Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. sausio 15 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ZOOM vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. firmos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. A. firma (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas), kuriuo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA-305, ir sumažinti patvirtintą 121 000 Eur mokestį padidintu tarifu iki 12 100 Eur.

Skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2024 m. vasario 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-305 (toliau – ir Aktas), kuriame teigia, kad A. A. firma už kasybos sklypo ribos (išteklių gavybai skirto sklypo ribos) yra išgavusi papildomai 12,5 tūkst. m³ valstybinių gamtos išteklių - tikrinamuoju laikotarpiu Butkų durpių telkinyje valstybinių gamtos išteklių (durpių) gavyba be leidimo už kasybos sklypo ribų vykdyta 4,4 ha plote, mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį – 121 000 Eur. Akte nurodyta, kad pareiškėjai 2020 m. vasario 21 d. leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-20-10p skirtas Butkų durpių telkinio kasybos plotas 55,1 ha, pareiškėja paskutinį markšeiderinį planą parengė 2021 m. lapkričio 22 d. (atlikti matavimai), šis markšeiderinis planas apima 2016 m. spalio 26 d. – 2021 m. lapkričio 22 d. laikotarpį, markšeideriniame plane fiksuota valstybinių gamtos išteklių gavyba už kasybos sklypo ribos šiaurinėje, pietinėje ir pietrytinėje dalyse, kurie markšeideriniame plane pažymėti gavybos laukais Nr. 3, 4, 5, ir 6. Markšeideriniame plane nurodoma, kad iš viso už gavybos sklypo ribų, 4,4 ha plote, yra išgauta (atmetus nuostolius) 16,3 tūkst. m³ valstybinių gamtos išteklių (durpių). Akte pažymima, kad pareiškėjai yra suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype, o išteklių gavyba, vykdoma už kasybos sklypo ribų, yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 4 dalių, 21 straipsnio 1 dalies ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostata (taikoma pradedant patikrinimą galiojusi įstatymo redakcija) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai pritaikytas didesnio mokesčio tarifas – MUVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Departamentas 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Aktą.

Pareiškėja dėl Akto pateikė rašytines pastabas, nurodydama, jog sutinka su fiksuotu Akte faktu, kad 2021 m. lapkričio 22 d. markšeideriniame plane buvo fiksuota durpių gavyba 4,4 ha plote - pareiškėjai suteikto naudoti durpyno žemės sklypo pakraščiuose. Paaiškino, kad dar iki markšeiderinio plano sudarymo, kai buvo įsitikinta, jog durpyno pakraščiuose yra vertingų durpių išteklių, įmonė ėmėsi veiksmų kasybos plotui išplėsti. Rašytinėse pastabose pareiškėja nurodė, kad Departamentas turėtų atsižvelgti į šias lengvinančias aplinkybes: pareiškėja dar iki patikrinimo pradžios deklaravo ir sumokėjo valstybei mokesčius už iškastą už kasybos sklypo durpių kiekį; pareiškėja dar iki patikrinimo pradžios atliko durpyno pakraščių detalią žvalgybą, parengė informaciją atrankai dėl poveikio privalomo vertinimo siekiant išplėsti durpių gavybą Butkų durpių telkinyje ir žemės gelmių išteklių naudojimo planą, kuriame suplanuota durpių gavyba ir anksčiau už kasybos darbų pažeistame žemės sklype; atlikusi markšeiderinius matavimus, kuriais buvo fiksuota išteklių gavyba už kasybos sklypo ribos, ir markšeiderinį planą pateikusi valstybės įgaliotoms institucijoms, įmonė savanoriškai informavo apie padarytą pažeidimą; pareiškėja dalį durpių išteklių iškasė jai priklausančiuose žemės sklypuose, kurie ribojasi su suteikta naudojimui durpyno dalimi, nepadarė žalos tretiesiems asmenims ir nepablogino ten esančių gamtos išteklių būklės, o vėliau juos detaliai išžvalgė ir nuo 2023 m. birželio 26 d. įteisino gavybos galimybę pažeistuose plotuose.

