Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00051-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16

2026 m. sausio 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir priteisti iš Lietuvos valstybės 2 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) neteisėtų veiksmų ir neteikiamų medicininių paslaugų, atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2023 m. sausio 5 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime (toliau – ir kalėjimas). Ieškovas kalėjime nebuvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini), negavo medicininių paslaugų dėl (duomenys neskelbtini) ir vaistų dėl (duomenys neskelbtini) bei nebuvo gydomas (duomenys neskelbtini). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VASPVT) pateikė atsakymus, kad, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryti pažeidimai. Tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. Ž4-232 nusprendė, kad, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas PASPS, žala ieškovo sveikatai nebuvo padaryta. Ieškovas buvo pradėtas gydyti nuo (duomenys neskelbtini), gydymą baigė, tačiau pasireiškė šalutiniai poveikiai (duomenys neskelbtini). Ieškovas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, liga progresuoja. Ieškovo teigimu, jis patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas Komisijos sprendimą gavo 2024 m. gruodžio 2 d. ir, neturėdamas teisinių žinių, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), kurį teisinę pagalbą skyrė 2025 m. sausio 23 d. sprendimu. Taigi, įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nuo Komisijos sprendimo priėmimo kreiptis į teismą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2023 m. sausio 5 d. atlieka įkalinimo bausmę kalėjime. Ieškovas kreipėsi į Komisiją dėl netinkamai jam teiktos sveikatos priežiūros įkalinimo įstaigoje, tačiau Komisija 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. Ž4-232 nusprendė, jog, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas PASPS, žala ieškovo sveikatai nebuvo padaryta. Ieškovas Komisijos sprendimą gavo 2024 m. gruodžio 2 d. ir dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į VGTPT, kuri 2025 m. sausio 23 d. sprendimu tokią pagalbą suteikė. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 13 d., todėl teismas įvertino, kad yra pagrindas atnaujinti terminą kreiptis į teismą, nes terminas pateikti ieškinį praleistas nežymiai dėl objektyvių priežasčių.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. Ieškovui nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovas į Alytaus kalėjimą atvyko 2023 m. sausio 5 d. ir 2024 m. kovo 18 d. pateikė skundą dėl gydymo neskyrimo. 2024 m. kovo 27 d. paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą. Ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. atvyko planinei konsultacijai, kalbėjo pakeltu tonu, naudodamas nemandagius žodžius, grasindamas ir pareikalavo jam suleisti „Neurorubine“. Jokių nusiskundimų neišsakė, paaiškinus, kad nėra indikacijų skirti jo reikalaujamų vaistų, pakeltu tonu grasino, pradėjo mėtyti dokumentus, todėl konsultacija buvo nutraukta. 2024 m. gegužės 8 d. ieškovui buvo suteikta pakartotinė konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas skundų dėl sveikatos būklės neišsakė, reikalavo skirti (duomenys neskelbtini) gydymą, neklausė paaiškinimo, kad reikalinga gydytojo infektologo konsultacija. Ieškovas buvo nukreiptas gydytojo infektologo ir gydytojo radiologo konsultacijoms. 2024 m. gegužės 14 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, rasta (duomenys neskelbtini), gydytoja infektologė pateikė išvadą, kad gydymas skiriamas nebus, ieškovas paliktas stebėjimui. 2024 m. birželio 19 d. ieškovas atvyko konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad yra (duomenys neskelbtini), nusiskundimai apie 7 mėnesius. Ieškovui buvo skirtas medikamentinis gydymas, 2024 m. liepos 23 d. nukreiptas gydytojo neurologo, gydytojo radiologo ir gydytojo infektologo konsultacijoms. 2024 m. liepos 15 d. ieškovas parašė atsisakymą vykti į minėtų gydytojų konsultacijas. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 28 d. konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas. 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo numatyta nuotolinė gydytojo infektologo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) gydymo taktikos. Dėl (duomenys neskelbtini), tolimesnio ištyrimo ir gydymo 2024 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo numatyta gydytojo radiologo konsultacija, 2024 m. rugsėjo 16 d. – gydytojo neurologo konsultacija.

