiginius ar klausimus. Ieškovas 5 punkte rašo „Apliejimo metu buvo apgadinti ir kiti namų apyvokos daiktai - batai, patalynė. Šie daiktai buvo sulieti vandeniu, kuris prasiskverbė per namo perdangą, t. y. buvo nešvarus. Dėl šios priežasties sulietus daiktus reikėjo valyti/skalbti bei patirti su tuo susijusias išlaidas. Tuo tarpu prieštaravimų 3 punkte buvo teigiama, kad nebuvo fiksuota, kaip nukentėjo ir pati patalynė. Todėl jų valymo išlaidas atsakovė laiko neįrodytomis. Ten pat prieštaravimuose dar teigiama, kad per užliejimą nukentėjo virtuvė ir kambarys. Ar čia S. J. laiko batus? Be to, nuotraukoje matosi, kad batai buvo tiesiog purvini, ir taip negalėjo atsitikti dėl per sienas prasisunkusio vandens. Čia pat yra ir to paties, tariamo apliejimo nuotrauka iš kambario, pvz., 066-2-4, kur aiškiai matyti, kad per apliejimą prasisunkęs vanduo buvo pakankamai švarus. Taip pat ieškovas praleidžia klausimą, kur S. J. laiko savo batus. Atsakovė pati jokio sugadinto/sunaikinto turto sąrašo nėra sudarinėjus, viskas buvo fiksuota ieškovo buto apžiūros akte. 7 punkte ieškovas rašo - dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Kaip rašoma ieškovo atsiliepimo 8 punkte, užlieta buvo „nukentėjusio buto virtuvės patalpa ir su ja besiribojanti kambario siena“. Panašiai buto apžiūros akte rašo ir atvykęs į butą Swedbank atstovas. Jis buto užliejimo plane pažymi, kad sulieti buvo 2 virtuvės kampai prie lango, palangė ir gretutinė kambario siena. Šį atstovo planą atsakovė yra gavusi tik 2022 m. žiemą. 2020 m. rugpjūtį, iš Swedbank gavus užliejimo medžiagą, pagal nuotraukas pati raudonai sužymėjo plane, kuriose vietose fiksuojamas užliejimas, o mėlynais kryžiukais sužymėjo buto vandens šaltinius. Butą 2019 m. apžiūrėjęs ekspertas savo plane nurodo, kad sulietas buvo kairysis kambario kampas, tačiau iš Swedbank atsiųstų nuotraukų matyti, kad nukentėjusi yra ne gretutinė (dešinioji), bet priešinga, kairioji kambario siena (nuotrauka 065-2-4). Tai esminė apžiūrą atlikusio eksperto klaida. Toliau kyla klausimas, kaip dėl vandens galėjo nukentėti ne šalia virtuvės esanti, bet priešinga, pati tolimiausia nuo bet kokio vandens šaltinio kambario siena? Taigi, tarp Swedbank nuotraukų ir apžiūros akto yra net keli svarbūs neatitikimai: akte rašoma, kad virtuvėje nukentėjo sienų kampai (nuotraukose matomas tik vienas, ir ši dėmė buvo matoma jau 2018 m. nuotraukoje), akte rašoma, kad nukentėjo ir virtuvės lango niša, tačiau jokių tai įrodančių nuotraukų nėra, iš nuotraukų matyti kairiajame (tolimesniame nuo virtuvės), o ne dešiniajame kambario kampe aplieti tapetai). Kambario nuotraukose nefiksuojami 2018 m. atsiradę pažeidimai. Ieškovas 9 punkte rašo, kad nukentėjusio buto apžiūra buvo vykdoma praėjus keturioms dienoms po apliejimo. (2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d.) Per šį laiko tarpą drėgmė spėjo išdžiūti, todėl drėgmės matavimo prietaisas drėgmės nefiksavo, tačiau apžiūros metu buvo matomos išdžiūvusios vandens poveikio vietos bei vandens padaryta žala. Šis ieškovo teiginys nepagrįstas, nes išeina, kad drėgmės matuoklio naudojimas yra beprasmis, niekam nereikalingas užsiėmimas. Be to, drėgmė buvo matuojama kaip tik ties jau 2018 m. nuotraukoje matoma dėme. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. to paties buto apžiūros akte TU 34779, kuriame įvykis datuojamas 2018 m. balandžio 14 d., o pats aktas buvo surašytas 2018 m. balandžio 18 ar 19 d. (sunkiai įskaitoma), taigi, praėjus mažiausiai 4 dienoms, kaip ir 2019 m. 2018 m. nuotraukoje (27-2-5) drėgmės matuoklis rodo drėgmę 1,5, nors į laminatą vandeniui įsisunkti žymiai sunkiau, nei į medžio lenteles, be to, ir pats laminatas per 4 ar 5 dienas seniai turėjo būti išdžiūvęs. Ieškovas 8 punkte teigia, kad tiesiai virš šios patalpos (virtuvės) yra atsakovei priklausančio buto virtuvė, kurioje neabejotinai yra ir vandens šaltinis, toliau čia pat ieškovas rašo, kad išpiltas ant grindų vanduo turi savybę tekėti tol, kol suras galimybę išbėgti žemyn. Taigi, atsakovės argumentai, kad vandens šaltiniai yra pernelyg nutolę nuo žalos vietos, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kyla klausimas, dėl kokios priežasties tokie argumentai yra nepagrįsti? Juk, kaip rašo pats ieškovas 2 punkte, kad veikiamas žemės traukos, vanduo gali tekėti tik į apačią, taigi, ne į tolį. Vadinasi, atstumas iki vandens šaltinio net labai svarbus. Tad tam, kad vanduo, kuris, ieškovo žodžiais, neabejotinai pasklido iš šaltinio virtuvėje (t.y. nuo virtuvės kriauklės, esančios prie priešingos virtuvės sienos) galėtų pasiekti vietas prie virtuvės lango ir kairiąjį kambario kampą, neprasiskverbdamas niekur pakeliui, grindys (ypač parketo grindys, kokios yra sudėtos S. J. esančiam bute), turėtų būti nejuokais