Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 metų BK) 246 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 3 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį – 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 207 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 metų BK 43 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 246 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnio 4 dalį – 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; 2001 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bausmę atlikęs;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs;

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį – 28 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal 243 straipsnį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. 64¹ straipsniu – 36 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, subendrinus su 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nuteistas 7 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams; bausmę atlikęs 2021 m. balandžio 26 d.;

8. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 28 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. balandžio 12 d., turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, kaltinamasis V. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2020 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2020 m. rugsėjo 23 d.), jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. balandžio 28 d. apie 20 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį “Audi 80“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Audi 80“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1993-12-28, variklio darbinis tūris 1896 cm³ (kuras - benzinas), savininkas yra V. K. (1 t., b.l. 45).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio „Audi 80“, kurio pirmos registracijos data 1996 m., variklio darbinis tūris 1984 cm³ (kuras - benzinas), įvykio metu rinkos vertė buvo 780,00 Eur (su PVM) (1 t., b.l. 48).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-48/2020) (t. 1, b. l. 140-149) ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2024-05-09 pažymos ir pridėtų dokumentų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendžiu paskirta bausmė bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2020 m. rugsėjo 23 d.; baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga: 2025-03-24, nes asmuo nuo 2020-10-28 iki 2021-04-26 atliko laisvės atėmimo bausmę, kuri neįsiskaičiuoja į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą). 2021 m. birželio 1 - 2 d. V. K. Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, jam pasirašytinai įteiktas pranešimas Nr. 1S-9178 dėl supažindinimo su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka (1 t., b.l. 140–149, 80–92).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo V. K. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2.18 promilių neblaivumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Tai, kad kaltinamajam V. K. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina neblaivumo matavimo prietaiso duomenys, pagal kuriuos 2024 m. balandžio 28 d. 21.13 val. V. K. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, 21.33 val. - 2,18 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 39–40). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant transporto priemonę buvo gėręs alkoholio.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, ir jis, būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus. V. K. nustatytas 2,18 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Be to, eilę kartų baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tai rodo, jog kaltinamasis sistemingai pažeidžia teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant V. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, nesant būtinumui vyko į gretimą kaimą pas giminaitį, kur vartojo alkoholinius gėrimus, po ko būdamas neblaivus vairavo automobilį. Praeityje jis eilę kartų baustas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti atimta, baudų nesumokėjęs. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis V. K. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nedirba, yra neįgalus, jam nustatytas 45 procentų nedarbingumas. Yra baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. K. asmenybę ir tai, jog už vairavimą neblaiviam jis teisiamas ketvirtą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, tai V. K. charakterizuoja neigiamai, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą, o už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog V. K. teigiamų išvadų dėl savo poelgio nedaro, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos nėra taikomos. Nustatant bausmių dydį, teismas atsižvelgia į V. K. sveikatos būklę, jam po patirto insulto nustatytas neįgalumo lygis, augina mažametį vaiką, dėl savo veiksmų gailisi, todėl bausmių dydis nustatytinas labai artimas sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Kadangi abi kaltinamajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo V. K. baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymo tvarka, jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.18 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis V. K. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau tris kartus buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. penkeriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, V. K. vairuota transporto priemonė baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog V. K. vairuota transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam V. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam V. K. 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 117–120) panaikinama pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 55–62). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas galioja iki 2024 m. lapkričio 2 d. Kaltinamojo V. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę paliekama galioti iki šio traktoriaus faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

CD laikmena su vaizdo įrašais paliekama saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. K. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, penkerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Audi 80", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje (Santaikos g. 31D, Alytus).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu V. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi 80", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).