Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paluba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cramo“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Paluba“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4178,03 Eur negrąžintos skolos, 135,55 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pareikštus reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atsakovei išnuomotą statybinę įrangą bei suteiktas paslaugas pagal šalių 2021 m. kovo 31 d. sudarytą Mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) su priedais.

4. Atsakovė pateikė papildomus įrodymus, taip pat pareiškė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, jame palaikė anksčiau pareikštus prašymus tenkinti ieškinio reikalavimus ir išdėstyti skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą šešiems mėnesiams.

5. Byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovės atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas S. Z. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė, nors ir buvo įpareigota, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos galimybes atsiskaityti su ieškove per šešis mėnesius, todėl tenkinti prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo. Ieškovės atstovas akcentavo tai, kad ieškovė rodė iniciatyvą susisiekti su atsakove ir išspręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus nesikreipiant į teismą ir taip išvengiant galimų papildomų išlaidų atsiradimo, tačiau atsakovės atstovai bendrauti vengė. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė neturi tikslo pareikštu ieškiniu trikdyti atsakovės veiklą, ieškovė tik siekia atgauti savo skolą, dėl kurios grąžinimo, nesikreipus į teismą, su atsakove susitarti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2021 m. kovo 31 d. pasirašė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties priedą (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei statybinę įrangą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. lapkričio 24 d. įrangos perdavimo–priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) ieškovė perdavė atsakovei dyzelinį vikšrinį mini krautuvą, dumperį, vienkryptį grunto tankintuvą ir grandininį pjūklą. Už išnuomotą įrangą bei suteiktas paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), už bendrą 4178,03 Eur sumą.

7. Ieškovė nurodė, kad suteikė atsakovei statybinės įrangos nuomos paslaugas bei kitas atsakovės užsakytas paslaugas pagal Sutartį, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų už jas sumokėti ir liko skolinga 4178,03 Eur. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl skolos priteisimo.

8. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji sutarčių teisėje galiojanti taisyklė, pagal kurią kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovei Sutarties pagrindu buvo suteiktos statybinės įrangos nuomos paslaugos bei kitos atsakovės užsakytos paslaugos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. Grįsdama šiuos reikalavimus, ieškovė pateikė 2021 m. kovo 31 m. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 31 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) priedą (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 24 d. įrangos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 700479656, 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino savo prievolę sumokėti skolą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio ir ieškinio pagrįstumo, tik prašė išdėstyti skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo savo prievolės sumokėti skolą pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ši ieškinio reikalavimo dalis pripažintina pagrįsta ir tenkintina (CPK 268 straipsnio 5 dalis; CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.477 straipsnio 1 dalis, CK 6.487 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo.

11. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

12. Nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 31 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 5.6 punkte šalys susitarė, kad už atsiskaitymo terminų pažeidimą klientas (atsakovė) moka 0,06 procentų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 135,55 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal pridedamą delspinigių skaičiavimo pažymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė prašomą priteisti delspinigių sumą apskaičiavo pagal Sutartyje aptartas sąlygas.

13. Atsakovė neginčijo Sutarties sąlygų dėl delspinigių, nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio ar skaičiavimo pagrįstumo. Nustačius, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir laiku neatsiskaitė už perduotą įrangą ir suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 135,55 Eur delspinigių pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4313,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 97 Eur žyminio mokesčio, 315,39 Eur už teisinę pagalbą (2022 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymo patvirtinimas), iš viso – 412,39 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Įvertinus bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, atstovavimo teisme laiką, spręstina, jog išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovės.

16. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei nėra priteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

17. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas ir su tuo, jog turi būti nustatyta reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio išdėstymo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą bei tikslingumą (CPK 178 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis per šešių mėnesių laikotarpį. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodo, kad dėl sudėtingos finansinės padėties jai neužtenka apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškove. Šiems teiginiams pagrįsti ir prašyme nurodytoms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė tinklapio rekvizitai.lt išrašą, Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini).

19. Atsižvelgiant į išimtines CPK 284 straipsnio taikymo sąlygas, įvertinus šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), pripažintina, kad atsakovė nepateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pakankamai pagrindžiančių duomenų (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, prašydama išdėstyti skolos mokėjimą, nepateikė duomenų, kurie atspindėtų jos realią turtinę padėtį, t. y. finansinius įsipareigojimus, turimą turtą bei pajamas, išlaidas. Pateikti dokumentai nėra pakankami nustatyti realiai tikimybei, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Prašymas grįstas bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant įrodymų tokiems teiginiams patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Manytina, jog atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko, esant galimybių, siekti realiai atsiskaityti su ieškove, sumokant bent dalį skolos, tačiau byloje nėra duomenų, ir atsakovė tuo nesirėmė, kad būtų ėmusis konkrečių veiksmų atlyginti ieškovei bent dalį skolos. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis per šešių mėnesių laikotarpį pagerės taip, kad ji galės atsiskaityti su ieškove, byloje nėra, atsakovė tokių duomenų neteikė. Atsižvelgdamas į aptartą situaciją, teismas vertina, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir kartu nesudarytų prielaidų lengvesniam atsiskaitymui iš atsakovės pusės, t. y. nebūtų pasiekti nurodyto procesinio instituto tikslai, dėl to atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cramo“, juridinio asmens kodas 300031995, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paluba“, juridinio asmens kodas 300541350, 4178,03 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 3 ct) negrąžintos skolos, 135,55 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 55 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4313,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 412,39 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paluba“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.