Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-254-838/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. kovo 10 d. teisme buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, nurodant, kad bylos nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos. Atsakovė sutikimo / nesutikimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

3. 2020 m. kovo 16 d. teisme buvo gautas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas, kuriame nurodoma, jog trečiasis asmuo sutinka su UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio atsisakymu bei prašo priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas trečiojo asmens prašymas ir trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) priteista 360 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

14. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat, vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) išreikalauti iš atsakovės ieškovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, išvardytus ieškinyje, grąžinant nurodytą turtą ieškovei ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei baudą po 100 Eur už kiekvieną uždelstą dieną bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2019 m. kovo 10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė civilinę bylą nutraukti. Trečiasis asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl 360 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir trečiojo asmens prašymus tenkino: priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei dalį žyminio mokesčio ir iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Konkrečiu atveju apeliantė ieškovė (duomenys neskelbtini) iš esmės prašo panaikinti teismo nutarties dalį trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dėl suteiktų teisinių paslaugų motyvuodama tuo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens nėra realiai patirtos.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis), išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

19. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai, sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo, turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. <...> Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. 2015 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą). Taip pat šioje pažymoje, kuri pasirašyta advokatų kontoros vyr. finansininkės, įrašytas patvirtinimas, kad klientas su kontora yra visiškai atsiskaitęs. 2016 m. gegužės 9 d. pažymoje įvardytas civilinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), nurodytas atlyginimo už ją dydis ir patvirtinta, kad klientas yra atsiskaitęs. Abi pažymos adresuotos teismui. <...> Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pirmiau aptarto turinio pažymas vertino kaip tinkamą, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą ir nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų“.

21. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-189-969/2017 yra nurodęs, kad pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo yra plėtotinas, konstatuojant, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.

23. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, prašydamas priteisti iš ieškovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo prašymą grindžia tik teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartimi bei sąskaita už teisines paslaugas (Nr. 2020 03 02), išrašyta 2020 m. kovo 2 d., tačiau, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pagal pateiktą sąskaitą yra atsiskaityta ir trečiasis asmuo byloje patyrė realių išlaidų.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal pateiktą sąskaitą su advokatu yra atsiskaityta. Priešingai, trečiasis asmuo net nebando įrodinėti, kad pateikta sąskaita yra apmokėta, nurodydamas, jog „klientė yra bankrutavusi bendrovė ir todėl dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir todėl neišnagrinėjus bylos iš esmės, neturi piniginių lėšų atsiskaityti su advokatu už suteiktas teisines paslaugas“.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių trečiasis asmuo net nepatyrė.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) priteisimo panaikinti, dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės ir trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui panaikinti, dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės ir trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.