Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-406-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: 2A-406-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00763-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė

Kategorijos

2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.20.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-406-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 2.6.20.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 56-88 kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

1.2. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 4 000 Eur turtinės bei 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 5 d. trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas Ž. R. jam atliko (duomenys neskelbtini) operaciją. Operacija nebuvo sėkminga, todėl 2020 m. spalio 7 d. ir 2021 m. sausio 11 d. buvo atliktos pakartotinės operacijos. Visos trys chirurginės intervencijos atliktos netinkamai, po jų ieškovas ėmė jausti nuolatinius skausmus (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu, vartoti vaistus nuo skausmo. Dėl medikų profesionalumo stokos, neapdairaus ir neatsakingo požiūrio į savo darbą ieškovas tapo neįgalus, jam neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jis nuolat patiria fizinį skausmą.

3. Ieškovo teigimu, dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų jis patyrė ir vis dar jaučia nuolatinius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jo galimybė ne tik judėti, bet ir bendrauti. Ieškovas kreipėsi į Komisiją su prašymu atlyginti patirtą 4 000 Eur turtinę ir 60 000 Eur neturtinę žalą, tačiau ginčijamu sprendimu prašymas atlyginti žalą buvo nepatenkintas, Komisijai konstatavus, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu bylos dalį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 56-88 panaikinimo nutraukė, kitus ieškovo E. M. ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl operacinio gydymo atvyko 2020 m. spalio 5 d., turėdamas 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Medicinos centro siuntimą. Šiame siuntime buvo nurodyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), taip pat gretutiniai susirgimai, t. y. (duomenys neskelbtini). Anamnezėje nurodyta, kad pacientą vargina (duomenys neskelbtini). Operaciją ieškovui 2020 m. spalio 5 d. atliko gydytojas neurochirurgas Ž. R., po operacijos ieškovas jautėsi gerai. Tačiau 2020 m. spalio 6 d. vakare ieškovui ėmė progresuoti neurologinė simptomatika – atsirado deginančio pobūdžio skausmai, (duomenys neskelbtini). Todėl 2020 m. spalio 7 d. ieškovas skubos tvarka buvo operuotas pakartotinai. Tas pats gydytojas neurochirurgas Ž. R. 2021 m. sausio 11 d. ieškovui atliko dar vieną operaciją ((duomenys neskelbtini)), po operacijos komplikacijų neatsirado.

6. Teismas nurodė, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 3 straipsnis), o pacientui padarytos žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyti PTŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose aktuose (PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl ieškovas, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėjo įrodyti gydytojo, teikusio jam gydymo paslaugas, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovui 2023 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje buvo išaiškinta jo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, taip pat išaiškinta, kad paprastai bylose, kurios susijusios su sveikatos teikimo paslaugomis bei jų kokybe, įrodinėjimui reikalingos specialios žinios. Taigi, ieškovas turėjo teisę naudotis specialiais įrodinėjimo instrumentais (pavyzdžiui, eksperto išvada). Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu ir dar kartą išaiškinta jo pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius, kad gydytojai, teikdami ieškovui medicinines paslaugas, veikė netinkamai, nekvalifikuotai, nerūpestingai bei kad tarp galimai nekvalifikuotų gydytojų veiksmų ir kilusių pasekmių ieškovo sveikatai yra priežastinis ryšys. Tačiau ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ekspertizės paskyrimo jis nepageidauja.

8. Byloje jau esantys įrodymai neleido teismui padaryti išvados, kad medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, ar kad gydymo įstaigos gydytojai teikė ieškovui medicinos pagalbą nedėdami maksimalių pastangų. Komisijai pateiktoje eksperto neurochirurgo A. G. išvadoje, kuria rėmėsi ir teismas, yra nurodyta, kad pagal medicinos dokumentuose pateiktus įrašus nėra aiškaus ryšio tarp atliktų operacijų ir paciento neurologinės būklės pablogėjimo. Netgi priešingai, paciento neurologinė būklė po trečios operacijos (2021 m. sausio 11 d.) buvo geresnė ((duomenys neskelbtini)), nei buvo prieš pirmą operaciją, nes tada (duomenys neskelbtini) jėga buvo (duomenys neskelbtini) balai, o (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai. Nors dar po metų, t. y. 2022 m. kovo 28 d., buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) jėga buvo (duomenys neskelbtini) balai, o (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (duomenys neskelbtini) židinių nerodė. Kodėl vėliau būklė blogėjo, pacientas nustojo (duomenys neskelbtini) ir reabilitacija nebuvo efektyvi, iš pateiktų duomenų nėra aišku.