Pareiškėja turėjo leidimą kasti durpes Telšių rajone visame Butkų durpių telkinyje, tik pažeidė kasybos sklypo kontūrą. Tai fiksuota markšeideriniame plane. Iškastas durpių kiekis buvo deklaruotas, o už iškastą kiekį buvo sumokėti visi mokesčiai, taigi pareiškėja nesiekė nuslėpti ir/ar neteisingai deklaruoti išgautus išteklius bei nesumokėti už juos mokesčių. Valstybė žalos nepatyrė. Pareiškėjos rašytinėse pastabose dėl Akto nurodytos aplinkybės vertintinos kaip lengvinančios jos atsakomybę, tačiau skundžiamame Sprendime nepagrįstai jos neaptartos bei neįvertintos. Visos išvardintos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Nagrinėjamu atveju numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri ir turėjo būti taikoma nagrinėjamu atveju.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2024 m. vasario mėn. 7 d. užbaigė pareiškėjos planinį patikrinimą, kurio tikslas - mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2020-2021 m.) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas. Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja vykdo durpių gavybą, turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 4 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, kuris atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p. Leidimas išduotas Butkų durpių telkiniui (kodas 1030) ir Jomunčių tyro durpių telkiniui (kodas 310). 2020 m. vasario 21 d. leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-20-10p skirtas Butkų durpių telkinio kasybos plotas 55,1 ha. Bendrovė paskutinį markšeiderinį planą parengė 2021 m. lapkričio 22 d. (atlikti matavimai). Šis markšeiderinis planas apima 2016-10-26 - 2021-11-22 laikotarpį. Markšeiderinis planas apima ilgesnį periodą nei tikrinamas laikotarpis. Markšeideriniame plane fiksuota valstybinių gamtos išteklių gavyba už kasybos sklypo ribos šiaurinėje, pietinėje ir pietrytinėje dalyse, kurie markšeideriniame plane pažymėti gavybos laukais Nr. 3, 4, 5 ir 6. Markšeideriniame plane nurodoma, kad iš viso už gavybos sklypo ribų, 4,4 ha plote yra išgauta (atmetus nuostolius) - 16,3 tūkst. m³ valstybinių gamtos išteklių (durpių). 2021 m. kovo 26 d. atlikto patikrinimo metu už išgautą 3 772 m³ durpių kiekį, kuris buvo išgautas už kasybos sklypo ribų 1,35 ha plote (šiaurinėje dalyje), pareiškėjai jau buvo skaičiuotas mokestis taikant padidintą tarifą. Daro išvadą, kad pareiškėja už kasybos sklypo ribos (išteklių gavybai skirto sklypo ribos), atmetus gavybos nuostolius, yra išgavusi papildomai 12,5 tūkst. m³ (16,3 tūkst. m³ - 3,8 tūkst. m³ (apvalinama pareiškėjos naudai)) valstybinių gamtos išteklių. Pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype. Išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo. Vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata (taikoma pradedant patikrinimą galiojusi įstatymo redakcija), už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už 2020-2021 m. išgautą be leidimo 12,5 tūkst. m³ gamtos išteklių (durpių) kiekį apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu sudaro 121 000 Eur. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2024 m. vasario 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-305 ir įteiktas pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su patikrinimo akte papildomai apskaičiuota mokesčių suma, taip pat norėdama pagrįsti kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, 2024 m. vasario 12 d. pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pareiškėja pripažįsta ir sutinka, kad vykdė durpių gavyba 4,4 ha plote kai suteikto naudoti durpyno žemės sklypo pakraščiuose, deklaravo visus išgautus išteklius ir laiku sumokėjo mokesčius, savanoriškai informavo apie padarytą pažeidimą, nepadarė žalos tretiesiems asmenims, ir prašė, atsižvelgus į jos išvardintas lengvinančias aplinkybes, taikyti MUVGIĮ nustatytą mažesnį koeficientą. Įvertinus pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. AS-28 buvo patvirtintas 2024 m. vasario 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA-305.

Departamentas, skaičiuodamas mokestį didesniu tarifu, vadovavosi MUVGIĮ redakcija galiojusia iki 2023 m. birželio 30 d., kuri nenumato galimybės Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskirto mokesčio ar jį sumažinti. Įstatymas taip pat neįtvirtino lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad skaičiuojant mokestį padidintu tarifu, neatsižvelgta į išskirtines faktines aplinkybes, nepagrįsti. Vertinti paskirtos sankcijos proporcingumą ir teisėtumą, atsižvelgus į tam tikras itin svarbias aplinkybes, diskrecijos teisė palikta išimtinai tik teismui. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog jai paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad ji nepajėgtų jo sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Pareiškėjos pateikti argumentai, jog apskaičiuota padidinta mokesčio suma yra neproporcinga padarytam pažeidimui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Be to mokestis padidintu tarifu turi būti veiksmingas, idant asmuo daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, bei kartu būtų ir atgrasantis kitus asmenis nuo neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėja byloje iš esmės nepateikė jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį, iš kurių būtų galima matyti, jog jos turtinė padėtis yra sunki ar kad jai paskirtas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad ji nepajėgtų jo sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.), valstybinius gamtos išteklius be leidimo išgavo ne pirmą kartą, Departamento nuomone, nustatytas mokestis padidintu tarifu yra proporcingas jos padarytam pažeidimui ir nėra per griežtas, jog pareiškėja negalėtų jo sumokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Pažymėjo, kad pareiškėja durpių išteklius Butkų telkinyje naudoja pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą 2020 m. vasario21 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-20-10p ir 2020 m. vasario 21 d. sudarytą durpių išteklių naudojimo sutartį. Pareiškėjai skirtas Butkų durpių telkinio kasybos plotas 55,1 ha. Lietuvos geologijos tarnyba 2003 m. birželio 2 d. yra patvirtinusi Telšių rajono Butkų durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą, kuriuo vadovaujantis pareiškėja turi vykdyti durpių išteklių naudojimą Butkų durpių telkinyje. Pareiškėja Lietuvos geologijos tarnybai pateikė markšeiderinį planą, parengtą pagal 2021 m. lapkričio 22 d. atliktus matavimus ir jo aiškinamąjį raštą. Šis markšeiderinis planas apima 2016 m. spalio 26 d. –2021 m. lapkričio 22 d. laikotarpį.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos geologijos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai A. A. firmai už konstatuotą pažeidimą apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 121 000 Eur, teisingumo bei proporcingumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai Lietuvos geologijos tarnyba 2003 m. vasario 4 d. išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, kuris atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p.

Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2024 m. vasario mėn. 7 d. užbaigė pareiškėjos planinį patikrinimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2024 m. vasario 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-305, kuriame nurodė, jog pareiškėja už kasybos sklypo ribos (išteklių gavybai skirto sklypo ribos) yra išgavusi papildomai 12,5 tūkst. m³ (16,3 tūkst. m³ - 3,8 tūkst. m³ (apvalinama pareiškėjos naudai)) valstybinių gamtos išteklių. Už šį valstybinių gamtos išteklių kiekį pareiškėjai sankcija netaikyta, mokestis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius paskaičiuojamas šio patikrinimo metu. 12,5 tūkst. m³ durpių kiekis yra atmetus gavybos nuostolius ir valstybinių gamtos išteklių kiekį išgautą iki 2020 m. spalio 20 d., už kurį sankcija jau taikyta. Bendras už kasybos sklypo ribos išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekis neatmetus nuostolių - 21,1 tūkst. m³. Pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype. Išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo.

Pareiškėja, vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą už kasybos sklypo ribos, iš viso 4,4 ha plote, t. y. teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 4 dalių, 21 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pareiškėja, turėdama prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir vykdydama jų gavybą vadovaujantis MUVGIĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 straipsnio 1 dalimi, yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išteklių gavyba gali būti vykdoma tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto 2 priedo 2.4 ir 14 papunkčių nuostatomis, naudingųjų iškasenų gavybai, kai kasybos sklypas plečiamas daugiau nei 0,5 ha, turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tokios procedūros pareiškėja nėra atlikusi. Vadovaujantis MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata (taikoma pradedant patikrinimą galiojusi įstatymo redakcija), už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Skaičiuojant mokestį taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį, visas kiekis priskiriamas 2021 metų IV ketvirčiui, nes būtent šiuo laikotarpiu yra atliktas markšeiderinis planas, be to būtent šio laikotarpio Durpių išteklių kasybos ataskaitoje 2 KN (durpės) mokesčių mokėtojas nurodė kaip geologinių išteklių prieaugį. Apskaičiuotas mokėtinas mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį sudaro 121 000,00 Eur.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, patvirtino Aktą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MUVGIĮ, Mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (galiojusios Sprendimo priėmimo metu).

Vadovaujantis MUVGIĮ 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir kitas smėlis, žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MUVGIĮ 5 straipsnis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, o jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis)

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje Žemės gelmių įstatymo redakcijoje šios nuostatos perkelta į 16 straipsnio 4 dalį).

Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes yra išduodami Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (galiojusių iki 2020 m. birželio 30 d.), nustatyta tvarka. Leidimų išdavimo taisyklių 20 p. nustatyti kriterijai, kuriems esant turi būti išduodamas pakartotinis leidimas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galioja nauja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m kovo 20 d. nutarimu Nr. 198, redakcija. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pareiga tikslinti leidimo priedą yra įtvirtinta Žemės gelmių įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, kurioje numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes priedas keičiamas pasikeitus jame nurodytiems duomenims.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai Geologijos tarnyba 2003 m. vasario 4 d. išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, kuris atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p. Leidimu suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype (iki leidimo atnaujinimo 55,5 ha plote). Patikrinimo akte konstatuota, kad matavimų metu buvo nustatyta, kad nuo markšreiderinio plano parengimo iki 2020 m. spalio 20 d., kai buvo atlikti matavimai, 1,35 ha teritorijoje pareiškėja išgavo 3772 m³ durpių. Kadangi pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype, konstatuota, kad išteklių gavyba, vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote, yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo.

Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išteklių gavyba gali būti vykdoma tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto 2 priedo 2.4 ir 14 papunkčių nuostatomis, naudingųjų iškasenų gavybai, kai kasybos sklypas plečiamas daugiau nei 0,5 ha, turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tokios procedūros pareiškėja nėra atlikusi. Todėl pareiškėja vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą už kasybos sklypo ribos, 1,35 ha plote, žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1076-0539, t. y. teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, pažeidė ne tik Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 15 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.), bet ir PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtą įstatyminį reglamentavimą, pareiškėjos išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote teisėtai ir pagrįstai Akte įvertintina, kaip išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Mokesčių mokėtojas turėdamas prievolę turėti leidimą valstybinių gamtos išteklių gavybai ir vykdydamas jų gavybą, vadovaujantis MUVGIĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 straipsnio 1 dalimi, yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtojas. Vadovaujantis MUVGIĮ 7 straipsnio 1 dalimi, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Vadovaujantis MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalimi, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. MUVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 121 000 Eur sprendžiant, kad be leidimo buvo išgauta 3772 m³ naudingųjų iškasenų.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Kaip jau minėta, MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MUVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 121 000,00 Eur. Pareiškėja teigia, kad taikoma sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog bendrovėje dirba tik 9 darbuotojai, taip pat, kad pareiškėja yra paėmusi kreditą iš kredito unijos „Germanto lobis“, kurio likutis yra 147 500,00 Eur, bei 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą iš kurios matyti, kad pareiškėjos pelnas yra 129 234 Eur.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-779- 983/2022 buvo pakeista Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas pareiškėjai apskaičiuotas 30 840 Eur mokestis didesniu tarifu, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 4 626 Eur.

Vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjos turtinė padėtis. Byloje pareiškėja yra pateikusi įrodymus, kad ji yra paėmusi kreditą iš kredito unijos „Germanto lobis“, kurio likutis yra 147 500,00 Eur, taip pat yra pateikusi 2023 m. metų ūkio pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri pagrindžia pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjai taikytinas didesnis mokesčio tarifas (121 000,00 Eur) būtų per didelė finansinė našta ir jos ūkio veikla dėl to galėtų iš esmės nukentėti. Tačiau teismas vertina ir tai, kad apie daromą pažeidimą pareiškėja žinojo dar 2016 m., kai Lietuvos geologijos tarnyba patikrinimo akte nurodė, kad pareiškėja turi kasybos darbus vykdyti tik tam skirtame išteklių gavybos sklype, tačiau ji ir toliau tęsė pažeidimą. Taigi pareiškėjai už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius jau buvo skaičiuoti mokesčiai didesniu tarifu, tai parodo, kad tai nebuvo pareiškėjos atsitiktinis pažeidimas.

Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja MUVGIĮ redakcija, šie pakeitimai naudingi pareiškėjai, kadangi pagal naujos redakcijos MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Kadangi sprendimas Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ priimtas 2024 m. kovo 29 d., atsakovas ekonominę sankciją turėjo apskaičiuoti pagal naują įstatymo redakciją, t. y. šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10).

Su tokiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Patikrinimas A. A. firmoje pradėtas 2023 m. gegužės 3 d. Nuo 2023 m. liepos 1 d. pasikeitusi MUVGIĮ redakcija suteikia teisę individualizuoti ekonominę sankciją taikant koeficientą nuo 2 iki 10, tačiau įstatymų leidėjas 2022 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi imperatyviai nustatė, kad „mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus“ atskirdamas mokestį didesniu tarifu, galiojusį iki 2023 m. birželio 30 d., nuo ekonominės sankcijos, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje pateikta sąvoka: Mokesčių administravimo procedūra - mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. Taigi, įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatyme aiškiai nustatė, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, t. y. visi mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, kas apima ir imperatyvų reikalavimą skaičiuoti mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį didesniu tarifu dauginant iš koeficiento 10, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Todėl Departamentas, skaičiuodamas mokestį didesniu tarifu, vadovavosi MUVGIĮ redakcija galiojusia iki 2023 m. birželio 30 d., kuri nenumatė galimybės Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskirto mokesčio ar jį sumažinti.

Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MUVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021 ir kt.).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog skundžiamu Sprendimu patvirtintas 121 000,00 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MUVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl išteklių gavybos, vykdomos už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 55,1 ha plote padidinti 7 kartus. Todėl pareiškėjai ginčijamu 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 121 000 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 84 700 Eur (1 200 x 7).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. firmos skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai A. A. firmai apskaičiuotas 121 000 Eur mokestis didesniu tarifu, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 84 700 Eur.

Likusią pareiškėjos A. A. firmos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.