- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- 1-176-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32142-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, UAB "(duomenys neskelbtini)" realizacijos projektų vadovė, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. :
G. S. 2021-09-15, apie 18.30 val., Šiaurės pr., ties namu Nr. 11, Klaipėdoje, kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį "Peugeot 406", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama antra eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Tokiais veiksmais G. S. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>. ) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Apklausta kaltinamąja G. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-09-15 po darbo, apie 18.30 važiavo Automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaurės prospektu link Liepų g., netoli p.c. “Luizė“ ir per neatsargumą, prieš pėsčiųjų perėją nesulėtino greičio, nepastebėjo einančios pėsčiosios ir ją kliudė dešine automobilio puse. Kai kliudė pėsčiąją, dėl patirto šoko sustojo. Pajuto, kad kliudė už pėsčiųjų perėjos. Sustojusi, iš karto skambino 112, pati pranešė apie įvykį, iškvietė pagalbos tarnybas. Tuomet priėjo prie pėsčiosios, prašė, kad nesikeltų, nejudėtų, iškart atsiprašė. Matomumas buvo geras, nelijo, švietė saulė. Be šios pėsčiosios, kitų asmenų nebuvo. Mano, kad važiavo po darbo dienos, buvo pavargusi, todėl jos budrumas buvo nusilpęs. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai, jos mamai A. S.. Nurodo, kad su mama daug laiko leidžia kartu, su ja gyvena, mama po įvykio skatino skambinti ir atsiprašyti nukentėjusiosios, atlyginti žalą, palaikė moraliai, daro jai teigiamą įtaką.
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. kaltę pripažino, parodė analogiškai (t. 1, b. l. 43-45, 64).
Iš nukentėjusiosios V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. M. parodė, jog 2021-09-15, apie 18.30 val., ji blaivi, ėjo iš darbo į namus pagal Šiaurės pr., šaligatviu nuo H.Manto g. link Liepų g., Klaipėdos m. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties Pakruojo g., ji sustojo ir apsižvalgė, nes jai reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Pamatė, kad nuo Kretingos g., pradėjo važiuoti automobiliai, tačiau jie buvo gerokai toli. Matė, kad antra eismo juosta pirmiau nei kitos transporto priemonės parvažiuoja gelsvos spalvos automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), tačiau jis iki jos buvo apie 100 m atstumu. Ji normaliu žingsniu pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Perėjus pirmą eismo juostą ir jau baigiant pereiti antrą eismo juostą, už kurios yra saugumo salelė, staiga pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Kur sustojo ją partrenkęs automobilis ir kas jį vairavo, ji nematė. Ar buvo priėjusi automobilio vairuotoja, ji nepamena. Sąmonės praradusi nebuvo, bet dėl patirto šoko, daug ko neatsimena. Atvykusi Greitoji med. pagalba ją išvežė į ligoninę, kur jai buvo suteikta med. pagalba ir ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Jai buvo nustatyta dešinės kojos kaulų lūžiai bei galvos žaizda ir kiti sumušimai. Dėl kojos traumos jai padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Jai išaiškina jos teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, taip pat išaiškinta jos teisė dėl civilinio ieškinio pateikimo. Eismo įvykio metu ji turėjo įsisegusią vieną porą auksinių auskarų, iš kurių vienas iškrito eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininkė G. jai paskambino ir jos atsiprašė tik vieną kartą. Daugiau ši su ja nesusisiekė ir jos sveikata nesidomėjo. Neturtinę žalą ir dalinai turtinę žalą (išskyrus už rūbus ir rankinę) jai draudimo bendrovė atlygino. 2021-09-15, po darbo, prieš eismo įvykį, ji užsuko pas pažįstamą į namus, kur išgėrė kavos puodelį su brendžiu, dėl to galėjo būti 0,33 promilės etilo alkoholio jos kraujyje, tačiau apsvaigusi ar girta ji nesijautė. Ji atpažino savo auksinį auskarą, kurio analogą pateikė sulyginimui. (b.l. 43-45, 64)
