Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Išsiskyręs, nedirba, teistumas: neteistas - 2021-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą J. N. atžvilgiu, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį bei BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. N. prisipažino savo kaltę visiškai, parodė, jog šventė draugo iš mokyklos laikų gimtadienį, išgėrė. Buvo neblaivus tuo periodu, nelabai prisimena savo veiksmų, bet kaltę visiškai pripažįsta. Gailisi, kad smurtavo prieš motiną.

2023-05-23 apklaustas įtariamuoju J. N. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jo motinai G. N. Yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik alumi piktnaudžiauja – pora kartų per savaitę. Tai yra pirmas atvejis kuomet smurtavo prieš savo motiną. 2023-05-22 jau po 10 valandos buvo nupirkęs alaus ir degtinės, kiek spėjo išgerti iki konflikto, nepamena. Motinos kambaryje yra balkonas, nuėjo ten parūkyti. Jam einant į balkoną rūkyti, motina buvo jam už nugaros, ar jis stovėjo, ėjo, sėdėjo nežino, nežiūrėjo į jos pusę. Jokio konflikto nieko nebuvo ir ji be jokios priežasties pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiai, jis neiškentėjęs atsisuko ir kairės rankos delnu sudavė vieną kartą motinai į dešinę veido pusę, kažkur per nosį. Nuo smūgio motina neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, kažkur prie fotelio, tiksliai nežino. Ar kažkur atsitrenkė nematė. Jis nuėjo į balkoną rūkyti. Kol atvažiavo pareigūnai nieko nedarė. (b.l. 110-113).

2023-06-01 apklaustas įtariamuoju J. N. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Apie 2023-05-21 dienos įvykį nieko papasakoti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio nieko nepamena. Tačiau yra įsitikinęs, kad motinai G. N. netrenkė pranešime apie įtarimą nurodytų smūgių. Apie 2023-05-22 dienos įvykį jau yra pasakojęs pirmos apklausos metu, lieka prie tų pačių parodymų. Motinai nurodyto smūgio netrenkė, jis ją tik stipriai pastūmė, nes ji buvo užstojusi jam kelią, dėl ko ji nukrito ant grindų. Krisdama ji atsitrenkė į kambaryje stovėjusią rūbų džiovyklę ir galimai susitrenkė veidą, džiovyklė sulūžo (b.l. 119-121).

2023-06-01 įtariamasis J. N. papildomai parodė, kad sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka (b.l. 139).

2023-05-22 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kuriame pareiškėja G. N., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2023-05-22 apie 09:00val., adresu (duomenys neskelbtini) jai būnant savo kambaryje sūnus smogė jai su kumščiu į veido sritį, į burną, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-5).