4. Teismas iš ambulatorinės asmens sveikatos kortelės nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. ambulatorinio apsilankymo metu ieškovas skundėsi (duomenys neskelbtini), judesiai riboti, skausmingi. Nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, skirtas gydymas (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 10 d. ambulatorinio apsilankymo metu dėl nepagarbaus elgesio konsultacija nutraukta. 2024 m. gegužės 14 d. gydytojo infektologo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), atlikti tyrimai, tyrimas – (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini), rekomendacija – vengti (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į VASPVT, nurodydamas, kad medicinos padalinys atmetė jo prašymą skirti (duomenys neskelbtini). Sveikatos priežiūros administratorė jo prašyme 2023 m. rugpjūčio 2 d. padarė įrašą, kad gydymą, esant indikacijoms, skiria tik gydytojas, todėl 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovui paskyrė pirminę vidaus ligų gydytojo apžiūrą. Ieškovas nurodė, kad tai per vėlai, nes jis daugiau nei mėnesį turėjo kankintis, laukdamas šios apžiūros, o tai žeidė jo orumą. Taip pat jis nurodė, kad dar 2005 m. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl gydytojo neveiklumo ši liga yra negydoma ir progresuoja. Skundėsi, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. jam (duomenys neskelbtini), skauda ir užstringa (duomenys neskelbtini) bei neigė informaciją, kad vizito pas šeimos gydytoją metu 2024 m. balandžio 10 d. jis nepagarbiai elgėsi su sveikatos priežiūros darbuotojais ir dėl to gydytojo apžiūra buvo nutraukta. VASPVT 2024 m. liepos 18 d. atlikus patikrinimą dėl ieškovo nusiskundimų, nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, tačiau jie nėra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto pasirinkta diagnostikos ir gydymo taktika, o su dokumentų forminimo pažeidimais, kurie neturėjo įtakos ieškovo sveikatai. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorijos įrašuose nurodyta, kad ieškovui 2024 m. rugsėjo 16 d. Alytaus S. Kudirkos ligoninėje suteikta neurologo konsultacija, diagnozuota (duomenys neskelbtini), nepatikslinta, (duomenys neskelbtini), nepatikslinta. Atlikta (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas vaistais – (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nurodė, kad, ieškovui neprašius skirti teismo ekspertizės, vadovausis proceso dalyvių, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas dėl (duomenys neskelbtini) negydymo pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gydymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja (duomenys neskelbtini).

6. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovui buvo suteikta nuotolinė gydytojo infektologo konsultacija, skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini) gydymo skyrimo pagal šeimos gydytojo siuntimą. Gydymas, vaistų naudojimas, pašalinės reakcijos buvo aptartos su pacientu 2024 m. gegužės mėn. Patvirtinus naujas gydymo gaires, galima skirti gydymą, neatsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) stadiją, paskirtas gydymas vaistais (duomenys neskelbtini), kursas – 12 savaičių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas I. G. (I. G.) ir liudytojas A. J. patvirtino, kad ieškovui kompensuojamas gydymas tapo prieinamas tik atitinkamus (duomenys neskelbtini) gydyti skirtus vaistus įtraukus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nuo 2024 m. liepos 1 d., ieškovas baigė gydymo kursą ir (duomenys neskelbtini) jam yra išgydytas.

7. Teismas konstatavo, kad gydymas nuo (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), kompensuojamaisiais vaistai nebuvo įmanomas iki 2024 m. liepos 1 d., jis tapo prieinamas tik priėmus atitinkamus valstybės institucijų sprendimus dėl kompensavimo ir prieinamumo visiems asmenims. Taigi, ieškovo argumentai, kad jis nebuvo gydomas dėl gydytojų neveiklumo, yra nepagrįsti.