Specialisto išvadoje Nr. G1523/2021(04) nurodyta, kad V. M. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinės kulkšnies ir dešinio kelio sąnario srityje; muštinė pakaušio žaizda; dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio ir šeivikaulio galvos lūžiai. Pirminis smūgis buvo suduotas į V. M. dešinio kelio sąnario sritį nukentėjusiajai būnant vertikalioje padėtyje. Etanolio koncentracija V. M. kraujo serume 0,33 promilės (ėminys paimtas 2021-09-15, 19 val. 27 min.). V. M. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio išorinio krumplio ir šeivikaulio galvos lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 60-61)
Iš 2021-09-15 tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. S. eismo įvykio metu buvo blaivi, jai asmens blaivumo testu nustatytos 0,00 promilės.(b.l. 1-2, 37)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Šiaurės pr., Klaipėdos m., kur nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis "Peugeot 406", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo pėsčiąją. Įvykio vietoje rasti ir paimti šoninis galinio vaizdo veidrodėlis ir auskaras (b.l.13-15)
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, jog automobiliui "Peugeot 406", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinė dešinės pusės dalis, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. (b.l. 26-27)
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta rasti eismo įvykio vietoje: nulaužtas automobilio dešinės pusės veidrodėlis, kuris yra atidalintas ir suskeldėjusi veidrodinė dalis; geltono metalo auskaras, kurio į ausį kišamoji dalis yra nulenkta. (b.l. 38-39)
Iš visumos įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad G. S. įvykio metu, Šiaurės pr. kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį "Peugeot 406", važiuodama antra eismo juosta, elgėsi neatsargiai - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per pėsčiųjų perėja jai iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
G. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Tikslintinas techninio pobūdžio neatitikimas kaltinime, kuriame netiksliai nurodytas įvykio laikas - 13 val. 30 min., ištaisant techninio pobūdžio klaidą – įvykio laiką - į 18 val. 30 min. ,nes tokius duomenis pateikė kaltinamoji, o šie duomenys atitinka nustatytus bylos procesiniuose dokumentuose - apklausų protokoluose, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir kituose byloje esančiuose protokoluose, todėl įvykio laikas 2021-09-15 18 val. 30 min. yra teisingas, kaltinimas šiuo pagrindu tikslintinas.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino ir akivaizdu, jog dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios mama A. S. pateikė prašymą dėl laidavimo ir prašė kaltinamąją, jos dukterį G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), ją paskiriant laiduotoja. Teisiamojo posėdžio metu prašant ją skirti laiduotoja, nurodė, jog yra atsakinga, gali daryti teigiamą įtaką dukrai, nes gyvena kartu, jų ryšys itin artimas. Jos dažnai kalbasi apie esančias problemas, ji matė, kaip dėl įvykio išgyvena jos duktė, labai jautriai reagavo į pasekmes ir pergyvena dėl eismo įvykio pasekmių, skatino atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau bendravimas buvo apsunkintas. Ji, kaip laiduotoja patikima, stengiasi ir stengsis, kad duktė ateityje nenusižengtų įstatymams, gerbtų bendras elgesio taisykles.
Iš ŽŪB „V.“ charakteristikos matyti, kad A. S. dirba buhaltere, charakterizuojama kaip atsakinga, darbšti, kruopšti, sąžininga, jautri, teisinga, mandagi, kantri, užjaučianti, paslaugi.
Byloje pateikta pažyma apie administracines nuobaudas, iš kurios matyti, kad A. S. buvo bausta už greičio viršijimą administracine tvarka, baudos sumokėtos, iš pažymos apie teistumą matyti, jog jis nėra teista, charakterizuojama teigiamai, dirba, prašo skirti ją laiduotoja.