Apklausta liudytoja G. N. parodė, kad 2023-05-22 ji iš ryto buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie 8 val. jos sūnus J. N. gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su ja kažkur išėjo iš namų, o ji tuo tarpu buvo savo kambaryje tai gulėjo, tai sėdėjo ant lovos. Po valandos apie 9 val. jos sūnus grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, ji tuo metu sėdėjo savo kambaryje ant lovos, kambario durys buvo atidarytos. Sūnus įėjęs į namus iškart patraukė link jos kambario kažką šnekėdamas, kadangi prastai girdi, tad nelabai suprato ką jis kalbėjo. Įėjęs į jos kambarį, priėjęs prie lovos, kur ji sėdėjo smogė jai du kartus su kumščiu į veidą, į dantis. Smogęs jai į burną pridūrė, kad tuoj dar ją suspardys kojomis, tačiau susilaikė ir išėjo į savo kambarį. Iš karto policijos nekvietė, kadangi iškart jo pasigailėjo, visgi yra jos sūnus, tačiau praėjus keletą valandų apie 14val. sūnus pradėjo keiktis ir vėl agresyviai elgtis, pastoviai vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sumuš ją ir suspardys. Būdama savo kambaryje girdėjo, kai jis savo kambaryje pradėjo mėtyti kažkokius daiktus dėl ko labai išsigando, jog neateitų ir vėl jos nesumuštų, dėl to apie 14:27val. išsikvietė policiją. Papildo, kad iš savo sūnaus patyrė fizinį smurtą ir vakar 2023-05-21. Vakar vakare jie buvo abudu namie. Kadangi jos sūnus pastoviai išgėrinėja, todėl net nesugeba pats nueiti iki tualeto ir visus gamtinius reikalus atlieka savo lovoje. Todėl jai tenka beveik kiekvieną dieną skalbti jo patalinę. Vakar apie 20 val. vakaro buvo vonios kambaryje, išskalbus jo patalinę kabino ją džiauti, kai kabino garsiai pasakė ,,kiek gali jau skalbti jo patalinę, ar gali gamtinius reikalus atlikti tualete“. Sūnus išgirdęs šiuos žodžius puolė iš savo kambario į vonią ir pradėjo abiem kumščiais mušti ją į veido sritį, labiausiai kliuvo į akis ir į nosį. Kiek kartų sudavė neatsimena, bet tikrai daugiau negu tris kartus. Jos sūnus turi problemų su alkoholiu, labai dažnai geria, o išgėręs būna (duomenys neskelbtini), tampa agresyvus ir neprognozuojamas, dažnai iš savo sūnaus patiria fizinį smurtą, pastoviai jis ją stumdo, grasina, kad sumuš ir suspardys dėl ko labai jo bijo, ypač kai jis su ją gyvena. Labai bijo dėl savo sveikatos, dėl to prašo jį sulaikyti, kadangi šiandien jis ir vėl gali pradėti prieš ją naudoti fizinį smurtą. Iš savo sūnaus patiria fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-5; 54-57).

2023-05-29 nukentėjusioji G. N. parodė, kad ji su sūnumi J. N. gyvena jos bute. Sūnus pastoviai vartoja alkoholį. Kai jis išgeria alkoholio, nelaiko šlapimo ir reikalus atlieka lovoje. Tad 2023-05-21 ryte išskalbė sūnaus patalynę, nes eilinį kartą buvo prisidirbęs lovoje. Dienos eigoje sūnus vėl vartojo alkoholį ir visus reikalus atliko lovoje. Vakare apie 20:00 val. vėl pakeitė sūnaus patalynę ir nuėjusi į vonią ją tvarkė. Bebūdama vonioje ji pasakė, kad nusibodo jau tvarkyti jo patalynę, neturi jėgų jau tvarkytis, nespėja džiūti išskalbta patalynė. Po šių jos pasakytų žodžių sūnus atbėgo iš savo kambarį pas ją į vonią ir stipriai sudavė jai abiejų rankų kumščiais jai į abi akis. Kiek tiksliai smūgių jis jai sudavė, neatsimena, bet nemažiau trijų. Po šių smūgių jis tiesiog išėjo atgal į savo kambarį, o ji liko toliau džiauti patalynę. Dėl šių smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio įvykio jai po abiem akimis buvo kraujosruvos. Susitvarkiusi nuėjo į savo kambarį ir nei policijos nei greitosios nesikvietė. Kitą dieną, 2023-05-22 jai vos atsikėlus, maždaug apie 8:00 val. ryto ji sėdėjo savo kambaryje ant lovos, kuomet pas ją į kambarį įbėgo sūnus, kažką pasakė, tačiau tiksliai ką neišgirdo ir pribėgęs prie jos stipriai vieną kartą sudavė jai į burnos sritį, tačiau kuria ranka sudavė nematė, tai buvo netikėta. Gali būti, kad buvo suduota kaire ranka, nes sūnus yra kairiarankis. Po šio smūgio jai buvo kraujosruva virš viršutinės lūpos, buvo sukeltas fizinis skausmas. Sudavęs jai pasakė, kad tuoj ją suspardys. jau buvo užsimojęs spirti, tačiau visa laimė jis nepataikė. Tuomet iš karto išėjo iš jos kambario. Tačiau policijos ji ir šį kartą nekvietė. Apie 14:30 val. ji sėdėjo savo kambaryje. Girdėjo, kaip sūnus būdamas neblaivus savo kambaryje kažką rėkavo, keikėsi. Išgirdo, kaip sūnus kažką sudaužė į sieną, po ko išgirdo antrą smūgį į sieną. Vėl kažką sudaužė. Jis toliau rėkavo, keikėsi ir suprato, kad vėl puls ją. Tuomet suprato, kad reikia kviesti policiją, nes tai geruoju nesibaigs. Tuomet ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Sūnus greičiausiai negirdėjo, kad iškvietė policiją, o gal ir būdamas neblaivus nesuprato su kuo kalba, tačiau į jos kambarį nebeatėjo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino kas nutiko ir jie išvežė sūnų į areštinę. Pareigūnai iškvietė greitąją. Ligoninėje jai nustatė sumušimus. Dėl visų šių veiksmų jai buvo sukeltas didelis šokas, tad kai kurių įvykio aplinkybių gali tiksliai ir neatsiminti. Po areštinės sūnų priėmė namo, nes jis neturi kur eiti. Labiau bijo, kad jei ji jo neįleis, jis ją gali kur nors sutikti ir užmušti. Šiuo metu jis apsiraminęs, prie jos nebelenda. Tačiau kaip bus toliau, nežino. Į teismo medikus nesikreipė. Į ligoninę kreipėsi tik, kai ją išvežė greitoji, daugiau nebesikreipė. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja, nes sūnus vis tiek neturi jokių lėšų, gyvena iš jos pensijos ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Sūnus prieš ją smurtauja dažnai, tačiau policijos nekviečia dažniausiai. 2021 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie susitaikė. Jis buvo įtrauktas į probaciją, tad kurį laiką buvo ramus, prie jos nelindo. Sutinka, kad ją tyrėja nufotografuotų. (b.l. 54-57).