nuožulnios. Ir kuo toliau yra vandens šaltinis, tuo didesniu kampu turėtų būti pasvirusios grindys. Be to, jau kurį laiką, taip pat ir 2019 m. gruodžio pradžioje, t. y., įvykio metu, vanduo virtuvėje buvo užsuktas dėl kriauklės maišytuvo gedimo. Tai rodo virtuvės vandens apskaitos prietaisas, kurių bute yra dviejose vietose: virtuvėje ir tualete. Kaip matyti iš mokestinių pranešimų, kur vieno skaitiklio (tualete) parodymai kinta, o virtuvės skaitiklio parodymai lieka tokie patys. Jei dėl kokios nors priežasties pvz., virtuvės santechnikos įrenginio gedimo ir būtų nutekėjęs vanduo, jis, žinoma, pirmiausia būtų prasiskverbęs kaip tik kriauklės vamzdžio srityje, o ne prie 2 buto lango, kadangi atsakovės buto kriauklės vamzdžio srityje trūksta viršutinio parketo sluoksnio (nuotrauka kriauklė 11-01). Ši vieta buvo užsandarinta tik š. m. rugpjūčio mėn., kadangi per parketo plyšius pernai buvo atėjusios pelės. Jei kiltų abejonių, tai galėtų paliudyti sandarinimą atlikęs santechnikas. Nei viena iš trijų tariamai nukentėjusi virtuvės vieta apžiūros metu nebuvo dokumentuota. Taip pat neįtikina ir versija, kad vanduo būtų prasiskverbęs iš radiatorių - tuo pačiu metu ir virtuvėje, ir kambaryje. Galiausiai, jei svarstyti net ir tokį absurdišką variantą, kad vandenį kibirais atsakovė nešė ir pylė keliose savo buto vietose, kaip 8 punkte rašo ieškovas, kad vandens išsiliejimas galėjo įvykti tiek ir dėl santechnikos prietaisų gedimo, tiek ir dėl netinkamo buto naudojimo, pavyzdžiui, galėjo būti vienkartinis vandens išpylimas ant grindų, tai neįmanoma dar ir dėl to, kad atsakovė turi neįgalumą ir sunkiai vaikšto. Atsakovė mano, kad S. J. butas iš tiesų kažkada buvo užlietas, kaip rodo nuotraukos, tik tai įvyko ne atsakovei gyvenant tame bute, tai greičiausiai įvyko dar ankstesnės buto savininkės J. L. laikais, kuri apie yra pasakojiusi atsakovei, ir už tai ji yra S. J. atsilyginusi. Atsakovė su J. L. bandė susisiekti 3 kartus, bet į žinutes Facebooke ji neatsakė, o jos telefono numerio nebeturi. Iš kambario sienų tapetų galima manyti, kad jie galėtų būti kokių 20 m. senumo, tai reikštų, kad 2 buto gyventoja siekia gauti atlyginimą galbūt net trečią kartą. Dėl kompiuterio vertės, tai atsiliepimo 3 punkte teigiama, kad kompiuteris buvo įsigytas 2017 m., ir už jį buvo sumokėta 658,70 eur, pridedamos mokėjimų nurodymų kopijos, tačiau nepateikiama pati kompiuterio įsigijimo sutartis. Logiška būtų manyti, kad ši sutartis yra svarbesnė, nei mokėjimo čekiai, ir ją S. J. turėjo saugoti labiau. Be to, visiškai neaišku, ar pinigai buvo sumokėti už šį kompiuterį, kaip ir tai, ar pinigus mokėjo pati S. J. už savo pirkinius, tai gali būti kuris nors kitas asmuo. Taip pat neįtikima yra tai, kad seno modelio kompiuteris, 2017 m. kainavęs 658 eurus, po kelių metų būtų išimtas iš pardavimo, kaip rašoma Asus el. laiške. Asus Lietuva į užklausą, kokia būtų tokio kompiuterio vertė, atsakė, kad tokio modelio kompiuteris yra jau pasenęs, nebeparduodamas, patarė ieškoti panaudoto. Iš kur S. J. rado tokio modelio kompiuterį net trijose el. parduotuvėse, nežinia. Jos prašoma suma yra naujo kompiuterio kaina el. parduotuvėse, tuo tarpu 2020 m. tokio modelio panaudotas kompiuteris Skelbiu.lt svetainėje buvo parduodamas už 80-90 Eur. Atsiliepimo 4 punkte rašoma, kad atsakovė kelia klausimą dėl to, kurioje vietoje apliejimo metu buvo laikomas kompiuteris. Pažymi, jog aplieta buvo tiek virtuvė, tiek ir gyvenamasis kambarys. Be to, aplietas kompiuteris yra nešiojamas, t. y. jis gali būti lengvai perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Atitinkamai apliejimo metu kompiuteris galėjo būti ir virtuvės patalpoje, bet prieštaravimuose ir nebuvo keltas klausimas, ar kompiuteris buvo nešiojamas, abejojama tuo, kad kompiuteris galėjo būti virtuvėje. Taigi, teisininkas atsako į savo paties sugalvotus teiginius. Pats teisininkas 6 punkte rašė, kad apžiūros akte, kuris surašytas po ginčo įvykio, žala fiksuojama virtuvės patalpos (plane pažymėta 2-4) sienoms. Taigi, sienoms, jų kampams (nors ši žala, kaip anksčiau jau minėta, nepatvirtinta nuotraukomis), bet ne luboms, nuo kurių ant kompiuterio galėjo išsilieti vanduo. 6 atsiliepimo punkte ieškovas teigia, kad atsakovė nutyli, kad ji gera valia neatlygino nei 2018, nei 2019 metais įvykusio apliejimo metu padarytos žalos. Apie kokį geranoriškumą galima kalbėti, jei atsakovė nėra S. J. apliejusi nei 2018, nei 2019 metais? Vykdydama teismo sprendimą, atsakovė su ieškovu pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis, ir nuo 2022 m. kovo 30 d. kas mėnesį moka po 43,00 Eur, bet nesutiko esanti kalta dėl įvykio. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nebando išsisukinėti, dėl užliejimo versdama kaltę kaimynams ar teigdama, kad apliejimas įvyko dėl bendrų namo komunikacijų avarijos, siekia įrodyti tik tai, kad nėra apliejusi S. J. buto. Tai, ką S. J. pateikia kaip jos butui ar daiktams padarytą žala, tiesiog pilna prieštaravimų, už nešvarius batus buvo reikalaujama sumokėti kaip už naujus, šie batai galėjo būti sulieti ne koridoriuje, kur žmonės paprastai laiko savo batus, bet tik virtuvėje arba kambaryje, už virtuvės baldų perstumdymą buvo prašoma sumokėti kaip už jų išmontavimą/sumontavimą, asmeninio kompiuterio, kaip vieno vertingesnio namų ūkio daiktų, kuris nebuvo saugomas neva įvykusio apliejimo metu, kai visa kita, kaip logiška manyti, buvo uždengta patalyne, niekuo nepagrįsta suma, kurios reikalaujama už kompiuterį. Kažkada anksčiau buvusi žala pateikiama kaip nauja, atsiradusi 2019 m. gruodžio 2 d., kas liudija akivaizdų S. J. norą iš atsakovės pasipelnyti. 2019 m. gruodžio 8 d. laiške ieškovui ji staiga prisimena, kad sulietas buvo ir mobilusis telefonas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovė bei jos atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. (atsakovės bei S. J., kurios butas buvo aplietas, kaimynas) nurodė, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmininkas. Liudytojas patvirtino rašęs raštą, po to, kai buvo užlietas S. J. butas (2019 m. gruodžio 12 d. raštą). Nurodė, kad prieš pora metų kaimynės S. butą užliejo kita kaimynė, esanti teismo posėdžių salėje, t. y. atsakovė. Tikslios datos kada buvo užlietas S. J. butas neprisiminė, tačiau nurodė, jog tai įvyko prieš kokius pora metų. Jis pats tame name gyvena kokius 4 metus. Kaimynai kalbėjosi, kad atsakovė ne pirmą kartą užliejo S. J. butą. Patvirtino, kad jis prieš pora metų buvo užėjęs į S. J. butą ir matė akivaizdžiai užlietą virtuvę. Patvirtino, kad užėjus matėsi šlapios virtuvės lubos dešinėje pusėje. Buvo užlietas viena virtuvės pusė. Tuo metu S. J. sakė, kad buvo užlietas kompiuteris, tačiau jis kompiuterio nematė. Nurodė, kad jie, siekdami išsiaiškinti iš kur bėga vanduo, ketino apžiūrėti ir atsakovės butą, bet atsakovė jų neįsileido. Jis nedalyvavo, kai ekspertas nustatinėjo defektus. Nurodė, kad name bendro naudojimo vamzdynai (tualeto – nuotekų) buvo keisti prieš kokius metus laiko, tačiau į butus eiti nereikėjo. Nurodė, kad jeigu būtų įvykusi vamzdyno avarija, jis žinotų. Patvirtino, kad 2019 m. įvykių dėl trūkusių vamzdžių nebuvo. Nurodė nepamenantis kada buvo aplietas S. J. butas, buvo tik vienas toks įvykis, kada jis buvo užėjęs pasižiūrėti. J. tuomet teigė, kad atsakovė užliejo jos butą. Nurodė, kad iš kart po užliejimo A. J. kvietė jį užeiti pasižiūrėti. Užėjęs pamatė, kad drėgnos lubos, tai matėsi akivaizdžiai, liesti nelietė. S. J. butas buvo užlietas ne kartą, kokius 2-3 kartus. Patvirtino 2019 m. rašęs elektroninį laišką draudimo bendrovei, kuriame nurodė, kad buvo užlietos S. J. buto (virtuvės) lubos. S. J. jam buvo tik sakusi, kad po užliejimo sugedo jos kompiuteris.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. J. (buvusi pavardė – V.), nurodė, kad atsakovė A. O. M. yra jos kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, tiesiogiai virš jos buto. Nurodė, kad jos butas buvo aplietas ne mažą kiekį kartų. Kai tame bute gyvena atsakovė, ekspertas kviestas tris kartus, o ne kviestas ekspertas buvo kokius 4 kartus, praeitą vasarą du kartus. Du įvykiai buvo fiksuojami, kaip draudiminiai, paskutinį kartą 2019 metais, o prieš tai 2017-2018 m., tuomet buvo kitas namo bendrijos pirmininkas L. Nurodė, kad 2019 m. jos butas buvo smarkiai apipiltas, t. y. buvo apipiltas kompiuteris, telefonas. Tuomet apliejimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Liudytoja paaiškino, kad atsakovė jų neįsileidžia, ir vyras prašė, kad atsakovė įsileistų, siekiant sustabdyti vandenį, tačiau ji neįsileidžia ir socialinių darbuotojų. Nurodė, kad jie negali daryti remonto, nes butas apliejamas kokius du kartus per savaitę. Ji pati su atsakovė kalbėjausi per buto duris, prašė, kad ji įleistų į butą, norint padėti sustabdyti vandenį, bet ji į butą nieko neįsileidžia, sakydama „ką čia nusišneki, pas mane niekas nebėga“. 