Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundo pareiškėjui (toliau - Pareiškėjas) V. J., jo įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. VMT-ANR_N-55-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19108695859).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės miškų tarnybos patarėjo S. G. 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu VMT-ANR_N-55-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19108695859) V. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 metų spalio mėnesį jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nukasinėjo paviršinį augalinį dirvožemio sluoksnį. Nukasus augalinį dirvožemio sluoksnį, žemės gruntas buvo paskleistas į greta esančio valstybinio miško žemę (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 31 kvartale 16 taksaciniame sklype. Paskleidžiant gruntą miško žemėje buvo sužalota ir sunaikinta 21 m² miško paklotės, padarant aplinkai 63 Eur žalą. Tuo V. J. pažeidė Lietuvs Respublikos miškų įstatymo 17 straipsnio ir Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 15.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 278 straipsnio 1 dalį. Minėtu nutarimu už šį nusižengimą V. J. skirta 40 (keturiasdešimties) eurų bauda.

V. J. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Tomą Jaugelavičių pateikė teismui skundą dėl 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo prašė jį panaikinti ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-12853- 868/2018 įpareigojo atsakovę I. P. savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti metalinę tvorą su pamatu, žemės sklypo plane pažymėtą linijomis ir taškais: 22-21-24-23, esančią ieškovams V. J. ir G. J. priskirtose atskirai naudotis 159/259 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtą teismo sprendimą I. P. vykdė pasitelkusi savo sutuoktinį Ž. P. ir trečiuosius asmenis. Jie išsikėlė metalinę tvorą su pamatu, tačiau nesutvarkė statybvietės ir neišsivežė žemės grunto. V. J. ieškinys dėl žemės grunto pašalinimo iš jo žemės sklypo (kartu su kitais reikalavimais) šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-40640-909/2019. Žemės gruntas buvo paliktas ne tik V. J. priklausančiame žemės sklype, bet ir šalia šio sklypo esančioje valstybinio miško žemėje. Dalis išmontuotos tvoros pamato pateko į valstybinę miško žemę, todėl tvorą išmontavus, valstybinėje miško žemėje taip pat buvo paliktas žemės gruntas. Kadangi I. P. atsisakė pašalinti šį gruntą tiek iš V. J. žemės sklypo, tiek iš šalia esančios valstybinio miško žemės, V. J. apie išpiltą gruntą informavo atitinkamas valstybės institucijas. Nepaisant to, jam pačiam, pranešusiam apie šį pažeidimą, buvo surašytas 2019-12-06 administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas skundžiamas nutarimas. Tiek vaizdo įraše, tiek fotonuotraukose, esančiose byloje, V. J. lygina žemės gruntą jam pačiam priklausančiame žemės sklype. Be to, V. J. nesilankė miške, todėl ir jokių lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų niekaip negalėjo pažeisti. Jis tik savo žemės sklype palygino kitų asmenų supiltą žemės gruntą, todėl niekaip negalėjo pažeisti nurodytų Lankymąsi miške taisyklių reikalavimų. V. J. taip pat nėra atsakingas už miško apsaugos uždavinių įgyvendinimą, todėl niekaip negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 17 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad ANK 278 straipsnio 1 dalis nė nenumato atsakomybės už Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ar miško apsaugos uždavinių pažeidimą. Iš nutarimo turinio nėra aiškus inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas, grafoje „nusižengimo padarymo vieta data laikas“ jis nurodytas 2019 m. gruodžio mėn. 6 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 6 d. 00 val. 00 min., o aprašant nusižengimo esmę - 2019 metų spalio mėnuo. Nutarimo teiginys, kad V. J. savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype „nukasinėjo paviršinį augalinį dirvožemio sluoksnį. Nukasus augalinį dirvožemio sluoksnį, žemės gruntas buvo paskleistas į gretą esančio valstybinio miško žemę“, neatitinka faktinių aplinkybių, nes valstybinėje žemėje matomas ne supiltas augalinis dirvožemio sluoksnis, o smėlis. Priimdama skundžiamą nutarimą, Valstybinė miškų tarnyba neįvykdė ANK 567 straipsnio reikalavimų - visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų veikos aplinkybių. Vietoj to, kad nustatytų tvoros pašalinimo darbus atlikusius ir žemės gruntą palikusius asmenis, nubaudė apie šį pažeidimą informavusį asmenį - V. J.. Toks nutarimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

