Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio Donato Kisieliaus teikimą dėl V. K. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedeklaravusio gyvenamosios vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-35/03 V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2500 Lt – kas atitinka 724,05 Eur) bauda.

Antstolis Donatas Kisielius pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl paskirtos baudos likusios dalies 647,70 Eur pakeitimo nemokamais darbais arba areštu. Teikime nurodoma, kad vykdomosios bylos Nr. 0174/14/02328 duomenimis nustatyta, kad skolininkas jokio registruoto turto neturėjo ir neturi, kredito įstaigose piniginių lėšų taip pat nenustatyta. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, socialinio draudimo išmokos negauna. Gyventojų registro duomenimis, skolininkas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Remiantis Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis nustatyta, jog skolininko atžvilgiu yra vykdomos 22 vykdomosios bylos. Todėl konstatuotina, jog nėra galimybių išieškoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-35/03 paskirtos 724,05 Eur baudos likusios nesumokėtos dalies – 647,70 Eur.

Antstolis Donatas Kisielius ar jo atstovas į posėdį neatvyko, antstolio įgaliotas asmuo pranešė, kad antstolis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo teikimą nagrinėti antstoliui D. Kisieliui nedalyvaujant.

Nuteistasis V. K. į posėdį neatvyko, šaukimų neatsiėmė pašte, atvesdinti nepavyko, nes, kaip nurodė pareigūnas tarnybiniame pranešime, teismo nurodytais adresais V. K. (dabartinė pavardė G.) surasti nepavyko, VRIS Centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Nuo 2016-05-02 V. G. paskelbta paieška kaip asmens, nuteisto už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.

Prokuroras teismo posėdžio metu palaikė antstolio teikimą, kadangi pakanka duomenų, jog nuteistasis vengia mokėti paskirtą baudą. Praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas po baudos paskyrimo, be to, yra dar 22 vykdomosios bylos, todėl bauda keistina areštu.

Teikimas netenkintinas, pateikti dokumentai grąžintini antstoliui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BVK 25 straipsnis ir BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, antstolio teikimu gali pakeisti baudą areštu. Teismų praktikoje vadovaujamasi taisykle, kad aplinkybės dėl asmens vengimo sumokėti baudą, nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos prievolė.

Šios įstatymo nuostatos įpareigoja antstolį, kaip bausmę vykdančią instituciją, pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, kuris pagrįstas vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti sprendimą savo nuožiūra. Teismų praktikoje, baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste, pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nagrinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, kuris vykdo teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo vykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo baudą sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visas aplinkybes, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, kuriais remdamasis antstolis daro išvadą apie tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. ar neišgali sumokėti baudos, ar vengia baudą mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaudamasis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio nuteistojo sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos pakeitimo viešųjų darbų bausme, teikime turi būti ne tik informacija ir nuteistojo pozicija dėl šios bausmės atlikimo, bet ir pridėtas pasirašytas nuteistojo sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese yra nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-418-1020/2016).

Tokių išvadų kontekste Vilniaus apygardos teismas aukščiau minėtoje 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje pažymėjo, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Remiantis išdėstytu, teismas mato pagrindą grąžinti antstoliui pateiktus dokumentus ir įpareigoti jį pateikti motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus. Šiuo atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų ir nenurodė duomenų ir argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes vykdymo procese nustatė antstolis, nuteistasis V. K. (G.) neišgali sumokėti ar vengia įvykdyti jam teismo paskirtą baudos bausmę, bauda turi būti pakeista arešto ar viešųjų darbų bausme. Antstolio teikime, nėra nurodyta informacija ir nepateikti dokumentai apie nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Taip pat nurodoma, kad vykdomoji byla antstoliui D. Kisieliui perduota vykdyti 2014-04-16 pasibaigus antstolės Palmos Kisielienės įgaliojimams 2014-04-15. Teikime konstatuotos aplinkybės, kurios nustatytos 2016 m. spalio mėnesį, kad skolininkas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, joks gyvenamosios vietos adresas nenurodytas, kad skolininkas šiuo metu nedirba, neturi registruotino turto – nėra pakankamos ir pagrįstos prašomo klausimo nagrinėjimui. Pateiktoje medžiagoje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su skolininku, ar tai tikrai buvo daryta, tai yra ar iš tikrųjų vyko reali tiesioginė antstolio komunikacija su skolininku. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nuo vykdomojo rašto išdavimo (2003-04-22) iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo itin ilgas laikas – trylika metų, per kurį antstolis neabejotinai galėjo pasinaudoti eile priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad surinktų būtiną informaciją apie skolininko turtinę padėtį. Per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio teikimą (su priedais) dėl V. K. (G.) baudos (pagrindinės bausmės) pakeitimo nemokamais viešaisiais arba areštu grąžinti antstoliui Donatui Kisieliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.