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
G. padarė neatsargų nusikaltimą, ji yra neteista, administracine tvarka bausta už greičio viršijimą ( t. 1, b.l. 99) bauda sumokėta, dirba, charakterizuojama teigiamai . Teisiamojo posėdžio metu A. S. – G. S. mama pateikė prašymą, kuriuo prašo G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką dukrai, nes visą laiką po įvykio padėjo išgyventi jai sunkų gyvenimo etapą, ją ir dukterį sieja tamprūs ir šilti ryšiai, kartu gyvena, dirba. Jos ir dukters santykiai grįsti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog gali daryti teigiamą įtaką dukters elgesiui, nes visą tą laikotarpį padėjo išgyventi dukrai sunkų etapą, skatino bendravimą su nukentėjusiąja, jų santykiai yra tamprūs, šilti, grįsti abipuse pagarba, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką G. S. elgesiui.
Įvertinus įstatymo reikalavimus ir A. S. charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes atitinka BK 40 str. 2 d. 1-4 p. reikalavimus. Tai, kad G. S. dirba, anksčiau nėra teista, padarytas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio ji visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, žalą bent iš dalies atlygino ir jeigu tokia bus pripažinta teismo nuosprendžiu, įsipareigoja atlyginti, suponuoja išvadą, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant BK 40 str. numatytoms sąlygoms, G. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina. G. S. laiduotoja paskirtina jos mama A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Dėl nukentėjusios V. M. pareikšto civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo asmens veiksmų būtina nustatyti priežastinį ryšį, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 2.247 straipsnis).
Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Teismo posėdyje nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. M. visiškai atlygino turtinę žalą. Tai patvirtina ir AB „Lietuvos draudimo“ pateikti paskaičiavimai ir duomenys dėl V. M. sumokėtų išmokų už rūbus ir kitus daiktus - 300 Eur, 408 Eur 70 ct.- apmokėjimas dėl gydymo išlaidų, 10 Eur 48 ct,- dėl kelionių į gydymo ir reabilitacijos įstaigas išlaidų kompensavimo, 318 Eur 36 ct. - dėl gydymo išlaidų kompensavimo, 428 Eur 14 ct.- dėl negautų pajamų už laikotarpį iki 2022-01-01 kompensavimo, 275 Eur 51 ct. - dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022-01-05 iki 2022-02-11 kompensavimo. Todėl teismas konstatuoja, kad turtinė žala V. M. atlyginta visiškai.
Dėl neturtinės žalos
Be turtinės žalos, nukentėjusioji V. M. po AB „Lietuvos draudimas“ atlygintos (MMA ekvivalento) t.y. 3862 Eur žalos pareiškė ir prašo papildomai priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes patirti išgyvenimai, neatstatomi po įvykio neigiami padariniai, išgyvenimai, stresas ir patirti nepatogumai nėra adekvatūs atlygintai už moralinę žalą pinigais sumai. Kaltinamoji G. S. V. M. 2022-03-10 mokėjimo nurodymu savo noru atlygino 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl prašoma priteisti 1700 Eur iš AB „Lietuvos draudimo“ likusią neturtinę žalą atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-68/2008, 2K-179/2009, 2K-386/2009; 2K-280/2010, 2K-149/2016, 2K-95-222/2017 ir kt.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu prašomos neturtinės žalos dydis peržengtų teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas, savaime negalėtų būti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumą, negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų medicininių dokumentų ( b.l. 146-149) matyti, kad net praėjus po įvykio 4-5 mėnesiams V. M. vaikščiojo skausmingai, išliko skausmai keliuose, čiurnose, nustatyta kelio sąnario deformacija. Iš byloje pateiktų duomenų, nukentėjusiosios ir jos atstovės pateiktų paaiškinimų, matyti, kad V. M., po įvykio nuolat jaučia abejų kojų kelių skausmus, sąnarių sustingimą, negali vaikščioti ilgesnių distancijų, nebegali savarankiškai tvarkyti savo namų aplinkos, nes negali atlikti buities tvarkymui reikalingų judesių – užlipti ant kėdės, atsiklaupti ir pan., nebegali vykti į keliones- slidinėti, sportuoti, įprastai keliauti, ką darydavo iki įvykio. Kad slopinti skausmus ir atstatyti pažeistas judėjimo funkcijas, eina į procedūras medicinos centre „L.