Valstybinė miškų tarnyba rašytiniame atsiliepime nurodė, kad su V. J. skunde nurodytais teiginiais nesutinka. V. J. kaltinamas pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 278 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto teisės normose. Nutarime nurodyta, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė Miškų įstatymo 17 straipsnio ir Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkto reikalavimus. Miškų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti miško apsaugos uždaviniai, kurių privalo laikytis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, t.y. <... saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų>. Paminėtų pareigų nesilaikymas užtraukia teisinę atsakomybę. Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkte įtvirtinta draudimas fiziniams asmenims <...ardyti miško paklotę>. Miško paklotė - tai virš dirvožemio po medžių ir krūmų lajomis susiformavęs organinės kilmės medžiagos sluoksnis iš nuokritų su gausia gyvūnija ir mikroorganizmais (Aplinkos apsaugos terminų žodynas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2000 m., 246 psl.). Kitaip tariant, miško paklotę sudaro įvairių irimo stadijų nukritę lapai, spygliai, žievė, kankorėžiai, šakelės ir šakos, apmirusi gyvoji dirvožemio danga - kerpės, samanos, žoliniai augalai, puskrūmiai, jų šaknys, gyvūnų ir mikroorganizmų biomasė. Miško paklotė sukaupia mineralinių medžiagų atsargas, mažina vandens paviršinį nuotėkį, sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų veiklai. Miško paklotė ne tik tarsi patalai saugo dirvožemį, bet ir pūdama „teikia“ maistines medžiagas augalams. Miško paklotė susiformuoja natūraliai ne per vienerius metus. Dirbtinai atkurti miško paklotę nėra galimybių. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, miško paklotė priskiriama miško ištekliams. Miško paklotė yra įstatymo saugoma vertybė, atsakomybė už kurios savavališką naikinimą, žalojimą ar rinkimą yra numatyta ANK 278 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo sužalojo ir sunaikino miško paklotę, o ne tik kasė gruntą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, patvirtina į bylą surinkti įrodymai - 2019-12-03 Ž. P. paaiškinimas, 2019-12-03 I. P. paaiškinimas, byloje esančios fotonuotraukos, video medžiaga. Atsižvelgiant į paminėtą, skundo argumentai, kad pareiškėjas nepažeidė jam inkriminuotų teisės aktų nuostatų, nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad valstybinėje žemėje matomas ne supiltas augalinis gruntas, kuris minimas Nutarime, o smėlis. Byloje esančios fotonuotraukos ir video medžiaga patvirtina, kad V. J. kasė tokios pačios spalvos ir struktūros gruntą, kuris yra išpiltas (išlygintas) ir valstybinio miško plote. Taigi, esminės reikšmės, kaip ant miško paklotės supiltas gruntas yra tiksliai įvardintas Nutarime, t.y. smėliu ar kt., padaryto nusižengimo teisinėms pasekmėms įtakos neturi. Dėl nusižengimo padarymo laiko neatitikimų paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 6 d. yra administracinio nusižengimo protokolo surašymo data, kuri dėl techninės klaidos buvo perkelta į nutarimą, o 2019 m. spalio mėn. yra nusižengimo padarymo data, kuri nustatyta pagal į bylą surinktus faktinius duomenis. Šie nutarimo trūkumai nelaikytini esminiais. Tai, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas nevertino aplinkybių taip, kaip naudinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos. Priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų kontekste patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir atlikus jam inkriminuotus veiksmus, todėl skundo reikalavimus prašo atmesti.