9. Teismo vertinimu, ieškovo patirti dideli neigiami išgyvenimai ir nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos savaime neįrodo sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų. Teikiant ieškovui gydymo paslaugas buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių: laiku buvo reaguojama į jo nusiskundimus dėl sveikatos būklės; suteikta informacija apie operacijos tikslingumą; atliktos būtinos operacijos. Vėlesnio būklės blogėjimo negalima sieti su sveikatos priežiūros paslaugomis ar jų trūkumu, o labiausiai tikėtina, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas įvyko progresuojant jo ligai – (duomenys neskelbtini).

10. Pripažinęs, kad gydymo paslaugos ieškovui gydymo įstaigoje buvo suteiktos tinkamai, teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad jam buvo padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažino nepagrįstu, o bylos dalį dėl Komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi toks reikalavimas teisme negali būti nagrinėjamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovas E. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Įstatyme nėra teismo sprendime cituojamos PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalies, kurioje neva pateikta kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka. 1996 m. spalio 3 d. PTŽSAĮ (Nr. I-156) 2 straipsnyje yra nurodyta šio įstatymo paskirtis, šis straipsnis iš viso jokių dalių neturi, tik du punktus.

11.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Po atliktos pirmos operacijos ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, jam prasidėjo vidinis kraujavimas, ir tik trečia operacija buvo sėkminga. Visa tai patvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam nebuvo tinkamai suteiktos. Medikai pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicininę pagalbą.

11.3. Medikai nesilaikė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo profesinio standarto. Žalos buvo galima išvengti, jei šio standarto būtų laikomasi, situaciją vertinant pagal tuometinę medicinos mokslų raidą. Žala nėra susijusi su ieškovo sveikatos būkle, buvusia iki paslaugų suteikimo.

11.4. Byloje nėra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Ieškovas tapo neįgalus dėl neprofesionaliai atliktos chirurginės intervencijos.

11.5. Teismo sprendimas yra su trūkumais, jis surašytas nerūpestingai ir neteisingai, jame gausu loginių, gramatinių ir kitokių klaidų. Praleista dalis žodžių įstaigų pavadinimuose arba nurodyti neteisingi jų pavadinimai, t. y. vietoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodyta Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, vietoje Vilniaus universitetinės ligoninė, nurodyta Vilniaus universiteto ligoninė, vietoje žalos nustatymo komisija nurodyta žalos atlyginimo nustatymo komisija. Nurodyti neteisingi medicininiai terminai, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini), vietoje aptirpimas (duomenys neskelbtini) nurodyta atitirpimas (duomenys neskelbtini) ir kt. Vartojami trumpiniai ,,j/k“, ,,p/v“, kurių reikšmė nėra paaiškinta ir suprantama.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra tapatūs argumentams, nurodytiems pirmosios instancijos teisme, jokių naujų argumentų ieškovas nenurodė. Ieškovo teiginiai nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimais, jie yra grindžiami subjektyviu paties ieškovo situacijos įvertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Teismas nurodė argumentus ir motyvus, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad žala ieškovo sveikatai gydytojų veiksmais nepadaryta. Teismas dėl to detaliai pasisakė sprendime, savo argumentus pagrįsdamas byloje esančia medžiaga, Komisijos sprendimu ir gydytojo eksperto išvadomis.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovas vien abstrakčiai teigia, kad teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė proceso įstatymo pažeidimus, šių savo teiginių niekaip nepagrįsdamas. Ieškovas nenurodo, ko konkrečiai teismas neištyrė, kokius įrodymus įvertino neteisingai, kokias materialiosios teisės normas neteisingai aiškino ir taikė, kokius konkrečiai proceso įstatymo pažeidimus padarė.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

13.1. Ieškovo būklę, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt., lėmė ne ligoninės gydytojų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir jų kokybė, o progresuojančios jo turimos ligos. Visais atvejais paciento gydymas turi objektyvias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos. Gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Šiuo atveju pacientui atsiradusios žalos priežastis yra moksliškai pagrįstos ligos – (duomenys neskelbtini) – eiga, o ligoninėje taikytas gydymas padėjo tik pristabdyti blogėjimą.