2023-06-02 apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2023-05-22 dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu M. G., maždaug apie 14:27 val. iš VPK OVS budėtojų gavo nurodymą vykti į smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė vyresnio amžiaus moteris. Ant moters veido, po abejomis akimis matėsi ryškiai violetinės kraujosruvos, ant nosies taip pat buvo kraujosruva, viršutinė lūpa matėsi patinusi, virš lūpos buvo nubrozdinimas. Paklausus kas nutiko, moteris aiškino, kad šios dienos ryte ją sumušė sūnus. Paprašius, kad papasakotų detaliau, moteris paaiškino, kad apie 8 val. jos sūnus buvo išėjęs iš namų, tačiau kur jis buvo, nukentėjusioji nežinojo. Maždaug apie 9 val. sūnui grįžus namo, kuomet jis iš karto atėjo pas ją į kambarį, kuriame ji buvo, moteris girdėjo, kad sūnus kažką jai sako, tačiau tiksliai ką, neišgirdo. Įėjęs į kambarį sūnus be jokios priežasties priėjo prie moters ir sudavė jai du kartus į burnos sritį, tačiau kuria ranka nurodyti negalėjo, po ko dar grasino, kad suspardys ją, tačiau savo ketinimų neįvykdęs iš karto išėjo iš moters kambario. Iš karto moteris policijos nekvietė, nes jai sūnaus buvo gaila. Tačiau apie 14:00 val. moteriai būnant savo kambaryje, ji girdėjo, kaip sūnus būdamas savo kambaryje keikiasi necenzūriniais žodžiais, kažką daužo savo kambaryje, po ko moteris išsigando dėl savo gyvybės ir tik tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Bebendraujant su nukentėjusiąja, ši pridūrė, kad sūnus jos atžvilgiu smurtavo ir diena prieš, t. y. 2023-05-21. Moteris aiškino, kad sūnus būdamas neblaivus nesugeba nueiti iki tualeto ir visus reikalus atlieka lovoje, o jai tenka tvarkyti jo patalynę. Tad 05.21 moteris eilinį kartą tvarkė vonioje sūnaus patalynę, kuomet ji jam pasakė, kad kiek ji begali skalbti jo patalynę ar gali gamtinius reikalus atlikti tualete. Tad nepatiko sūnui ir jis atėjo pas moterį į vonios kambarį, sudavė jai tyčia abiejų rankų kumščiais į abi akis, tačiau kiek kartų nurodyti negalėjo ir iš karto išėjo. Tačiau moteris pagailėjo sūnaus ir tą kartą policijos nekvietė. Moteris nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas dėl visų sūnaus veiksmų. Nukentėjusioji guodėsi, kad ji pastoviai patiria fizinį skausmą iš sūnaus, tačiau niekur nesikreipia, nes jo vis jai gaila. Jiems atvykus įtariamasis miegojo savo kambaryje. Pabendravus su nukentėjusiąją, pažadino įtariamąjį, kuris buvo pristatytas į areštinę. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji (b.l. 75-78).