Pareiškėjas V. J. bylos nagrinėjimo metu pakartojo skundo argumentus ir nurodė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu. Jis yra kaltinamas užpylęs valstybinio miško žemę, nors tame plote net nebuvo. Jis buvo tik savo sklypo ribose, kur tvarkė tvoros demontavimo metu kaimynų paliktą gruntą. Byloje esančiose nuotraukose tik tai ir matyti – jis dirba savo sklypo ribose. Žemės sklypas priklauso trims asmenims (jam, žmonai G. J. ir I. P.). Ž. P., kuris yra sklypo bendrasavininkės vyras, pasamdė 3 vyrus įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį demontuoti gelžbetoninę tvorą. Vienas iš darbus atlikusių asmenų – A. – pareiškėjui sakė, kad užsakovas Ž. prašė atlikti demontavimą paliekant gruntą toje vietoje, kur bus vykdomi darbai, t.y. pareiškėjo sklypo ribose ir valstybiniame miške. Ties pareiškėjo sklypo ir valstybinio miško riba stovėjo tvoros atraminė sienutė, dalis jos buvo sustiprinta kontraforsu, kuris stovėjo ant šlaito jau valstybinio miško teritorijoje. Jis buvo pakankamai didelis, jį demontuojant reikėjo iškasti apie du kubus žemės. Priėjęs prie vyrų įspėjo, kad šie dirba ties valstybinio miško riba, pasiūlė jo sklypo ribose išsikasti tranšėją ir iškastą gruntą mesti į jo sklypą. To padaryta nebuvo. Demontuojant kontraforsą, jis tiesiog buvo apkastas aplink, o iškastas gruntas paliktas. Kai paklausė A., kodėl to grunto nesunešė į bendrą krūvą, šis pasakė, kad to nedaryti prašė Ž. P., kuris paaiškino, kad gruntą jie patys išveš. Darbininkai to nedarė, nes jiems buvo sumokėta tik už demontavimo darbus. Kai paklausė Ž. P., kodėl jis neišsiveža grunto, šis atsakė, kad teismo sprendime nėra parašyta, kad jis tai privalo daryti. Tą iškasto grunto dalį, kuri liko jo paties sklype, jis pylė į bendrą krūvą, kuri taip pat liko jo sklype. Šlaito, t.y. miško, teritorijoje jis nei buvo, nei dirbo. Jokio smėlio jis ten nemetė. Savo sklypo ribose tvarkėsi, nes ten po demontavimo buvo palikta betvarkė. Tačiau palikto grunto iš savo sklypo į miško teritoriją nepylė, net neįžengė ten. Visas tas smėlis ant miško paklotės, užfiksuotas nuotraukose, liko po Ž. P. pasamdytų darbininkų veiklos. Neįmanoma demontuoti atraminės sienos, kad neliktų jokių pėdsakų. Patys darbininkai sakė, kad I. P. jiems liepė palikti iškastą smėlį ant šlaito.

Liudytoja I. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji pirko sklypą iš V. J.. Kai savo sklypo teritoriją ėmė tverti tvora, jis pats pasiūlė prisijungti ir aptverti dar apie 1,7 aro gabaliuką jo sklypo. Kadangi ką tik buvo pasistatę namą, neturėjo pinigų papildomam sklypui įgyti. Tačiau jis įkalbėjo vyrą vis tiek aptverti tą papildomą teritorijos gabaliuką. Tokia pačia tvora kartu tvėrėsi ir savo sklypą. Ėmė iš jų betoną, savo tvoros segmentus darėsi pas tą patį kalvį. Mokėjimą už papildomą sklypą leido atidėti porai metų. Nepraėjus nei metams kaimynas ėmė terorizuoti vyrą sumokėti pinigus už tą papildomą sklypo dalį. Be to, pareikalavo didesnės, nei anksčiau sutarta sumos. Kai pasakė jam, kad negali dabar sumokėti, supyko, pareikalavo nuomos atbuline data, tada padavė į teismą dėl tvoros pašalinimo iš jo valdos. Teismas tvorą liepė nugriauti per 20 dienų, priešingu atveju grėsė 100 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Buvo pasamdyti darbininkai griovimo darbams. Tvora per 20 dienų buvo nugriauta. V. J. visais įmanomais būdais trukdė darbininkams, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas laiku. Kai prasidėjo tvoros demontavimo darbai ir jau buvo nugriautas tvoros kraštas ties skardžiu, buvo atvažiavusi pažiūrėti situacijos. Tą dieną su V. įvyko konfliktas, nes tuo metu jis su kastuvu nuo jų tvoros sukasinėjo gražiai supiltą, išlygintą sklypo žemę į kauburį. Kol jie pykosi, jis svaidėsi žemėmis į visas puses: ir į savo sklypo pusę, ir į jų teritoriją, ir žemyn nuo skardžio. Ant savo sklypo pats susikasė didžiulę grunto krūvą. Kitoje tvoros pusėje yra skardis, ten betoninis pamatas buvo gilus. Atkasant tvoros pamatus ties valstybinio miško riba smėlis buvo atkastas į vidinę sklypo pusę. Iš miško pusės taip pat kažkiek pamatą reikėjo atkasti, tai ir buvo padaryta. Darbininkai atkasinėdami pamatus, tikrai smėlio ant miško paklotės nepylė, tačiau kažkiek (gal pusės metro pločiu nuo tvoros link miško) galėjo jo natūraliai nubyrėti darbų metu. Demontuoti betono gabalai buvo sandėliuojami jų sklype, vėliau išvežti. Visas iškastas smėlis liko pareiškėjo sklypo teritorijoje. Darbininkams baigus darbą, viskas buvo išlyginta sulig jų tvora.

