Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, pareiškėjai S. Z., nedalyvaujant Kauno AVMI atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo išteisintosios S. Z. prašymą dėl patirtų advokato išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir apmokėjimo iš valstybės lėšų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu išteisintoji S. Z. paaiškino, kad prašo atlyginti tik advokato išlaidas.

Prokurorė prašė prašymą atmesti, nes nors S. Z. ir buvo išteisinta, tačiau tai nereiškia, jog visi prokuratūros ir kitų įstaigų pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nėra jokio pagrindo išlaidas advokatui pripažinti proceso išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nors išteisintoji prašo išlaidas dėl gynėjų apmokėjimo pripažinti proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 6 p.) ir nurodo, jog jos turėtų būti atlygintos iš valstybės lėšų (LR BPK 105 str. 5 d.), pažymėtina kad BPK 103-106 str. nereglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės išteisintajam. BPK 105 str. 5 d. numatyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 str. numatytos proceso išlaidos yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. BPK 105 str. 5 d. numatytais atvejais nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas, todėl šių išlaidų našta tenka valstybei.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens, jo šeimos narių ar artimųjų išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujančio advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kuomet įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas. Todėl išteisintojo turėtos išlaidos dėl advokato darbo nepripažintinos proceso išlaidomis, kurias turi atlyginti valstybė. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos tik konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2010, 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju jokių procesinių pažeidimų teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Tokius nustačius, išteisintajam padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Taigi, tik bylose, kurios pradedamos pagal nukentėjusiojo skundą dėl BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos) ir kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, gali būti taikoma BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostata ir kaltinamąjį išteisinus teismas gali nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K–145/2014).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti išteisintosios S. Z. prašymą dėl patirtų advokato išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir apmokėjimo iš valstybės lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.