Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. K. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. K. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, penkerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Audi 80", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu V. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi 80", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde V. K. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir V. K. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą esant galimybei ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti.

4.5. Mano, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pasižada visus teismo paskirtus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje vykdyti sąžiningai. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio jame nėra ginčijama nuteistojo V. K. kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nekvestionuojami ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimai, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme prašant ją švelninti. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu, kartu aptariant ar yra pagrindas BK 75 straipsnio nuostatų taikymui nuteistojo atžvilgiu.

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

10. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą.

11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 243 straipsnį – areštą 30 parų, tokias bausmes pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė atsižvelgęs į tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, jog V. K. už vairavimą neblaiviam teisiamas jau ketvirtą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe taip pat už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, ar automobilio vairavimą neturint teisė, kai ši teisė atimta, baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 129-155, 160-171). Visa tai, neabejotinai itin neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas ir nesilaikyti paskirtų teismo poveikio priemonių. Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad V. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistajam yra būdingas teisei priešingas elgesys, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikytos atsakomybės priemonės (laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti ignoruojamos tos aplinkybės, jog šis teistumas V. K. yra devintas, ir tai yra jau ketvirtas atvejis, kai jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Bylos, bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu dėl vairavimo apsvaigus, kai jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas; 2020 m. balandžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas; 2020 m. birželio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 140-143); Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,74 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 145-155). Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui. Tai rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į draudimus, kurių įpareigoja laikytis kelių eismo taisyklės, kiti įstatymai reguliuojantys saugaus eismo keliais tvarką. Šios aplinkybės tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui leidžia spręsti, kad V. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, bei didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ketvirtą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą bei areštą. Skirti kitas bausmes, kurios nebūtų susijusios su realiu laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš minėtų duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus bei baustumus, apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų, baustumų nedaro, savo elgesio nekeičia, paskirtų baudų nemoka. Nustatydamas bausmių dydį teismas įvertino V. K. sveikatos būklę, jam nustatytą neįgalumą, tai, kad jis augina mažametį vaiką, ir dėl padarytų veikų gailisi. Įvertinus tokias aplinkybes, taip pat tai, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis būtų 7 mėnesiai 15 dienų), o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą pagal BK 49 straipsnio 3 dalį skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (bausmės vidurkis būtų 27,5 paros), daroma išvada, jog nuteistajam V. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių dydis nustatytas labai artimas ir nedaug didesnis sankcijose numatytam bausmių vidurkiui (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimas, o pagal BK 243 straipsnį 30 parų areštas). Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. paskirtas bausmes bendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vertintina kaip tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. nusikalstama veika, t. y. transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam pasireiškė ypatingai pavojingu elgesiu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. V. K. nesuvaldyta transporto priemonė nuvažiavo į griovį, apie įvykį policijos pareigūnams pranešė pro šalį pravažiuojantis kitas asmuo. Ta aplinkybė, kad asmuo važiavo nedidelį atstumą, vietinės reikšmės keliu, kur transporto eismas nėra intensyvus, jokiu būdu neeliminuoja apelianto padarytos veikos pavojingumo ir niekaip nepateisina automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Juolab, kad transporto priemonėje buvo ir apelianto gyvenimo draugė. Abu asmenys buvo ženkliai neblaivūs. Šiuo atveju būtent pašalinio asmens ir policijos pareigūnų dėka galimai išvengta skaudžių pasekmių, kadangi V. K. buvo sulaikytas, o jo vairuojamas automobilis priverstinai nuvežtas, taip užkertant kelią tolimesniems apelianto tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, pavojingiems veiksmams. Tai rodo V. K. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, jis akivaizdžiai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Apeliaciniame skunde akcentuojama nuteistojo pareiga rūpintis ūkio reikalais, šeimyninių santykių puoselėjimas, mažamečio vaiko priežiūra, pažadai toliau vesti tinkamą gyvenimo būdą, paisyti įstatymo reikalavimų laikytini deklaratyviais ir nemažinančiais, juo labiau nepaneigiančiais, nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, todėl neturi jokios įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo V. K. nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes nebus pakeisti.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek V. K. padarytos uždraustos veikos, tiek už jas paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog V. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Nuteistasis prašymą grindžia tiek šeiminiais santykiais, tiek prasta savo sveikatos būkle. Nepaisant to, kaip jau minėta, šios nutarties 11-12 punktuose yra aiškiai ir detaliai apibūdinta V. K. asmenybė, kuri rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą keisti savo teisei priešingo elgesio. V. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas 8 kartus, jam teismų procesiniais sprendimais už nusikalstamų veikų darymą, tame tarpe net 4 kartus analogiškų, tai yra transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam buvo taikytos tiek švelnesnio, tiek griežtesnio pobūdžio bausmės, visa tai suponuoja tikslią išvadą, kad V. K. linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje. Tuo tarpu skunde akcentuojama prasta sveikatos būklė netrukdė V. K. toliau vartoti alkoholinius gėrimus ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo gana ženklus ir viršijo 2 promiles. Anksčiau jam buvo skiriama tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, vis tik tai jokio prevencinio poveikio nuteistajam taip pat nepadarė, jis toliau elgėsi nusikalstamai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Būdamas laisvėje nuteistasis V. K. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingai nusikalstamas V. K. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Todėl spręstina, jog šiuo atveju net ir intensyvios priežiūros bei poveikio priemonių skyrimo nepakaktų V. K. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Todėl pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad V. K. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

19. Atsakant į skundo argumentus dėl nuteistojo prastos sveikatos būklės pažymėtina, kad iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo V. K. teistumus matyti, kad jo sveikatos būklė leido atlikti ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, net ir laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nepaisant to, net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam gali būti suteikta reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, jeigu tokių prireiktų.

20. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

21. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2024-10236 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 95-98). Pažymoje nurodyta, kad V. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 91,67 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

24. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. darbo santykiais nėra saistomas, turi 45 procentų nedarbingumą, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už V. K. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. K. netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.