2019 m. užliejimo metu buvo užlietas kompiuteris, kuris buvo paliktas ant tachtos, taip pat telefonas. Paaiškino, kad grįžusi iš sodo į namus, virtuvėje kaičiant arbatinuką, iš viršaus pradėjo bėgti smarki vandens čiurkšlė, kuri bėgo apie 1-2 minutes. Tuomet ji pridėjusi rankšluosčių, greitai nulėkė prie atsakovės buto, beldėsi bet ji buto durų neatidarė. Kai jos neįsileido, tuomet ji bandė belsti į radiatorių. Tuo metu laiptinėje ėjo socialinė darbuotoja O. V., paklausė kas atsitiko. Ji pasakė, kad jos butą užliejo, tačiau kaimynė (atsakovė) neatidaro durų, tada ji pradėjo belsti į M. buto duris sakydama: „M., atidarykit duris, jūs liejat vandenį“. Bet atsakovė buto durų neatidarė, tuomet ji neatsiliepė, bet girdėjosi, kad bute vaikščioja. To apliejimo metu buvo sulietas kompiuteris, sūnaus tachta, kilimas, laminatas, vanduo nubėgo iki šaldytuvo, buvo išpūsta ir viena šaldytuvo sienelės pusė. Tos vandens čiurkšlės ji neužfiksavo, tik turėjo 2019 m. įvykio nuotraukas, kurias ji pateikusi ekspertui E. J., kuris fiksavo, fotografavo, matavo drėgmę prie lubų, prie laminato. Tuo metu buvo sugadintas kompiuteris, telefonas, tachta, likimas, laminatas, aplietas šaldytuvas, drabužiai, kas tuo metu buvo ant tachtos, tas buvo aplieta. Kartą, kai buvo aplietas butas, atsakovė buvo namuose. Tuomet atsakovė buvo atėjusi pas ją ir ji parodė atsakovei, kad ji lieja butą. Tuomet atsakovė norėjo filmuoti, bet ji neleido filmuoti sakydama, kad negalima filmuoti pas svetimus žmones, tuomet atsakovė sakė: „kodėl tu tada mane kvieti?“. Tada ji atsakovei pasakė: „kad kviečiu dėl to, kad parodyti kad ji lieja“. Po 2019 m. gruodžio mėnesį įvykusio apliejimo, grįžęs jos vyras nuėjo pas atsakovę, prašė, kad ji įsileistų į butą, siekiant pasižiūrėti kur bėga vanduo. Vasarą bėgo vanduo iš atsakovės bute esančio šaldytuvo, kurio suaižėjusi guma, tuomet paaiškėjo, kad atsakovė buvo išjungusi šaldytuvą, o tirpstant kameroje esančiam ledui, kaupėsi vanduo, kuris pradėjo tekėti. Vyras matė, kad atsakovės virtuvėje išpuvęs parketas, šaldytuvo kojelės įsmukusios ir ten kaupiasi vanduo. Atsakovė po 2021 m. įvykio nieko neįsileido, ekspertą J. įsileido tik 2022 m. vasarą. Kadangi ekspertas nurodęs, kad esant užliejimui, jie turi pranešti namo bendrijos pirmininkui, dėl to vieną kartą ji, o kitą kartą jos vyras kvietė užeiti į butą namo bendrijos pirmininką, kad konstatuotų faktą, kad buvo užliejimas. Nurodė, kad vieną kartą butas buvo užlietas apie gruodžio 1 d., o antrą kartą – vasarą. Kartą ir pati atsakovė matė, kad namo pirmininkas buvo užėjęs į jos butą pasižiūrėti užliejimo, tuomet, kai jis išėjo, atėjo pati atsakovė pasižiūrėti. Nurodė, kad 2019 m. netikėtai buvo gana smarki čiurkšlė vandens prie lubų, nuo lango, radiatoriaus pusės. Tuomet liudytoja pamanė, kad trūko radiatorius. Paaiškino, kad 1-2 minutes smarkiai bėgo vanduo, o po to lašėjo, ji pridėjo rankšluosčių ir ėjo pas atsakovę. Virtuvės lubos ir sienos medinės, tik vienas kvadratinis metras nišos išklijuotos plytelėmis. Vanduo persigėrė į kambario pusę, nes ta siena liečiasi. Kambario pusėje kur bėgo vanduo, ten atsiklijavo tapetas, yra jau pelėsis. Virtuvės siena ribojasi su kambariu, ta pati siena. Kambarys ištapetuotas, kambaryje balkono durys, ten atšokęs tapetas. To įvykio metu nukentėjo ir virtuvės sienos, reiškiniai likę ant lubų, matosi balti plėmai. 2019 m. lubos ženkliausiai aplietos, o 2021 m. aplietos lubos arčiau šaldytuvo, virtuvės durų. 2019 m. žymės apliejimo ir dabar yra. Nežino kodėl žalos fiksavimo dokumente nefiksuota žala luboms. 2018 m. taip pat buvo užlietas kilimas, šaldytuvas, sūnaus Bauer firmos anti alerginė patalynė, grindys. Po to buvo pakeisti du segmentai grindų. Laminatas dabar išsipūtęs. Po 2021 m. įvykio išmokos negavo. 2019 m. įvykio metu buvo sulietas nešiojamas kompiuteris. 2019 m. gruodžio mėnesį, pirmadienį buvo užlieta virtuvė, o atsakovė tik penktadienį užėjo ir kalbėjo su liudytojos vyru, kuris jai sakė: “užliejo pirmadienį, o jūs atėjot penktadienį“, taip pat atsakovei pasakė, kad jau buvo atvykęs ekspertas. Tuomet atsakovė tik užėjo pažiūrėjo ir išėjo. Taip pat buvo praeitą vasarą užėjusi. Ekspertas įspėjo, kad nei ji užėjusi pas atsakovę į butą neturi teisės filmuoti, nei atsakovė užėjusi neturi teisės filmuoti, todėl ji pasakė atsakovei, kad nefilmuotų. Nurodė, kad buvusi kaimynė J. buvo užliejusi butą. Jos skalbimo mašinos žarna trūko, ko pasekoje buvo užlieta visa vonia, koridorius, kambario patalpos dalis (kita kambario dalis), buvo sulietas sūnaus instrumentas akordeonas, tačiau jos abi susitarė, žala buvo atlyginta. Po to buvo pertapetuotas kambarys turimais tapetais. Kai apsigyveno atsakovė, tuomet ji apsidraudė savo butą. Atsakovės ir jos santykiai nėra konfliktiški, tačiau abi nebendrauja. Kai 2019 metais buvo užėjęs namo bendrijos pirmininkas pasižiūrėti kokia žala padaryta, jo žmona I. buvo minėjusi, kad jis turi kažką parašyti, atsakyti į klausimus, kurie su ja nebuvo aptarti. Ji tik kvietėsi pirmininką, kad jis apžiūrėtų butą, kad patvirtintų kad padarytas užliejimas. Pirmininkas 2019 m. užėjo gal net ir tą patį vakarą, kai buvo užlietas butas, buvo vėlus metas. Vandens čiurkšlė smarki ėjo nuo lango pusės virš tachtos pora minučių. Atstumas nuo radiatoriaus iki kompiuterio nedidelis, apie 50 cm, gal net ir mažiau. Batai buvo padėti džiūti ant radiatoriaus. Kompiuteris pirktas naujas, kuris kainavo apie 1000 Eur.