Liudytojas Ž. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2004 m. iš V. J. pirko 6 arų sklypą su teise jame statyti namą. Namo statybos vyko apie 2 metus – 2014-2016 m. Kai statybos jau ėjo į pabaigą, kaimynas primygtinai ėmė siūlyti nupirkti dar 1,8 aro. Atsakė jam, kad neturi dabar pinigų. Sudarė žodinį susitarimą, kad už šią papildomą sklypo dalį atsiskaitys 2020 metais. Po susitarimo aptvėrė tvorą, apimdami ir tą papildomai pasiūlytą įsigyti sklypą. Kaimynas po kurio laiko pradėjo sakyti, kad jam siūlo daugiau nei sutarta už tą sklypą, vėliau pradėjo reikalauti atsiskaityti, nelaukdamas sutarto apmokėjimui termino. Kai atsisakė sumokėti anksčiau termino, gavo ieškinį dėl tvoros nugriovimo. Teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį nugriauti tvorą. Po pirmos instancijos teismo sprendimo, net nelaukdami įsiteisėjimo, nusprendė tvorą bet kuriuo atveju perkelti, nes jau žinojo, kad to papildomo sklypo tikrai nepirks. Iš pradžių nutarė nuimti tik metalinius tvoros segmentus. Pavasarį pasamdė žmones atlikti tvoros griovimo darbus, patys procese nedalyvavo. Kai darbininkai nuėmė metalinius segmentus, kaimynas juos ėmė neštis pas save. Darbininkai apie tai jiems pranešė. Segmentus atgavo tik su policijos pagalba. Paliko tik betoninį tvoros pagrindą, laukdami apygardos teismo sprendimo, kadangi betoninis pagrindas buvo darytas su kaimynu bendrai ir jie nenorėjo prisiimti visų demontavimo išlaidų vieni. Apygardos teismui netenkinus skundo, tų pačių darbininkų paprašė demontuoti ir betoninį pagrindą. Kaimynas gąsdino darbininkus, nuteikinėjo prieš juos, neleido įvažiuoti per jo teritoriją technikai, po to reikalavo palaukti, kol jis nusikas savo sklype žemės gruntą su žole, grasino skundais, jei darbininkai iškastas žemes paskleis valstybinėje žemėje ir t.t. Psichologiškai spaudžiami darbininkai padidino darbų kainą. Darbininkams nepaisant visų trukdžių kažkaip pavyko per likusias iki termino pabaigos 10 dienų demontuoti tvoros pagrindą. Kritinė diena buvo 2019 m. spalio 29 d. Tą dieną jie buvo nuardę sudėtingiausią fragmentą nuo šlaito ir miško pusės. Ten buvo gilus gelžbetoninis pamatas, poliai, juos išardžius atsirado skylė. Jis pats ryte sutvarkė darbų vietą, užpylė tą skylę likusiu smėlio pertekliumi, gražiai sulygino žemę. Atvykę darbininkai pradėjo ruoštis griauti kitą dalį. Atbėgęs kaimynas V. J. pradėjo perkasinėti sutvarkytą žemę. Skleisti ją į vieną pusę, ir į kitą pusę, aukštyn, žemyn. Susikasė didžiulę žemių krūvą, ji tebėra iš dabar. Dalis jos kaubury supilta, dalis ant šlaito nustumta. Tą jis (V. J.) pasidarė pats. Demontuojant tvorą visi pamato betoniniai gabalai buvo sudėti jų (P.) sklype. Tvoros pamatas iš abiejų pusių - nevienodas. Kadangi toje vietoje šlaitas, iš vienos pusės jis yra kaip atraminė sienutė (1,5 metro siena), o iš sklypo pusės jis beveik visas užkastas, ten tik žemė. Iš miško pusės jo atkasinėti nereikėjo, tik iš sklypo (kur kaimyno žemė) pusės. Iš miško pusės pamatas tiesiog buvo gabalais ardomas, o iš kaimyno sklypo pusės atkasinėjamas. Iš tos pusės buvo tvarkingai paklota plėvelė, gruntas buvo pilamas ant jos. Nuotraukose užfiksuota situacija (smėlis ant miško paklotės) atsirado po spalio 29 d. konflikto, ir jis tikrai nebuvo paliktas darbininkų. Turimame vaizdo įraše matyti tik kaip V. J. pila smėlį į savo sklypo pusę. Tai tik fragmentas. Jame nematyti, kaip V. J. pila gruntą į miško pusę. Beje, gamtos inspektorius V. J. išsikvietė pats, norėdamas apkaltinti juos, kad tai jie prišiukšlino mišką.