2023-05-31 medicininių dokumentų apžiūros protokole, kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertu dr. R. R. buvo apžiūrėtas G. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiama specialisto išvada, kad G. N. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis akiduobių srityje ir nosies patinimu. Sužalojimai padaryti kitu buku daiktu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu metu, t.y. 2023-05-21 ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 70).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įėjus pro pagrindines buto duris patenkame į koridorių, paėjus koridoriumi tiesiai, iš kairės pusės yra virtuvė bei vonios ir tualeto kambariai, tiesiai yra du miegamieji kambariai. Kairėje pusėje esantis kambarys yra sūnaus, kuris yra netvarkingas, prirūkytas, stovi sulaužyti daiktai įvykiui šis kambarys reikšmės neturi. Dešinėje pusėje esantis kambarys yra pranešėjos. Įėjus pro duris iškart tiesiai stovi lova, iš kairės kambario pusės palei visą sieną stovi sekcija, iš dešinės kambario pusės stovi tris minkštos kėdės ir stalas, kambario gale yra balkonas. Kambarys tvarkingas, daiktai neišmėtyti. Atidarius vonios kambario duris iš dešinės pusės yra vonia, per vidurį prie sienos stovi spintelė, ir vonios viduryje ant skalbinių virvių pakabinta patalinė.

Objektų apžiūros protokole apžiūrėtas body kamerų vaizdo įrašas export-z680k. Įrašo trukmė 16.04 min. Apačioje matosi užrašas Vilniaus_avpk_rv_705802 2023-05-22,nurodyta, kad buto duris atidaro garbaus amžiaus moteris kaip vėliau paaiškėja, tai nukentėjusioji G. N. Moteris (duomenys neskelbtini) aiškina, kad ją vakar ir šiandien mušė sūnus kumščiais, sukeldamas fizinį skausmą. Ant moters veido, po abejomis akimis matosi ryškiai violetinės (tamsiai mėlynos) didelės kraujosruvos, taip pat ant nosies srities matosi kraujosruva. Moters viršutinė lūpa matosi patinusi, virš lūpos matosi pabrozdinimas.