“ . V. M. negali įprastai elgtis, rūpintis šeima, tad visuma šių aplinkybių lemia, jog ji iki šiol patiria stresą, nervinę įtampą, nepatogumus. Neigiamos emocijos palietė ne tik ją, bet ir visą jos aplinką, artimus žmones. Teismo nuomone, nekvestionuotina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą, buvo ir yra apribota jos judėjimo galimybė, patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir iki šiol.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju draudimo bendrovės išmokėta 3852,00 Eur suma nėra adekvati ir teisinga nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Įvertinus visų prieš tai aptartų aplinkybių kompleksą (nukentėjusiajai kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. pripažintina, kad nukentėjusiosios V. M. prašoma priteisti papildoma 2000 Eur suma adekvati jos patirties išgyvenimams, aptartiems nepatogumams.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamosios automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ , kuri turi pareigą, neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų, padengti nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtus nuostolius, o TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015), neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamoji G. S. V. M. 2022-03-10 sumokėjo 300 Eur už neturtinės žalos atlyginimą, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina V. M. 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl bylinėjimosi ir kitų procesinių išlaidų
Nukentėjusiosios atstovė ir nukentėjusioji V. M. taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje pateikta patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą bei pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo baudžiamojoje bloje Nr. 1-176-549/2022 ( b.l. 150-151)) iš kurių matyti, kad jos išlaidos advokatei K. M. už jos atstovavimą teisme, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir kitas teisines paslaugas yra 1000,00 Eur.
Pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Nukentėjusiojo, jo atstovo nurodytas patirtų išlaidų advokatui dydis neįpareigoja teismo išieškoti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali išieškoti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) (TAR, 2016-04-15, Nr. 2016-09599), kuriose numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiąją atstovavo jos pasirinkta advokatė ir jai nebuvo teikiama antrinė teisinė pagalba, vertinant už advokato paslaugas priteistiną dydį, į šių Taisyklių 3.3 ir 14.4 punktus atsižvelgtina tik kaip į orientacinius kriterijus. Įvertinus G. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą – byla nebuvo sudėtinga tiek procesine, tiek teisine prasme, nereikalavo naujos praktikos formavimo, nes padarytas netyčinis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybėms išsiaiškinti ir veikos kvalifikavimui sunkumų nekilo, kaltinamoji pripažino savo kaltę, dėl įvykio labai gailėjosi. Baudžiamoji byla išnagrinėta pakankamai operatyviai, iš esmės buvo sprendžiamas tik civilinio ieškinio pagrįstumas. Advokatės atliktų veiksmų, pateiktų dokumentų kiekis nėra didelis, jų surinkimas nebuvo apsunkintas. Taigi, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokatės veiksmų kiekį bei mastą, minėtose Taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius, darytina išvada, kad V. M. už advokatės teisinę pagalbą patirtos išlaidos atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl priteistinos iš kaltinamosios.
Iki nuosprendis įsiteisės G. S. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti - automobilis "Peugeot 406", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir šoninis galinio vaizdo veidrodėlis apžiūrėtas ir grąžintas G. S.. (b.l. 88-92), auskaras apžiūrėtas ir grąžintas V. M.. (b.l. 66)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.
G. S. laiduotoja paskirti jos mamą A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Išaiškinti laiduotojai A. S., kad ji, kaip G. S. laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti G. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti G. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ V. S. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už nukentėjusiosios V. M. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Palangos miesto apylinkės teisme.