Papildomai apklausta (2023-03-13 teismo posėdžio metu) liudytoja S. J. nurodė, kad butą apsidraudė 2011 metais. AB “Swedbank” darbuotoja pasiūlė apsidrausti, todėl ji apsidraudė, iki šiol yra klientė. Patvirtino, kad 2019 m. apliejimo metu ji buvo viena, greitai grįžo vyras. Tuo metu su kompiuteriu nebuvo dirbama, bet jis buvo padėtas ant tachtos, buvo atidarytas, nes ji ruošėsi dirbti. Paaiškino, kad virtuvėje stovi tachta, ant tachtos patalynė, o ant patalynės buvo kompiuteris. Anksčiau duodama parodymus nurodė, kad buvo supurvinta tachta, nes vanduo persigėrė per patalynė ir taip sušlapo ir tachta. Po įvykio ji pranešė AB “Swedbank” draudimui. Po trijų dienų atvyko ekspertas, ji kalbėjo, o ekspertas turėjo įrangą, dirbo savo darbą. Ji tik nurodė kas buvo padaryta. Ji skambino ekspertui, klausė gal jis turi išsaugojęs nuotraukas, tačiau jis pasakė, kad trijų metų senumo nuotraukų archyvas nesaugo. O. V. paskambinusi patvirtino, kad 2019-12-02 ji lipo laiptais toje laiptinėje su kita darbuotoja I. P., nes lankė ligonį, lipo laiptine nuo viršaus į apačia, ir sutiko liudytoją beldžiančią į atsakovės buto duris, tada pati O. V. pabeldė į atsakovės buto duris sakydama: „M. atidarykite duris, atidarykite kaimynei duris“, tada atsakovė klausė : “kokiai dar kaimynei?“. Tada O. V. atsakovei atsakė: “kaimynei S. V.”. Tada atsakovė sake: „aš nepažįstu jokios S. V.“. Atsakovė neįsileido eksperto. Nurodė, kad 2018 ir 2019 metais buvo aplietos tos pačios vietos, tik 2019 metais buvo aplieta stipriau, gilesnis užliejimas. Vanduo bėgo labiau nuo lango į virtuvės centrą ir nuo radiatoriaus į kairę pusę iki kambario sienos kampo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad atsakovė yra jų kaimynė. 2019 m. buvo aplietas jų butas. Paaiškino, kad grįžus iš darbo, jis rado žmoną verkiančią, kuri paaiškinto, kad buvo užlieta virtuvė, buvo apipiltas stalas, kompiuteris, visos lubos buvo šlapios, šlapia patalynė. Kaip vyras puolė aiškintis, t. y. nuėjo pas kaimynę, tačiau ji neatidarė buto durų. Laiptinėje sutiko einančią V., kuri, paaiškinus kas įvyko, pradėjo belsti į atsakovės buto duris, kviesti, kad atidarytų buto duris, tačiau atsakovė buto durų neatidarė. Tuomet nutarė pranešti apie įvykį. Kitą dieną taip pat bandė prisibelsti, bet atsakovė neatidarė buto durų. Atsakovės bute degė šviesa, kažkas buvo bute, sklido garsai iš atsakovės buto, todėl suprato, kad bute ji yra. Atsakovė gyvena viena. Nurodė, kad buvo aplietas kompiuteris, telefonas, patalynė, stalas, šaldytuvas, sienos buvo drėgnos ir po šaldytuvu pribėgusi bala, žmona buvo pridėjusi rankšluosčių. Kambario sienos kampas, artimesnis į virtuvę, buvo padrėkęs. Po savaitės žiūrėjo kokie likę padariniai, matė, kad kambaryje, sienos apačioje atšokę tapetai, tačiau labiausiai pakenkta virtuvei. Ekspertas buvo nuėjęs pas atsakovę, bet jo neįsileido. Jis pats su ekspertu nėjo, liko savo bute. Vėliau jų butas ir vėl buvo užlietas, ant jų šaldytuvo lapsėjo vanduo. Tada jis nuėjo pas atsakovę, ji jį įsileido ir tuomet jis pamatė priežastį – atsakovės šaldytuvas buvo pravertas ir lašėjo vanduo. Jis klausė kodėl atsakovė nesusitvarko šaldytuvo, ji atsakė: „kaip aš be šaldytuvo gyvensiu“. Tas įvykis buvo jau po 2019 metų įvykio. Kai buvo apliejimas 2019 m. negali pasakyti ar buvo užėjęs namo bendrijos pirmininkas, nes jis buvo darbe. Jis grįždavo į namus tik apie 20 val. 2019 m. buvo aplietas jų butas. Žmona kitą dieną po apliejimo pranešė draudimui, kuri ir tvarkė visus reikalus, nes tai jos butas ir ji buvo apdraudusi butą. Šio įvykio užregistravimo, dokumentų rinkimo aplinkybių jis nežino. Žino tik tiek, kiek jam paaiškinusi buvo žmona. Ką paminėjo, tą ir žino. Įvykis įvyko pirmadienį, o kaimynė atėjo tik penktadienį. Atėjusi kaimynė (atsakovė) norėjo pažiūrėti ką ji padarė. Jis paaiškino, kad buvo aplietos lubos, kompiuteris. Ekspertas atvyko trečiadienį. Jo nebuvo namuose, kai buvo užėjęs bendrijos pirmininkas pasižiūrėti užliejimo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. J. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jis dirba pietų regione, tame tarpe ir Alytus. Paaiškino, kad gavę užsakymą, susisiekia su žmogumi, aptaria visus niuansus ir vyksta į apžiūrą. Nurodė, kad jo darbas yra labiau pirminė apžiūra, vizualinis surašymas, iš to kas matosi, nuostolio surašymas, informacijos surinkimas ką žino nukentėjęs asmuo, surenka fotonuotraukas. Supildomi aktai perduodami į UAB (duomenys neskelbtini) sistemas ir tada perduodama draudimo kompanijoms. Dėl apliejimų svarbus nukentėjusiojo pasakojimas. Jie eina į viršuje esantį butą, bando užeiti, jeigu randa kažką namuose. Nukentėjusiuosius informuoja, kad apie įvykį būtų pranešta namą administruojančiai įmonei, gal jiems kokią informaciją pavyktų sužinoti. Draudimo kompanija pati užsiklausia bendrijų ar administracijų informacijos. Ekspertai surašo vizualiai matomus defektus, labiau tai kas matosi, taip pat pagal nukentėjusiojo pasakojimą, aplinkybes. Tame pačiame (nukentėjusiosios) bute jis matė tris įvykius. Vienas įvykis 2021 metais, kitas įvykis – 2019 m., o seniausias 2017-2018 m. Seniausio įvykio nelabai pamena, sistema tik rodo, kad buvo tokie įvykiai. Fiksuoti visi įvykiai, bet kas tiksliai nelabai pamena. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Buvo visi trys užliejimai iš aukščiau esančių patalpų. Jis fiksavo defektus, viską surašė, draudimo kompanija turi viską turėti. Visose trijose įvykių apžiūrose jis dalyvavo. Nurodė, kad kas buvo surašyta apžiūros akte 2019 m., tas ir matėsi vizualiai. Kai būna pasikartojantys apliejimai, jiems sistema rodo anksčiau buvusį įvykį, jie gali matyti ir anksčiau buvusius defektus. Tuomet jie gali sulyginti įvykį. Nurodė, kad jis akte rašo tik naujus defektus. Apie tai visada informuojamas nukentėjusysis, pvz., pirmo įvykio metu buvo aplietos lubos ir tas nukentėjusysis tų lubų nesusiremontavo iki antro įvykio, ir antrojo įvykio metu dar kartą apliejo, tai jie lubų antrą kartą netraukia į defektų sąrašą, nes laikoma, kad nukentėjusysis pinigų, kurie buvo skirti tam defektui pašalinti, nepanaudojo. Tokia logika jie vadovaujasi. Jie visada informuoja kaip tie nuostoliai atrenkami, surašo tik naujai atsiradusius defektus, sulyginęs su anksčiau buvusia apžiūra. 