13.2. Ieškovo ligos eigai įtakos turėjo ir gretutinės ligos, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovo susirgimas, nepaisant sėkmingai atliktų operacijų, progresuos, patvirtino ir nepriklausomas specialistas Komisijai pateiktoje išvadoje.

13.3. Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo įvardytos galimai neteisėtos veikos ir kilusių padarinių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teikiant ieškovui gydymo paslaugas buvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių: laiku buvo reaguojama į ieškovo nusiskundimus dėl sveikatos būklės, suteikta informacija apie operacijos tikslingumą ir atliktos būtinos operacijos. Vėlesnio būklės blogėjimo negalima sieti su sveikatos priežiūros paslaugomis ar jų trūkumais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčui taikytino įstatymo ir teisės į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą sąlygų

14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamai pritaikytų teisės normų. Apelianto teigimu, PTŽSAĮ 2 straipsnis, kurio 8 dalimi rėmėsi teismas (žr. skundžiamo teismo sprendimo 12 punktą), dalių iš viso neturi – turi tik du punktus. Tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo, nes apeliantas vadovaujasi jau neaktualia šio specialaus įstatymo redakcija.

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas vadovaujasi originaliu PTŽSAĮ, galiojusiu nuo 1997 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., kurio 1 straipsnio 1–8 dalyse buvo aptartos įstatyme naudojamos sąvokos, o 2 straipsnio 1–2 dalyse (bet ne punktuose, kaip teigia apeliantas) buvo įvardyta šio įstatymo paskirtis. Įstatymų leidėjo valia pakeitus PTŽSAĮ, šių dviejų teisės normų (t. y. įstatymo 1 ir 2 straipsnių) turinys buvo sukeistas vietomis bei atsirado naujų jų dalių.

16. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šią įstatymų galiojimo laike taisyklę, nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu (2020 m. spalio 5 d. – 2021 m. sausio 11 d.) galiojęs teisinis reglamentavimas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PTŽSAĮ 2 straipsnyje yra aptartos pagrindinės šiame įstatyme naudojamos sąvokos, be to, šis straipsnis turi ir 8 dalį, kurioje yra pateikiama kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Todėl teismas, remdamasis PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalimi, teisės taikymo ir aiškinimo klaidos nepadarė.

17. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas suklydo įvardijęs kai kurias kitas nagrinėjamoje situacijoje jau nebeaktualias (t. y. galiojusiais iki 2019 m. gruodžio 31 d.) PTŽSAĮ normas bei jų taikymą aiškinančią teismų praktiką, t. y. kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų ir (ar) nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tik tada, kai nustatomi neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai; PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai) (žr. skundžiamo teismo sprendimo 13–14 punktus).

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame PTŽSAĮ buvo įtvirtintas visiškai naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos be kaltės modelis. Kaip nurodyta PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo 2019 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2377) 7 straipsnio 1 dalyje, šis įstatymas, išskyrus jo 2 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalį (kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministrui ir finansų ministrui buvo nustatytas įpareigojimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus), įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnyje nurodyta ir vienintelė senosios redakcijos PTŽSAĮ taikymo išimtis – paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas tol, kol nustos galioti iki pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, jeigu žala pacientui atsirado dar joms tebegaliojant (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-464/2024).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas žalos atsiradimą sieja su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios jam buvo teikiamos po naujos redakcijos PTŽSAĮ įsigaliojimo (t. y. 2020 m. spalio 5 d. – 2021 m. sausio 11 d.), žalos atlyginimo reikalavimą teisme jis pareiškė civilinės atsakomybės pagal naująjį modelį subjektui – valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, o ne gydymo įstaigai VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis), byloje taip pat nebuvo įrodinėta, kad paslaugas teikusi gydymo įstaiga turėjo iki pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo sudarytą ir 2020 m. spalio 5 d. – 2021 m. sausio 11 d. laikotarpiu tebegaliojusį jos civilinės atsakomybės draudimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikytina būtent nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi PTŽSAĮ redakcija bei joje įtvirtintas žalos be kaltės modelis, suponuojantis atitinkamus įrodinėtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pokyčius, lyginant su tomis sąlygomis, kurios galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.