Alkotesteriu kaltinamajam J. N. nustatytas 2023-05-22 1.89 prom. girtumas (b.l. 97-98).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. N. padarė abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis J. N. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, tačiau tarp jo ir motinos kildavo konfliktai, jis abejais atvejais buvo neblaivus, dėl to smurtavo, nors tyrimo metų kaltę buvo neigęs. Tačiau nukentėjusioji G. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne vieną kartą. Ji nuosekliai parodė, jog tąkart antruoju atveju jos sūnus grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, ji tuo metu sėdėjo savo kambaryje ant lovos, kambario durys buvo atidarytos. Sūnus įėjęs į namus iškart patraukė link jos kambario kažką šnekėdamas, kadangi prastai girdi, tad nelabai suprato ką jis kalbėjo. Įėjęs į jos kambarį, priėjęs prie lovos, kur ji sėdėjo smogė jai du kartus su kumščiu į veidą, į dantis. Smogęs jai į burną pridūrė, kad tuoj dar ją suspardys kojomis, tačiau susilaikė ir išėjo į savo kambarį. Iš karto policijos nekvietė, kadangi iškart jo pasigailėjo, visgi yra jos sūnus, tačiau praėjus keletą valandų apie 14val. sūnus pradėjo keiktis ir vėl agresyviai elgtis, pastoviai vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sumuš ją ir suspardys. Būdama savo kambaryje girdėjo, kai jis savo kambaryje pradėjo mėtyti kažkokius daiktus dėl ko labai išsigando, jog neateitų ir vėl jos nesumuštų, dėl to apie 14:27val. išsikvietė policiją. Papildė, kad iš savo sūnaus patyrė fizinį smurtą ir dieną prieš aptariamą įvykį, t.y. 2023-05-21. Vakare apie 20 val. vakaro buvo vonios kambaryje, išskalbus jo patalinę kabino ją džiauti, kai kabino garsiai pasakė ,,kiek gali jau skalbti jo patalinę, ar gali gamtinius reikalus atlikti tualete“. Sūnus išgirdęs šiuos žodžius puolė iš savo kambario į vonią ir pradėjo abiem kumščiais mušti ją į veido sritį, labiausiai kliuvo į akis ir į nosį. Kiek kartų sudavė neatsimena, bet tikrai daugiau negu tris kartus. Nukentėjusiosios G. N. parodymus patvirtina liudytojos I. P. parodymai, medicininių dokumentų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, objektų apžiūros protokolas, alkotesterio rezultatas, pagal kurį kaltinamajam J. N. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.

Šių surinkų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pilnai pakanka pripažinti, jog kaltinamasis J. N. padarė jam inkriminuojamas abejas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo J. N. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kad jai bus padaryti sužalojimai bei ji pajus fizinį skausmą, kad bus padarytas sveikatos sutrikdymas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis J. N. abejais atvejais smurtavo prieš šeimos narį, t.y. prieš savo senyvo amžiaus motiną.

Atsižvelgioant į tai, kas išdėstyta kaltinamojo J. N. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo J. N. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo J. N. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. N., atsižvelgia į kaltinamojo abiejų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. N. padarė tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. N. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs abejas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. N. anksčiau atleistas už analogišką smurtinio pobūdžio veiką susitaikius. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b.l. 86 - 87), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. J. N. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, šiuo metu nedirba, registruotas iš jo žodžių Užimtumo tarnyboje, gyvena su motina, išsiskyręs, vaikas suaugęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. N. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės bausmę –laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Įvertinus tai, kad padaryti smurtiniai nusikaltimai du, todėl tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri paskatins koreguoti jo smurtinį elgesį. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas įsidarbinti arba tęsti darbą.

Be to, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

J. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-05-22 iki 2023-05-24, šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Vilniaus m. apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi įtariamajam J. N. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. N., nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) iki 2023-07-24. Tačiau atvyko į teisiamąjį posėdį J. N. kartu su motina, ji paliudijo, jog šiuo metu jis pasitaisęs, gyvena kartu su motina, nes neturi kur gyventi. Atsižvelgus į nukentėjusiosios poziciją, kardomoji priemonė naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš J. N. valstybės naudai priteistina 70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato Mykolo Girdiušo suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš to seka, kad teismas gali iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam J. N. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. J. N. pagal „Sodros“ duomenis oficialiai nedirba, duomenų apie jo turtą ir pajamas nėra, gyvena su senyva motina, pragyvena iš jos pensijos. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad J. N. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti J. N. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023-05-21 padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją G. N.) – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.);

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023-05-22 padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją G. N.) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam J. N.- laisvės apribojimą 18 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam J. N. laisvės apribojimą – 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-05-21 iki 2023-05-22.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus m. apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi J. N. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. N., nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) iki 2023-07-24, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. N. atmesti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.