2021 m. nebuvo fiksuojami defektai, nes anksčiau buvo fiksuoti visi defektai, t. y. visi defektai buvo seni, bėgo vanduo per tas pačias vietas. Žmonės gal nežino kokie defektai buvo fiksuoti anksčiau, todėl jie ir atvyksta sufiksuoti kas atsitikę tuo momentu, vėliau taip pat išryškėja kiti defektai. Fiksuojami pažeidimai iš karto po įvykio, ir jeigu dar atsiranda kokių nors pažeidimų, tai žmogus dar kartą kreipiasi. Jeigu būstas yra draustas, apie įvykį privaloma pranešti draudimo bendrovei. Nurodė, kad jeigu yra senieji defektai, kurie nebuvo sutvarkyti po sugadinimo, jie nėra atlyginami. 2021 m. byloje parašyta, kad pažeidimai nefiksuojami. Kai atsitinka įvykis, nesvarbu ar buvo įvykis ar, ne, žmogus turi teisę kreiptis, ką šiuo atveju padarė ir nukentėjusioji. Tuomet atvyksta ekspertas. Jis atvykęs ir užrašė, kad defektų nėra, nes jie tikriausiai kartojosi su ankstesnių metų defektais. Ekspertas sufiksuoja tas vietas kur bėgo, kur naujau bėgę, pridedamos fotonuotraukos. Jeigu parašyti defektai, tai jie arba nauji, arba žmogus buvo suremontavęs ir jaunai padaryti pažeidimai. Vienu įvykiu galėjo būti aplieta viena siena, kitu atveju – kita siena. Paaiškino, kad jis prieš važiuodamas pasižiūri ar kas buvę yra anksčiau, tada susižiūri kokie pažeidimai buvo padaryti anksčiau, t. y. kokioje patalpoje, kokie konkretūs pažeidimai, gali prieiti telefonu prie sistemos ir dar kartą pasitikslinti, viską vietoje susižiūri. Prieš vykstant ir apžiūros metu viską susitikrina. 2019 m. įvykio metu buvo aplieta virtuvė, kažkada buvo aplietas kambarys, daiktai, baldai, lyg lova buvo aplieta, kažkas dar, kas akte nurodyta. Žiūrėti reikia pagal aktus bei fotonuotraukas. S. J. kreipėsi į draudimo kompanija. Jie tiesiogiai užsakymų nepriima, įvykis turi būti užregistruotas draudimo bendrovėje. Nurodė, kad jeigu toje pačioje vietoje yra dar vienas įvykis, stengiamasi, kad važiuotų tas pats (jau buvęs) ekspertas. Jis visada atvykęs nustatyti defektų, eina į butą, iš kurio galimai įvykęs nutekėjimas, prašo, kad leistų apžiūri butą ir tuomet su to žmogaus leidimu nufotografuoja. Jeigu to kito buto fotonuotraukų nėra, tuomet reiškia, kad žmogaus nebuvo namuose arba ekspertas nebuvo įsileistas. Kaip buvo 2019 m. atveju, jis nepamena. Dažniausiai nukentėjęs asmuo turi daug informacijos kas atsitiko, kartais jis pats pasako pas ką įvyko įvykis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. L. nurodė, kad ji buvo apliejusi kaimynus 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ar spalio mėn. pradžioje. 2010 m. spalio mėn. ji išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). Tuomet ji užliejo S. J. (buvusi pavardė V.) butą. Nurodė, kad skalbyklė stovėjusi vonioje, vandens išbėgimo žarna buvo nepavesta į kanalizaciją, ji visuomet uždėdavo žarną ant vonios krašto, tuo metu, kai skalbė, pamiršo įdėti vandens išleidimo žarną į vonią, kai pradėjo leisti vandenį tas vanduo nutekėjo į S. butą. Nurodė, kad buvo nuėjusi pasižiūrėti į S. butą. Buvo sulietos grindys – laminatas, lubos, iš vonios tekėjo į koridorių bei į kambarį. Vandens teko nemažai. S. padarytą žalą ji atlygino, sumokėjo pinigus, kad nereikėtų pyktis. Kiek S. pasakė, tiek ji sumokėjo. Ji kaip tik kraustėsi į kitą miestą gyventi. Jos abi pasirašė raštelį, kad padaryta žala atlyginta ir viskas. Nežino ar S. darėsi kokį remontą. Buvo sulietos grindys, reikėjo keisti laminate. Taip pat sulietas akordeonas, todėl ji pinigus sumokėjo už tai. Kiek ji pasakė, tiek ir sumokėjo. Po suliejimo ji pas S. bute buvo du kartus, pirmą kartą iš karto po suliejimo, kitą kartą, kai reikėjo tartis ką daryti. Buvo sulietos ir lubos. Virtuvės lubos ar buvo sulietos ji neprisimena. Pamena, kad buvo sulietas kambarys, koridorius. Nurodė, kad žiūrint pagal buto planą buvo aplieta patalpa pažymėta indeksu 2.1 (kolidoriukas), patalpoje 2.4 (kambaryje) buvo aplietos grindys, vonia, kolidoriukas ir patalpa 2.09 (įėjimas į kambarį). Indeksu 2.3. pažymėta vonia, kuri buvo aplieta, 2.1 (koridorius) ir kambarys, 2,09 sienelė kuri pereina į 2.4 patalpą, t. y. ta sienelė, kuri yra arčiau vonios. Pagal pateiktą planą vyksta ginčas dėl tų patalpų, kurios pažymėtos raudonai, t. y. ten, virtuvės kampas prie lango. Neprisimena ar tokie tapetai pas nukentėjusiąją buvo, kai 2010 metais buvo aplietas jos butas. Nurodė, kad jos draugės su S. nebuvo, buvo kaimynės. Ji sakiusi, kad S. priekabus žmogus. 2010 m., kai buvo sulietas S. butas, buvo sulietas akordeonas. Tai buvo vienintelis apliejimas iš jos buto. Nurodė, kad jos butas kitų kaimynų nebuvo aplietas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, su draudėja S. V., kurios dabartinė pavardė J., sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo buto savininkei S. J. (V.) pateikus ieškovui pranešimą apie turto draudimo įvykį, ieškovo atstovas 2019-12-06 apžiūrėjo ir surašė sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo aktą. 2019-12-06 sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo akte užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta virtuvės patalpa (2-5): sienos, medžio lentelių (4 m²), fiksuojama lentelių spalvos pakitimai, deformacija sienų kampuose, lango nišoje, galima dėl vamzdžių poveikio, apgadinta 4 m² sienos, kurios bendras plotas 29,85 m²; klaviatūra (1 vnt) “CHICONY”, Nr. KU-0833, serijos Nr. 1304000700962E, galimi defektai, reikalinga patikra; kompiuteris (1 vnt) “X552C”, ASUS, Nr. DBNBCV096637450, galimi defektai, reikalinga patikra; kambario patalpa (2-4), siena blokinė tapetuota, tapetai atšokę galimai dėl vamzdžių poveikio, apgadinta 1 m² vienos sienos, kurios bendras plotas 8,94 m²; batai “UGG Australija”, 36 dydis, fiksuojamos dėmės, klientės teigimu pirkti 2018 m., mokėta 120 Eur (1 vnt); pažymėtos pastabos: klientės teigimu, įvykio metu buvo aplieta: virtuvės užuolaidų komplektas (dieninės ir naktinės), vilnonės pagalvės (2 vnt), vilnonis užklotas (1 vnt); apžiūros metu ant minėtų daiktų dėmės nefiksuojamos, klientės teigimu, po įvykio daiktus išskalbė, išvalė, pageidauja kompensacijos už skalbimo/valymo darbus. Minėtame akte papildomai buvo nurodyta, kad “tikėtinas apliejimas iš aukščiau esančių patalpų, galimai aukšto viršuje Nr. 6”. Nurodyta, kad buvo kreiptasi į kaltininką (duomenys neskelbtini).