20. Ginčui aktualioje PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje taip pat yra apibrėžta „neišvengiamos žalos“ sąvoka, kuri aktuali sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PTŽSAĮ nuostatas. Neišvengiama žala yra paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.

21. Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas arba Aprašas), nustato tokius neišvengiamos žalos kriterijus: 1) ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (Aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Aprašo 9.2.2.3 papunktis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, jau yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias nuo 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; ši žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina nustatyti: ar žala atsirado teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; ar ji vertintina kaip neišvengiama pagal Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytus jos identifikavimo kriterijus, ar vis dėlto jos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023).

23. Taigi, kitaip nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kilusiam ginčui aktualioje PTŽSAĮ redakcijoje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti ir neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos (gydytojo) veiksmai bei kaltė. Žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad žalos buvo galima išvengti; sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju valstybei pareiga atlyginti žalą kyla specialiuoju civilinės atsakomybės pagrindu – žala yra kompensuojama specialiame įstatyme (PTŽSAĮ) nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė aukštesnį, nei šioje situacijoje buvo būtina, įrodinėjimo standartą, nurodęs, kad žalos atlyginimas galimas tik įrodžius gydytojo, teikusio gydymo paslaugas, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat paneigus kaltės prezumpciją, ši pirmosios instancijos teismo klaida vertintina kaip formali, nepaneigianti iš esmės pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad žala apeliantui, trečiajam asmeniui jam teikiant gydymo paslaugas, nebuvo padaryta (CPK 328 straipsnis).

Dėl pacientui padarytos žalos ir žalos neišvengiamumo

25. Apeliantas siekė įrodyti, kad žala jam buvo padaryta nekvalifikuotai atlikus tris chirurgines operacijas, po kurių, jo teigimu, jam pradėjo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neįžvelgia jokio pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų visumą įvertino neteisingai ir nepagrįstai jo sveikatos būklės pokyčių nesusiejo su apeliantui atliktomis chirurginėmis intervencijomis.

26. Iš į bylą pateiktų apelianto medicininių dokumentų išrašų (1 t., b. l. 28) matyti, kad jau 2018 m. kovo 21 d. apeliantas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl skausmų (duomenys neskelbtini). VRM medicinos centro 2020 m. spalio 1 d. siuntime atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją (1 t., b. l. 35) nurodyta, kad apeliantą (duomenys neskelbtini). Apelianto būklę įvertinęs gydytojas medicininiuose dokumentuose nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini).

27. Prieš pirmą operaciją 2020 m. spalio 5 d. neurochirurgo atliktos apžiūros protokole (1 t., b. l. 37–38) nurodyti tokie apelianto nusiskundimai, kad (duomenys neskelbtini) jam skauda virš 20 metų, prieš metus pastebėjo kiek silpstančias (duomenys neskelbtini), ypač blogėti pradėjo prieš 3 mėnesius. Prieš atliekant pirmą operaciją buvo nustatyta, kad apelianto (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių rašytinų įrodymų akivaizdu, kad apeliantas jau ilgą laiką skundėsi (duomenys neskelbtini), ir šie nusiskundimai neabejotinai nėra susiję su atliktomis jam operacijomis.

28. Įrašai apelianto medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 41) leidžia įsitikinti, kad po pirmos operacijos, atliktos 2020 m. spalio 5 d., jo neurologinės būklės dinamika buvo neigiama – progresavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo blogesnė nei prieš operaciją, deginančio pobūdžio skausmai plito į (duomenys neskelbtini). Todėl blogėjant neurologinei būklei, radiologiniuose vaizduose stebint pakraujavimą, atsirado indikacija kitai skubiai operacijai, kurios metu buvo atlikti tokie veiksmai: (duomenys neskelbtini).

