Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Kukras“, našlys, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 48 MGL dydžio bauda, 2 metams uždraudžiant naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemonę, bauda sumokėta 2019-04-23;

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2019-11-19) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesiais viešųjų darbų, per mėnesį dirbant 30 valandų, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį – 15 MGL (750,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu E. V. paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 9 (devyni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. V. 2019 m. sausio 19 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. V. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. po pietų, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Automobilis priklauso jo mamai D. V., kuri davė automobilį jo draugei. Automobilio rakteliai buvo namie, o dokumentai mašinoje. Žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad negali vairuoti, bet važiavo automobiliu iki parduotuvės. Dėl kokios priežasties vairavo ir kokiu tikslu negali pasakyti. Mama nežinojo, kad jis vairavo automobilį. Dėl to, kad vairavo neblaivus nuoširdžiai gailisi, pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Žino ir supranta, kad turi problemų dėl praeityje patirtų įvykių, kas galimai turi įtakos alkoholio vartojimui, galvoja spręsti šią problemą sveikatos priežiūros paslaugų pagalba.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta konfiskuotinos transporto priemonės savininkė D. V. parodė, kad transporto priemonę buvo perdavusi sūnaus draugei. Žinojo, kad sūnus neturi teisės vairuoti, dėl to žinojo, kad jis nevairuoja automobilio. Sužinojo, kad vairavo automobilį, po to, kai buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. V. parodė, kad ji turi nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilį įsigijo 2019 metų rugsėjo mėnesį. Automobiliu naudojasi ne visada, nes turi dar vieną automobilį. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš maždaug penkias dienas sugedo, todėl ji juo nesinaudoja ir laiko namo kieme. Kad automobilio nėra namo kieme nepastebėjo, suprato, kad jo nėra tik tuomet, kai jai pranešė, kad sūnus E. V. vairavo girtas. E. ji neleidžia naudotis automobiliu, nes jis yra praradęs teisę vairuoti. Taip pat E. nedavė automobilio 2020 m. sausio 19 d. E. pats jos neatsiklausęs ir jai nežinant paėmė automobilį, jis jai sakė, kad turi atsarginius automobilio raktelius (b. l. 25 – 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Ž. parodė, kad 2020 m. sausio 19 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), su vyru M. Ž. pamatė gatve greitai važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį Opel Vectra. Ji kartu su vyru vaikščiojo šaligatviu ir pamatė, kaip automobilis dideliu greičiu iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įsuko nesustojęs bei įsuko į priešingą eismo juostą. Automobilis nuvažiavo link Veiverių miestelio, matė, kaip automobilis važiuodamas vinguriuoja po kelią. Priėjus (duomenys neskelbtini) miestelį vėl pamatė iš parduotuvės išsukantį tą patį automobilį, kuris vėl įvažiavo į priešingą eismo juosta. Užsirašė automobilio valstybinio numerio raides. Vyras pranešė apie įtartinai manevruojantį automobilį ir galimai neblaivų vairuotoją, kuris nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kadangi jų namai buvo netoli, su vyru kartu sugalvojo pasekti automobilį, kad jis nedingtų. Grįžę į namus sėdo į savo automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo tą patį Opel Vectra automobilį ir paskui jį važiavo. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėtu Nr. 12. Vyras užblokavo savo automobiliu O. V. automobilį. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie Opel Vectra automobilio. Vyras atidarė Opel Vectra automobilio vairuotojo pusės dureles ir užgesino automobilio variklį bei paėmė automobilio raktelius. Opel Vectra vairuotojas išlipo iš automobilio. Kai jis išlipo, ji jautė stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas stovėdamas svirduliavo. Kai automobilis Opel Vectra sustojo, jo vairuotojas alkoholinių gėrimų jai matant negėrė. Automobilio Opel Vectra vairuotojas norėjo pasišalinti, teikdamas, kad jam reikia pasiimti pasą iš namų. Jos vyras pasakė, kad jis niekur neis, kol neatvažiuos policija. Vyriškis vis teik bandė pasišalinti, todėl jos vyras sugriebė jį už rankos, tada Opel Vectra vairuotojas nusiramino ir kartu laukė pareigūnų (b. l. 29 -31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), su žmona V. Ž. pamatė greitai gatve važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį Opel Vectra, kuris dideliu greičiu iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įsuko nesustojęs bei įsuko į priešingą eismo juostą. Automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miestelio, matė, kaip automobilis važiuodamas vinguriuoja po kelią. Jis su žmona taip pat ėjo link (duomenys neskelbtini) miestelio. Priėjęs (duomenys neskelbtini) miestelį, vėl pamatė tą patį automobilį ir užsirašė automobilio valstybinio numerio raides ir paskambino į skubios pagalbos centrą ir parnešė apie įtartinai manevruojantį automobilį ir galimai neblaivų vairuotoją, kuris nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kadangi jo namai buvo netoli, su žmona kartu sugalvojo pasekti automobilį, kad jis nedingtų. Grįžę į namus sėdo į savo automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo Opel Vectra tą patį automobilį ir paskui jį važiavo, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėtu Nr. 12. Jis tada greitai išlipo iš automobilio ir nuėjo prie Opel Vectra automobilio. Atidarė vairuotojo pusės dureles, užgesino variklį ir paėmė automobilio raktelius. Atidarius automobilio dureles jautė stiprų alkoholio kvapą, kuris sklido nuo vairuotojo. Kai automobilis sustojo, automobilio Opel Vectra vairuotojas nevartojo alkoholinių gėrimų. Vėl paskambino į skubios pagalbos centrą ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra neblaivus vairuotojas. Laukiant pareigūnų automobilio vairuotojas bandė pasišalinti, tačiau jis jam sugriebė už rankos, kad vairuotojas nepabėgtų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai (b. l. 34 – 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio Opel Vectra GTS DTI kaina be PVM yra 1 546,00 Eur (b. l. 40).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, E. V. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas neblaivus (nustatyta 2,11 promilių neblaivumas) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. V. (b. l.6-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užgesintas. Prie automobilio buvo asmuo – E. V., kuris teigė, kad jis vairavo automobilį, kuris priklauso jo motinai (b. l. 11-17).