8. Teismo vertinimu, dėl kitų nusiskundimų ieškovui buvo teikiama visa reikalinga medicininė pagalba, kurios jis iš dalies negavo dėl savo kaltės – nepagarbiai elgėsi su medicinos darbuotojais, todėl konsultacija buvo nutraukta, taip pat pats atsisakė vykti į dalį konsultacijų. Visą kitą reikiamą medicininę pagalbą jis gavo tinkamai, nes tai matyti iš įrašų medicininiuose dokumentuose. 2024 m. birželio 19 d. ieškovui suteikta planinė vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Paskyrus laboratorinius tyrimus, ieškovas nukreiptas gydytojo neurologo konsultacijai ir pakartotinei gydytojo infektologo konsultacijai, tačiau ieškovas atsisakė vykti į 2024 m. liepos 15 d. paskirtas gydytojų konsultacijas. 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Dėl išsakytų nusiskundimų ieškovas užregistruotas gydytojo neurologo konsultacijai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2024 m. rugsėjo 16 d. Gydytojas neurologas 2024 m. rugsėjo 16 d. skyrė medikamentinį gydymą (duomenys neskelbtini) ir išrašė siuntimus gydytojo radiologo konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) kompiuterinės tomografijos tyrimo, gydytojo echoskopuotojo konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini). Po atliktų tyrimų ieškovui 2024 m. spalio 29 d. buvo suteikta pakartotinė gydytojo neurologo konsultacija, 2024 m. rugsėjo 25 d. – vidaus ligų gydytojo konsultacija. 2024 m. spalio 30 d. suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 18 d. skirta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) maudimo, skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d. ieškovui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini).

9. Teismas konstatavo, kad nepateikti įrodymai, jog visas ieškovui skirtas gydymas būtų netinkamas ar būtų nereaguota į jo nusiskundimus. Byloje esantys įrodymai objektyviai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta tinkama pagalba, o įrodymų apie netinkamą ieškovo gydymą nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, jog jis patiria šalutinius vaistų poveikius sveikatai, yra objektyviai nepagrįsti, visi vaistai turi atitinkamus šalutinius poveikius, todėl jie galimi, tačiau, kaip nurodyta minėtuose medicininiuose įrašuose, su pacientu šalutiniai poveikiai buvo aptarti. Taigi, žala ieškovo sveikatai dėl medicinos darbuotojų veiklos nenustatyta.

10. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovo sveikatai žala nebuvo padaryta, kadangi neįrodyta, jog jam nebuvo teikiama visa galima, prieinama ir reikiama medicininė pagalba. Ieškovas dėl medicinos darbuotojų veiksmų (neveikimo) nepatyrė neturtinės žalos, ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, jie grindžiami subjektyviais, deklaratyviais paaiškinimais. Ieškovo tinkamą sveikatos priežiūrą patvirtina medicininiuose dokumentuose padaryti medicininiai įrašai ir nurodytos suteiktos paslaugos, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas T. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovas į kalėjimo PASPS dėl (duomenys neskelbtini) gydymo kreipėsi 2023 m. gruodžio 4 d. Gydymas (duomenys neskelbtini) vaistais buvo skirtas 2024 m. rugsėjo 19 d., spalio 3 d. ir lapkričio 3 d. Laboratorijos „Antėja“ (uždaroji akcinė bendrovė „Diagnostikos laboratorija“) 2024 m. gruodžio 11 d. tyrimo protokole nurodyta, kad ieškovas išgydytas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. liepos 25 d. ieškovui atliktas (duomenys neskelbtini) testas vėl buvo teigiamas. PASPS 2025 m. liepos 30 d. atsisakė išduoti dokumentą, patvirtinantį (duomenys neskelbtini).

11.2. 2024 m. balandžio 10 d. konsultacijos pas gydytoją A. J. metu su ieškovu buvo elgtasi nepagarbiai, konsultacija nesuteikta dėl gydytojo elgesio, ieškovas buvo apšmeižtas, kad tai jis netinkamai elgėsi.

11.3. 2024 m. sausio 26 d. ieškovą sumušė pareigūnai, todėl nuo tada ieškovui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas, žaidžiant futbolą kalėjimo aikštyne. Dėl nurodytų priežasčių buvo prašoma skirti vaistus skausmui malšinti, tačiau vaistai iki šiol nepaskirti.

11.4. Vaistų neskyrimas, pareigūnų žeminimas lėmė, kad ieškovas patyrė neigiamus pojūčius, fizines ir dvasines kančias, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo medicininių paslaugų teikimo ir patirtos neturtinės 2 000 Eur žalos.

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

12.1. Teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes ir ieškovo medicininę dokumentaciją bei pagrįstai konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai. Byloje nėra duomenų apie netinkamą gydymą, tokių duomenų nenustatė ir Komisija.