Teisme liudytoja apklausta aplieto buto savininkė S. J. (buvusi V.) nurodė, kad tikslu konstatuoti 2019 m. apliejimo faktą, ji kvietė namo bendrijos pirmininką, kuris iš karto po įvykio buvo užėjęs į jos butą ir matė apliejimą. Daugiabučio namo bendrijos pirmininko elektroniniu paštu 2019-12-12 siųstame laiške nurodyta, kad užliejimo židinio vieta buvo nustatyta, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei. Iš prie ieškinio pateikiamų užlieto buto fotonuotraukų matyti aplieto buto lubų, sienų ir bute buvusio kilnojamojo turto apgadinimai, deformacijos.
Iš į bylą pateiktos sutarties dėl atsiskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-42894) matyti, kad atsakovė A. O. M. ir ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, 2022-02-11 susitarė, kad Audronė O. M. (toliau sutartyje vadinama – Skolininku) įsipareigoja 1018,15 Eur (dėl 2019-12-02 įvykio padarytos žalos) bei 11,00 Eur (žyminio mokesčio), iš viso 1029,15 Eur skolą ieškovui sumokėti dalimi, pagal sutartyje sudarytą grafiką. Pateiktas ieškovo ir atsakovės el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė sutiko sumokėti nurodytą sumą dalimis. Taip pat pateikti UAB „Varėnos vandenys“ mokėjimo pranešimai, išrašyti atsakovei už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėnesius.
Dėl buto užliejimo židinio.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).
Ieškovas reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog ieškovo apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės veiksmų rezultatas. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog vandens nutekėjimo iš jos buto negalėjo būti, o kaimynės bute esančios apipylimo dėmės yra iš seniau.
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019-12-02 dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės A. O. M. nuosavybės teise priklausančių patalpų - buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas S. J. (buvusiai V.) priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje pateikė daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) bendrijos pirmininko S. K. 2019-12-12 el. laišką, kuriuo konstatuotas faktas, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, adresas (duomenys neskelbtini) (atsakovės buto), bei paaiškintos su tuo susijusios aplinkybės. Nors atsakovė neigia, kad S. J. buto užliejimo židinys yra jos butas, kuris yra virš S. J. buto, teigia, kad jos bute nebuvo įvykęs joks vandens pratekėjimas, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina S. J. buto, (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių: pirma, patikimi ir nuoseklūs liudytojos, aplieto buto savininkės – S. J. parodymai duoti teismo posėdžių metu, kurie sutampa su ieškovo atstovo bei teisme apklaustų liudytojų – aplieto buto savininkės S. J. sutuoktinio V. J., daugiabučio namo bendrijos pirmininko S. K., E. J., apžiūrėjusio S. J. butą po 2019 m. įvykio bei surašusio 2019-12-06 sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo aktą, parodymais.
Teisme liudytoja apklausta, aplieto buto savininkė, S. J. (buvusi V.) nurodė, kad 2019-12-02 vakare buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, t. y. virtuvė. Siekdama konstatuoti 2019 m. apliejimo faktą, ji pakvietė namo bendrijos pirmininką S. K., kuris iš karto po įvykio buvo užėjęs į jos butą ir matė apliejimą. Nors atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme teigia, kad namo bendrijos pirmininkas nebuvo užėjęs po įvykio ir apliejimo nematė, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia tiek daugiabučio namo bendrijos pirmininko S. K. el. laiškas, kuriuo konstatuotas faktas, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, adresas (duomenys neskelbtini) (atsakovės buto), tiek S. K. duoti parodymai teisme. Teisme apklaustas liudytoju S. K. patvirtino, kad iš karto po užliejimo A. J. kvietė jį užeiti pasižiūrėti. Užėjęs pamatė, kad drėgnos lubos ir tai matėsi akivaizdžiai. Taip pat patvirtino 2019 m. rašęs elektroninį laišką draudimo bendrovei. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas S. J. sutuoktinis V. J.. Tuo tarpu atsakovė jokių duomenų, paneigiančių ieškovo nustatytas aplinkybes, ar duomenų, patvirtinančių jos (atsakovės) nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).
Iš byloje ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019-12-06 buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad sugadinta virtuvės patalpa (2-5), blokinė ištapetuota kambario siena bei aplieti kiti virtuvėje tuo metu buvę daiktai, t. y. kompiuterio klaviatūra “CHICONY”, kompiuteris “X552C” ASUS, batai “UGG Australia”, virtuvės užuolaidų komplektas (dieninės ir naktinės), dvi vilnonės pagalvės, vilnonis užklotas. Buto apžiūra fiksuota fotonuotraukomis, pateiktomis prie ieškinio, kurios patvirtina aplieto buto savininkės S. J. nurodytas aplinkybes, t. y. iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo aplietos virtuvės lubos, siena, besiribojanti su kambariu, aplieti virtuvėje tuo metu buvę daiktai: kompiuterio klaviatūra “CHICONY”, kompiuteris “X552C” ASUS, batai “UGG Australija”, virtuvės užuolaidų komplektas (dieninės ir naktinės), dvi vilnonės pagalvės, vilnonis užklotas. Aplieto buto savininkė S. J., jos sutuoktinis V. J., daugiabučio namo bendrijos pirmininkas S. K. vieningai nurodė, kad iš karto po įvykio buvo nuėję pas atsakovę, beldė į jos buto duris, tačiau atsakovė jų į savo butą neįsileido. Šią aplinkybę teisme duodama paaiškinimus patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama: “kad kartą S. J. jai (atsakovei) atidarius duris įsiveržė į jos butą, nuo to laiko ji S. J. neįsileidžia”. Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad jos bute jokio vandens nutekėjimo negalėjo būti. Į bylą jokių kitų duomenų, kad galimai butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne iš viršuje esančio buto, byloje nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl teismas anksčiau paminėtus atsakovės teiginius, jog jos bute jokio vandens nutekėjimo negalėjo būti, vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės (CPK 185 straipsnis).