2020 m. sausio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Drager 7510“ 2020 m. sausio 19 d., 17.14 val., E. V. nustatyta 2,26 promilių neblaivumas, 17.33 val. nustatyta 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 25).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymai, paties kaltinamojo prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, 2020 m. sausio 19 d. neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. sausio 19 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo D. V. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamas E. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis E. V. būdamas neblaivus 2020 m. sausio 19 d. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo kelių transporto priemonę – D. V. priklausančią transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje ir atgali į namus, kur atvykę policijos pareigūnai, vadovaujantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka E. V. nustatė 2,11 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Vadovaujantis paties kaltinamojo prisipažinimu neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais, daroma išvada, jog E. V. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorė kaltinamajam prašo skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas E. V. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. V. anksčiau teistas (b. l. 59 – 62), kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 69 – 74), dirba UAB „Kukras“ (b. l. 80), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 77). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas E. V. bausmę teismas atsižvelgiama į tai, kad E. V. anksčiau teistas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tokius pat nusikaltimus. E. V., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu E. V. pripažintas kaltu, padaręs BK 140 straipsnio2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien šios aplinkybės kaltinamojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Kaltinamasis E. V. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus daugiau nei vienam mėnesiui, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis už analogiškos veikos padarymą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, t. y. kad E. V. teistas už tokį patį nusikaltimą, pakartotinai analogišką nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant. Paliekama galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra itin kritiškas, nusikalstamų veikų padarymą iš esmės lemia objektyvus neįvertinimas savo sveikatos būsenos, dirba, pasiruošęs spręsti savo sveikatos problemas, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam E. V. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis priklausomybės ligas.

Kaltinamasis E. V. (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 19 d. 17.14 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 14.42 val. (1 parą) (b. l. 85 – 86, 87), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 64 – 65, straipsniai).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. laikomas neteistu, išnykus teistumui, tačiau baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, jis vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į eismo įvykių sukėlimą.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. V. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, būdamas neblaivus. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti E. V. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtas draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams (b. l. 64 – 68). Nors kaltinamasis šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo E. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio priėmimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas: (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam E. V. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Opel Vectra pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. V. vardu (b. l. 23), kuris jai grąžintas 2020 m. sausio 22 d. (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai, kad vairavo automobilį neblaivus automobilio savininkei nebuvo žinoma, kartu su kaltinamuoju savininkė nebuvo ir negalėjo žinoti, jog jis neblaivus vairuos motinai priklausantį automobilį. Nurodė, kad motina jam neleidžia naudotis jos automobiliu, jis turėjo automobilio atsarginį raktelį, todėl nieko nesakęs savininkei D. V. išvažiavo automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklausta D. V. nurodė tokias pačias aplinkybes, jog automobilis priklauso jai. Ji suprato, kad sūnus vairavo automobilį tik tada, kai jai pranešė, kad sūnus E. V. vairavo neblaivus. Sūnui ji neleidžia naudotis automobiliu, nes jis yra praradęs teises vairuoti. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti D. V. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jos sūnus E. V. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti D. V. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš E. V. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1 546,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Transporto priemonės savininkė D. V. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 57).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98 – 99) paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo ir 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų.

Įskaityti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką E. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 23 d. 20.40 val. iki 2019 m. birželio 24 d. 14.10 val. (vieną parą), prilyginant vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis priklausomybės ligas.

Skaičiuoti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. V. konfiskuotino turto – automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 546,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus), sumokant šią sumą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti E. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį E. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.