Valstybinės miškų tarnybos įgaliotasis atstovas A. M. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas V. J. buvo surašytas vadovaujantis byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad žemės kasimo darbus toje teritorijoje atliko būtent V. J.. Buvo vadovaujamasi I. ir Ž. P. parodymais, paties inspektoriaus matyta faktine situacija sklype. Vaizdo medžiaga patvirtino, kad po tvoros demontavimo darbų paskutinis žingsnis buvo būtent V. J. grunto perkasimo darbai, ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

V. J. skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik kai, ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti nubaustas.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai nustatė, kad miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 31 kvartale 16 sklype 21 m² plote (3×7 m) yra paskleistas gruntas, tokiu būdu sunaikinant miško paklotę. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, šis faktas objektyviai buvo užfiksuotas teritorijos nuotraukose (b.l. 20, 33). Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokių asmenų kaltais veiksmais buvo sunaikinta miško paklotė, užpilant ją po tvoros demontavimo likusiu gruntu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. nuo nusižengimo tyrimo pradžios neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis po tvoros demontavimo darbų likusio grunto į valstybinio miško teritoriją nepaskleidė, jo manymu, gruntas ten pateko neatsakingai jo kaimynų I. ir Ž. P. pasamdytiems darbininkams atliekant tvoros demontavimo darbus, kurių metu iškastas gruntas netvarkingai buvo paskleistas tiek jo sklypo teritorijoje, tiek ant šlaito, esančio už tvoros valstybinio miško teritorijoje, tokiu būdu sunaikinant natūralią miško paklotę. Tuo tarpu liudytojais apklausti I. ir Ž. P. neigė, kad visas užfiksuotas gruntas ant miško paklotės atsirado dėl jų pasamdytų darbininkų kaltės, nurodydami, kad darbai buvo atlikti tvarkingai, saugant valstybinio miško teritoriją ir po tvoros demontavimo likusias medžiagas (betono dalis, gruntą) kraunant išimtinai jų pačių ar kaimyno V. J. sklypuose. Liudytojų manymu, tvoros demontavimo metu iškastą gruntą ant miško paklotės galėjo paskleisti tik pats V. J., kuris atliko žemės perkasimo darbus savo sklype, žemes (gruntą) mesdamas visomis kryptimis, tarp jų ir ant šlaito, esančio valstybinio miško teritorijoje.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad tarp V. J. ir I.bei Ž. P. yra nusistovėjusi konfliktinė situacija, todėl nei vieno iš jų parodymai šioje byloje negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs bei turintys didesnę įrodomąją vertę, patikimesni nei kiti, jei tik jų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai byloje. Nei viena iš konflikto pusių teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino tiesiogiai mačiusi, kokiomis aplinkybėmis buvo paskleistas gruntas ant miško paklotės. I. bei Ž. P. įsitikinimas, kad tai padarė V. J., buvo grindžiama faktu, kad po tvoros demontavimo darbų pastarasis perkasė po statybos darbų likusį ir tvarkingai iki tol jo sklype paskleistą gruntą, sukasdamas jį į krūvą (ši aplinkybė užfiksuota nuotraukose). Apie V. J. veiksmus 2019 spalio 29 d. liudijusi I. P. nurodė, nebuvusi savo sklype viso tvoros demontavimo metu, tik epizodiškai atvykdavusi pažiūrėti darbų, 2019 m. spalio 29 d. taip pat užsuko trumpam. Akcentavo, kad tą dieną įvykusio žodinio barnio su V. J., perkasinėjančiu savo sklype gruntą, metu ji matė pastarojo piktus mostus kastuvu į visas puses, tarp jų ir kelis - šlaito pusėn, tačiau nepaliudijo, kad tai buvo kryptinga, sisteminga, tyčinė