29. Po 2020 m. spalio 6 d. atliktos operacijos apelianto ligos istorijoje buvo nurodyta (1 t., b. l. 43–45), kad jo būklė pagėrėjo, deginančio pobūdžio skausmai išnyko, (duomenys neskelbtini) jėga – pakelia (duomenys neskelbtini), jėga (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) pakelia, jutimai gerėja. 2020 m. spalio 8 d. atliktame įraše teigiama, kad jėga (duomenys neskelbtini) gerėja, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) kiek silpnesnė. Sekančią, t. y. 2020 m. spalio 9 d. užfiksuota jėga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai. Dar po 6 dienų, t. y. 2020 m. spalio 12 d., nustatyta, kad jėga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, jėga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai. Vėlesniuose įrašuose, atliktuose laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 20 d., teigiama, kad neurologinė simptomatika regresuoja, jėga gerėja.

30. Trečią kartą apeliantas buvo operuotas 2021 m. sausio 11 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po antros operacijos. Neurochirurgo apžiūros protokole ir priešoperacinėje epikrizėje (1 t., b. l. 131–132) nurodyta, kad apeliantas skundžiasi (duomenys neskelbtini), dešinės (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) jėga – patenkinama. Praėjus parai po šios operacijos, 2021 m. sausio 12 d. ligos istorijoje padarytas įrašas (1 t., b. l. 133), kad jėga (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai. 2021 m. sausio 13 d. – 2021 m. sausio 18 d. laikotarpiu būklė iš esmės nekito, tirpimai (duomenys neskelbtini) išlikę, jėga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai, jėga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balai. Apeliantas 2021 m. sausio 20 d. buvo išrašytas ambulatorinei priežiūrai (1 t., b. l. 134).

31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas 2022 m. kovo 28 d. buvo hospitalizuotas dar kartą (1 t., b. l. 165), o medicininiuose dokumentuose buvo nurodyti tokie patys, kaip ir ankstesni, jo nusiskundimai bei anamnezė: (duomenys neskelbtini). Atlikus apelianto būklės įvertinimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jėga yra (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, bei konstatuota, kad operacijos apeliantui nereikia, taikytinas konservatyvus gydymas analgetikais, venotonikais, lašinėmis infuzijomis, antikoaguliantais, trankviliantais, kineziterapija.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos, buvusios iki pirmos operacijos, taip pat po jam atliktų trijų operacijų pokyčiais, prieina prie išvados, kad po pirmos operacijos apelianto savijauta ir sveikata, lyginant su ta, kuri buvo iki operacijos, pablogėjo, bet po antros operacijos ji iš esmės buvo atstatyta iki buvusios iki pirmos operacijos, o po trečios operacijos apelianto sveikata ir savijauta pagerėjo.

33. Teisėjų kolegijos išvadą, kad trečia operacija apeliantui 2021 m. sausio 11 d. atlikta sėkmingai ir nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti dėl jo sveikatai atsiradusios žalos po visų šių medicininių intervencijų, patvirtina ir po 2 metų gydymo įstaigoje atlikta apelianto apžiūra, kurios metu nebuvo konstatuotas poreikis dar vienai operacijai. Be to, specialių žinių turintis asmuo – gydytojas ekspertas neurochirurgas A. G., atsakydamas į Komisijos užduotus klausimus, taip pat patvirtino, kad apelianto neurologinė būklė po trečios operacijos buvo geresnė nei prieš pirmą operaciją (žr. eksperto atsakymą į 8 klausimą; 1 t., b. l. 14).

34. Teisėjų kolegija pirmiau jau pasisakė, kad net ir nustačius žalos faktą to savaime nepakaktų žalos atlyginimo institutui pagal PTŽSAĮ taikyti. Turi būti įrodyta ir tai, kad žalos turėjo ir galėjo būti išvengta. Jokių medicininių duomenų, kad po pirmos apeliantui atliktos operacijos jo sveikatos būklės trumpalaikio pablogėjimo buvo galima išvengti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis), nagrinėjamoje byloje nėra, nors, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas ne kartą išaiškino apeliantui jo pareigą įrodinėti (CPK 8 straipsnis).

35. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 papunktyje nurodyta, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytos žalos atlyginimo sąlygos, jeigu tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

36. Apeliantas pats nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam skaudą daugiau kaip 20 metų, o (duomenys neskelbtini) jėgos sumažėjimą pastebėjo dar iki pirmos jam atliktos operacijos. Tai, kad apeliantas iki pirmos operacijos skundėsi silpnumu (duomenys neskelbtini), užfiksuota ir 2020 m. spalio 5 d. priešoperacinėje epikrizėje, kurioje nurodyta (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini) balai, (duomenys neskelbtini) – 4 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jėga – (duomenys neskelbtini). Taigi, dar iki pirmų dviejų operacijų atlikimo apelianto sveikata nebuvo gera. Mokslu ir specialių žinių turinčių asmenų išvadomis nėra paremtas apelianto lūkestis, kad, atlikus atitinkamas operacijas, jo sveikatos būklė taptų tokia pati, kaip prieš 20 metų. Kitaip tariant, apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) galėjo būti visiškai išgydyta atlikus chirurginę intervenciją, todėl nėra objektyvaus pagrindo nuspręsti, kad apelianto lūkestis visiškai pasveikti po pirmos ir paskesnių operacijų buvo pagrįstas medicinos mokslo ir praktikos raidos lygiu.

37. Aplinkybė, kad po pirmos operacijos atsirado komplikacija – (duomenys neskelbtini), taip pat neteikia pagrindo padaryti apelianto pageidaujamą išvadą, kad ši operacija buvo atlikta netinkamai, pažeidžiant medicinos standartus ar gydytojo profesines pareigas. Gydytojas ekspertas Komisijai pateiktuose atsakymuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra labai reta ir (ar) netikėta komplikacija, (duomenys neskelbtini) atsiradimą galėjo lemti gretutinės ligos, kuriomis sirgo apeliantas, t. y. (duomenys neskelbtini). Ši komplikacija nėra 100 proc. neišvengiama. Be to, specialių žinių turintis gydytojas neurochirurgas nurodė, kad prieš pirmą operaciją priešoperacinis ištyrimas buvo atliktas tinkamai, pasirinkta operacijos metodika, operacija atlikta tinkamai. Skubos tvarka 2020 m. spalio 7 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, pašalinant (duomenys neskelbtini), taip pat buvo tinkamai ir laiku atlikta, laikantis gerosios medicinos praktikos principų ir buvo efektyvi – dalis (duomenys neskelbtini) simptomų regresavo (žr. eksperto atsakymus į 1, 4 klausimus).

38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas savo parašu patvirtino, jog prieš kiekvieną operaciją jam buvo išaiškinta ne tik ketinamos atlikti operacijos esmė, pobūdis, tikslas, bet ir žinomos bei galimos komplikacijos, įvertinant jo sveikatos būklę (1 t., b. l. 49, 64). Apeliantas net ir neginčija aplinkybės, kad jam buvo išaiškintos galimos komplikacijos bei chirurginių intervencijų esmė. Jokių objektyvių duomenų, kad apeliantui diagnozuotų ligų pobūdis bei jų eiga leido jam pagrįstai tikėtis visiško pasveikimo ir (ar) skausmo nebuvimo po atliktos pirmos bei paskesnių operacijų, išskyrus apelianto subjektyvius pasvarstymus, byloje taip pat nėra.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti neteisingi institucijų pavadinimai, vartojami trumpiniai, kurių reikšmė nėra paaiškinta, neteisingai įrašytos jo diagnozės.

40. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apelianto pozicija dėl formaliai egzistuojančių nedidelių pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo trūkumų, visgi atkreipia dėmesį į tai, kad nei gramatinės klaidos, nei įstaigų pavadinimų ar ligos diagnozių neteisingas nurodymas, nei teismui cituojant sprendime medicininius dokumentus palikti šiuose dokumentuose naudoti žodžių trumpiniai ar junginiai negali lemti vertinimo, kad šis konkretus ginčas yra išspręstas neteisingai (CPK 328 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju aptartų bylos įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad tai, jog apelianto lūkesčiai dėl operacijų rezultatų galbūt nepasiteisino, lėmė ligos specifika (progresuojantis susirgimas), jos eiga ir gretutiniai susirgimai. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs žalos padarymo fakto ir dėl to apelianto ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmetęs kaip nepagrįstą, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

42. Byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo (paskirstymo šalims) klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėAlma Urbanavičienė