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2019-12-02 daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) būtų įvykusi bendro naudojimo vamzdynų avarija. Šią aplinkybę taip pat patvirtino teisme liudytojais apklausti S. J., V. J. bei daugiabučio namo bendrijos pirmininkas S. K., nurodę, kad jokios bendro naudojimo vamzdynų avarijos tuo laikotarpiu nebuvo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau atsakovės gyvenantys asmenys būtų pranešę, kad jų bute būtų įvykę kokie nors santechnikos gedimai. Taip pat ir atsakovė nepranešė, kad būtų buvęs užlietas jos butas 2019 m. gruodžio mėn. Šių aplinkybių teisme neginčijo ir pati atsakovė. Duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nėra pateikta. Vadinasi, buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimas buvo sąlygotas netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių naudojimo, priežiūros atsakovės bute ir dėl to atsiradusios žalos.
Apibendrinant pažymėtina, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių savo atsakomybę dėl draudžiamo įvykio (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, kaip nurodyta aukščiau, 2022-02-11 su ieškovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2021-09-30 preliminariu sprendimu priteistos sumos (1029,15 Eur) mokėjimo dalimis, pagal sutartyje nurodytą grafiką, ir šiuo bylos nagrinėjimo metu atsakovė moka skolą pagal sudarytą sutartį.
Dėl atsakovės teiginių, kad dėmės žemiau esančiame bute buvo iš ankstesnių S. J. buto apliejimų, pastebėtina, kad nors teisme apklausta liudytoja J. L. patvirtino, kad 2010 metais kartą buvo apliejusi S. J. butą, padarytą žalą atlygino, byloje liudytoju apklaustas nukentėjusios S. J. butą apžiūrėjęs ekspertas E. J. patvirtino, kad S. J. butas buvo aplietas keletą kartų ir jis į apžiūras vykęs tris kartus, taip pat patvirtino, kad 2019-12-06 surašydamas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, nurodė tik naujai atsiradusius defektus, remdamasis turimais sistemoje duomenimis apie ankstesnius buto apliejimus. Be to, pateiktos fotonuotraukos patvirtina egzistavusį apliejimą būtent laikotarpiu (2019-12-02), o tuo tarpu pati atsakovė jokių tai paneigiančių duomenų nepateikė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovas įrodė, jog S. J. buto užpylimo židinys yra virš jos buto esantis atsakovės butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kiti šaltiniai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovės argumentais, kad jog vandens nutekėjimo iš jos buto nebuvo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
Taigi bylos duomenys patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš ieškovo apdraustos patalpos, t. y. iš atsakovei priklausančio buto. Ieškovas apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Nors atsakovė nurodė, kad priskaičiuoti 1018,15 Eur už jau sugadintą turtą yra be pagrindo, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimui, todėl ieškinys dėl 1018,15 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, 6.266 straipsnis, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė tiek pateiktuose prieštaravimuose, tiek teisme nurodė abejojanti ieškovo sprendimu atlyginti žalą už sulietą kompiuterį, tačiau pažymėtina tai, jog žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad kompiuteris 2019-12-02 įvykio metu buvo paveiktas vandens, todėl nebeveikia, ką patvirtina 2019-12-06 sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo aktas. Be to, žalos bylos administravimo metu nukentėjęs asmuo S. J. nurodžiusi, jog kompiuteris buvo įsigytas išsimokėtinai bei pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad aplietas kompiuteris buvo įsigytas 2017 metais ir už jį sumokėtos 7 įmokos po 94,10 Eur, t. y. viso sumokėta 658,70 Eur. Kadangi kompiuteris buvo apgadintas 2019 metais, už jo apgadinimą buvo apskaičiuota atitinkamai mažesnė suma - 405 Eur.
Atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl to kurioje vietoje apliejimo metu buvo laikomas kompiuteris. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad buvo aplietas nešiojamas kompiuteris, kuris gali būti lengvai perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Atitinkamai apliejimo metu kompiuteris galėjo būti ir virtuvės patalpoje. Pažymėtina ir tai, kad butų užliejimas vandeniu nėra itin dažnas reiškinys, todėl butuose gyvenantys asmenys neturi pareigos nuolat tikėtis ir būti pasiruošę galimam apliejimui. Priešingai, kiekvienas asmuo turi pagrįstą lūkestį, kad jo kaimynai elgsis tinkamai ir iš jiems priklausančio buto neišsilies vanduo, todėl asmuo neturi pareigos nuolatos saugoti brangių daiktų nuo galimos apliejimo rizikos. Kiti asmenys turi pareigą elgtis taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos aplinkiniams.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apliejimo metu buvo apgadinti ir kiti namų apyvokos daiktai - batai, patalynė. Šie daiktai buvo sulieti vandeniu, kuris prasiskverbė per namo perdangą, t. y. buvo nešvarus. Dėl šios priežasties sulietus daiktus reikėjo valyti/skalbti, dėl to aplieto buto savininkė S. J. dėl to patyrė su tuo susijusias išlaidas.
Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje patyrė 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio išlaidos. Visiškai tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 11,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Priėmus prieštaravimus, ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu nėra primokėjusi ir neturėjo primokėti žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXII skyrius nenumato, kad perėjimas į tolimesnį procesą po atsakovo prieštaravimų, kuris užbaigiamas galutiniu sprendimu prilygsta perėjimui į įprastinę ginčo teisenos tvarką, todėl šalims nei įstatymu, nei šiuo galutiniu sprendimu neatsiranda prievolė mokėti papildomą žyminį mokestį.
Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 78,42 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinos 78,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
palikti 2021-09-30 preliminarų sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,42 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 42 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Galutinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.