grunto paskleidimo ant šlaito veikla. Taip pat liudytoja pripažino, kad betoninis tvoros pamatas, siekiant jį iškelti, darbininkų buvo atkasinėjamas ir iš miško pusės, todėl dalis atkasto grunto natūraliai galėjo nubyrėti šlaitu žemyn. Tokiu būdu lieka nepašalinta abejonė, kad gruntas ant miško paklotės iš tiesų galėjo atsirasti dėl tvoros demontavimo darbų, o ne tyčinių V. J. veiksmų. Tuo tarpu V. J. neneigė, kad po tvoros demontavimo atlaisvintame savo sklype savo nuožiūra iš tiesų tvarkė darbininkų paliktą gruntą (kas ir užfiksuota kaimynų darytame vaizdo įraše), tačiau kategoriškai nesutiko, kad nustūmė tvarkomą gruntą žemyn nuo šlaito į valstybinio miško teritoriją. Nors esant konfliktinei situacijai I. ir Ž. P. tikslingai filmavo kaimyno veiksmus, tačiau pripažino neturintys vaizdo įrašo, kuris įrodytų priešingai. Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad ant miško paklotės atsiradęs gruntas yra išimtinai V. J. veiklos padarinys. Pažymėtina, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žemės kasimo veiksmus atliekantis V. J., tik patvirtina jo paties nurodomas aplinkybes, kad jis savo sklypo ribose tvarkė paliktą gruntą, tačiau tai darė neišeidamas iš savo sklypo ribų ir žemes skleisdamas tik savo teritorijoje. Vaizdo įraše užfiksuotas V. J. žemes kasa ir meta išimtinai į savo sklypo pusę.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta ir pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad V. J. atliko administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus ir tuo padarė ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų V. J. skundo argumentų detaliau nepasisakoma.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. J., įgyvendindamas savo teisę į gynybą, naudojosi teisine advokato pagalba, pastarasis ruošė skundą, analizavo bylos medžiagą, ginamąjį atstovavo trijuose teismo posėdžiuose, V. J. už teiktas paslaugas sumokėjo 540 Eur (b.l. 66).

Prašymas netenkintinas. Nors ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t.y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybes garantuojama teisine pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtojoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju jokio nukentėjusiojo, inicijavusio procesą prieš V. J., nėra. BPK nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-414-574/2018).

Taigi turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, kurias patiria įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, o šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus. Šių išlaidų baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kai kaltinamasis pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. T-845-240/2014). Šių išlaidų atlyginimui nėra taikomas BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatos. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje (šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje) traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jai jos turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-140-309/2019).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. skundą tenkinti.

Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-55-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19108695859) panaikinti, administracinę teiseną V. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje nusižengimo, numatyto ANK 278 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pareiškėjo prašymo atlyginti jo patirtas 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų) proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.