- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-908-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03086-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- L. J.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei S. D. dėl įpareigojimo duoti sutikimą ir persodinti krūmus ir medžius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. J. 2010-10-18 su ieškiniu (b.l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę S. D. duoti ieškovui L. J. sutikimą ieškovui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiai 1 m. aukščio atraminei sienai bei įpareigoti atsakovę S. D. persodinti krūmus, esančius greta ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra greta atsakovės žemės sklypo. Tarp šių sklypų buvo pastatyta atraminė siena, apsauganti nuo vandens kaupimosi. Minėtai atraminei sienai statyti atsakovė buvusiems ieškovo sklypo savininkams davė sutikimą. Tačiau po kurio laiko atsakovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentą su skundu dėl atraminės sienos teisėtumo ištyrimo. Atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atraminei sienai. ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo teises bei interesus.
Atsakovė S. D. 2010-12-10 pateikė į bylą priešieškinį (b.l. 7-8), kuriuo prašė įpareigoti ieškovą L. J. nugriauti prie jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 metrų atstumo ribose nuo atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose esančią atraminę sienelę su ant jos pastatyta tvora. Pastatytas statinys pažeidžia atsakovės teisės ir interesus, o faktą, kad ši atraminė sienelė savavališkai pastatyta, yra konstatavęs Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-08 sprendimu. Atsakovė nurodė, jog pareikštu priešieškiniu galutinai ir visa apimtimi siekia išspręsti kilusį ginčą tarp gretimų sklypų savininkų, o patenkinus priešieškinį nebūtų pagrindo tenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-14 nutartimi (b.l. 9) atsakovės S. D. priešieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama c. b. Nr. 2-110-577/2010 ir buvo priimtas sprendimas netenkinti L. J. ieškinio, kuriuo šis prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-08-03 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-11 ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.55-1879. Minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus, savavališkų statybų padariniai turės būti pašalinami, t.y. ieškovas turės nugriauti statinius. Tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė formaliai pateikia priešieškinį, dėl ko ginčas jau iš esmės yra išspręstas kitoje byloje ir kurio reikalavimai tiesiogiai nėra susiję su ieškovo teikiamu ieškiniu (CPK 143 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokio reikalavimo pateikimas, nagrinėjamu atveju, prieštarauja CPK 7 str. įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, todėl priešieškinį atsisakė priimti. Pažymėjo ir tai, kad toks atsisakymas neužkerta kelio atsakovei S. D. pateikti ieškinį bendra tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovė S. D. atskiruoju skundu (b.l. 10-11) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 nutartį ir priimti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė priešieškinio reikalavimas tapatumą jau išnagrinėtos bylos reikalavimams, kadangi nesutampa bylų šalys. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas sprendimas nesuteikia atsakovei teisės reikalauti ieškovo, kad šis pašalintų savavališkų statybų padarinius. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu minėtas teismo sprendimas neįsiteisėtų, tikėtina, kad atsakovei jau būtų per vėlu pareikšti priešieškinį. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį motyvuodamas tuo, kad reikalavimas dėl priešieškinio jau yra išspręstas, todėl tuo pačiu pagrindu reikėjo atsiakyti priimti ir ieškovo ieškinį, kuriame taip pat reiškiami reikalavimai dėl atraminės sienelės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo ir atsakovo reikalavimai nėra tarpusavyje susiję. Pažymi, kad atsakovei pareiškus reikalavimą kitoje civilinėje byloje ir pradėjus naują civilinį procesą būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas pagal S. D. atskirąjį skundą nutrauktinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-14 nutartimi (b.l. 9) atsisakė priimti atsakovės S. D. priešieškinį.
CPK 334 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 143 str. 3 d. nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo precedentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-16/2009). Analogiškos praktikos laikosi taip pat ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2010-03-30 c.b. Nr. 2S-344-520/2010; 2009-06-22 c.b. Nr. 2S-732-275/2009; 2008-02-19 c.b. Nr. 2S-146-516/2008). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 nutartis negali būti apskundimo objektu. Pagal CPK 334 str. 3 d. nuostatas motyvai dėl nutarčių, kurios pačios savaime negali būti apskundimo objektu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiama nutartis nėra apskundimo objektas, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Susiklosčiusioje situacijoje teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, apskundimo tvarką ir be teisėto pagrindo priėmė atsakovės S. D. atskirąjį skundą. Kadangi šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal atsakovės S. D. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį procesą pagal atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d nutarties nutraukti.