12.2. Apeliantas neįrodė žalos fakto, priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

13.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl ieškinį atmetė pagrįstai. Ieškovas neįrodė, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių tariamos neturtinės žalos atsiradimą.

13.2. Pats ieškovas, konsultuojant jį medicinos darbuotojams, elgėsi netinkamai, nepagarbiai, dėl to konsultacija tapo negalima, o į dalį konsultacijų ieškovas atsisakė vykti. Byloje esantys įrodymai objektyviai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta tinkama pagalba. Byloje nėra įrodymų apie medicininių dokumentų netinkamus įrašus ar netinkamą ieškovo gydymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų

15. Apeliantas pateikė VASPVT 2024 m. liepos 18 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir 2023 m. spalio 18 d. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją psichiatrą aprašymą.

16.1. 2025 m. gruodžio 2 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-5223) rašytinius paaiškinimus, kuriuose pacitavo įvairių teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką;

16.2. 2025 m. gruodžio 4 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-5269) rašytinius paaiškinimus dėl Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą apie sveikatos priežiūrą pataisos įstaigose;

16.3. 2025 m. gruodžio 5 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-5282) rašytinius paaiškinimus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinimu, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas.

17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

18. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus. Tokia išvada daroma dėl to, kad: 1) VASPVT 2024 m. liepos 18 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita jau yra priimta byloje, todėl pakartotinis jos priėmimas į bylą būtų perteklinis; 2) 2023 m. spalio 18 d. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją psichiatrą aprašymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nenurodė, kodėl būtinybė šį dokumentą pateikti iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuos faktus ir įrodymus, kurie jau buvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Nenustačius CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymo sąlygų, apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

19. Pasisakant dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų (dokumentų registracijos Nr. DOK-5223, DOK-5269, DOK-5282), pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

20. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui apeliaciniam skundui pateikti negali būti priimami. Kadangi rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus, jie į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Be to, teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad apelianto pateikti paaiškinimai nėra nauji faktai ar nauji dokumentai, kurie fiziškai atsirado vėliau. Tai yra teisės aktų citatos, tarptautinių komitetų rekomendacijos ir jau esamos teismų praktikos apibendrinimas. Visa ši informacija yra viešai prieinama ir galėjo būti nurodyta apeliaciniame skunde.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

21. Paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtina PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalis. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos PTŽSAĮ apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis). To paties straipsnio 9¹ dalyje neišvengiama žala apibrėžiama kaip paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, PTŽSAĮ įtvirtinta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarka (PTŽSAĮ 13, 24, 25 straipsniai).

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9.2.2 papunktyje nustatyti šie neišvengiamos žalos kriterijai: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (Aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Aprašo 9.2.2.3 papunktis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 32–34 punktai).

24. Taigi, pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Kilusiam ginčui aktualioje PTŽSAĮ redakcijoje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos (gydytojo) veiksmai ir kaltė. Žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad žalos buvo galima išvengti. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju valstybei pareiga atlyginti žalą kyla specialiuoju civilinės atsakomybės pagrindu – žala yra kompensuojama specialiame įstatyme (PTŽSAĮ) nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-464/2024, 23 punktas).

25. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovui medicininė pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta netinkamai. Minėta, kad ieškovui nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini).

26. (duomenys neskelbtini) gydymą reglamentuoja (duomenys neskelbtini).

27. Iš įrašų apelianto ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad į Alytaus kalėjimą ieškovas atvyko 2023 m. sausio 5 d. 2024 m. kovo 18 d. gautas skundas dėl gydymo ieškovui neskyrimo. Po skundo pateikimo 2024 m. kovo 27 d. apeliantui paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimą, tačiau byloje nenustatyta, kad iki tol apeliantas kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) gydymo į gydytojus. Ištyrus apeliantą, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl apeliantui antivirusinis gydymas nebuvo paskirtas. Kaip minėta, pagal (duomenys neskelbtini) aprašo nuostatas (duomenys neskelbtini) gydymas iki 2024 m. liepos 1 d. galėjo būti skiriamas tik diagnozavus antrą arba vėlesnį (duomenys neskelbtini) laipsnį.

28. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apeliantui buvo suteikta nuotolinė gydytojo infektologo konsultacija. Patvirtinus naujas gydymo gaires, apeliantui buvo paskirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Gydymas, vaistų naudojimas, pašalinės reakcijos buvo aptartos su apeliantu dar 2024 m. gegužės mėn. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas I. G. (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 48 sek.–41 min. 36 sek.) ir liudytojas A. J. (PASPS vidaus ligų gydytojas) paaiškino (2025 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 2 sek.–20 min. 59 sek.), kad ieškovui kompensuojamas gydymas tapo prieinamas tik atitinkamus (duomenys neskelbtini) gydyti skirtus vaistus įtraukus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nuo 2024 m. liepos 1 d., ieškovas baigė gydymo kursą ir (duomenys neskelbtini) jam buvo išgydytas.

29. Pažymėtina, kad apeliantas neįrodė, kad jis iki 2024 m. liepos 1 d., nepaisant jam nustatytos (duomenys neskelbtini), buvo išreiškęs norą įsigyti vaistą (duomenys neskelbtini) gydymui už savo lėšas.

30. Nors apeliantas tvirtina, kad liga (duomenys neskelbtini) atsinaujino, tačiau ši aplinkybė neįrodo apeliantui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Priešingai, išgydymas nuo (duomenys neskelbtini) įrodo, kad apeliantui teiktos gydymo paslaugos buvo veiksmingos ir rezultatyvios. Vėlesnis atsinaujinimas (recidyvas) yra natūrali ligos eiga ir neišvengiama rizika, susijusi su (duomenys neskelbtini). Recidyvas gali kilti dėl daugybės nuo sveikatos priežiūros paslaugų (ne)suteikimu nepriklausančių faktorių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog ligos (duomenys neskelbtini) atsinaujinimas įvyko dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) atsinaujino, kokia yra ligos stadija, jog po ligos atsinaujinimo apeliantui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir pan.

31. Apelianto argumentai, kad jam nebuvo suteikta pagalba dėl (duomenys neskelbtini) ir nebuvo išrašyti vaistai dėl (duomenys neskelbtini) bei nebuvo gydomas (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra nepagrįsti. Kaip matyti iš įrašų apelianto medicininiuose dokumentuose 2024 m. birželio 19 d. jam buvo suteikta planinė vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Paskyrus laboratorinius tyrimus, apeliantas nukreiptas gydytojo neurologo konsultacijai ir pakartotinei gydytojo infektologo konsultacijai, tačiau 2024 m. liepos 15 d. raštu apeliantas atsisakė vykti paskirtoms konsultacijoms. 2024 m. rugpjūčio 28 d. apeliantui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Dėl išsakytų nusiskundimų apeliantas užregistruotas gydytojo neurologo konsultacijai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Gydytojas neurologas 2024 m. rugsėjo 16 d. skyrė apeliantui medikamentinį gydymą (duomenys neskelbtini) ir išrašė siuntimus gydytojo radiologo konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) kompiuterinės tomografijos tyrimo, gydytojo echoskopuotojo konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) echoskopijos. Po atliktų tyrimų 2024 m. spalio 29 d. apeliantui buvo suteikta pakartotinė gydytojo neurologo konsultacija, 2024 m. rugsėjo 25 d. vidaus ligų gydytojo konsultacija. 2024 m. spalio 30 d. apeliantui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 18 d. apeliantui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d. apeliantui suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini).

32. Taigi, byloje esantys įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad jam nebuvo suteikta pagalba dėl (duomenys neskelbtini) ir nebuvo išrašyti vaistai dėl (duomenys neskelbtini) bei nebuvo gydomas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visas minėtas apeliantui taikytas gydymas buvo netinkamas, padaręs žalą jo sveikatai, kurios buvo galima išvengti, ar buvo nereaguojama į jo nusiskundimus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad apeliantui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar kad jos buvo teikiamos netinkamai ir netinkamas gydymas sukėlė apeliantui žalą.

33. Svarbu akcentuoti ir tai, kad pats pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pagal apelianto sveikatos istorijos duomenis nustatyta, kad jis nebendradarbiavo su sveikatos priežiūros specialistais, elgėsi nepagarbiai, mėtė dokumentus, atsisakė konsultacijų, dėl to gydytojai negalėjo tinkamai suteikti konsultacijų. Subjektyvūs apelianto teiginiai, kad jam nebuvo suteikta kvalifikuota ir tinkama medicinos pagalba, laikytini nepagrįstais ir neįrodančiais neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veiksmų.

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata, pagal kurią neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Kaip nuosekliai yra pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

36. Apeliantas, apibūdindamas neturtinės žalos požymius, teigia, kad nesuteikus tinkamų medicinos paslaugų, jis patyrė fizines ir dvasines kančias, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jo liga (duomenys neskelbtini) progresuoja.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu. Šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydymo paslaugų tinkamumo, reikšmingiausi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, bei atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Tik specialių žinių turintys specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 34–35 punktai).

38. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašė pirmosios instancijos teisme skirti teismo ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi proceso dalyvių, liudytojo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybės, susijusios su ligos progresavimu, pablogėjimu yra medicininiai faktai, kurių nustatymui ir vertinimui būtinos specialiosios žinios. Apelianto subjektyvus teiginys, kad liga progresuoja, yra nepakankamas įrodymas (CPK 177 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp PASPS teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir visų apelianto nurodomų kančių, išgyvenimų. Atsakovės civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tik apelianto emociniais paaiškinimais apie kančią. Priešingai, privalu remtis objektyviais medicininiais įrodymais (gydytojų išvadomis, medicininiais įrašais). Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad apelianto emocinė būsena, dvasiniai išgyvenimai, pablogėjusi fizinė ir psichinė sveikata, nepatogumai būtų sukelti būtent dėl Alytaus kalėjimo PASPS netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nenustačius priežastinio ryšio tarp apelianto prašomos atlyginti neturtinės žalos ir Alytaus kalėjimo PASPS teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle, teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pažymi, kad net ir nustačius žalos faktą to savaime nepakaktų žalos atlyginimo institutui pagal PTŽSAĮ taikyti, nes turėjo būti įrodyta ir tai, kad žalos turėjo ir galėjo būti išvengta (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis, aprašo 9.2.2.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra medicininių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad apeliantui nebuvo tinkamai ir laiku suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Apelianto argumentai patvirtina, kad jo ligos, nusiskundimai atsirado dar iki jo kreipimosi į PASPS. Taigi, dar iki PASPS sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apelianto sveikata nebuvo gera. Apeliantas nepagrindė, kad jam diagnozuotos ligos, nusiskundimai galėjo būti visiškai išgydyti po kreipimosi į PASPS, todėl nėra objektyvaus pagrindo nuspręsti, jog apelianto lūkestis visiškai pasveikti po kreipimosi į PASPS yra pagrįstas medicinos mokslo ir praktikos raidos lygiu ar netinkamai pasirinkta diagnostikos ir gydymo taktika.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neturtinės žalos padarymo faktą grindė VASPVT atlikto patikrinimo dėl apeliantui teiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės ataskaita. VASPVT 2024 m. liepos 18 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nėra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto padarytais šiurkščiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais ar netinkamai pasirinkta diagnostikos ir gydymo taktika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtoje ataskaitoje nurodyti trūkumai (medicininių dokumentų pildymo ir pan.) nepatvirtina, kad apeliantui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir tokie pažeidimai galėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Priešingai, byloje įvertinti medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos operatyviai, buvo reaguojama į visus apelianto sveikatos nusiskundimus, tačiau pats apeliantas atsisakė dalies paskirtų gydytojų konsultacijų. Byloje nėra įrodymų, kad apelianto sveikatos sutrikimai galėjo būti pastebėti anksčiau ir (ar) juos gydyti buvo galima pradėti anksčiau. Taigi, vien medicininių dokumentų pildymo trūkumai nepagrindžia, kad apeliantui neturtinė žala galėjo būti padaryta dėl netinkamai suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

42. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad jam PASPS sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos netinkamai ir jog jo sveikatai buvo padaryta neturtinė žala, t. y. neįrodyta būtinoji sąlyga pripažinti teisę į žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

44. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.